- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-21
- Bylos Nr.
- A-438-272-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. padavė teismui skundą, kuriame prašė priteisti jam 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde paaiškino, kad neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) neteisėtų veiksmų, t. y. kad ji neužtikrino tinkamos teisinės pagalbos teikimo, kad jis galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Nurodė, kad su 2005 m. birželio 27 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje ir civilinėje bylose dėl jo, kaip paciento, sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Taip pat nurodė, kad žalos padarymo faktą pripažino kompetentinga institucija, tačiau dar nėra gautas atsakymas – kas yra žalos padarymo kaltininkas. Tarnyba 2005 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 68 skyrė jam visą apimančią teisinę pagalbą visiems prašyme nurodytiems klausimams spręsti. 2005 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 4 Tarnyba pakeitė advokatą minėtoje pagalboje – skyrė advokatą A. K. pagal sutartį su Tarnyba įsipareigojusį teikti teisinę pagalbą administracinėse ir baudžiamose bylose. Advokatas A. K. nesuteikė jam tinkamos teisinės pagalbos, todėl prašė jį pakeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-776-19/2006 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nustatė neteisėtus Tarnybos veiksmus – pripažino, kad prašymo pakeisti advokatą svarstymo siejimas su sąlygos pateikti skundą atitinkamai institucijai įvykdymu, yra teisiškai nepagrįstas, ir įpareigojo Tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės išnagrinėti G. K. 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl advokato A. K. pakeitimo. Tačiau Tarnyba 2007 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. N-(1.10.)-74-36-07 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą, paskirtos 2007 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 68. Dėl šio 2007 m. spalio 5 d. sprendimo panaikinimo nagrinėjama kita administracinė byla Nr.I-2476/2008, žalos atlyginimo klausimas dėl aukščiau minėtų veiksmų nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje Nr.I-383-142/2009.
Teigė, kad Tarnybos neteisėti veiksmai pasikartojo, kai jis prašė teisinės pagalbos kasaciniam skundui parengti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-962-141/2008 dėl žalos sveikatai atlyginimo. Tarnyba sužlugdė kasatoriaus teisę, ištaisius trūkumus, iš naujo paduoti kasacinį skundą nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 345 straipsnyje nustatyto termino. 2009 m. birželio 19 d. jis kreipėsi į Tarnybą su prašymu Nr. (1.10.)-ATP-1501-09, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant kasacine tvarka Vilniaus apygardos teismo (toliau – ir VAT) 2009 m. gegužės 13 d. nutartį Nr. 2A-458-520/2009, kuria atmestas pareiškėjo ieškinys dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio atmetimo pagrindo leitmotyvu teismai nurodė – ieškinio neįrodytumą. Tarnyba savo veiksmais sužlugdė jam galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 350 straipsnio 5 dalyje nustatytomis teisėmis – jeigu kasacinį skundą atsisakomą priimti šio straipsnio 2 d. 2, 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą nepažeisdamas šio kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino (jo atveju toks terminas baigėsi 2009 m. rugpjūčio 13 d.). Dėl Tarnybos veiksmų, 2009 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (1.10.)-S-1745-09 paskirtas advokatas E. Š. teisinę pagalbą pradėjo teikti nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir jau negalėjo padėti kasatoriui paduoti kasacinį skundą iš naujo su ištaisytais galimais trūkumais, kuriuos nustatė Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT) teisėjų atrankos kolegija. Dėl teisinės pagalbos į Tarnybą kreipėsi pakankamai anksti, kad būtų galima pasinaudoti šia teise, taip pat prašė skirti kitą advokatą, kai dėl buvimo atostogose advokatas E. Š. negalėjo pradėti teisinės pagalbos teikimo.
Pareiškėjo nuomone, parengtame kasaciniame skunde trūko išsamių teisinių argumentų apie pažeidimų esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir pažeidimų įtaką neteisėtų sprendimų priėmimui. Abejones išdėstė 2009 m. rugpjūčio 7 d. pareiškime Nr. (1.10)-GD-1003-09 Tarnybai, kuriuo prašė skubiai spręsti klausimą dėl kokybiškos ir efektyvios antrinės teisinės pagalbos užtikrinimo. Tarnyba 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr.(1.10.)-SD-2785-09 nusprendė, kad imtis papildomų priemonių tinkamai, kokybiškai antrinei teisinei pagalbai suteikti nėra jokio teisinio pagrindo ir būtinybės. Iš LAT 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties Nr.3P-1053/2009, priimtos dėl advokato E. Š. surašyto kasacinio skundo matyti, kad kasacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų – skunde neatskleista, kad bylą nagrinėję teismai padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo ar nutarties priėmimui, t. y. kasacinį skundą atsisakyta priimti tais pagrindais, kuriems esant kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą nepažeisdamas šio kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino.
Remdamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 1 straipsnio, 9 straipsnio 2, 3 dalies, 18 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas nurodė, kad advokatas E. Š. išvadą Tarnybai pateikė 2009 m. liepos 8 d., tačiau Tarnyba vilkino sprendimo priėmimą. Pareiškėjas išgirdęs apie advokato E. Š. ketinimą išeiti atostogų, kaip minėta, sprendimą dėl teisinės pagalbos skyrimo pareiškėjui priėmė tik 2009 m. liepos 20 d., paskirdama teisinei pagalbai teikti advokatą E. Š., esantį atostogose. Tarnyba pažeidė VGTPĮ 11 straipsnio 9 dalies nuostatą. Tarnyba taip pat užvilkino ir sprendimo dėl kreipimosi į advokatą išvadai pateikti priėmimą (priėmė 2009 m. birželio 25 d.). Nagrinėjamu atveju Tarnyba netinkamai vykdė savo pareigą užtikrinti antrinės teisinės pagalbos jam teikimą pagal įstatymą ir padarė jam žalą, kurią sudaro sukeltos sunkiai įveikiamos kliūtys jam įgyvendinti savo, kaip paciento socialines teises, sveikatos pablogėjimas, nepatogumai, susiję tiek su brangaus laiko gaišinimu, tiek su fiziniu skausmu, ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, stresais, emocijomis, moraliniu nepasitenkinimu dėl institucijos savo pagrindinių pareigų nevykdymo. Anot pareiškėjo, dėl nuolat kylančios įtampos ir nepašalinto nesveiko danties blogėja jo sveikata. Savo skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas rėmėsi ir LAT 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad civilinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 – 6.249 straipsnis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalis, 6.271 straipsnio 1, 4 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatos. Rėmėsi LVAT 2007-12-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007. Pažymėjo, kad spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 9 dalimi turi teisę prašyti advokato išvados, ar nėra VGTPĮ 11 straipsnio 6 ir 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, nors įstatymas detaliai nereglamentuoja per kokį terminą nuo asmens prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos, Tarnyba turi teisę kreiptis į advokatą dėl išvados pateikimo, tačiau įvertinus 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo terminus, daro išvadą, jog Tarnybai, nusprendus kreiptis į advokatą dėl išvados pateikimo, tai būtina padaryti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Be to, atkreipė dėmesį, jog kreiptis į advokatus dėl išvadų pateikimo tą pačią dieną, kai gaunami asmenų prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškųjų išteklių stokos Tarnyboje pareiškėjo prašymo pateikimo metu objektyviai nebuvo ir šiuo metu nėra galimybės.
Teigė, kad pripažįsta ir sutinka su pareiškėju, kad priimant jo atžvilgiu 2009 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (1.10.)-S-1745-09 dėl didelio darbo krūvio buvo pažeistas VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 3 darbo dienų terminas ir vertina tai kaip nežymų procedūrinį pažeidimą, tačiau nemano, jog tokio termino pažeidimas galėjo sukelti pareiškėjui neturtine žalą, t. y. tarp pareiškėjo įrodinėjamų Tarnybos neteisėtų veiksmų ir jo skunde įvardintos neturtinės žalos nėra jokio priežastinio ryšio. Prašo atsižvelgti į tai, kad laiku priimti 2009 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (1.10.)-S-1745-09 G. K. atžvilgiu buvo objektyviai neįmanoma.
Atsakovės atstovo manymu, tai, kad G. K. neturėjo galimybės ištaisęs trūkumus antrą kartą pateikti LAT kasacinį skundą nesudaro pagrindo konstatuoti, jog iš pareiškėjo, kaip jis pats teigia, buvo atimta teisė ginti savo, kaip paciento teises ir teisėtus interesus ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisių gynybą, o Tarnyba užtikrino galimybę gauti ir naudotis kokybiška bei efektyvia valstybės garantuojama teisine pagalba. Atkreipė dėmesį, kad teikdamas G. K. antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2009 m. liepos 20 d. sprendimą advokatas E. Š. iš viso sugaišo 32,5 val., kas patvirtina, kad advokatas iš tiesų skyrė pakankamai laiko pareiškėjo išklausymui, bylos dokumentų ir teismų praktikos analizei ir procesinių dokumentų rengimui.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nesutiko su skunde išdėstytais teiginiais, kad advokato E. Š. paruoštas kasacinis skundas buvo nekokybiškas. Nagrinėjamu atveju G. K. dėl advokato E. Š. veiklos kokybės tikrinimo nei į Tarnybą, nei į Lietuvos advokatūrą nesikreipė. 2009 m. rugpjūčio 7 d. G. K. pateikė Tarnybai pareiškimą, kuriame buvo raštiškai išdėstytos pareiškėjo pastabos ir pageidavimai dėl advokato E. Š. paruošto kasacinio skundo projekto. Šis pareiškimas buvo perduotas advokatui Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (1.10.)-SD-2785-09 ir advokatas turėjo galimybę susipažinti su pareiškėjo nuomone ir pozicija byloje, įvertinti jo pasiūlymus, ir kaip teisės srities profesionalas pasirinkti efektyviausią pareiškėjo interesų gynimo būdą. Tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės antrą kartą kreiptis į LAT su kasaciniu skundu, nereiškia, kad iš pareiškėjo buvo atimta teisė ginti savo kaip paciento teises. Be to, kasacinio skundo pateikimas LAT antrą kartą negarantuoja, kad toks skundas bus priimtas. Iš LAT 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties Nr. 3P-1053/2009 matyti, jog G. K. kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti dėl to, kad teisėjų atrankos kolegija nenustatė esminių kasacijos pagrindų buvimo.
Atsakovės atstovas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo priimta 2009 m. gegužės 13 d., tuo tarpu prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl minėtos nutarties apskundimo G. K. Tarnybai pateikė 2009 m. birželio 19 d., parenkant advokatą buvo atsižvelgta į G. K. nuomonę dėl konkretaus advokato paskyrimo, be to, šis advokatas pagal Tarnybos 2009 m. birželio 25 d. raštą Nr. (1.7.)-SD-2143-09 rengdamas Tarnybai išvadą buvo geriausiai susipažinęs su G. K. bylos dokumentais, jo pozicija ir keliamais reikalavimais, išanalizavęs LAT praktiką, įvertinęs ir nustatęs galimus kasacijos pagrindus bei motyvus. Advokato E. Š. parinkimas atitiko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus. Nagrinėjamu atveju Tarnyba nustatė, kad advokatas E. Š., nepaisant jo buvimo atostogose, galės suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Nepaisant to, jog advokatas E. Š. nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2009-07-31 buvo kasmetinėse atostogose, šį advokatą tuo metu pavadavo advokatė I. I., su kuria pareiškėjas turėjo galimybę susitikti ir konsultuotis. Tarnyba, parinkdama advokatą E. Š. teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą nepažeidė VGTPĮ 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų, kas suteiktų pagrindą G. K. reikalauti iš Tarnybos neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad G. K. skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir nepatvirtina G. K. patirtos 7000 Lt neturtinės žalos. CPK normos numato, kad įsiteisėję pirmosios ir apeliacinės teismų sprendimai gali būti peržiūrėti kasacine tvarka, tačiau tai, kitaip nei apeliacija, yra išimtinė kontrolės forma ir kasacija galima tik tuo atveju, jeigu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir šių teisės normų pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Vadovaujantis CPK 346 straipsniu ir LAT praktika, kasacija nėra byloje dalyvaujančių asmenų teisė, sudėtinė teisės kreiptis į teismą dalis, o yra ekstraordinarinė teismų sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik išimtiniais atvejais. G. K. skunde įvardintas fizinis skausmas ir sveikatos pablogėjimas, teismo procesuose išeikvotos jėgos, pasiryžimas, sugaištas vertingas laikas bei dėl to pareiškėjo patirti dvasiniai išgyvenimai, stresas, neigiamos emocijos, įtampa ir t. t., Tarnybos manymu, yra visiškai nesusiję su šioje byloje skundžiamais Tarnybos veiksmais ar neveikimu. Vien tai, kad ginčas nebuvo išspręstas taip, kaip pageidavo ar siekė pareiškėjas, negali reikšti Tarnybos atsakomybės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pareiškėjo prašomos atlyginti 7000 Lt neturtinės žalos, kurią jis kildina iš Lietuvos A. T. atsisakymo priimti jo 2009 m. rugpjūčio 14 d. kasacinį skundą, parengtą advokato E. Š.. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 19 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarties panaikinimo, advokatui atstovaujant pareiškėjo interesams Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinėje byloje dėl žalos, padarytos pareiškėjo sveikatai, atlyginimo. Susipažinusi su pareiškėjo prašymu, Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, 2009 m. birželio 25 d. raštu Nr. (1.7.)-SD-2143-09 kreipėsi į advokatą E. Š., prašydama pateikti išvadą ar nėra įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant antrinė teisinė pagalba pareiškėjui negali būti teikiama. Advokatas E. Š. 2009 m. liepos 8 d. pateikė išvadą (reg. Nr. (1.10.)-GD-881-09), kurioje nurodė, kad nenustatė antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, todėl siūlo Tarnybai suteikti G. K. antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2009 m. birželio 19 d. prašymą. Pareiškėjas 2009 m. liepos 16 d. Tarnybai pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad antrinę teisinę pagalbą pagal jo Tarnybai 2009 m. birželio 19 d. pateiktą prašymą teiktų advokatas J. V., su sąlyga, jeigu advokatas E. Š. dėl kasmetinių atostogų negalės suteikti jam antrinės teisinės pagalbos. Išnagrinėjusi advokato E. Š. 2009 m. liepos 8 d. išvadą ir pareiškėjo Tarnybai pateiktus dokumentus, atsakovės atstovas 2009 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (1.10.)-S-1745-09 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą rengiant kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarties panaikinimo, advokatui atstovaujant pareiškėjo interesams LAT nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos, padarytos pareiškėjo sveikatai, atlyginimo, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą E. Š..
Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai pareiškimą (reg. Nr. (1.10.)-GD-1003-09), kuriame prašė Tarnybos užtikrinti kokybišką ir efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2009 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (1.10.)-S-1745-09, pavyzdžiui, paskiriant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą toje pačioje byloje teikti papildomai dar vieną advokatą. Išnagrinėjęs G. K. 2009 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą, atsakovo atstovas 2009 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (1.10.)-SD-2785-09 atsisakė paskirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2009 m. liepos 20 d. sprendimą suteikti papildomai dar vieną advokatą ir persiuntė advokatui E. Š. pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą, prašydama advokato įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes (pastabas ir pasiūlymus dėl paruošto kasacinio skundo projekto turinio ir struktūros) ir esant teisėtam pagrindui patikslinti kasacinį skundą. Advokatas E. Š. paruošė ir pateikė LAT 2009 m. rugpjūčio 4 d. kasacinį skundą, bet LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Nr. 3P-1053/2009, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 4 punktais, kasacinį skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, jog CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246-6.250 straipsnį, CK 6.271 straipsnio nuostatas, esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus jo nurodytos valstybės valdžios institucijos (CK 6.271 straipsnio 2 dalis) – Tarnybos –neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog reikšdamas reikalavimą dėl 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas savo skunde išdėstė abstrakčius teiginius, kad žalą sudaro sukeltos sunkiai įveikiamos kliūtys jam įgyvendinant savo, kaip paciento, socialines teises, sveikatos pablogėjimas, nepatogumai, susiję su brangaus laiko gaišinimu ir fiziniu skausmu, ilgalaikiai dvasiniai išgyvenimai, stresai, emocijos, moralinis nepasitenkinimas dėl institucijos savo pagrindinių pareigų nevykdymo. Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių konkrečių Tarnybos neteisėtų aktų – pareiškėjo paminėta aplinkybė, kad Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo, pažeidė VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sprendimo priėmimo terminą, kurią savo atsiliepime pripažino ir Tarnyba, pati savaime nesukėlė pareiškėjui neturtinės žalos. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skųsti Tarnybos priimtus sprendimus. Abstraktūs ir jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos padarymo negali būti pripažįstami pagrindu tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nenustatė, o pareiškėjas neįrodė esminės sąlygos atsirasti valstybės civilinei deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį, t. y. Tarnybos neteisėtų aktų, o nenustačius minėtos sąlygos negali būti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų asmuo patyrė žalą. Remdamasis išdėstytų motyvų visuma, teismas pareiškėjo G. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės atstovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią kildina iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų. Teigia, kad Tarnyba neužtikrino tinkamos antrinės teisinės pagalbos teikimo, ko pasėkoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jo 2009 m. rugpjūčio 14 d. kasacinį skundą, parengtą E. Š..
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį „Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. A556-669/2010).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos A. T. 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Taigi teisės taikymo požiūriu nagrinėjamoje byloje yra būtina išaiškinti, ar pareiškėjo nurodyti kaip neteisėti Tarnybos veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme gali būti pripažinti neteisėtais, bei išaiškinti, ar tarp šių veiksmų ir pareiškėjo prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo yra aukščiau nurodytas priežastinis ryšys.
Pažymėtina, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama vadovaujantis VGTPĮ nuostatomis. Pareiškėjas teigia, kad dėl nekokybiškos ir neefektyvios antrinės teisinės pagalbos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti advokato E. Š. parengtą kasacinį skundą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių konkrečių Tarnybos neteisėtų aktų, tik tai, kad priimdama 2010 m. liepos 20 d. sprendimą „Dėl teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 19-20) Tarnyba pažeidė VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sprendimo priėmimo tvarką, ką pripažino ir pati Tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus bei chronologiškai išanalizavo Tarnybos priimtus aktus. Taigi darytina išvada, kad, išskyrus procedūrinį Tarnybos VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kuris savaime pareiškėjui nesukėlė žalos ir neužkirto kelio teisinės pagalbos teikimui, Tarnybos veiksmai buvo teisėti. Įvertinus bylos aplinkybes, taip pat pažymėtina, jog tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti advokato E. Š. parengtą kasacinį skundą, savaime nereiškia nekokybiškos ir neefektyvios antrinės teisinės pagalvos teikimo bei nėra priežastis neturtinei žalai atsirasti.
Pabrėžtina, kad G. K. argumentai dėl jo patirtos neturtinės žalos yra pagrįsti bendro pobūdžio samprotavimais, abstraktūs ir jokiais įrodymais bei konkrečiais faktais nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad žalą sudaro sukeltos sunkiai įveikiamos kliūtys jam įgyvendinant savo, kaip paciento, socialines teises, sveikatos pablogėjimas, nepatogumai, susiję su brangaus laiko gaišinimu ir fiziniu skausmu, ilgalaikiai dvasiniai išgyvenimai, stresai, emocijos, moralinis nepasitenkinimas dėl institucijos savo pagrindinių pareigų nevykdymo. Teisėjų kolegija vertina, kad tarp pareiškėjo nurodomų įvairaus pobūdžio išgyvenimų bei Tarnybos veiksmų nėra priežastinio ryšio, t. y. pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos kilimo priežastis nėra Tarnybos neteisėti veiksmai, kadangi byloje nėra įrodyta, jog Tarnyba būtų veikusi neteisėtai. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti pripažintas pagrįstu.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams bei išvadoms dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimo nebuvimo, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie galėtų būti pripažinti pakankamu pagrindu paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas arba suabejoti jų pagrįstumu. Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.