Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (toliau – A. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais A. M. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. A. M. įpareigotas per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M. T. padarytą turtinę žalą bei nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo M. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš A. M. priteista 200 Eur (du šimtai eurų) nusikalstamomis veikomis padarytai turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) nusikalstamomis veikomis padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 100 Eur (vienas šimtas eurų) proceso išlaidoms atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. M. priteista 51,20 Eur (penkiasdešimt vienas euras dvidešimt euro centų) žalos atlyginimui už nukentėjusiojo M. T. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 14 val. 30 min. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo fizinį smurtą M. T. atžvilgiu ir sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką, o būtent: (duomenys neskelbtini) autobusų stoties apsaugos darbuotojo ir kitų asmenų akivaizdoje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Skoda Yeti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia automobilio bamperiu kliudė M. T. kairę koją ir vedamą dviratį, tuo sugadindamas dviračio priekinį ratą 35 eurų vertės, dėl ko nukentėjusysis M. T. nugriuvo, o griūdamas sulaužė akinius 100 eurų vertės, suplėšė odinę striukę 65 eurų vertės. A. M. nukritusiam M. T. sudavė kumščiais ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pasivijęs bėgantį nuo jo nukentėjusįjį M. T., spyrė nugriuvusiam nukentėjusiajam kojomis ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. T. odos nubrozdinimus ir paviršines odos žaizdas abiejų antakių srityse, minkštųjų audinių sumušimą apatinio žandikaulio dešinėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą, sugadino nukentėjusiojo M. T. nedidelės vertės turtą bendros 200 eurų vertės.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir dėl šios nusikalstamos veikos jį išteisinti; dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, laiduotoju paskirti nuteistojo tėvą A. M.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu A. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad šio nuosprendžio 1 punkte aprašytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis tyčia automobiliu kliudė nukentėjusiojo kairę koją ir vedamą dviratį, tuo sugadindamas dviračio priekinį ratą, be to, nukentėjusiajam griūnant buvo sulaužyti akiniai, suplėšyta odinė striukė, po ko panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. T. atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to, sugadino nukentėjusiojo 200 eurų vertės turtą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio nuteistasis iš esmės neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, tačiau nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisako dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentus, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė konkretaus BK straipsnio, numatančio atsakomybę už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 straipsnio 3 dalis), tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, neturinčiu esminės įtakos nuosprendžio pagrįstumui. Juolab, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio yra aišku, kad nuteistajam buvo inkriminuotas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Dėl nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį

19. Kaip matyti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriaus paciento apžiūros – gydymo lapo, 2018 m. balandžio 18 d. 15.30 val. M. T. nustatytas 2,68 promilių girtumas, konstatuoti sužalojimai (1 t., b. l. 71-73).

20. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. T. konstatuoti odos nubrozdinimai ir paviršinės odos žaizdos abiejų antakių srityse, minkštųjų audinių sumušimas apatinio žandikaulio dešinėje. Sužalojimai padaryti kelios – keliasdešimt minučių iki GMP iškvietimo 2018 m. balandžio 18 d. 14.45 val. Odos nubrozdinimai, paviršinės muštinės žaizdelės antakių srityse išsivystė nuo slystančio kontakto su kietu plokščiu paviršiumi ir greičiausiai griūnant. Minkštųjų audinių sumušimas apatinio žandikaulio dešinėje greičiausiai padarytas smūgiuojant kietu buku daiktu galimai kumščiu. Turimi medicininiai duomenys nenurodo jokių kitų kūno sričių sužalojimų. Sužalojimai galėjo išsivystyti mažiausiai dviejų poveikių pasėkoje. Sužalojimai, tiek vertinant juos visumoje, tiek kiekvieną iš jų atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus (1 t., b. l. 65-66).

22. Kaip matyti iš 2018 m. birželio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo surašytas administracinis nurodymas siūlant sumokėti 300 eurų bauda. A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir važiuodamas į aikštelę kliudė dviratį, dėl ko buvo sugadintas dviratis. Vairuotojas su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 220 punktų reikalavimus (t. 2, b. l. 109-110).

23. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, jų kontekste sprendžiant A. M. kaltės klausimą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje padaryme, vertinant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymėtina, kad pats A. M. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek duodamas parodymus pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neginčijo, kad automobiliu kliudė nukentėjusiojo dviračio priekinį ratą, neneigė, kad tiek dviračio ratas, tiek ir akiniai bei odinė striukė galimai buvo sugadinti eismo įvykio metu, tačiau teigė, kad jis nesiekė tyčia jų sugadinti. Šie A. M. parodymai, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Jie iš esmės sutapo ir su jo ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 21, 113-114, 121-122) išdėstytomis aplinkybėmis. Nors skundžiamu nuosprendžiu ši A. M. versija buvo atmesta, remiantis nukentėjusiojo M. T., liudytojo V. Š. parodymais, tačiau, įvertinusi aukščiau aptartų įrodymų visumą, sugretinusi juos tarpusavyje, su tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

24. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį asmuo pripažįstamas kaltu, kai sunaikina ar sugadina nedidelės vertės svetimą turtą. Šią nusikalstamą veiką asmuo kaltu pripažįstamas, jeigu jis veikia tyčia. Nusikaltimas/baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo arba jei ir nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti.

25. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų visumos, A. M. versiją, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios sugadinti svetimą turtą, o nukentėjusiojo daiktai buvo sugadinti dėl įvykusio eismo įvykio, iš esmės patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai duoti tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir apklausiant apeliacinės instancijos teisme. M. T. apylinkės teisme patvirtino, kad tiek dviračio ratas, tiek ir akiniai bei odinė striukė buvo sugadinti eismo įvykio metu, t. y. kai A. M. kliudė jį savo automobiliu. Nukentėjusiojo teigimu, A. M. automobiliu kliudė jo dviratį ir sulankstė priekinį ratą, o nuo susidūrimo nukentėjusysis nukrito ir tikriausiai tuo metu sulūžo akiniai ir susigadino odinė striukė. Šiuos savo parodymus jis iš esmės patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nurodęs, kad kiek pamena, akiniai buvo sugadinti eismo įvykio metu kai jis pirmą kartą krito po susidūrimo su automobiliu. Striukė taip pat buvo sugadinta, kai jis krito po susidūrimo su automobiliu. Striukės visas šonas buvo nubrozdintas, atsirado skylė alkūnėje. Vėliau kilusio konflikto metu per apsistumdymą striukė nebuvo plėšoma. Kad dviračio ratas buvo sugadintas eismo įvykio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas autobusų stoties apsaugos darbuotojas, betarpiškai stebėjęs įvykį. Apklausiamas pirmos instancijos teisme, liudytojas V. Š. parodė, kad matė, kaip A. M. automobiliu kliudė nukentėjusiojo dviratį, po šio susidūrimo nukentėjusysis nugriuvo, buvo sulankstytas priekinis dviračio ratas. Tačiau nei apie akinių, nei apie odinės striukės sugadinimą šis liudytojas nieko negalėjo pasakyti. Jis nepastebėjo ar akiniai nukentėjusiajam nukrito po susidūrimo su automobiliu ar vėliau, taip pat negalėjo patvirtinti ar nukentėjusysis buvo su striuke ar su marškiniais. Nors apylinkės teismas, konstatuodamas A. M. tyčią dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo rėmėsi liudytojo V. Š. parodymais, kad A. M. įvažiavęs į aikštelę nestabdė automobilio ir net nebandė to daryti, o tiesiai įvažiavo į nukentėjusįjį, ir iš to sprendė, kad nuteistasis tyčia automobiliu kliudė nukentėjusįjį, tačiau šie liudytojo parodymai tėra subjektyvus jo paties aplinkybių vertinimas, kurio nepagrindžia jokie kiti bylos duomenys. Juolab, kad įvertinus byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis dėl nukentėjusiojo dviračiui padarytų apgadinimų bei nuteistojo automobilio apžiūros protokolo duomenis dėl automobilio apgadinimų, pagrindo išvadai, kad A. M. dideliu greičiu ir net nebandydamas stabdyti tyčia trenkėsi į nukentėjusį nėra. Kaip matyti iš automobilio apžiūros protokolo, po eismo įvykio buvo nustatytas kontaktas tik su automobilio valstybiniu numeriu. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad jei A. M. būtų tyčia nestabdęs automobilio ir tiesiai įvažiavęs dideliu greičiu į M. T., būtų buvę nustatyti didesni automobilio sugadinimai ir padaryti sunkesni sužalojimai nukentėjusiajam. Be to, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam konstatuoti odos nubrozdinimai ir paviršinės odos žaizdos abiejų antakių srityje (galėjo gautis griūnant), minkštųjų audinių sumušimas apatinio žandikaulio dešinėje pusėje (greičiausiai padaryti smūgiuojant galimai kumščiu), daugiau jokių kitų sužalojimų, kurie būtų būdingi autotraumai, nukentėjusiajam nebuvo nustatyta (t. 1, b. l. 65-66). Visų šių duomenų kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiojo daiktai buvo sugadinti eismo įvykio metu, t. y. A. M. dėl neatsargumo kliudžius automobiliu nukentėjusįjį ir jo dviratį, ko pasėkoje buvo sugadintas priekinis dviračio ratas, sulaužyti nukentėjusiojo akiniai ir sugadinta odinė striukė, tačiau A. M. veiksmuose nebuvo tyčios sugadinti nukentėjusiajam priklausančio turto. Juolab, kad A. M. viso proceso metu neginčijo, jog automobiliu netyčia kliudė M. T. dviratį, sulankstė jo priekinį ratą, sutiko, kad galimai šio įvykio metu galėjo būti apgadinti ir nukentėjusiojo akiniai bei odinė striukė ir turtinės žalos atlyginimui sumokėjo nukentėjusiajam 150 eurų (t. 2, b. l. 70). Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2018 m. birželio 21 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. M., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir įvažiuodamas į aikštelę kliudė dviratį, dėl ko jis buvo apgadintas, o vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, dėl ko A. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį (už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), t. y. už eismo įvykį jis jau yra nubaustas.

26. Be aukščiau aptartų duomenų, nesutinkant su skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, svarbu paminėti ir tai, kad vertindamas A. M. veiksmus, tuo pačiu spręsdamas ir jo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės ignoravo jo parodymų visumą, lakoniškai konstatuodamas, kad nuosekliais liudytojo V. Š. parodymais, (kad A. M. net nestabdymas automobilio važiavo tiesiai link M. T. ir jį kliudė), neturi pagrindo netikėti ir juos pagrindžia dalinis A. M. prisipažinimas bei nukentėjusiojo parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Sutikti su šia apylinkės teismo išvada (dėl tyčios automobiliu kliudyti nukentėjusįjį ir sugadinti jo daiktus), įvertinus aukščiau aptartų A. M., tuo pačiu ir nukentėjusiojo bei liudytojo V. Š. parodymų visumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų analizės akivaizdu, kad esminėse vertinamo įvykio aplinkybėse A. M. buvo nuoseklus, jo parodymai, duoti skirtingose proceso stadijose esminėse aplinkybėse, kiek jos susijusios su nukentėjusiojo daiktų sugadinimu, sutapo tiek tarpusavyje, tiek ir atitiko M. T. parodymus, kad jam priklausantys daiktai buvo sugadinti eismo įvykio metu, kai į jį įvažiavo A. M. automobilis bei liudytojo V. Š. parodymus, kad dviratis buvo sugadintas A. M. automobiliu kliudžius nukentėjusįjį ir pastarajam pargriuvus.

27. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog A. M. nenumatė, kad įvažiuodamas į autobusų stoties stovėjimo aikštelę kliudys nukentėjusiojo dviratį ir sulankstys jo ratą, o nukentėjusiajam griūnant po susidūrimo sulaužys akinius ir sugadins odinę striukę, nenorėjo, kad nukentėjusiajam būtų padaryta žala ir to nesiekė, taigi jo veikoje nebuvo tyčios, o jo veiksmai dėl eismo įvykio pagrįstai buvo įvertinti kaip administracinis nusižengimas. Įvertinus tai, kad BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvioji pusė pasireiškia tik tyčia, konstatuotina, kad A. M. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl dėl šio kaltinimo jis išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

28. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kaltu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių pašalinti bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Tokiu būdu akivaizdu, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014), o neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Būtent tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese. Teisėjų kolegijai nustačius, kad nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje sudėties dėl tyčios nebuvimo, apeliacinio skundo argumentai dėl sugadinto turto ir jo vertės neanalizuojami, kadangi tai nebeturi esminės reikšmės.

29. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dėl veikos, numatytos 187 straipsnio 3 dalyje padarymo išteisinamas, atitinkamai tikslintinos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą aukščiau išdėstytų įrodymų, nustato sekančias minėtos veikos padarymo aplinkybes:

A. M. 2018 m. balandžio 18 d. apie 14 val. 30 min. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo fizinį smurtą M. T. atžvilgiu ir sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką, o būtent: (duomenys neskelbtini) autobusų stoties apsaugos darbuotojo ir kitų asmenų akivaizdoje, po to, kai jo vairuojamam automobiliui kliudžius M. T. vedamą dviratį, nukentėjusysis nugriuvo, A. M. nukritusiam M. T. sudavė kumščiais ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pasivijęs bėgantį nuo jo nukentėjusįjį M. T., spyrė nugriuvusiam nukentėjusiajam kojomis ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. T. odos nubrozdinimus ir paviršines odos žaizdas abiejų antakių srityse, minkštųjų audinių sumušimą apatinio žandikaulio dešinėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą.

30. Pažymėtina, kad nors apeliaciniu skundu A. M. neneigė jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį ir teigė visiškai pripažįstantis savo kaltę, tačiau apklausiamas apeliacinės instancijos teisme teigė, jog nukentėjusiojo jis nespardė, tačiau teismas tokius jo teiginius vertina kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę, kadangi tai, jog nukentėjusysis buvo spardomas patvirtino ir įvykį tiesiogiai matęs liudytojas V. Š., kurio parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo netikėti.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

31. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo tėvą. Apeliantas skunde pabrėžia teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir mano, kad yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas.

32. BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010). Ir vis tik, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Taip pat teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. būtinas nuodugnus, individualizuotas nusikalstamos veikos įvertinimas.

33. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad A. M. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo kaltę A. M. pripažino iš dalies dirba, kartu su sugyventine augina nepilnametę dukrą, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, A. M. už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra net 8 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo (t. 2, b. l. 95, „Liteko“ sistemos duomenimis šiuo metu byla perduota teismui), kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog asmuo yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad remiantis teismų praktika BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta laidavimo taikymo sąlyga - pagrįstas teismo manymas, kad kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti pagrindžiama objektyviais faktais, t. y. turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus teisės pažeidimus ir pan. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, praeityje sistemingai daromus administracinius pažeidimus/nusižengimus, pagrįsto manymo, kad nuteistasis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra.

34. Esant šių duomenų visumai, A. M. veiksmuose nenustačius vienos iš BK 40 straipsnio taikymui būtinų sąlygų – pagrįsto manymo, kad nuteistasis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra galimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip matyti iš nuteistojo parodymų visumos, jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, kadangi neigė atlikęs dalį jam inkriminuotų veiksmų – spardęs nukentėjusįjį, todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog jis visiškai savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pabrėžia, kad yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, dirba, kartu su sugyventine augina nepilnametę dukrą, tačiau šios aplinkybės jau buvo tinkamai įvertinos paskiriant jam gana švelnią bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo A. M. už BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymą paskirta bausme, nemato pagrindo ją švelninti, ji nelaikytina per griežta ir yra pakankama norint sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Paskirtas įpareigojimas – būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. taip pat paliekamas nepakeistas, kadangi tai padės pasiekti paskirtos bausmės tikslus, sudarys prielaidas nuteistojo elgesio korekcijai ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

35. Įvertinus tai, kad už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą apeliantui buvo skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu buvo subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį, apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą išteisinti nuteistąjį dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo naikintina, taip pat panaikinant ir apylinkės teismo paskirtą įpareigojimą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M. T. padarytą turtinę žalą. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio motyvų minėtas įpareigojimas atlyginti turtinę žalą yra susijęs su baudžiamuoju nusižengimu (BK 187 straipsnio 3 dalis), todėl A. M. išteisinus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nėra ir pagrindo taikyti jam įpareigojimą per nustatytą teismo terminą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

36. Kadangi A. M. dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymo išteisinamas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo M. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl apelianto A. M. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį paliekama galioti bei įvertinus iš jo nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos (800 eurų) bei priteistų proceso išlaidų dydį (100 eurų), teisėjų kolegija pagrindo mažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį bei priteistas proceso išlaidas neįžvelgia, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 330 straipsniu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: A. M. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. už skirtingas veikas paskirtų bausmių subendrinimo bei įpareigojimą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M. T. padarytą turtinę žalą (įpareigojimą būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. paliekant nepakeistą).

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam M. T. priteistos 200 eurų turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje nukentėjusiojo M. T. ieškinį palikti nenagrinėtą.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.