Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Saratovo srities Engels mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. balandžio 18 d. apie 14 val. 30 min. A. M. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo fizinį smurtą M. T. atžvilgiu ir sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką, o būtent: (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo ir kitų asmenų akivaizdoje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Skoda Yeti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia automobilio bamperiu kliudė M. T. kairę koją ir vedamą dviratį, tuo sugadindamas dviračio priekinį ratą 35 eurų vertės, dėl ko nukentėjusysis M. T. nugriuvo, o griūdamas sulaužė akinius 100 eurų vertės, suplėšė odinę striukę 65 eurų vertės. A. M. nukritusiam M. T. sudavė kumščiais ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pasivijęs bėgantį nuo jo nukentėjusįjį M. T., spyrė nugriuvusiam nukentėjusiajam kojomis ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. T. odos nubrozdinimus ir paviršines odos žaizdas abiejų antakių srityse, minkštųjų audinių sumušimą apatinio žandikaulio dešinėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą, sugadino nukentėjusiojo M. T. nedidelės vertė turtą bendros 200 eurų vertės, tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje .

Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio metu jis dar dirbo energetikos paslaugų ir rangos organizacijoje, kurios buveinės ir darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi turėjo objektą (duomenys neskelbtini) miestelyje, tą dieną jis važiavo darbo reikalais iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir jam būnant prie (duomenys neskelbtini) kaimo paskambino jo sugyventinė G. B., kuri pasakė, kad M. T. eilinį kartą vėl atėjo pas ją į darbovietę - lombardą (duomenys neskelbtini), ten visaip keikė, grasino susidorojimu už tai, kad kišasi į jo ir E. R., kuri yra G. B. sesuo, asmeninį gyvenimą. Jam G. B. sakė, kad tuo metu lombarde buvo vienas žmogus. Jis, važiuodamas į (duomenys neskelbtini), sugalvojo užvažiuoti ir pakalbėti su M. T.. Vairuodamas automobilį, jis užsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuodamas pastebėjo, kad prie autobusų stoties esančios kebabinės, važiuojamojoje dalyje yra M. T. su dviračiu, todėl staigiai užsuko vairą. Jis neįvertino greičio ir stabdymo kelio, todėl įvyko susidūrimas, kurio metu su ant automobilio bamperio buvusiu valstybiniu numeriu kliudė M. T. dviračio priekinį ratą. Tai užfiksuota fotonuotraukose, kur po autoįvykio matosi tik pažeidimas su priekiniu valstybiniu numeriu, kito sąlyčio su automobiliu nėra matyti. Tada jis išlipo iš automobilio ir jis su M. T. pradėjo šnekėti ir susikibo. M. T. elgėsi agresyviai po įvykio ir gavosi konfliktas. Jie abu susikibo ir jis pirmas M. T. sudavė kumščiu du smūgius į veido sritį, kur tiksliai sudavė, pasakyti negali. Tuo momentu, kai jis sudavė tuos smūgius, M. T. nukrito ant šaligatvio tarp autobusų stoties ir kebabinės, o jis paprasčiausiai nuėjo ir išvažiavo. M. T. mušė, nes jis ne vieną kartą grasina G. B., su kuria jis nevedęs, bet gyvena 13 metų ir turi bendrą vaiką. Jis pripažįsta, kad po susidūrimo su jo vairuojamu automobiliu buvo sugadintas M. T. dviračio priekinis ratas 35 eurų vertės, galimai po šito įvykio buvo sulaužyti M. T. akiniai 100 eurų vertės. Jis nematė, kad būtų suplėšyta M. T. odinė striukė 65 eurų vertės, bet galimai tai galėjo būti. Jis sutinka su 200 eurų civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo. Su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Jis ne nepripažįsta, kad M. T. spyrė kojomis ir automobilis sužalojo M. T. koją. Dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai nesutinka, nes padaryti kūno sužalojimai M. T. buvo nesunkūs, sveikata nebuvo taip sutrikdyta, kad negalėtų dirbti, taip pat nesikreipė į tam tikras medicinines įstaigas, kad gauti pažymas ir visa tai įrodyti. M. T. metus laiko terorizuoja jo šeimą, taip savo šeimą, vaikus. Jis asmeniškai dėl to, kad M. T. jį terorizuoja į policiją nesikreipė.

Nukentėjusysis M. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju A. M. jis gal prieš 4 metus buvo susitikęs, daugiau su juo nebendravo, nesimatė. Jis gyveno su E. R. ir turi bendrą dukrą. Jie kol kas būna kartu, nors negyvena kartu, o G. B. pastoviai jį gąsdina, kad jis bus sudaužytas. Grynas melas, kad jis metus laiko terorizuoja M. šeimą. Tą įvykio dieną gal jis ir buvo užėjęs pas G. B. į lombardą, tačiau kai išsiskyrė su E. R., pakeitė gyvenamąją vietą, tai pusantrų metų su G. B. nekalbėjo ir stengėsi jos nekliudyti, o ji vis kišosi į jo gyvenimą. 2018 m. balandžio 18 d. gal 14.30 val. jis baigė darbą ir susikrovė prekes. Jis buvo išgėręs, tačiau nesvirduliavo, tiesiai ėjo ir vedėsi dviratį automobilių stovėjimo aikštele, kai dideliu greičiu atlėkė mašina, sutrenkė jam kairę koją ir sulaužė dviračio priekinį ratą. Jis neatsimena, ar nukrito, tačiau galvoja, kad nukrito, nes jo kakta buvo nubrozdinta į trinkeles, ten nebuvo kumščių jėga, o trinkelės nubrozdino. A. M. išlipo iš mašinos ir pradėjo jį pulti. Jis atstatė kumščius, kad apsiginti, nes matė, kad A. M. smurtaus. A. M. jam trenkė daug kartų, bet jis apsigynė, A. M. nepataikė. Kai jam A. M. pataikė į galvą, jis nukrito, daugiau neatsimena. Stoties apsauginis geriau papasakos, nes jis viską matė. Jam A. M. sudavė daug smūgių, nes mušė jį gulintį, tik jis nežino, ar su kumščiais mušė, ar su kojomis spardė. Jam buvo šonkaulių sumušimai, nubrozdinimai, žandikaulio trauma, skaudėjo koją. Jis gydėsi ambulatoriškai. Kojos skausmas savaime praėjo, paskaudėjo kelias savaites ir viskas. Įvykio metu jam sudužo akiniai 100 eurų vertės, dviračio ratas buvo persikreipęs per pusę, kainavo 35 eurų, striukė nusibrūžino, suplyšo dalinai. Dar prašo priteisti moralinės žalos 5000 eurų, nes kelias dienas negalėjo išeiti į žmones, nes buvo visas šašuotas, didelį diskomfortą jautė nuo sumušimų, negalėjo atlikti savo darbų.

Liudytojas V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį A. M. ir nukentėjusįjį M. T. pažįsta iš matymo. Jis dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. 2018 m. balandžio 18 d. jis dirbo ir 14.40 val. buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tą dieną nukentėjusysis M. T., baigęs darbą, per automobilių stovėjimo aikštelę link jo vedėsi dviratį ir pats ėjo. Tuo momentu į aikštelę įvažiavo automobilis, kurio vairuotojas nestabdė ir net nebandė stabdyti automobilio, o tiesiai įvažiavo į nukentėjusįjį M. T., kuris vedėsi dviratį. Jis galvojo, kad gal automobilio stabdžiai atsisakė, gal žmogui kas nors atsitiko. Nukentėjusįjį M. T. su tuo dviračiu partrenkė automobilis ir jis pargriuvo. Iš automobilio staigiai išlipo A. M., o tuo metu nukentėjusysis M. T. su dviračiu gulėjo ant žemės, partrenktas automobilio ir A. M. pradėjo M. T. mušti gulintį rankomis į galvą. A. M. sudavė gal 10 ir daugiau smūgių. Jis pradėjo A. M. už rankovės atitraukinėti nuo nukentėjusiojo ir sakė: „Kas čia darosi?“ Per tą laiką nukentėjusysis M. T. atsikėlė, pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini), bet pats už poros metrų pargriuvo. Dviratį M. T. buvo palikęs toje pačioje vietoje, kur jį patrenkė. Kai antrą kartą nukrito nukentėjusysis M. T., tada A. M. vėl prie jo pribėgo ir tada jau pradėjo su kojomis M. T. spardyti, įspyrė 4 - 6 smūgius. Pataikė turbūt į visas kūno vietas, gal į pilvą, gal į galvą. Jis bandė gelbėti, atitraukinėti, bet kai pasakė, kad iškvies policiją, tai A. M. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kai išvažiavo A. M., jis M. T. pasodino ir liepė sėdėti, laukti, kol atvažiuos policija ir greitoji. Greitai atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Kai jis M. T. pasodino, tai matė, kad jo veidas ir ausis buvo apibrozdinta, o kraujas bėgo iš vienos veido pusės. M. T. buvo blogai, nes jis gal ir nebuvo sąmonės praradęs, bet nesusigaudė situacijoje.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu (1 t., b. l. 16) nustatoma, kad 2018 m. balandžio 18 d. 14,40 val. bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas V. Š. pranešimas iš telefono Nr.(duomenys neskelbtini) dėl kūno sužalojimo (duomenys neskelbtini). Pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, kuri apžiūrėta, padaryta telefoninio pokalbio suvestinė (1 t., b. l. 17-18).

Apžiūros protokolu (1 t., b. l. 24-29) nustatoma, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) gatvėje stovintis tamsiai mėlynos spalvos automobilis Skoda Yeti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio priekio valstybinio numerio juodos spalvos rėmelis sulaužytas viršuje ir apačioje. Daugiau automobilio apgadinimų nepastebėta.

Apžiūros protokolu (1 t., b. l. 30-36) nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta automobilių stovėjimo aikštelė šalia (duomenys neskelbtini) gatvėje. Stovėjimo aikštelėje kairėje pusėje ties viduriu guli dviratis raudonos spalvos, dviračio priekinis ratas apgadintas, t. y. sulankstytas.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b. l. 51-53) nustatoma, kad nukentėjusysis M. T. parodė, kad vietą, kurioje stovi jo mikroautobusas, kuriame laiko augalus, kuriais prekiauja, taip dviratį, kuriuo atvažiuoja į prekybos vietą, parodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 14 val. baigęs darbą nuo automobilio vedė dviratį per aikštelę, ėjo link namų, jau ketino kelti priekinį dviračio ratą ant šaligatvio, kai nuo įvažiavimo į aikštelę atvažiavo tamsios spalvos automobilis ir priekiniu bamperiu automobilis lietė jo kairę koją ir pervažiavo dviračio priekinį ratą. Parodė susidūrimo su automobiliu vietą, parodė vietą, kur nuo smūgio nukrito. Parodė vietą, kur A jį mušė ir po jo smūgių jis nukrito ant šaligatvio.

Specialisto išvada Nr. G1395/2018(02) (1 t., b. l. 65-66) nustatoma, kad M. T. konstatuoti odos nubrozdinimai ir paviršinės odos žaizdos abiejų antakių srityse, minkštųjų audinių sumušimas apatinio žandikaulio dešinėje. Sužalojimai padaryti kelios – keliasdešimt minučių iki GMP iškvietimo 2018 m. balandžio 18 d. 14,45 val. Odos nubrozdinimai, paviršinės muštinės žaizdelės antakių srityse išsivystė nuo slystančio kontakto su kietu plokščiu paviršiumi ir greičiausiai griūnant. Minkštųjų audinių sumušimas apatinio žandikaulio dešinėje greičiausiai padarytas smūgiuojant kietu buku daiktu galimai kumščiu. Turimi medicininiai duomenys nenurodo jokių kitų kūno sričių sužalojimų. Sužalojimai galėjo išsivystyti mažiausiai dviejų poveikių pasėkoje. Sužalojimai, tiek vertinat juos visumoje, tiek kiekvieną iš jų atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus.

VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriaus paciento apžiūros – gydymo lapu (1 t., b. l. 71-73), nustatoma, kad 2018 m. balandžio 18 d. 15,30 val. M. T. nustatytas 2,68 promilių girtumas.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b. l. 95-97) nustatoma, kad liudytojas V. Š. parodė vietą, kur stovi prekeivio mikroautobusas ir vietą, nuo kurios vedėsi dviratį, parodė kryptį, kur link prekeivis vedėsi dviratį, taip pat parodė kryptį, iš kur atvažiavo automobilis Skoda valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parodė vietą automobilių aikštelėje, kur nukrito prekeivis po susidūrimo su automobiliu ir kur gulinčiam prekeiviui automobilio vairuotojas sudavinėjo smūgius rankomis, vietą, kur jis bandė išskirti šiuos asmenis, parodė vietą ant šaligatvio, kur gulinčiam prekeiviui vairuotojas sudavinėjo smūgius kojomis į įvairias kūno vietas.

Kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies ir nurodė, kad smūgių kojomis M. T. nesudavė, nes ir nekonstatuota daugiau sužalojimų M. T., o automobiliu kliudė M. T. ir jo dviratį tik todėl, kad nespėjo sustabdyti ir tyčia sužalojimo automobiliu nepadarė. Šis kaltinamojo aiškinimas paneigiamas nuosekliais liudytojo V. Š. parodymais, kur jis parodė, kad matė, kaip A. M., vairuodamas automobilį, jo nestabdydamas, važiavo tiesiai link M. T. ir jį kliudė, dėl ko jis nugriuvo, o po to mušė kumščiais ir spardė kojomis M. T., šiais nuosekliais liudytojo V. Š. parodymais teismas netikėti neturi jokio pagrindo. Liudytojo V. Š. parodymais ir paneigiami kaltinamojo A. M. parodymai, kad jis kliudė M. T. dviratį ir jo koją tik todėl, kad nespėjo sustabdyti, kad jis nespardė gulinčio M. T.. Kaltinamojo A. M. daliniu prisipažinimu, nukentėjusiojo M. T., liudytojo V. Š. parodymais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad A. M. viešoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), tyčia automobilio bamperiu kliudė M. T. kairę koją ir vedamą dviratį, dėl ko M. T. nugriuvo, o išlipęs iš automobilio neišsakydamas jokių priekaištų sudavė M. T. kumščiais ne mažiau du smūgius į galvą, pasivijęs bėgantį nuo jo nukentėjusįjį M. T., spyrė nugriuvusiam nukentėjusiajam kojomis ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, dėl ko M. T. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis juto fizinį skausmą. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. nurodė, kad jis nutarė su M. T. pasikalbėti po to, kai jam paskambino G. B. ir papasakojo apie M. T. apsilankymą, tačiau kaltinamojo A. M. elgesys įrodo, kad jis su M. T. net neketino kalbėtis, nes pirmiausia M. T. kliudė automobiliu, važiuodamas tiesiai į M. T. ir nestabdydamas, o išlipęs iš automobilio mušė jį kumščiais ir spardė kojomis, o liudytojas V. Š., kuris atitraukinėjo A. M., negirdėjo jokio pokalbio tarp A. M. ir M. T.. Nors A. M. teigia, kad jis vyko į (duomenys neskelbtini), norėdamas pasikalbėti su M. T., t. y. išsiaiškinti asmenines problemas, tačiau su juo nesikalbėjo, o tokiam santykių aiškinimuisi A. M. pasirinko viešą vietą – (duomenys neskelbtini) teritoriją, kur būna daug žmonių, ir iš karto viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamojo A. M. elgesys buvo įžūlus, nes viešoje vietoje, t. y. prie (duomenys neskelbtini), kur nuolat būna daug žmonių, panaudojo fizinį smurtą prieš asmenį, nestabdydamas automobilio važiavo tiesiai važiavo link M. T. ir jį kliudė, padarė M. T. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, šiais veiksmais A. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, todėl jo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Toje pačioje vietoje tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais kaltinamasis A. M. tyčia sugadino nukentėjusiojo M. T. turtą, t. y. automobilio bamperiu kliudė dviračio priekinį ratą 35 eurų vertės ir jį sulankstė, o M. T. griūdamas sulaužė akinius 100 eurų vertės ir suplėšė odinę striukę 65 eurų vertės, ir padarė M. T. 200 eurų turtinę žalą, todėl šie A. M. veiksmai kvalifikuojami kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, nes A. M. tyčia sugadino nedidelės vertės M. T. turtą, t. y. sugadinto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti PSDF biudžetui padarytą 52,20 eurų žalą už nukentėjusiojo M. T. gydymą. Nukentėjusiajam M. T. 2018 m. balandžio 18 d. VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteiktos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: priėmimo – skubiosios pagalbos paslauga IV dėl kitų galvos sričių žaizdos, radiologo konsultacija dėl radiologinio ištyrimo, jam buvo skirta Imovax dT adult injekcinė suspencija užpildytame švirkšte, o už šias paslaugas ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 51,20 eurų. Kadangi M. T. sužalojimas atsirado dėl kaltų ir tyčinių A. M. veiksmų ir gydymas yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina iš kaltinamojo A. M. PSDF biudžetui 51,20 eurų už nukentėjusiojo gydymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusysis M. T. pareiškė byloje civilinį ieškinį ir prašo atlyginti jam nusikalstama veika padarytą 200 eurų dydžio turtinę žalą. Šią sumą sudaro dviračio priekinio rato sugadinimas 35 eurų vertės, akinių 100 eurų vertės sulaužymas, buvo sugadinta odinė striukė 65 eurų vertės. Kaltinamasis A. M. su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka. Nukentėjusiojo M. T. civilinis ieškinys pagrįstas jo parodymais, A. M. parodymais, rašytinais įrodymais, todėl yra įrodytas ir tenkintinas.

Nukentėjusysis M. T. prašo priteisti iš kaltinamojo A. M. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju nukentėjęs M. T. patyrė fizinę prievartą, kas be jokios abejonės sutrikdė jo psichinę būseną ir dvasinę pusiausvyrą.

Nustatydamas nukentėjusiajam M. T. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, t. y. į tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, o kita nusikalstama veika priskiriam prie baudžiamųjų nusižengimų, patirti išgyvenimai jo atžvilgiu daromo nusikaltimo metu ir fizinė prievarta sukėlė nukentėjusiajam emocinį sukrėtimą. Kaltinamojo A. M. veiksmais nukentėjusiajam M. T. buvo padarytas odos nubrozdinimai ir paviršinės odos žaizdos abiejų antakių srityse, minkštųjų audinių sumušimas apatinio žandikaulio dešinėje, jis juto fizinį skausmą. Dėl padarytų sužalojimų M. T. ligoninėje nesigydė. Be to, tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamą vertybę - žmogaus sveikatą, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad prieš nukentėjusįjį M. T. buvo padarytas nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, teismas nukentėjusiojo prašomą priteisti už jo atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas 5000 eurų dydžio neturtinės žalos sumą šiuo atveju įvertina per didele ir nukentėjusiajam M. T. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 800 eurų suma, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytų veikų, jų sukeltų padarinių.

Nukentėjusiajam M. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje atstovavo advokatas Petras Lileika, kuris taip pat surašė ir civilinį ieškinį. Už civilinio ieškinio surašymą ir atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme M. T. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 929518 sumokėjo 100 eurų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 ir 105 straipsniais, šios išlaidos yra pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistina nukentėjusiam M. T. iš kaltinamojo A. M. 100 eurų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, žalos dydį.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. M. atsižvelgtina į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, dabartiniu metu dirba, administracine tvarka baustas, nusikalstamomis veikomis padaryta žala nėra didelė, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nes tikėtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam šią bausmę.

Skiriant subendrintą bausmę A. M., taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktai, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis ir padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti jį vienerių metų laisvės apribojimo bausme.

A. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą ir nubausti jį keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais A. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigoti A. M. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M. T. padarytą turtinę žalą, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti A. M., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę A. M. rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradėjimo, o bausmę pradėjus vykdyti kardomąją priemonę baigti taikyti.

Priteisti iš A. M. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos penkiasdešimt vieną eurą dvidešimt euro centų (51,20 Eur) žalos atlyginimą už nukentėjusiojo M. T. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333 „Swedbank“ AB.

Priteisti iš A. M. M. T. du šimtus eurų nusikalstamomis veikomis padarytai turtinei žalai atlyginti, aštuonis šimtus eurų nusikalstamomis veikomis padarytai neturtinei žalai atlyginti ir vieną šimtą eurų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.