Vilniaus apygardos teismo nutartis

2.5. Pareiškėjo VĮ „Registrų centras“ praktika skolininkams priklausančių nuosavybės teisių registravimo klausimu yra prieštaringa, t. y. pareiškėjas yra tenkinęs antstolio prašymus dėl turto įregistravimo, skolininkams vengiant turtą įregistruoti savo vardu, kitose vykdomosiose bylose;

2.6. Registro ir kadastro tvarkytojas, gavęs patikimą ir teisės aktų numatytą (leistiną) informaciją apie nekilnojamojo daikto žuvimo faktą, būdamas atsakingas už Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų atitikimą tikrovei (registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis), privalo padaryti Nekilnojamojo turto registre atitinkamus įrašus apie daikto žuvimą (sunaikinimą) ir daiktinių teisių į jį pasibaigimą, nepaisant to, kokiu būdu ši informacija buvo gauta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. Al473-89/2013);

2.7. VĮ „Registrų centras“ tinklapyje skelbiama informacija, kad asmuo, norintis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypą ir nuosavybės teises į jį, VĮ „Registrų centras“ klientų aptarnavimo padalinyje turi paduoti prašymą. Kartu su prašymu reikia pateikti naujai suformuoto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, parengtą matininkų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo priimtą sprendimą dėl šio žemės sklypo suformavimo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir nuosavybės teisių atsiradimą į tą žemės sklypą patvirtinančius dokumentus. Minėti dokumentai, išskyrus skolininko prašymą, VĮ „Registrų centras“ yra pateikti, todėl registro tvarkytojas, būdamas atsakingas už Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų atitikimą tikrovei, privalėjo padaryti Nekilnojamojo turto registre atitinkamus įrašus. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus.

4. Pareiškėja VĮ „Registrų centras“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartį Nr. 2YT-4367-433/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio D. T. 2021 m. gruodžio 10 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto įregistravimo skolininko vardu“ Nr. S-21-241-24334. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

4.1. Šiuo atveju susiklosto ydinga dviprasmiška situacija, kuomet VĮ „Registrų centras“, kaip viešojo administravimo subjektas, įstatymų leidėjo yra įpareigotas elgtis pagal jo veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus ir atsisakyti vykdyti antstolio 2021-12-10 patvarkymu „Dėl areštuoto turto įregistravimo skolininko vardu“ Nr. S-21-241-24334 nustatytą įpareigojimą įregistruoti R. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu, daiktines teises į turtą: žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau esant galiojančiam antstolio patvarkymui, atsižvelgiant į jo imperatyvų privalomumą, VĮ „Registrų centras“ jį privalėtų vykdyti, nes priešingu atveju jam gali būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos;

4.2. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio;

4.3. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (registro įstatymo 29 straipsnio 1 punktas). Registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas asmens, kuriam prašoma įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą, įgaliojimas įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą arba įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikiantis teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl kito asmens nuosavybės teisių įregistravimo. Atsižvelgiant į tai, antstolis neturi pagrindo reikalauti patvarkymu, kuris vadovaujantis CPK 585 straipsniu yra imperatyvaus pobūdžio dokumentas, įregistruoti kito asmens nuosavybės teises į žemės sklypą;

4.4. Antstolis, būdamas profesionaliu teisininku, privalo žinoti registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad jis vadovaujantis nustatytu įstatyminiu reglamentavimu neturi teisės teikti prašymo (tuo labiau – privalomų nurodymų) įregistruoti asmens nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Taip pat pažymėtina, kad antstolis nėra apskundęs VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. SPR5-20318 (14.4 E) atsisakyti įrašyti žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. SPR4-16806 (14.5 E), kuriuo atmestas antstolio prašymas įregistruoti skolininko nuosavybės teises į žemės sklypą. Tai įrodo, kad antstolis sutinka, jog neturi teisės teikti prašymo įregistruoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį;

4.5. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad antstolis, priimdamas patvarkymą, viršijo jam įstatymų suteiktas teises. Pagal teismų praktiką, net bendrosios kompetencijos teismai neturi teisės priimti sprendimų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus. Tuo labiau tokios teisės neturėjo antstolis, priimdamas ginčo patvarkymą;

4.6. Įstatymuose numatyta, kokiu būdu gali būti apginti kreditoriaus interesai ir antstolis tai turėjo pasiūlyti atlikti kreditoriams, o ne surašyti patvarkymą, prieštaraujantį įstatymų reikalavimams. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkas žino apie jam atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą, taip pat nėra įrodymų, kad antstolis yra siuntęs skolininkui raginimus paviešinti savo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre.

5. Antstolis D. T. atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

5.1. Nagrinėjamu atveju VĮ „Registrų centras“ 2021 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu Nr. 29276148 atsisakė vykdyti antstolio prašymą dėl areštuoto turto įregistravimo skolininko vardu bei nurodė antstoliui nevykdymo priežastis, todėl atskirajame skunde teikiami argumentai, kad VĮ „Registrų centras“ atsiduria dviprasmiškoje padėtyje, kuomet už patvarkymo nevykdymą jam gali būti skiriamos baudos, yra niekinis;

5.2. Paties pareiškėjo VĮ „Registrų centras“ praktika skolininkams priklausančių nuosavybės teisių registravimo klausimu yra prieštaringa;

5.3. 2021 m. sausio 14 d. antstolio kontoroje buvo surašytas patvarkymas Nr. S-21-241-826, kuriuo Nekilnojamojo turto registro buvo prašoma įregistruoti (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko V. J. vardu, nes skolininkas V. J., pažeisdamas kreditorių teises, piktybiškai vengė užregistruoti minėtą turtą savo vardu. Antstoliui pateikus reikiamus dokumentus, VĮ „Registrų centras“ tenkino antstolio prašymą ir nuo 2021 m. balandžio 2 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše galioja įrašas apie skolininkui priklausančią nuosavybės teisę;

5.4. Analogiškai 2021 m. balandžio 30 d. antstolio kontoroje buvo surašytas patvarkymas Nr. S-21-241-7181, kuriuo Nekilnojamojo turto registro buvo prašoma atsižvelgiant į 2012 m. gegužės 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei į 2019 m. rugsėjo 17 d. dovanojimo sutartį, įregistruoti skolininko R. N. vardu po mamos O. N. mirties paveldėtą turtą. Šį antstolio prašymą VĮ Registrų centras taip pat tenkino ir nuo 2021 m. gegužės 13 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše galioja įrašas apie skolininkui priklausančią nuosavybės teisę;

5.5. Atskirajame skunde pažymima, kad antstolis nėra apskundęs nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimus, kuriais buvo nuspręsta antstolio prašymo įregistruoti turtą skolininko vardu netenkinti. Tačiau registro įstatymo 30 ir 31 straipsniai reglamentuoja teisę skusti sprendimus, tačiau ne pareigą;

5.6. Šiai dienai skolininkui priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, skolininkas nėra įregistravęs daiktinių teisių. Kad turtas būtų įregistruotas skolininko vardu trūksta tik skolininko prašymo įregistruoti;

5.7. Antstolio siūlymas kreditoriui reikšti ieškinį CK 6.68 straipsnio tvarka šuo konkrečiu atveju, dar labiau vilkintų skolos išieškojimą bei pažeistų proceso ekonomiškumo principą.

6. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

6.1. Sutiktina su teismo vertinimu, kad antstolis, būdamas suinteresuotu asmenimi, turėjo teisę kreiptis dėl nuosavybės teisės skolininko vardu įregistravimo į žemės sklypą, siekdamas apginti išieškotojų interesus, be to, antstolio pasirinktas būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus yra tinkamas bei užtikrina vykdymo proceso operatyvumą, efektyvumą ir ekonomiškumą, užtikrinant išieškotojų teisėtus interesus;

6.2. Priešingas aiškinimas reikštų, kad skolininkams būtų suteikiama galimybė piktnaudžiauti ir vilkinti ar visai nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, kas sąlygotų išieškotojų teisių ir interesų pažeidimus, kas yra nesuderinama su vykdymo proceso tikslais. Antstolis nėra padaręs jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, kurie būtų pagrindas konstatuoti antstolio atliktus veiksmus kaip neteisėtus.