- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2-916-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00862-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Garda group“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garda group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Garda group“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Garda group“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. gegužės 19 d. ir 2024 m. liepos 29 d. sudarė 346 726,52 Eur. Mokestinę nepriemoką buvo bandoma išieškoti priverstine tvarka, tačiau iki šiol jos išieškoti nepavyko. Su atsakove 2023 m. birželio 9 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis dėl 264 990,52 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo. Ši sutartis buvo nutraukta, nes atsakovė nemokėjo įmokų pagal grafiką. Bendrovė turi du žemės sklypus, tačiau jie yra įkeisti ir areštuoti. Bendrovė neturi transporto priemonių. Bendrovės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas 10 vykdomųjų bylų dėl 3 917 949,18 Eur išieškojimo. Bendrovė neturi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų. Bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m., o pagal 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovės turto vertė tik nežymiai viršijo skolas kreditoriams. Atsakovė negali tinkamai ir laiku atsiskaityti su savo kreditoriais bei yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Garda group“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti L. G.
4. Teismas nustatė, kad 2024 m. liepos 29 d. atsakovės mokestinė nepriemoka, kurios pareiškėjai nepavyko išieškoti priverstine tvarka, sudarė 346 726,52 Eur, o nutarties priėmimo momentu – 355 604,65 Eur. Bendrovės atžvilgiu vykdoma 16 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo, t. y. bendrovė neturi pakankamai turto kreditorių reikalavimams padengti. Bendrovė 2022 m. turėjo 4 680 021 Eur vertės turto, kurį sudarė 3 307 929 Eur ilgalaikis turtas ir 1 372 092 Eur trumpalaikis turtas, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 4 677 296 Eur. Bendrovė nepateikė viešajam registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m. Bendrovė turi 12 054,54 Eur vertės žemės sklypo dalį, tačiau šis turtas yra areštuotas. Teismuose 2024 m. bendrovės atžvilgiu buvo nagrinėtos 22 bylos, iš kurių 2 dar neišnagrinėtos. Bendrovė nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 m.
5. Teismas nurodė, kad 2023 m. sausio 11 d. bendrovė turėjo 2 darbuotojus, 2023 m. sausio 12 d. – 1 darbuotoją, 2024 m. liepos 19 d. neturėjo darbuotojų, o 2024 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 1 darbuotoją. Taigi, neaišku, ar atsakovė šiuo metu realiai vykdo veiklą, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, atsakovė nėra veikiantis juridinis asmuo.
6. Teismas priėjo išvadą, kad bendrovė yra nemoki, negali vykdyti turtinių prievolių. Teismas nenustatė duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje galėtų pagerėti. Atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles nėra laikinas, todėl teismas iškėlė bendrovei bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Garda group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Finansinės atskaitomybės nepateikimas už 2023–2024 m. nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui iškelti bendrovei bankroto bylą. Finansinės atskaitomybės nepateikimas yra susijęs su tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui buvo apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
7.2. Buvęs bendrovės vadovas neperdavė naujam vadovui bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl teismas, neturėdamas aktualių duomenų apie bendrovės turtinę padėtį, negalėjo iškelti bendrovei bankroto bylą. Taigi, skundžiama teismo nutartis pagrįsta prielaidomis, nors tokio pobūdžio bylose svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir negalės vykdyti veiklos, ar jos finansiniai sunkumai yra laikini ir gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę, kaip veikiančią rinkos dalyvę.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
8.1. Apeliantės atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, nes bendrovės mokestinė nepriemoka nuolat didėja ir 2024 m. spalio 28 d. sudarė 385 040,35 Eur. Taigi, bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio, bendrovė negali vykdyti savo prievolių kreditoriams.
8.2. Teismas pagrįstai klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo išsprendė pagal pareiškėjos ir viešai prieinamus duomenis, nes bendrovė kitų duomenų nepateikė. Bendrovė nuo 2023 m. viešajam registrui nebeteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. Pagal 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovės turtą sudarė 1 372 092 Eur vertės trumpalaikis turtas, kuris nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui. Bendra bendrovės turto vertė buvo 4 680 021 Eur, o skolos – 4 677 296 Eur. Bendrovės turimas turtas (dalis žemės sklypo) yra įkeistas ir areštuotas, bendrovės atžvilgiu vykdoma 14 vykdomųjų. Taigi, bendrovė neturi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti.
8.3. Tolesnis bendrovės egzistavimas rinkoje pažeistų sąžiningai savo mokestines prievoles vykdančių subjektų interesus, sukurtų bendrovei neteisėtą konkurencinį pranašumą ir paneigtų visuotinio privalomumo principą.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Trečia diena“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
9.1. Teismas pagrįstai iškėlė bendrovei bankroto bylą, nes bendrovė yra nemoki ir neturi finansinių galimybių padengti įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovė trečiajam asmeniui nuo 2023 m. gruodžio mėn. negrąžina daugiau nei 270 000 Eur, o iš viso bendrovė kreditoriams yra skolinga daugiau nei 4 mln. Eur.
9.2. Bendrovė nuosavybės teise turi tik 12 054,54 Eur vertės žemės sklypo dalį, tačiau šis turtas yra įkeistas ir areštuotas. Likęs bendrovės turtas yra debitoriniai įsiskolinimai, kurie neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą turto vertę, nes debitorinių skolų atgavimo iš buvusio bendrovės vadovo ir su juo susijusių bendrovių tikimybė nėra didelė.
9.3. Aplinkybės, dėl kokių priežasčių bendrovės akcininkai nepaskyrė naujo bendrovės vadovo ir nesiėmė priemonių toliau tinkamai užtikrinti bendrovės valdymą, nėra šios civilinės bylos dalykas ir nepaneigia bendrovės pareigos pagrįsti savo mokumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujo įrodymo
11. Pareiškėja VMI prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. spalio 28 d. balanso išrašą, kuriame nurodyta, kad bendrovės mokestinė nepriemoka yra 385 040,35 Eur, patvirtinantį, jog bendrovės skola VMI, susidariusi nuo 2023 m. gegužės 19 d., nemažėja, o tik didėja.
12. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
13. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie bendrovės įsiskolinimus valstybės biudžetui (VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai) yra vieši. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas gali naudoti viešų registrų ir informacinių sistemų duomenis. Teismas nepriima VMI pateikto naujo įrodymo, nes apeliacinės instancijos teismas gali naudotis viešai prieinamais duomenimis.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
15. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
16. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
18. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
19. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
20. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės (ne)mokumo būklę.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios bendrovės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. bendrovės mokumas ir gyvybingumas.
22. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
23. Sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo bei bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.
24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
26. Taigi, atsakovės vadovas, siekdamas išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad jo vadovaujama bendrovė realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.
27. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikti atsiliepimą į pareiškimą, bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, bendrovės turto vertinimą, juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą.
28. Tais atvejais, kai atsakovė, kuriai ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius bendrovės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtis tuos duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
29. Pirmosios instancijos teismas pagal atsakovės vadovo prašymą 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pratęsė atsakovei terminą atsiliepimui ir kitiems 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi reikalautiems dokumentams (kreditorių ir skolininkų sąrašams, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinei atskaitomybei, informacijai apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, bendrovės turto vertinimą, juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašui) pateikti iki 2024 m. rugsėjo 20 d.
30. Taigi, pirmosios instancijos teismas sudarė atsakovei galimybes surinkti ir pateikti duomenis apie bendrovės gyvybingumą bei vykdomą veiklą, tačiau atsakovė šio teismo įpareigojimo neįvykdė per nustatytą ir pratęstą terminą, nors nustatytas ir pratęstas terminas buvo pakankamas atsakovei reikiamiems duomenims surinkti ir pateikti teismui.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių, debitorių sąrašų ir kt.). Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjos, trečiojo asmens pateiktų ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadas apie juridinio asmens finansinę būklę.
32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo reikalautų duomenų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, situacija, kai juridinis asmuo, kuriam pareikštas reikalavimas iškelti bankroto bylą, pateikia prašymą bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pratęsti terminą mokumą ir gyvybingumą patvirtinantiems dokumentams pateikti, tačiau aktualių dokumentų nepateikia net su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, patvirtina juridinio asmens siekį vilkinti bankroto bylos iškėlimo procesą ir nenorą pagrįsti tikrąją finansinę padėtį.
33. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės atskirajame skunde nurodytą poziciją dėl priežasčių, sutrukdžiusių jai pateikti dokumentus, pagrindžiančius bendrovės mokumą ir gyvybingumą, t. y. kad buvusiam bendrovės vadovui A. Z. buvo apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu ir buvęs vadovas neperdavė visų bendrovės dokumentų naujajam vadovui. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis A. S. apeliantės vadovu yra nuo 2024 m. liepos 11 d. Taigi, dabartinis bendrovės vadovas turėjo pakankamai laiko per 5 mėnesių vadovavimo bendrovei laikotarpį susipažinti su vadovaujamos bendrovės turtine padėtimi ir pateikti bankroto bylos iškėlimą nagrinėjančiam teismui ar apeliacinės instancijos teismui bent preliminarius duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės mokumą ir gyvybingumą, tačiau to nepadarė.
34. Pažymėtina, kad atsakovės argumentai dėl vadovų pasikeitimo ir (ar) dokumentų neperdavimo naujajam vadovui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės mokumo ir gyvybingumo, kaip sąlygų iškelti ar atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą, todėl nurodyti atsakovės atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas turi vykdyti įstatymo jam pavestas pareigas ir užtikrinti operatyvų bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti klausimo nagrinėjimą, kaip esminę sąlygą apsaugant juridinio asmens ir jo kreditorių interesus, todėl atsakovės vadovo argumentai dėl aktualių duomenų apie bendrovės turtinę padėtį nepateikimo priežasčių laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Akivaizdu, kad, jei bendrovė iš tiesų būtų moki ir gyvybinga, tai naujai paskirtam vadovui nebūtų kliūčių pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau, kaip minėta, dabartinis bendrovės vadovas to nepadarė.
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2022 m. matyti, jog jau nurodytais metais bendrovė turėjo finansinių sunkumų, nes bendrovės balansinė turto vertė (4 680 021 Eur) tik nežymiai viršijo įsipareigojimų kreditoriams dydį (4 677 296 Eur). Atsakovė nepateikė išsamių duomenų apie šiuo metu turimą turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, debitorinius įsiskolinimus), įsipareigojimus kreditoriams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė disponuoja 2022 m. balanse nurodytu turtu, vykdo veiklą, dirba pelningai ir jos skolos yra mažesnės už turto vertę. Atsakovė nuo 2023 m. neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės nemokumo ir negyvybingumo pagrįstai nutarė pagal pareiškėjos, trečiojo asmens pateiktus ir viešai prieinamus duomenis.
36. Atsakovė atskirajame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad bendrovei priklauso tik 12 054,54 Eur vertės žemės sklypo dalis, o jos skolos kreditoriams vien pagal vykdomosiose bylose priverstine tvarka vykdomus išieškojimus (bendrovės atžvilgiu vykdoma 16 vykdomųjų bylų) iš bendrovės turto sudaro mažiausiai 3 917 949,18 Eur.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog bendrovė neatitinka nemokaus juridinio asmens būklės. Kaip minėta, sprendžiant dėl bendrovės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su bendrovės nemokumu, nepateikė įrodymų, kad bendrovė šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu ketina vykdyti kokią nors veiklą.
38. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė 2024 m. liepos 29 d. turėjo 346 726,52 Eur mokestinę nepriemoką, kuri susidarė nuo 2023 m. gegužės 19 d. Nors VMI su atsakove 2023 m. birželio 9 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį dėl 264 990,52 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau sutartis buvo nutraukta, nes atsakovė nemokėjo įmokų pagal grafiką. Iš viešų duomenų nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 18 d. atsakovės mokestinė nepriemoka yra 386 735,41 Eur, t. y. per beveik 4 mėnesių laikotarpį padidėjo daugiau kaip 40 000 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
39. Tinkamas bendrovės prievolių vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).
40. Taigi, tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo vykdo minėtus įsipareigojimus. Aplinkybė, kad atsakovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui ir skola nuolat didėja, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nepateikė duomenų, kaip ir kada šie įsiskolinimai pareiškėjai bus dengiami. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie sunkią atsakovės turtinę padėtį ir negebėjimą vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams.
41. Kaip minėta, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų gerą atsakovės turtinę padėtį, realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, aktualius finansinės atskaitomybės pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą pateikimo dienos ir kitų reikšmingų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).
42. Atsakovė atskirajame skunde taip pat neginčijo nuo 2023 m. gruodžio mėn. daugiau nei 270 000 Eur pradelstos skolos trečiajam asmeniui UAB „Trečia diena“ egzistavimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu ir kitais kreditoriais, o negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie bendrovės gerą finansinę būklę, nors tokius duomenis turėjo pareigą pateikti pati bendrovė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, bendrovė nepagrindė, jog ji vykdo realią veiklą ir iš gaunamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimas buvo nagrinėjamas nuo 2024 m. rugpjūčio mėn., tačiau iki šiol atsakovė nepateikė duomenų, kad vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir bent iš dalies atsiskaito su kreditoriais. Bendrovės skola VMI priverstine tvarka neišieškoma ilgą laiką, skola nuolat didėja, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą atsakovei gali lemti pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus.
44. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad UAB „Garda group“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su pareiškėja ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl atsakovės gyvybingumo, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Garda group“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.