Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. K. apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 289 eurų bauda. Jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. gruodžio 31 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,47 promilės girtumas. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog M. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumas.Apeliaciniame skunde M. B. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir šią bylą nutraukti.

3.1. Skunde jis teigia, kad nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, apeliantas nuvyko į medicinos įstaigą pasitikrinti alkotesteriu ir davė kraujo tyrimams, o specialisto išvadoje konstatuotas neblaivumo laipsnis yra 0,27 promilių (leistina norma). Apylinkės teismas šioje byloje neskyrė psichiatrinės ekspertizės, bet apklausė liudytoju specialistą G. A. C. (teismo medicinos ekspertas). Jis teisme patvirtino, kad nėra psichiatrijos ekspertas ir davė bendro pobūdžio parodymus, kuriais rėmėsi teismas, taip nutarimą grindžiant prielaidomis ir spėjimais bei padarant esminius procesinius pažeidimus. Be to, byloje nėra patikimų duomenų dėl asmens neblaivumo pirminio patikrinimo metu, t. y. vairavimo metu, nes policijos pareigūnai pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo atspausdinti alkotesterio kvitą ir jį tinkamai įforminti. Apeliantas nurodo, kad Institucijos pateiktoje tikrinimo ataskaitoje ir administracinio teisės pažeidimo protokole yra neatitikimų, t. y. nesutampa ROIK numeriai, taip pat nesutampa laikas – protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas 3.30 val., o tikrinimo ataskaitoje nurodytas laikas 03:32:39.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. B. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Dėl M. B. kaltės pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį

Skundžiamu nutarimu M. B. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. gruodžio 31 d., apie 3.30 val., nustatytoje vietoje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,47 promilės girtumas. Savo skunde M. B. nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu teigdamas, kad įvykio vietoje pareigūnai tikrinimo alkotesteriu metu neatspausdino M. B. tariamą neblaivumą užfiksavusio alkotesterio kvito, o jam su nustatytu neblaivumu nesutikus ir nuvykus į medicinos įstaigą, kraujyje buvo nustatytas tik 0,27 prom. neblaivumas, kas yra leistina norma. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme apklaustas ekspertas teismo medicinos specialistas G. A. C. paaiškino, kad alkotesterio parodymai nekelia abejonių tuo aspektu, kad praėjus 1 valandai 20 minučių asmens kraujyje buvo nustatyta 0,27 promilės etilo alkoholio. Tai rodo, kad iš asmens organizmo per šį laikotarpį pasišalino 0,20 promilės etilo alkoholio ir toks rezultatas nekelia abejonių, telpa į nustatytą intervalą, kuomet etilo alkoholis gali būti šalinamas nuo 0,10 iki 0,30 promilių alkoholio. Kraujo tyrimas patvirtino, kad alkotesteris teisingai reagavo į alkoholio molekules ir rodo, jog alkoholis buvo kraujyje, kai buvo atliekamas blaivumo testas. Ekspertas paaiškino, kad atmetama galimybė, jog alkotesteris galėjo būti suklaidintas dėl nepakeisto antgalio ar alkoholio kvapo aplinkoje, t. y. automobilio salone, nes į antgalį negali patekti jokio pašalinio oro. Policijos pareigūnai liudytojai E. A. ir A. P. parodė, kad nakties metu buvo automobilis Lukšio - Ramanausko gatvių sankryžoje. Vairuotojas atsakė, kad nevartojo alkoholio, todėl blaivumas patikrintas iš karto. Priešingu atveju palaukiama 15 minučių. Buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumas. Kvitas visada atspausdinamas, antgalį asmuo išsiima pats. Alkotesterio parodymai ranka įrašomi ir į atitinkamą knygą, asmuo pasirašo. Šie liudytojų policijos pareigūnų parodymai sutampa su byloje esančiais šių pareigūnų tarnybiniais pareiškimais. Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio patikra galioja iki 2017 m. kovo 19 d.Iš bylos duomenų matyti, kad M. B. neblaivumo laipsnis užfiksuotas tinkamu prietaisu, o jį atliko pareigūnas, turintis tokią teisę. Policijos pareigūnai vykdė Policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2016 m. lapkričio 26 d. nurodymus dėl neblaivumo nustatymo (nustatytų neblaivumo rodmenų nespausdinti, o fiksuoti pareigūnų pildomuose dokumentuose, tačiau matavimo prietaiso užfiksuoti rezultatai pateikiami kituose leistinuose įrodymuose). Be to, M. B. pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole, kas rodo, kad jis sutiko su alkoholio matuoklio užfiksuotais duomenimis. Nors byloje nepateiktas alkoholio matuoklio kvitas, tačiau byloje yra šio prietaiso atmintyje išsaugotų duomenų išklotinė (61 b. l.), kurioje matomi M. B. nustatyto neblaivumo rezultatai. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo motyvai atmetami.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog M. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, o dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nagrinėjamojoje byloje nekyla jokių abejonių. Todėl skundo argumentai, kuriais teigiama, kad byloje yra nepakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, teismas neskyrė psichiatrinės ekspertizės, o rėmėsi prielaidomis ir abejonėmis, kas yra esminis procesinis pažeidimas, taip pat argumentai dėl įrodymų patikimumo, yra atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde M. B. teigia, kad pateiktoje tikrinimo ataskaitoje ir administracinio teisės pažeidimo protokole yra neatitikimų, t. y. nesutampa ROIK numeriai. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame nurodytas ROIK numeris yra (duomenys neskelbtini), o iš byloje Institucijos pateiktos prietaiso atmintyje išsaugotų duomenų išklotinės (61 b. l.) matyti, kad joje nurodytame ROIK numeryje trūksta vieno skaičiaus ((duomenys neskelbtini)). Tačiau įvertinus minėtoje suvestinėje nurodytus kitus duomenis (asmens anketinius duomenis, padaryto pažeidimo laiką, nustatytą neblaivumą), tai vertinama tik kaip rašymo apsirikimas. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pateiktoje tikrinimo ataskaitoje ir administracinio teisės pažeidimo protokole nesutampa laikas – protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas 3.30 val., o tikrinimo ataskaitoje nurodytas laikas 03:32:59. Tačiau toks kelių minučių skirtumas, įvertinus tai, kad pareigūnai protokole nurodė apytikslį laiką, o tikrinimo duomenų ataskaitoje nurodytas blaivumo patikros prietaisu fiksuotas elektroninis patikros laikas, tai nelaikytina esminiu skirtumu, kuris verstų abejoti M. B. kalte dėl jam skundžiamu nutarimu inkriminuoto pažeidimo.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad M. B. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Todėl naikinti šį apylinkės teismo nutarimą ir bylą M. B. atžvilgiu nutraukti, kaip to skunde prašo M. B. – pagrindo nėra. Nors nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, tačiau ši byla apylinkės teisme ir apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintų normų pagrindu. Šių teisės aktų taikymo motyvai išdėstyti apylinkės teismo skundžiamame nutarime, todėl jie papildomai nekartojami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. B. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.