Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis, 2016 m. gruodžio 31 d., 3.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas 0,47 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, jog įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad M. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, nėra.Apeliaciniu skundu Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarimą ir prašo priimti naują sprendimą – už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti M. B. administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Skunde nurodoma, kad M. B. teigė, jog jam pareigūnai liepė pūsti į alkoholio matuoklį tik 5 sekundes, tačiau iš alkoholio iškvepiamame ore matuoklio „Alcotest 6810“ instrukcijos matyti, kad turi būti pučiama tolygiai ir ne trumpiau, kaip tam tikrą nustatytą laiką (gamintojo nustatytas laikas - 2 sekundės). Tai rodo, jog M. B. į alkoholio matuoklį pūtė ne per trumpą laiko tarpą. Abejoti prietaiso parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo, kadangi iš minėto alkotesterio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2017 m. kovo 19 d. Skunde pažymima, kad nors M. B. nuvyko į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumo, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-344/2008, N62-3686/2008N444-1452/2009, N261-3165/2009). Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti bylą M. B. atžvilgiu atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas matavimo rezultatų nepatvirtino savo parašu bei byloje nėra alkoholio matuoklio kvito, skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 3 punktu, 2.3 papunkčiu, 7 punktu. Taip pat akcentuojama, jog ATPK 256 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad įrodymai nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Pabrėžiama, kad teisės aktai, nenustato pareigos fiksuoti tikrinimo atvejo iš specialiosios techninės priemonės atspausdintame dokumente. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju M. B. pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole, kas rodo, jog jis sutiko su prietaiso rodmenimis. Be to, prie skundo pateiktoje prietaiso atmintyje išsaugotų duomenų išklotinėje matomi M. B. nustatyto neblaivumo rezultatai. Apelianto manymu, analizuojant byloje esančius įrodymus M. B. kaltė yra pilnai įrodyta, ištyrus proceso metu surinktus duomenis, matyti, kad nėra jokios protingos abejonės, dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl M. B. padaryto pažeidimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. B. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti, o apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo įstatymo 5 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).M. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20P-81691549-16 surašytas 2016 m. gruodžio 31 d., t. y., iki 2017 m. sausio 1 d., todėl ši administracinio teisės pažeidimo teisena vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, jog M. B. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimą. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 1-2), policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus (b. l. 4-5), M. B. parodymus, kad policijos pareigūnų atliktas jo neblaivumo tikrinamas nebuvo tinkamas, šio patikrinimo rezultatas neatitiko tikrovės (b. l. 17), taip pat M. B. iniciatyva padaryto medicininio patikrinimo duomenis (b. l. 13, 15) – priimdamas nutarimą turėjo pašalinti prieštaravimus tarp šių įrodymų. Institucija su skundu pateikė naujus duomenis – alkotesterio 6810 naudojimo instrukciją, alkoholio matuoklio atmintyje išsaugotų duomenų išklotine, kurie nebuvo įvertinti, nagrinėjant M. B. administracinio teisės pažeidimo bylą. Nesant alkoholio kiekio matuoklio kvito parodymų, apylinkės teismas savo iniciatyva pats galėjo išreikalauti reikiamus dokumentus, patvirtinančius 2016 m. gruodžio 31 d. patikrinimo metu nustatytą M. B. (ne)blaivumo laipsnį, taip apklausti pareigūnus, kurie galėtų paaiškinti ne tik naujai pateiktų duomenų reikšmę, bet ir tai, ar buvo laikytasi instrukcijų tikrinant M. B. neblaivumą, tačiau to nepadarė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų – policijos pareigūnų bei neišreikalavęs papildomų dokumentų, galinčių patvirtinti bylos aplinkybes, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Todėl, neįvertinus visų bylos duomenų ir nepašalinus prieštaravimų dėl faktinių bylos aplinkybių negalima spręsti, kad nagrinėjamoje byloje jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog M. B. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nėra nustatyta. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarimą ir M. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.