Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-10-21 · Administracinė byla Nr. I-383-142/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-21
Bylos Nr.
I-383-142/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
G. K.
Kategorijos
  • 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A442 - 1072/2010Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.1; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui G. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. ir atsakovo valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš valstybės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Bylos proceso metu pareiškėjas padavė patikslintą skundą, kuriuo prašė priteisti iš valstybės 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-776-19/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2005 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 12 1 ir 2 punktus. Teismo panaikintu sprendimu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau - ir Tarnyba) buvo netinkamai išsprendusi pareiškėjo prašymą dėl advokato pakeitimo. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d. tarp jo ir Tarnybos vyko ginčai, kuriuos užbaigė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nusprendęs, kad Tarnyba buvo neteisi. Pareiškėjas dėl minėtų ginčų sugaišo daugiau nei dvejus metus, tai atėmė jam daug jėgų, sukėlė nepatogumų rašant skundus, pretenzijas, pareiškimus ir prašymus. Iki šiol nepasiektas tinkamas pareiškėjui ginčo rezultatas, nes Tarnyba neįvykdė teismo sprendimo, nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos veiksmai sukėlė jam sveikatos pablogėjimą, ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, stresą, emocijas, moralinį nepasitenkinimą. Tarnybos veiksmai atėmė iš pareiškėjo galimybę toliau veikti ginant savo, kaip paciento, teises, nes Tarnyba neužtikrino pareiškėjui tinkamos teisinės pagalbos teikimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. birželio 19 d. jis vėl kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant kasacine tvarka Vilniaus apygardos teismo nutartį, tačiau tarnyba savo veiksmais sužlugdė galimybę paduoti kasacinį skundą.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2005 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 12 1 ir 2 punktus ir įpareigojo Tarnybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės išnagrinėti 2005 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjo prašymą dėl advokato pakeitimo. Tarnyba, vykdydama minėtą teismo nurodymą, iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl advokato pakeitimo. 2007 m. spalio 5 d. Tarnyba priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui ir netenkino jo prašymo pakeisti advokatą. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendime buvo nurodyta galimybė svarstyti klausimą dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, todėl Tarnyba šį klausimą ir svarstė. Nutraukus antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjo prašymas pakeisti advokatą negalėjo būti tenkinamas. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba iš esmės neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu priteisė pareiškėjui iš valstybės 300 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o kitą jo skundo dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodomi neteisėti veiksmai gali būti sugrupuojami į dvi grupes. Pirma, tai veiksmai, dėl kurių buvo nagrinėjama administracinė byla ir priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Nr. I-776-19/2006 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas (byla Nr. A2-715/2007). Antra, tai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai skiriant pareiškėjui teisinę pagalbą kasaciniam skundui civilinėje byloje paduoti. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, negalima teigti, jog Tarnybos 2005 m. spalio 26 d. sprendimas buvo iš esmės neteisėtas. Tarnybos sprendimas buvo procedūros prasme ydingas, nes juo nebuvo iš esmės nuspręsta dėl pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą. Nors sprendimas buvo pripažintas tik iš dalies neteisėtu, tačiau pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą nagrinėjimas užsitęsė. Galutinai Tarnyba ginčo klausimą išsprendė 2007 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (1.10.)-74-36-07, kuriuo pareiškėjo 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymas pakeisti advokatą buvo netenkintas, o antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas (šis sprendimas nėra nuginčytas). Kadangi Tarnyba iš karto nepriėmė teisėto ir pagrįsto sprendimo prašytu išspręsti klausimu, o teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui metu buvo priimtas iš dalies neteisėtas Tarnybos sprendimas, todėl būtina nustatyti, ar šiuo sprendimu pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dvejus metus laukė, kol bus išspręstas klausimas dėl advokato civilinėje byloje pakeitimo. Pareiškėjas šiuo periodu galėjo tikėtis, kad advokatas bus pakeistas, tačiau ilgą laiką jis nežinojo, kaip bus išspręstas ginčas. Tokia padėtis sukelia nepatogumus ir tai visiems žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia. Aplinkybės, jog būtent 2005 metais priimtu Tarnybos sprendimu buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai ar jog dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, neįrodytos. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtais veiksmais kitų Tarnybos sprendimų, nes šie sprendimai nėra teismų pripažinti neteisėtais. Pareiškėjas taip pat kaip reikalavimo pagrindą nurodė jo skundo pateikimą Teisingumo ministerijai ir 2007 m. balandžio 24 d. ministerijos atsakymą Nr. (1.2.3.)-7R-4157 (skundas perduotas Tarnybai) bei 2007 m. gegužės 14 d. Tarnybos raštą pareiškėjui, rėmėsi Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. S.-120-(AG)-135, kuriuo ši Komisija nusprendė, kad Tarnybos sprendimas yra neteisėtas, ir įpareigojo Tarnybą pakartotinai išnagrinėti Teisingumo ministerijos 2007 m. balandžio 24 d. raštą. Tačiau Tarnybos 2007 m. gegužės 14 d. atsakymas jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukėlė ir sukelti negalėjo. Tai buvo paaiškinamasis raštas, turėjęs informacinį pobūdį. Jokie šio ginčo apimtyje paminėti Tarnybos sprendimai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl negalima teigti, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimas gali būti pagrindas pripažinti, kad Tarnyba dėl pareiškėjo būtų priėmusi neteisėtus sprendimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo taip pat grindžia 2009 m. birželio 19 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimu Tarnyboje. Šiuo prašymu pareiškėjas siekė gauti teisinę pagalbą kasaciniam skundui surašyti. Pats pareiškėjas patvirtino, kad Tarnyba 2009 m. liepos 20 d. sprendimu paskyrė jam advokatą. Taigi, jau vien ši aplinkybė rodo, kad nėra neteisėtų Tarnybos veiksmų. Teismas nurodė, kad dėl to, jog pareiškėjas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pripažinto iš dalies neteisėtu Tarnybos sprendimo patyrė nepatogumus, nes dvejus metus turėjo laukti jo prašymo dėl advokato pakeitimo išnagrinėjimo, šiuo atveju iš dalies tenkintinas jo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintinas tik labai nedidele dalimi, kad jokių bent kiek reikšmingų pasekmių neteisėtas sprendimas pareiškėjui nesukėlė, kad Tarnyba padarė nedidelį procesinio pobūdžio pažeidimą ir jos kaltės laipsnis yra nežymus, kad pareiškėjas nenurodė, jog Tarnybos sprendimu jam būtų padaryta turtinė žala, pareiškėjui šiuo atveju priteistinas 300 Lt neturtinės žalos atlyginimas (Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Civilinio kodekso 6.250 ir 6.271 straipsniai).

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 300 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nebuvo nustatyti jokie Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėti veiksmai, o buvo tik nustatyta, kad Tarnybos 2005 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 12 buvo netinkamai procedūriškai įformintas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti nepatogumai, kuriuos patyrė pareiškėjas, atsirado ne dėl Tarnybos, o iš esmės dėl paties pareiškėjo veiksmų, t. y. dėl pareiškėjo pasirinktos pozicijos dėl savo teisių įgyvendinimo civilinėje byloje. Tarnybos 2005 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 12 pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje nebuvo nutrauktas, todėl pareiškėjas turėjo teisę toliau bendradarbiauti su antrinę teisinę pagalbą jam teikti paskirtu advokatu. Atsakovas nurodo, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos, būtina įvertinti jos padarymo aplinkybes, išgyvenimų, sukrėtimų, nepatogumų ir kt. mastą, įtaką tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 - 606/2009). Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A63 - 606/2009, nustatęs, jog Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas priėmė nepagrįstą sprendimą, konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo patirti nepatogumai nėra žymūs, teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas pažeistai pareiškėjo teisei apginti ir laikytinas tinkama satisfakcija už teisių pažeidimą, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Nagrinėjamu atveju taip pat pripažinimas, kad Tarnyba, priimdama 2005 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 12, padarė procedūrinio pobūdžio pažeidimą, turėtų būti laikomas pakankama ir tinkama satisfakcija už pareiškėjo patirtus nežymius nepatogumus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas ir neadekvatus padarytai neturtinei žalai. Teismas šiuo atveju nevisapusiškai ištyrė ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš naujo vertino įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nustatytas aplinkybes. Šiuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo konstatuotas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo neteisėtumas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Tarnybos sprendimo neteisėtumą įvertino kaip nereikšmingą. Be to, vykdant minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą priimtą Tarnybos 2007 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (1.10.)-74-36-07, kuriuo antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas, pareiškėjas apskundė administraciniam teismui ir dėl to Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama atskira administracinė byla Nr. I-2476/2008. Pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti šią bylą iki bylos Nr. I-2476/2008 išnagrinėjimo, tačiau jis to nepadarė. Pareiškėjas nurodo, kad visuma netinkamų jam teikti pagalbą civilinėje byloje paskirto advokato veiksmų ir neteisėtų Tarnybos veiksmų lėmė tai, jog jis negalėjo tinkamai apginti savo teisių civilinėje byloje, dėl ko jis tą bylą pralaimėjo. Ilgai trukęs pareiškėjo bylinėjimasis su Tarnyba neleido jam turėti tinkamo advokato civilinėje byloje, dėl ko jis buvo priverstas savo teises ginti pats, tačiau nesugebėjo to padaryti ir civilinė byla buvo išspręsta ne jo naudai. Pareiškėjas nurodo, kad civiline tvarka jis bylinėjasi dėl jo, kaip paciento, sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų negalėdamas tinkamai ginti savo teises į jo, kaip paciento, sveikatai padarytos žalos atlyginimą, jis patiria dar didesnę žalą savo sveikatai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog Tarnybos 2007 m. gegužės 14 d. sprendimas jam nesukėlė jokių teisinių padarinių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas su šiuo apeliaciniu skundu nesutinka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai bando sumenkinti dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atliktų neteisėtų veiksmų kilusias neigiamas pasekmes ir pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu buvo nustatytas tik nedidelis procedūrinio pobūdžio pažeidimas. Šis pažeidimas niekaip neapribojo pareiškėjo teisės toliau naudotis antrine teisine pagalba civilinėje byloje dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, todėl minėto pažeidimo konstatavimas nagrinėjamu atveju yra pakankama ir tinkama satisfakcija už pareiškėjo patirtus nežymius nepatogumus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A2 - 715/2007, panaikino Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2005 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 12 dalį, kuri buvo susijusi su pareiškėju G. K., ir įpareigojo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl advokato pakeitimo.

Taigi Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos akto neteisėtumas jau yra teismo konstatuotas, o pareiškėjas su šio akto neteisėtumu sieja neturtinės žalos atsiradimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjui minėto neteisėto Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos akto priėmimu buvo padaryta neturtinė žala, ir pagrįstai šią žalą įvertino 300 Lt.

Atsakovas neginčija, jog dėl neteisėto Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos akto priėmimo pareiškėjas patyrė tam tikrą žalą (nepatogumus), tačiau, atsakovo nuomone, šiuo atveju pareiškėjui pakankama satisfakcija yra pats Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos padaryto pažeidimo konstatavimas teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tam tikrais atvejais neturtinės žalos atlyginimas nėra priteisiamas, padarius išvadą, jog pats padaryto pažeidimo konstatavimas teisme yra pakankama satisfakcija asmeniui (pvz., atsakovo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A63 - 606/2009). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tokia taisyklė netaikytina, nes vis dėlto šios bylos aplinkybės yra kitokios ir jos neleidžia pripažinti, jog pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui. Siekiant teisingos satisfakcijos pareiškėjui, šiuo atveju jam turi būti priteista ir tam tikra piniginė neturtinės žalos kompensacija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu konstatuotas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos padarytas pažeidimas nebuvo visiškai mažareikšmis. Kaip minėtame sprendime konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėjo prašymas pakeisti advokatą buvo neteisėtai susietas su tam tikromis sąlygomis ir nebuvo išspręstas iš esmės. Tokiu būdu pareiškėjas negavo iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymiškai pagrįsto ir aiškaus atsakymo į prašymą ir tai jam leido vis dar tikėtis advokato pakeitimo, tačiau galutinai šis klausimas ilgą laiką liko neišspręstas. Tokia padėtis sukėlė pareiškėjui nepatogumus, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo patirta neturtine žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjui šiuo atveju priteista 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama ir ją padidinti, kaip to siekia pareiškėjas, nėra pagrindo. Kaip teisingai nurodė ir motyvavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje kitų neteisėtų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kuriais galėjo būti sukelta neturtinė žala pareiškėjui, nenustatyta. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu konstatuotas pažeidimas vis dėlto nėra tokio didelio masto, kad dėl jo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinama daugiau nei 300 Lt.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė argumentus dėl to, jog ši byla turėjo būti sustabdyta dėl kitos jo nurodytos administracinės bylos, tačiau šie argumentai atmestini. Šioje byloje yra vertinami tam tikri atskiri Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai (aktai) ir jų sukeltos pasekmės. Toks vertinimas gali būti atliktas atskirai ir jam neturi įtakos kitų administracinių bylų, kuriose vertinami kiti atskiri Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai (aktai), išsprendimas.

Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinius skundus ir panaikinti šį sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė