Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-21 · Administracinė byla Nr. eI-4204-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
eI-4204-764/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02746-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
S. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Eglė Vrubliauskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4204-764/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02746-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 8.7; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjui S. A. (S. A.), jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,atsakovo atstovui Dariui Juodeliui,vertėjai Ingridai Kisieliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. A. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1) Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (15-02)(00531)/(15/5-5)-1U-65 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Tadžikistano Respublikos piliečiui S. A.“.

2) Įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paaiškina, kad į Lietuvos Respubliką atvykdavo nuo 2008 m. Nuo 2014 m. palaiko artimus ryšius su sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete F. L. A., nuo 2016 m. turi sūnų – Lietuvos Respublikos pilietį, taip pat turi draugų, o su Tadžikistano Respublika jo niekas nesieja.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, palikus galioti ginčijamą sprendimą, bus sukeltos neproporcingai didelės neigiamos pasekmės – negalės būti su savo šeima labai ilgą laiką, bus pažeisti jo šeimos bei nepilnamečio vaiko interesai. Mano, kad apkaltinamieji nuosprendžiai nėra pakankama priežastis neišduoti leidimo laikinai gyventi, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti atvykti į Šengeno erdvę.

Nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis galėtų bendrauti su šeima, pasitelkdamas šiuolaikines technologijas. Gyvenimas kartu, laisvalaikio leidimas, priežiūra ir auklėjimas, pareiškėjo manymu, negali būti prilyginimas bendravimui naudojantis įrenginiais, be to, interneto prieiga Tadžikistano Respublikoje labai ribota, sunkiai prieinama ir nepatikima, todėl abejoja, ar galėtų bendrauti su savo šeima, pasitelkdamas šiuolaikines technologijas.

Paaiškina, kad šiuo metu su šeima kartais matosi Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, tarp jo ir sūnaus yra ryšys. Pareiškėjo nuomone, draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką papildomai 2,5 m. po to, kai bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, yra papildoma bausmė už jo atliktas nusikalstamas veikas. Nei sutuoktinė, nei sūnus niekada nebuvo Tadžikistane, jie nemoka tadžikų kalbos, nepažįsta tadžikų kultūros, t. y. su Tadžikistano Respublika jų niekas nesieja, o palikus galioji ginčijamą sprendimą, jie į Tadžikistaną nepersikeltų gyventi.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Departamentas gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD) 2017 m. lapkričio 20 d. išvadą Nr. 5-S-10997, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdyba 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė išvadą Nr. (21)-4274, kad pareiškėjo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei bei gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Priimant ginčijamą sprendimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuteistas už du nesunkius, vieną apysunkį ir du sunkius nusikaltimus, kad jis yra recidyvistas. Pareiškėjo padarytų veikų visuma ir pakartotinumas rodo, kad nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, paskirtos bausmės tikslo nepasiekė, todėl galima teigti, kad pareiškėjo elgesys ir ateityje nesikeis ir jis gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė ir mažametis sūnus. Nors šeima ir laikytina visuomenės pagrindu, tačiau viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikytini apribojimai, atsakovo manymu, laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.

Aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikas gyvena Lietuvos Respublikoje, buvo įvertinta nustatant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį - pareiškėjui nustatytas 2,5 m. laikotarpis, -perpus trumpesnis už laikotarpį, skirtiną asmeniui neturinčiam šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje ir gresiančiam viešajai tvarkai. Atsakovo manymu, šis laikotarpis yra proporcingas. Pažymi, kad visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę būti Lietuvos Respublikoje tik tiems užsieniečiams, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui taikomi apribojimai nėra bausmių už jo padarytas nusikalstamas veikas dalis, todėl argumentai dėl sprendimo neproporcingumo, atsakovo teigimu, yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno apskrities VPK) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Departamento sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įtakojo PD 2017 m. lapkričio 20 d. išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei bei VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos 2017 m. lapkričio 21 d. išvada, kad pareiškėjo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei bei gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Pagal galiojančius teisės aktus, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti išduodamas, tik jei jo buvimas šalyje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Departamentas neįvertino vaiko interesų ir priėmė sprendimą, kuris nepagrįstai išskirtų šeimą, nes užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti absoliuti. Priešingu atveju, būtų pažeista valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į teritoriją ir jų gyvenimą.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Europos Žmogaus teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 27 d. Kauno apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė F. L. A. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, santuokos liudijimą, dokumentą, patvirtinantį turimas pragyvenimo lėšas Lietuvos Respublikoje ir kitus dokumentus.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Tadžikistano Respubliką, atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 m. nuo išsiuntimo dienos ir įrašyti jo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 Dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1 dalį, 2 dalies pirmąją pastraipą ir 3 dalį 2,5 metų nuo išsiuntimo dienos.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis.

To paties įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Įstatymo 35 straipsnyje išvardyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pagal 12 punktą, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima Departamentas, o juos vykdo VSAT arba policija (Įstatymo 127 straipsnio 5 dalis).

Užsieniečiui, <...> kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo <...> įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę <...>, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis). Užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (133 straipsnio 2 dalis). Užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (133 straipsnio 5 dalis).

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis).

Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas. <...> Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (133 straipsnio 8 dalis).

Pažymėtina, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka PD arba VSAT (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kurios pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtintas Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyto, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal šio aprašo 12.1 papunktį, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; pagal 12.2 papunktį – kai jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme; pagal 13.1 papunktį, užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ar nesunkų nusikaltimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamentas kreipėsi į PD ir VSAT su paklausimais, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.

2017 m. lapkričio 20 d., 2018 m. liepos mėnesį iš PD gavo išvadas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. PD nurodė, kad pareiškėjas nuteistas už 2 nesunkius, 1 apysunkį ir 2 sunkius nusikaltimus. Neteisėtas žmonių gabenimas yra rimtas tarpvalstybinio masto nusikaltimas, suteikiantis dideles pajamas nusikaltėliams bei organizuotoms jų grupėms, todėl darantis didelę žalą žmonėms turintis itin neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes. Nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui, todėl laikomas recidyvistu. PD, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytų veikų visumą ir pakartotinumą, padarė išvadą, kad jo padarytos atsitiktinės veikos nėra atsitiktinės, paskirtos bausmės tikslo nepasiekė, todėl galima teigti, kad pareiškėjo elgesys ateityje nesikeis ir jis gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus.

VSAT 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (21)-4274 informavo Departamentą, kad pagal turimus duomenis pareiškėjo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei bei gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė. VSAT manymu, tikslinga užsieniečiui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-141-743/2015 pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) 1 dalyje. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. spalio 20 d.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-189-831/2017 pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio („Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys“) 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje; 24 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio („Papirkimas“) 2 dalyje. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. liepos 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-255/2018 pareiškėjas pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 292 straipsnio („Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“) 3 dalyje, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 27 d.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, vadovavosi PD ir VSAT pateiktomis išvadomis, t. y. buvo įvertinta informacija, gauta iš institucijų, kurių kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Taigi, Departamentas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu. Tiek PD ir VSAT pateiktose išvadose, tiek sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, patvirtinantys pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.

Pareiškėją Lietuvos Respublikoje sieja šeiminiai ryšiai – Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė ir mažametis sūnus. Pareiškėjo teigimu, sprendimas yra neproporcinga priemonė, nes jį išsiuntus į Tadžikistano Respubliką ir uždraudus atvykti 2,5 metų, bus pažeisti jo šeimos ir nepilnamečio vaiko interesai.

Remiantis EŽTT praktika, teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr. pvz., 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Mehemi prieš Prancūziją).

Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Pagal 38.2 papunktį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 5 metų laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Tos pačios tvarkos 39 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunkčiuose.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nuteistas už nesunkius, apysunkį ir sunkius nusikaltimus, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o tai yra kriterijai nustatyti, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, taip pat tai, kad padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pakartotinumas rodo, kad nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, pareiškėjas linkęs ir toliau nusikalsti, skirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, pritaria Departamento vertinimui dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, o atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į Tadžikistano Respubliką, atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes 2,5 metų nuo išsiuntimo dienos vertintina kaip proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės interesus. Tai, kad galiojant sprendimui, pareiškėjas galimai patirs tam tikrų nepatogumų ar neigiamų pasekmių, teismo nuomone, nėra svarbiau už valstybės tikslą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

Pareiškėjo nuomone, draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką papildomai 2,5 metų po to, kai bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, yra papildoma bausmė už jo atliktas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas susijęs su pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje bei Šengeno erdvėje klausimais, bet ne su bausmių skyrimu. LVAT ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jei jie atitinka Įstatymo reikalavimus.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Departamentas ginčijamame sprendime nustatė visas reikšmingas su pareiškėju susijusias aplinkybes, išsamiai išdėstė, kokios poveikio priemonės taikomos pareiškėjui, nurodė visas aktualias teisės normas ir individualiai aptarė, kodėl pareiškėjui taikytina konkreti teisės norma, todėl konstatuotina, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo nėra pagrindo naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, antrasis išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat netenkintinas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. A. (S. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėEgidija PuzinskaitėErnestas Spruogis