Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. P. teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu nuteistajam A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. liepos 14 d. gautas antstolės R. P. teikimas dėl bausmės rūšies pakeitimo, kuriuo siūloma A. S. paskirtą 58 MGL (2 184,24 eurų) baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Teikime nurodoma, jog 2019 m. gruodžio 27 d. priimtas vykdyti 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkui A. S. paskirta 58 MGL (2 184,24 eurų) bauda.

Vykdant nurodytą vykdomąjį dokumentą ir atliekant nuteistojo turtinės padėties patikrinimus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis nuteistajam priklausančio registruotino turto (daiktinių teisių) nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nuteistojo atžvilgiu yra vykdoma 10 vykdomųjų bylų.

Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis nuteistasis nedirba, kito nuteistajam priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatytą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės neatlieka. Nurodymu priverstinai nurašyti lėšas areštavus nuteistojo vardu atidarytas banko sąskaitas, piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, taip pat nenustatyta. Iki šios dienos iš nuteistojo buvo išieškota 311 eurų skolos, nors 2020 m. spalio 14 d. gautas nuteistojo prašymas, kuriuo jis įsipareigojo mokėti po 25 eurus per mėnesį, kol pilnai padengs įsiskolinimą.

A. S. nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau to nepadarė. Priverstinėmis vykdymo priemonėmis baudos nepavyksta išieškoti A. S. neturint pakankamai turto ir pajamų, todėl baudos, kaip bausmės vykdymas, yra neefektyvus.

A. S. nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą. Savalaikis A. S. pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų A. S. tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš skolininko nebuvo išieškota bauda.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. paaiškino, kad paskirtos baudos nesumokėjo, nes neturi tam pinigų. Registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau du metus nedirbo. Nedirba, nes antstoliai nuskaičiuoja visą atlyginimą. Bandė dirbti neoficialiai, kad jam į rankas sumokėtų atlyginimą, bet dabar taip neina dirbti. Šiuo metu gauna socialinę pašalpą ir kai reikia seniūnijoje dirba viešuosius darbus. Devynis mėnesius buvo gydymo įstaigoje, todėl baudos mokėti negalėjo. Jis turi daugiau įsiskolinimų.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė teikimą tenkinti, kadangi pats nuteistasis nurodė, kad nedirba dėl to, jog antstoliai neišskaičiuotų skolų .

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais – kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ji gali būti pakeista į viešuosius darbus, o jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys).

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo ir 58 MGL (2 184,28 eurų) bauda.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos baudos nuteistasis A. S. per teismo nustatytą terminą savo noru nesumokėjo, todėl buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo. Atliekant vykdymo veiksmus, antstolė patikrino A. S. turtinę padėtį ir nustatė, kad jis niekur nedirba, jokio nekilojamojo ir kito registruotino turto neturi, jo atžvilgiu vykdoma ir daugiau vykdomųjų bylų. Areštuotino turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Išieškoti baudą iš jo priverstinai nėra galimybės. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog A. S. oficialiai niekur nedirba. Teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad oficialiai niekur nedirba, nes priešingu atveju antstoliai nuskaičiuotų visą atlyginimą. Be to, tam, kad antstoliai neatskaitytų iš jo atlyginimo skolų – prašė, kad atlyginimą jam išmokėtų grynais į rankas, tačiau dabar tas nebedaroma, todėl ir nedirba. Teismas aukščiau aptartas aplinkybes vertina kaip vengimą atlikti jam paskirtą bausmę – sumokėti baudą, tuo tarpu galimybių ją priverstinai išieškoti nėra.

Nors nuteistasis nurodė, kad keletą mėnesių sirgo, todėl negalėjo dirbti ir dengti skolos, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis nedirba nuo 2021 m. vasario mėnesio, paskutinis išieškotų lėšų paskirstymas atliktas 2021 m. spalio 19 d., taigi dar prieš ligą nuteistasis nedėjo jokių pastangų ir skolos, net ir sutaręs dėl skolos dengimo dalimis, nemokėjo. Be to, minimu laikotarpiu nuteistasis gavo socialinę pašalpą, nurodė nedarbingumo pažymėjimo neprašęs, todėl akivaizdu, kad su antstole suderinta tvarka galėjo dengti bent po dalį įsiskolinimo, tačiau to nedarė, vykdymo eiga nesidomėjo.

Nesant galimybių išieškoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtą baudą, o nuteistajam vengiant ją sumokėti, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad A. S. paskirta ir nesumokėta bauda keistina į laisvės apribojimą. BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunktyje nurodyta, kad viena laisvės apribojimo diena yra prilyginama vieno MGL dydžio baudai. A. S. yra sumokėjęs 311 eurų skolos, kas sudaro 6,22 MGL. Taigi, A. S. paskirta ir nesumokėta baudos dalis 51,78 MGL (1 873,24 eurų) dydžio bauda keistina į 1 (vieno) mėnesio 21 (dvidešimt vienos) dienos laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48, 65 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 straipsniais, teismas,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Nuteistajam A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtą ir nesumokėtą baudos dalį – 51,78 MGL (1 873,24 eurus), pakeisti 1 (vieno) mėnesio 21 (dvidešimt vienos) dienos laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. S. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusios nutarties gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir(ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.