Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno AVMI atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtu panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, suinteresuoti asmenys Kauno apygardos prokuratūra, AB „Ūkio bankas“, KOROFALT VENTURES LTD, MITA GROUP LTD, ADVANTA CORPORATION, GREAT ALLIANCE CONSULTANTS LIMITED, BURTON CAPITAL CORP dėl turto pripažinimo bešeimininkiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) ofšorinės įmonės direktorius yra asmuo, kuris tik formaliai eina direktoriaus pareigas;

2) pareiškimas dėl turto pripažinimo bešeimininkiu turtu surašytas remiantis Kauno apygardos prokuratūros surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri pilnai ir objektyviai, pagal surinktus įrodymus ir liudytojų apklausos protokolus, gautus pagal tarptautinės teisinės pagalbos prašymus iš Rusijos Federacijos, patvirtina, kad internetinės sąskaitos atidarytos AB Ūkio banke yra valdomos nenustatytų asmenų, jų savininkai nenustatyti, taigi lėšos gautos į nenustatytų asmenų valdomas internetu sąskaitas yra akivaizdžiai bešeimininkės;

3) iš ikiteisminio tyrimo procesinių dokumentų gautų teisinės pagalbos tvarka, nustatyta, jog nei vienas iš išvardintų asmenų: M. N. R, D. J. G. B. A. B., C. V. I., I. P. G. (mirusi (duomenys neskelbtini)), Š. A., A., neatstovavo aukščiau išvardintoms ofšorinėms įmonėms, todėl jų pasirašytos sutartys taip pat negaliojančios, kaip pasirašytos neįgaliotų asmenų, nieko bendro neturinčių su šiomis įmonėmis;

4) tikėtina, jog aukščiau išvardintų asmenų vardu atidarytos ofšorinių įmonių internetinės sąskaitos AB „Ūkio bankas“ atstovybėje Maskvoje buvo atidarytos įgytų piniginių lėšų nuslėpimui ir legalizavimui, nes ir suinteresuotų asmenų atstovai byloje negalėjo pateikti įrodymų, kodėl esant, jų teigimu, oficialiam ofšorinės įmonės direktoriui internetinės sąskaitos, buvo atidaromos naudojantis šių asmenų anketiniais duomenimis;

5) nepagrįsta teismo išvada, jog nėra įrodyta, kad BURTON CAPITAL CORP yra neveikianti, tačiau nėra įrodyta ir tai, kad ji yra veikianti, nes per visą ikiteisminį tyrimą nebuvo rasti šios ofšorinės įmonės atstovai, o nurodytas AB Ūkio banko atstovas Š. A. A. yra nenustatytas asmuo.

1) pareiškėjas rėmėsi Kauno apygardos prokuratūros surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios duomenimis nustatyta, kad nenustatyti asmenys užregistravo įvairiose pasaulio ofšorinėse zonose bendroves, kurių atstovais ir direktoriais buvo paskirti asocialūs asmenys arba įforminti asmenys, kurie nieko nežino apie bendrovių veiklą, o pačios bendrovės jokios veiklos nevykdė, šių asmenų vardu atidarytos ofšorinių įmonių sąskaitos AB Ūkio bankas atstovybėje Maskvoje buvo skirtos neaiškios kilmės lėšų legalizavimui;

2) bendrovių sąskaitos buvo valdomos tyrimo metu nenustatytų asmenų, jų savininkai nenustatyti, lėšos gautos į nenustatytų asmenų valdomas internetu sąskaitas akivaizdžiai yra bešeimininkės;

3) piniginės lėšos, laikomos AB Ūkio bankas pareiškime nurodytose sąskaitose atitinka sąlygas numatytas CK 4.57 str.

1) pareiškėjas remiasi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuris nėra baigtas, nėra teismo sprendimo, kuriuo būtų galima remtis ir konstatuoti bei patvirtinti tariamus faktus kuriais remiasi VMI;

2) nepagrįstas ir niekinis apelianto teiginys, jog ofšorinės įmonės direktorius yra asmuo, kuris tik formaliai eina direktoriaus pareigas, kadangi banke buvo atidarytos konkrečių asmenų, pagal banko pateiktus reikalavimus, pateiktus visus sąskaitai atidaryti reikalingus dokumentus, todėl nėra pagrindo ginčytis dėl sąskaitų atidarymo teisėtumo;

3) pareiškėjas neturi teisinio pagrindo vertinti nusikalstamų veikų buvimą ar nebuvimą ir reikšti nuomonę, kadangi teisingumą vykdo tik teismai, o nagrinėjamu atveju nėra priimtas teismo sprendimas, kuris konstatuotų, jog bendrovės ar jų vadovai būtų padarę nusikalstamas veikas;

4) bendrovių komerciniai sandoriai, kurių pagrindu lėšos pateko į sąskaitas, niekada nebuvo nuginčyti ir yra galiojantys, be to bendrovių prievoliniai santykiai nėra pasibaigę, jų įsipareigojimai pagal kontraktus galioja iki šiol;

5) lėšos sąskaitose nėra daiktas, neturi individualių požymių, todėl niekaip negali būti pripažintos bešeimininkiu daiktu;

6) pagal CPK 534 str. VMI neturėjo teisės paduoti pareiškimo dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, nes byloje dėl jokių daiktų ginčas nevyksta, o bendrovių sąskaitose esančios piniginės lėšos nėra daiktai ir negali būti bešeimininkiu daiktu CK 4.57 str. prasme, be to, VMI pažeisdama teisės aktus ir be jokio teisėto pagrindo įtraukė bendrovių lėšas į apskaitą, dėl ko buvo pažeisti baudžiamojo proceso tikslai, VMI neturi jokios subjektinės teisės, jokio pagrįsto materialinio intereso ir negali būti proceso šalimi byloje, todėl jos reikalavimai nenagrinėtini.

1) vienas bendras procesas, siekiant pripažinti bešeimininkėmis visų kompanijų lėšas, vertinant ikiteisminio tyrimo surinką informaciją kaip bendrą ir universalią kiekvienai iš išvardintų kompanijų, yra nepagrįstas, kadangi GREAT ALLIANCE CONSULTANTS LIMITED atstovas Vasilij Hončev nėra asocialus asmuo, jis apklausos metu aiškiai ir tiksliai nurodė, jog žino apie kompanijos veiklą, be to, faktas kad ši įmonė yra registruota tikslinėje teritorijoje (ofšorinėje zonoje), negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas pripažinti lėšas bešeimininkėmis, kadangi verslo organizavimas tikslinėse teritorijose nėra laikoma neteisėta ūkinės – komercinės veiklos forma;

2) kompanijos atstovai kas trys mėnesiai kreipiasi į Kauno m. apylinkės teismą su skundais dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo, ši aplinkybė patvirtina, kad kompanijos atstovai yra žinomi, jie yra apklausti, sąžiningi, ir stropiai domisi bylos eiga, bei gina savo interesus įstatymo numatytomis priemonėmis ir tvarka, laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimai pagal prokuratūros prašymus taip pat suponuoja išvadą, jog prokuratūra pripažįsta, kad lėšos nuosavybės teise priklauso kompanijai, o tiriant jų kilmę, prokuratūros manymu tikslinga šias nuosavybės teises riboti;

3) lėšos sąskaitoje nėra daiktas, neturi individualių požymių, todėl niekaip negali būti pripažintos bešeimininkiu daiktu;

4) kompanija yra veikiantis, neišregistruotas juridinis asmuo, todėl nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias AB Ūkio banke, nekvestionuojamai priklauso jai, byloje nėra duomenų, jog egzistuotų subjektas ar subjektai, kurie šias nuosavybės teises civiline tvarka ginčytų;

5) nėra įrodymų kad kompanija būtų neveiksni, nei Kauno AVMI, nei Kauno apygardos prokuratūra nepateikia duomenų ir dėl galimo kompanijos teisėto valdytojo nebuvimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 11 p. nustatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas skundžiama nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtu, konstatavęs, jog pareiškimas buvo priimtas su trūkumais, kurių bylos nagrinėjimo metu negalima pašalinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, aiškiai nepasisakė, kokie gi buvo nustatyti trūkumai ir kurių iš jų nebuvo galima pašalinti, t. y. kas trukdė teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Tikiu būdu buvo priimta neaiški ir nesuprantama nutartis. Be to tam, kad galima būtų taikyti CPK 296 str. 1 d. 11 p. ir ieškinį palikti nenagrinėtu, teismas turėjo pirmiausia nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir tik nepašalinus nustatytų trūkumų buvo galimas toks sprendimas (CPK 296 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nutarties pašalinti nustatytus trūkumus nepriėmė, todėl neturėjo pagrindo užbaigti bylos procesą remiantis CPK 296 str. 1 d. 11 p.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta pažeidžiant ir netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo palikimo nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 11 p. pagrindu, todėl yra pagrindas nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.