Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui E. D. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas gyvena užsienyje, todėl kasdieninė vaiko priežiūra tenka jai, ji dėl dukros vežiojimo į mokyklą, šokius neturi galimybės dirbti, o kadangi atsakovas gyvena užsienyje, dukrą lanko retai, neturi galimybės jos pasiimti savaitgaliais, todėl jis didesne pinigų suma turi prisidėti prie dukros išlaikymo. Nors atsakovas teigia, kad jis skyrybų atveju paliko namą, tačiau jai liko ir to namo paskola, kurią ji moka viena, taip pat ji turi sumokėti atsakovui kompensaciją už jai atitekusį namą. Didžioji dalis išlaikymui skiriamų pinigų yra ir mokestis už komunalinius mokesčius, kuras dukros vežiojimui į mokyklą, nes namas yra užmiestyje. Pažymėjo, kad tėvelis ugdymu neužsiima, visa vaiko priežiūra tenka jai, dukra puikiai mokosi, yra pirmūnė, o tėvelis nebuvo net mokykloje, mergaitė taip pat šoka šokių kolektyve (duomenys neskelbtini) . Jos finansinė padėtis po skyrybų pablogėjo, ji šiuo metu nedirba, jokių pajamų negauna, ją išlaiko draugas, be to, ji laukiasi kūdikio, dažnai maisto važiuoja pirktis į Lenkiją, kad būtų pigiau. Atsakovas dirba ir gyvena Anglijoje, jai žinoma, kad atsakovas įsigijo ten namą, jis turi galimybę keliauti ir gyventi gerą gyvenimą. Be to, atsakovas Anglijoje gauna kas mėnesį 110 Eur „vaiko pinigus“, nors šią aplinkybę neigia, todėl jis iš savo pajamų dukros išlaikymui nemokėjo, už jį sumoka valstybė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatas, teismas gali pakeisti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametės M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė A. M. ir atsakovas E. D. (b.l. 7). Plungės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovas įsipareigojo mokėti dukros išlaikymui po 400 Lt (115,80 Eur) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2014-04-24 iki dukros pilnametystės (b.l. 11).

Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnametei dukrai grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) dukros poreikiais pradėjus lankyti mokyklą bei pakilusiomis kainomis pasikeitus valiutai iš lito į eurus.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė pasikeitusius nepilnametės dukros poreikius grindė tuo, kad dukrai augant didėja ir jos poreikiai: dukra M. šiemet pradėjo lankyti pirmą klasę, jos išleidimui į mokyklą reikėjo papildomų išlaidų: pratyboms, sąsiuviniams, dienpinigiams į mokyklą, rūbams, avalynei. Be to, dėl pasikeitusios valiutos padidėjo dukros išlaikymo išlaidos maistui, pramogoms.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametė M. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) pirmoje klasėje. Sprendimas, kuriuo vaiko išlaikymui buvo priteista po 115,80 Eur, buvo priimtas 2014 metais, nepilnametė M. šių metų rugsėjo mėnesį pradėjo lankyti mokyklą, todėl darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikiai neabejotinai išaugo.

Teismas pripažįsta, kad augant vaikui, auga ir visi jo poreikiai, tačiau šie poreikiai turi būti proporcingi abiejų tėvų galimybėms juos tenkinti. Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė A. M. šiuo metu niekur nedirba, Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu padalinus santuokoje įgytą turtą jai nuosavybės teise atiteko žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (inžineriniais), esantys (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini) Po sprendimo priėmimo daugiau turto ieškovė neįgijo. Be to, teismo sprendimu iškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui E. D. 30 000 Litų (8688,60 Eur) kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį iki 2019-04-30. Taip pat teismo sprendimu nustatyta, kad kreditorinį įsiskolinimą AB Swedbank pagal vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) grąžins nekeičiant kredito sutarties sąlygų, paliekant solidarią atsakomybę (b.l. 11). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu ji viena dengia gautą paskolą ir moka vidutiniškai po 160 Eur kas mėnesį bankui.

Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, nuo 2012 metų dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) padalinio vadovu, jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1568 Eur (b.l. 57). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu jis gyvena su drauge jai nuosavybės teise priklausančiame name, moka būsto paskolai 500 Eur, taip pat 500 Eur išeina už komunalinius mokesčius, turi automobilį pirktą su paskola, bei moka išlaikymą dukrai.

Šiuo atveju šalių darbo užmokestis, materialinė padėtis pakito nuo priimto 2014-04-24 Plungės apylinkės teismo sprendimo priėmimo, kadangi ieškovė šiuo metu niekur nedirba, teismo posėdžio metu nurodė, kad ją išlaiko draugas, planuoja kurti naują šeimą, laukiasi kūdikio, o individuali veikla uždaryta ir perduota kitam asmeniui nuo šių metų birželio 13 dienos. Atsakovo materialinė padėtis liko tokia pati, kadangi atsakovas nuo 2012 metų dirba tą patį darbą, gauna stabilų atlyginimą. Įvertinęs šalių turtinę padėtį teismas konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra geresnė nei ieškovės, taigi jis turi pareigą skirti daugiau lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui nei ieškovė. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovei padeda jos draugas, tačiau teismas pažymi, kad įstatyme numatyta, jog nepilnametį vaiką išlaikyti turi pareigą tik nepilnamečio vaiko tėvai. Šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo pareiga tenka tik jo tėvams, o ne ieškovės draugui ar kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems poreikiams patenkinti atsakovas per mėnesį turėtų skirti po 250 Eur dukros išlaikymui. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kas mėnesį ji moka 160 Eur paskolą, 90 Eur skiria namo šildymui, 16,40 Eur internetui, kiekvieną dieną dukrai skiria po 2 Eur dienpinigius į mokyklą, moka už šokių būrelį, taip pat tam tikrą sumą skiria maistui, aprangai, avalynei, higienos prekėms. Iš teismui pateiktų ieškovės mokėjimo kvitų, kitų įrodymų matyti, kad ieškovė pirko mokyklai pratybų sąsiuvinius (19,75 Eur), penalą, flamasterius, pieštukus (12,10 Eur), pirko dėvėtą kompiuterį, monitorių, klaviatūrą (120 Eur), dieninį šviestuvą (18 Eur), užsakė mokinio pažymėjimą (4,34 Eur) (b.l. 92-123, 142-161). Teismas pripažįsta, jog dauguma šių išlaidų iš esmės atitinka nepilnamečio vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės. Tačiau teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu dukros išlaikymui išleidžia 400 Eur, tačiau iš atsakovo prašo priteisti didesnę sumą, kad ateityje nebereikėtų prašyti kitos sumos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Taigi vertinant šiuo metu šalių pateiktus įrodymus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, neabejotinai sutiktina, kad mergaitės poreikiai padidėjo iš esmės: santuokos nutraukimo metu (duomenys neskelbtini) mergaitė nelankė mokyklos, kitų papildomų užsiėmimų, šiuo metu dukrai septyneri metai, ji lanko mokyklą, papildomus būrelius (duomenys neskelbtini), specialių, didelių išlaidų reikalaujančių poreikių neturi, be to, pasikeitė ir ieškovės turtinė padėtis, ji šiuo metu nedirba, pajamų negauna. Kaip minėta aukščiau, atsakovo materialinė padėtis šiuo metu yra žymiai geresnė nei ieškovės ir nors atsakovas ir nurodo, kad už draugės būsto paskolą moka 500 eurų per mėnesį bei 530 Eur skiria komunaliniams mokesčiams, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas gyvena su drauge jai nuosavybės teise priklausančiame name, taigi ji taip pat turi pareigą prisidėti savo lėšomis prie būsto paskolos mokėjimo ir būsto išlaikymo. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jo darbo užmokestis priklauso nuo išdirbto laiko, yra galimybė darbe dirbti viršvalandžius ir gauti papildomas pajamas. Įrodymų, jog atsakovas turi kitų išlaikytinių, sveikatos sutrikimų ar jo darbingumas būtų apribotas, byloje nėra. Atsakovas taip pat nepateikė ir duomenų, jog neturi kitų lėšų ar santaupų banko sąskaitose. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad 200 eurų dydžio išlaikymas nepažeis atsakovo interesų, taip pat bus tinkamai įvertinta šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir vaiko tėvų galimybių pusiausvyra (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas Jungtinėje Karalystėje gauna 110 Eur „vaiko pinigus“ iš valstybės. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šių pinigų po skyrybų negauna ir pateikė teismui pažymą iš pajamų mokesčių ir muitų departamento (b.l. 139). Atkreiptinas dėmesys, kad ši pažyma nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, kad atsakovas gauna vadinamuosius vaiko pinigus, kadangi pažymoje nenurodytas laikotarpis už kurį yra mokėta vaiko pašalpa, tačiau teismas pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Duomenų visetas suponuoja išvadą, kad atsakovas realiai gali teikti 200 Eur per mėnesį išlaikymui, o būdamas sveikas ir darbingas, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo atveju atsakovo mėnesio gaunamos pajamos yra apie 1500 Eur ir atsakovas realiai vaiko išlaikymui per mėnesį gali teikti 200 Eur išlaikymo sumą. Ši suma taip pat atitinka nepilnametės M. poreikius ir yra pakankama tokio amžiaus vaikui, kuris neturi jokių specialiųjų poreikių. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad euro įvedimą, prekių ir paslaugų kainų padidėjimą kompensuoja taikoma išlaikymo indeksacija.

Atsižvelgdamas į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas ieškovės ieškinį tenkina iš dalies ir sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą 115 Eur M. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. D. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros M. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016-06-30 iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1,2 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 31 Eur (skirtumas nuo priteisto išlaikymo 115 Eur iki šiuo metu priteisto išlaikymo yra 85 Eur x 12 x 3 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kas ieškovė patyrė 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Patenkinus 80 procentus ieškovės reikalavimų, iš atsakovo priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Atsakovas taip pat prašo priteisti 500 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Ši suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl atsakovui už advokato teisinę pagalbą priteisiama proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (20 procentų), t.y. iš ieškovės atsakovui priteistina 100 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atlikus priešpriešinį mokėjimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 115,80 Eur (400 Lt) ir priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai M. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2016-06-30, iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.