- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-791-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02321-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Karolinos turas“
- Ieškovas
- I. N.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Karolinos turas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karolinos turas“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notaras M. K., V. Z. (V. Z.), uždaroji akcinė bendrovė „NT partneriai“ ir akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją; įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Karolinos turas“ (toliau ir – atsakovė) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei 69 500 Eur, sumokėtus pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartį; įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpą, plane pažymėtą nuo 6-51 iki 6-54 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/47 dalį negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-9 bei padengti visas su daikto gražinimu susijusias išlaidas; priteisti iš atsakovės 17 319,77 Eur ieškovės patirtų išlaidų dėl patalpų įrengimo; priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp atsakovės ir ieškovės sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis dėl 44,64 kv. m negyvenamosios patalpos (viešbučio patalpos), plane pažymėtos nuo 6-51 iki 6-54, kurios baigtumas 88 proc., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (turto kaina 63 000 Eur) ir 1/47 dalies negyvenamosios patalpos (paskirtis – kita), plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-9, esančios (duomenys neskelbtini) (turto kaina 6 500 Eur) pardavimo (toliau – Sutartis).
3. Ieškovė pažymėjo, kad Sutarties 5.1 papunktyje įtvirtintas pardavėjo atstovo pareiškimas, kad parduodamas turtas priklauso pardavėjui nuosavybės teise, yra teisėtai įgytas ir pilnai apmokėtas. Tačiau 2018 m. lapkritį paaiškėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-21247-960/2016 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Minėtas ieškinys atsakovei įteiktas 2016 m. balandžio 26 d., t. y. prieš 6 mėnesius iki sutarties pasirašymo. Sutarties 5.2 papunktyje be kitų pardavėjo pareiškimų užfiksuota ir tai, kad parduodamo turto atžvilgiu nėra draudimų, ribojančių nuosavybės ar naudojimo teisę; parduodamame turte nėra trečiųjų asmenų turto, turtas nėra apsunkintas sutartiniu pagrindu atsiradusiomis daiktinėmis teisėmis – servitutais, uzufruktais ir pan. Tačiau po sutarties pasirašymo paaiškėjo kad pretenzijas dėl statinio, kuriame ieškovei parduotos negyvenamosios patalpos, pareiškė galima turto bendrasavininkė – G. V. – A.. Sutarties 5.13 papunktyje įtvirtinti atsakovės, kaip pardavėjos, įsipareigojimai iki 2016 m. lapkričio 30 d. pakeisti parduodamų patalpų paskirtį iš „viešbučių“ į „gyvenamąją“. Sutarties 5.14 papunktyje įtvirtinti atsakovės, kaip pardavėjos įsipareigojimai iki 2016 m. lapkričio 30 d. atlikti statybos ir dalinės apdailos darbus.
4. Ieškinyje akcentuojama, kad ieškovė visus savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, kreipėsi į komunalines paslaugas teikiančias institucijas dėl sutarčių sudarymo ir paslaugų gavimo, tačiau paaiškėjo, kad paslaugų gavimo sutarčių pasirašyti nėra galimybės, nes statinys nėra pripažintas tinkamu naudoti, bei patalpos pagal išduotus statybos leidimus, yra rekonstruojamo šalia esančio viešbučio dalis, o su atskirų viešbučio patalpų dalies savininkais sutartys nesudarinėjamos (sutartis buvo pasirašyta tik su elektros energiją teikiančia įmone). Atsakovė pažeidė sutartyje nustatytus terminus ir neįvykdė savo prievolės dėl statinio pripažinimo tinkamu, statybų užbaigtumo klausimo išsprendimo bei patalpų paskirties pakeitimo.
5. Ieškovė, suklaidinta nesąžiningų ir apgaulingų atsakovės veiksmų, tikėjosi, jog atsakovė įvykdys savo įsipareigojimus, todėl įsikėlusi į nusipirktas patalpas, jas įrengė. Nuo sutarties su ieškove pasirašymo momento atsakovė nesikreipė į kompetentingas institucijas su prašymu išduoti pastato statybos užbaigimo aktą. Tokie nesąžiningi ir tyčiniai atsakovės veiksmai laikytini komerciniu nesąžiningumu, siekiu apgaule pasipelnyti iš ieškovės bei pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė priversta mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nors sutartį sudarė tik todėl, kad tikėjosi, jog atsakovė greitu metu pakeis patalpų paskirtį į gyvenamąsias.
6. Ieškovės nuomone, atsakovės apgaulę patvirtina ir tas faktas, jog sutarties pasirašymo dieną, atsakovė nutylėjo, jog iki galo nėra įrengusi požeminės jungties (galerijos) su „Karolinos“ viešbučiu, būtinos tam, kad naujai pastatytas statinys (kuriame yra ieškovei dėl apgaulės parduota patalpa) būtų pripažintas rekonstrukcija, t. y. viešbučio priestatu. Buvo nutylėta ir tai, jog minėta požeminė jungtis įrenginėjama po žemės sklypo dalimi, kuri nuomininkų susitarimu yra skirta G. V. – A., kuri yra pareiškusi savarankiškus reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-21247-960/2016.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Karolinos turas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad iš esmės ieškovė apgaule įvardina atsakovės neveikimą po sutarties sudarymo, t. y. negalėjimą priduoti statybos priėmimo komisijai pastato, kuriame yra jos patalpos, gauti statybos užbaigimo aktą bei pakeisti patalpų paskirtį iš „viešbučių“ į „gyvenamąją“ ir nepranešimą apie faktą, jog teisme nagrinėjama civilinė byla dėl pastato neteisėtos statybos padarinių šalinimo pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį bei trečiojo asmens G. V. – A. reikalavimą. Šis atsakovės galbūt neteisėtas neveikimas yra sutarties vykdymo klausimas.
8. Atsakovės teigimu, ieškovė nenurodė kuo pasireiškė atsakovės apgaulė jos atžvilgiu iki sutarties sudarymo, t. y. kokius apgaulingus veiksmus ieškovės atžvilgiu iki sutarties sudarymo atliko atsakovė ir kaip šie apgaulingi veiksmai nulėmė ieškovės valią apsispręsti nusipirkti negyvenamąsias patalpas, prieš tai preliminarioje tarp šalių sudarytoje sutartyje įvardintas butu. Ieškovė neteigia, kad jeigu būtų žinojusi apie iškeltą civilinę bylą dėl statybos padarinių šalinimo, nebūtų pirkusi ginčo patalpų. Nurodo, kad pirko patalpas tik todėl, kad atsakovės buvo įtikinta, jog patalpų paskirtis keisis į gyvenamąsias (buto). Tačiau ši aplinkybė yra sutarties vykdymo sąlyga, kuri bus įgyvendinta. Šiuo metu yra vykdoma detaliojo plano pakeitimo procedūra. 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-2459 „Dėl leidimo koreguoti sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius inicijavimo pagrindu“ leista koreguoti minėtą detalųjį planą, papildomai nustatant daugiabučių gyvenamųjų namų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą (G2) ir teritorijos naudojimo reglamentus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą. Šis dokumentas patvirtina, jog atlikus detaliojo plano korekciją, pastatas, kuriame yra ieškovės patalpos, bus priduotas atitinkamai komisijai ir bus pakeista ieškovės įsigytų patalpų paskirtis į gyvenamąją. Atsakovė nėra atsakinga už valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmus bei atsiradusius padarinius. Nors įsipareigojimo priduoti namą bei pakeisti jame esančių patalpų paskirtį pagal terminus, numatytus sutartyje, dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių ji negalėjo ir iki šiol negali įvykdyti, tačiau tai bus padaryta vienaip ar kitaip išsprendus ginčą. Nėra objektyvaus pagrindo netikėti atsakovės gerais ketinimais, nes tikslas buvo ir yra parduodamas patalpas paversti gyvenamaisiais butais, užbaigti pastato statybą, registruoti baigtumą 100 procentų.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „NT partneriai“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2014 m. spalio 3 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir UAB „NT partneriai“ iš esmės vykdė negyvenamųjų – viešbučio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naujai pastatytame name, pardavimo procedūrą, t. y. sudarė pardavimų marketingo planą bei rūpinosi kainodara, vykdė potencialių pirkėjų paiešką, siūlė pirkti minėtas patalpas, konsultavo tiek užsakovą, tiek klientus pardavimo klausimais, teikė potencialiems klientams pilną ir teisingą informaciją apie objektus. Šios sutarties pagrindu bendrauta su ieškove. Jai suteikta visa informacija apie jos ketinamas įsigyti negyvenamąsias patalpas, tikėtinus pastato pridavimo eksploatacijai terminus, patalpų paskirties keitimą iš viešbučio į gyvenamąją. Klaidinanti informacija jai nebuvo suteikta ir jos niekas neapgaudinėjo.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras M. K. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir nurodė, jog jis neprieštarauja, jog teismas šioje byloje priimtų sprendimą savo nuožiūra. Ieškovei atvykus į notaro biurą, ieškovė pastabų dėl sutarties teksto neturėjo. Notaras, prieš ieškovei pasirašant sutartį, supažindino ieškovę su sutarties esminėmis nuostatomis, ieškovė patvirtino savo valią sudaryti sutartį, t. y. nupirkti patalpas savo nuosavybėn. Kadangi Vilniaus m. 19-ojo notaro biurui buvo pateikti visi sutarčiai patvirtinti reikalingi dokumentai, tvirtinant sutartį turto areštų registre atliktos paieškos duomenimis nei pardavėjas, nei pirkėja nebuvo įrašyti turto areštų aktuose, be to nei pardavėjas, nei pirkėja neatskleidė kitos informacijos, dėl kurios sutarties nebūtų galima tvirtinti, bei kitos aplinkybės, dėl kurių sandorio nebūtų galima patvirtinti, notarui nebuvo žinomos, todėl, atsižvelgiant į šalių valią sudaryti sutartį, sutartis buvo patvirtinta.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo sutiko ir prašė tenkinti.
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Akcentavo, jog tarp jo ir I. N. bei V. Z. 2016 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 16-039690-FA, kurios pagrindu kredito gavėjams buvo suteiktas 58 650 Eur sumos kreditas. Negrąžinto kredito suma atsiliepimo surašymo dieną sudaro 23 475,74 Eur. Tinkamas įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/47 dalies garažo/stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Hipotekos registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kuo pasireiškė atsakovės apgaulė jos atžvilgiu iki Sutarties sudarymo, t. y. kokius apgaulingus veiksmus ieškovės atžvilgiu iki Sutarties sudarymo atliko atsakovė ir kaip šie apgaulingi veiksmai lėmė ieškovės valią apsispręsti nusipirkti negyvenamąsias patalpas, prieš tai preliminarioje tarp šalių sudarytoje sutartyje įvardintas butu.
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą ir dalyje dėl ieškovės I. N. ieškinio reikalavimo dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia priėmė naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkino, pripažino 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. N. ir UAB „Karolinos turas“, negaliojančia, o bylos dalį dėl ieškovės I. N. ieškinio reikalavimų (restitucijos taikymo, patalpų įrengimo išlaidų, neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo) grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, taikė restituciją ir įpareigojo UAB „Karolinos turas“ per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei I. N. 69 500 Eur, sumokėtus pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartį, taip pat įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal iš ieškovės negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpą, plane pažymėtą nuo 6-51 iki 6-54 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/47 dalį negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-9; priteisė ieškovei iš atsakovės 15 567,63 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 17 067,63 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 69 500 Eur sumos, kurios pradedamos skaičiuoti praėjus vienam mėnesiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir skaičiuojamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
16. Teismas pažymėjo, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
17. Teismo vertinimu, specialisto V. B. 2020 m. spalio 27 d. pagal 2017 m. spalio mėn. kainas sudarytoje patalpų (duomenys neskelbtini), įrengimo išlaidų sąmatoje nurodyta 15 567,63 Eur bendra išlaidų suma, kuri šiek tiek mažesnė nei ieškovės savarankiškai apskaičiuotoji, esamoje situacijoje laikytina pakankamai objektyviu, protingu ir proporcingu, geriausiai atitinkančiu abiejų šalių interesus ir lūkesčius ieškovei padarytos turtinės žalos dydžiu.
18. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad sąmatoje nurodytos kainos yra neprotingos, neproporcingos ar nerealios, todėl nereikšmingu laikytas atsakovės teiginys, kad sąmatą sudaręs specialistas neturėjo kvalifikacijos vertinti kilnojamųjų daiktų.
19. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktoje sąmatoje, sudarytoje 2020 m. spalio 27 d. pagal 2017 m. spalio mėn. kainas, PVM apskaičiuotas tik nuo medžiagų, todėl atsakovės samprotavimai apie tai, jog dalį darbų savarankiškai atlikęs ieškovės sutuoktinis tikėtinai nėra PVM mokėtojas, vertinti kaip nereikšmingi.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog didelės vertės turto, kuriame turėjo būti jaunos šeimos gyvenamoji vieta, pardavimas apgaule ieškovei – vartotojai, įvertinus tolesnę šalių sudarytos sutarties vykdymo ir iš to sekusių procesų eigą, sukėlė jai neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą, netikrumo dėl turto ir ateities jausmą, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą.
21. Teismas pažymėjo, kad sąžininga, teisinga ir protinga priteisti ieškovei iš atsakovės 1 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.
22. Teismo sprendime konstatuota, kad esant Sutarčiai pripažintai negaliojančia yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus dėl restitucijos ir įpareigoti UAB „Karolinos turas“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei 69 500 Eur, sumokėtus pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. Sutartį, taip pat įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpą ir 1/47 dalį negyvenamosios patalpos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Atsakovė UAB „Karolinos turas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Teismas, išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, nustatė, kad ieškinio reikalavimai neįrodyti, todėl atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus bei nurodė, kaip gali būti apskaičiuojamas žalos dydis. Teismas ieškovei suteikė teisinę konsultaciją dėl ginčo dalyko, išreiškė išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, o tokie teismo veiksmai sudaro pagrindą spręsti dėl teisėjos šališkumo. Be to, atsakovė teikė prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį dėl paskelbto karantino, prašymą apklausti liudytoju specialistą, tačiau teismas šių prašymų netenkino, byla žodinio proceso tvarka išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atkreiptinas dėmesys, jog iki minėtų prašymų pateikimo, teismas du kartus atidėjo žodinį bylos nagrinėjimą dėl paskelbto karantino. Minėtas teismo nenuoseklumas sudaro pagrindą spręsti dėl teisėjos šališkumo.
23.2. Nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas nėra galimas, kadangi turto, kurį įsigijo ieškovė, nėra, t. y. ieškovė pirko nebaigtas statyti patalpas, o šiuo metu jos yra pagerintos, įrengtos, todėl teismas turėjo taikyti kitą restitucijos būdą – ekvivalentą pinigais. Be to, ieškovė įsigijo nebaigtą statyti patalpą, kuri nebuvo apsunkinta hipoteka.
23.3. Specialistas, neturėdamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos, negalėjo įvertinti bute esančių kilnojamųjų daiktų, be to, šis asmuo nenurodė faktinio ir teisinio pagrindų, kuriais rėmėsi sudarydamas sąmatą. Ieškovė visus bute esančius kilnojamuosius daiktus gali pasiimti. Akcentuotina, kad ieškovė už darbus nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio, kadangi darbus atliko ieškovės sutuoktinis, todėl sąmatoje nepagrįstai vertė nustatyta su PVM. Byloje turėjo būti paskirta teismo ekspertizė, atsakovė tokį prašymą ketino reikšti, tačiau teismas apribojo atsakovės teisę rinkti įrodymus.
23.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą, kadangi byloje ją pagrindžiančių įrodymų nėra.
Atsiliepimas
24. Ieškovė I. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad atsakovė reiškė nušalinimą teisėjai, visi apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl šališkumo jau yra įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovė veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, reiškė nesavalaikius prašymus. Ieškovė pažymi, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, šalims buvo suteikta galimybė teikti įrodymus, paaiškinimus, šalys šia galimybe pasinaudojo. Be to, atsakovė atsisakė vykti apžiūrėti ginčo patalpas, neprašė skirti teismo ekspertizę. Akcentuojama, kad atsakovė, susipažinusi su specialisto pateikta sąmata, teikė rašytinius paaiškinimus, tačiau juose nereiškė prašymų dėl ekspertizės skyrimo ar specialisto apklausos. Prašymas apklausti specialistą pateiktas tik tuomet, kai teismas netenkino prašymo dėl posėdžio atidėjimo. Ieškovės teigimu, motyvuotas nesavalaikių ir nepagrįstų prašymų netenkinimas nesudaro pagrindo spręsti dėl teismo šališkumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo klausimus.
25. Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
27. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2018 m. gruodžio 13 d. sutartinės hipotekos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. teismo įsakymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo, 2020 m. spalio 22 d. balanso, prognozuojamo balanso, 2020 m. rugpjūčio mėn. sprendimo, 2020 m. spalio 21 d. pažymos, prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka, prašymo netaikyti priverstinio poveikio priemonių, 2020 m. gruodžio 15 d. įsakymo dėl veiklos sustabdymo kopijas.
28. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai buvo teikti teismui klausimo dėl dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi, įvertinęs minėtus pateiktus įrodymus, atidėjo apeliantei 1 224 Eur dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
30. Apeliantė teigia, kad teismas, išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, nustatė, jog ieškinio reikalavimai neįrodyti, todėl atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus bei nurodė, kaip gali būti apskaičiuojamas žalos dydis, t. y. teismas ieškovei suteikė teisinę konsultaciją dėl ginčo dalyko, išreiškė išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, o tokie teismo veiksmai sudaro pagrindą spręsti dėl teisėjos šališkumo. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad atsakovė teikė prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį dėl paskelbto karantino, tačiau teismas šio prašymo netenkino, byla žodinio proceso tvarka išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant, nors iki minėto prašymo pateikimo teismas du kartus atidėjo žodinį bylos nagrinėjimą dėl paskelbto karantino, todėl minėtas teismo nenuoseklumas sudaro pagrindą spręsti dėl teisėjos šališkumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, išaiškinęs ir patikslinęs šalių įrodinėjimo pareigą, pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus turtinės žalos dydžiui pagrįsti. Ieškovė pateikė eksperto atliktą patalpų pagerinimo išlaidų paskaičiavimą, o pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę atsakovei pateikti atsikirtimus į ieškovės pateiktus įrodymus.
32. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-361-1120/2020 pagal ieškovės I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo, 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kadangi ginčo patalpą ieškovė (fizinis asmuo) įsigijo savo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, siekdama naudoti įsigytas patalpas kaip šeimos būstą iš atsakovės (verslininko), kurios viena iš veiklų yra nekilnojamojo turto vystymas, pardavimas, apgyvendinimo ir kitos paslaugos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas, su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama byla susijusi su vartotojo teisių gynimu, pažymi, jog viešasis interesas civilinio proceso teisėje saugomas nustatant ir civiliniame procese įgyvendinant teismo pareigą rūpintis teisingu, sąžiningu, greitu, tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai, nagrinėjant ginčą, kilusį iš vartojimo sutarties, atitiko pareigos būti aktyviam įgyvendinimą bei nesudaro pagrindo spręsti dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas byloje, kilusioje iš vartojimo teisinių santykių, išaiškinęs ir patikslinęs šalių įrodinėjimo pareigą bei pasiūlęs ieškovei pateikti papildomus įrodymus, realizavo aktyvų teismo vaidmenį šio pobūdžio byloje bei būtent teismui įstatymo numatytas pareigas įrodinėjimo procese (CPK 12, 178 straipsniai), todėl nėra pagrindo sutikti, jog tokiu būdu teismas neleistinai konsultavo ieškovę ar išreiškė išankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Apeliantės nurodoma aplinkybė dėl teismo posėdžio neatidėjimo taip pat nesudaro pagrindo spręsti buvus teismo šališkumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. vasario 17 d. priimta rezoliucija, kuria nutarta atmesti atsakovės atstovo prašymą dėl 2021 m. vasario 18 d. teismo posėdžio atidėjimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gruodžio 28 d. rekomendacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių organizuojant teismų darbą, nei Teisėjų tarybos 2020 m. gruodžio 8 d. rekomendacijos dėl teismų darbo organizavimo karantino metu visiškai nepaneigė galimybės nagrinėti bylas. Aplinkybė, kad teismas paskyrė byloje teismo posėdį karantino metu ir atmetė prašymą dėl jo atidėjimo savaime nereiškia teismo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, taip pat teismo sprendimo neteisėtumo. Be to, akcentuotina, kad apeliantė analogiškais argumentais teikė pareiškimą dėl teismo sudėties nušalinimo pirmosios instancijos teismui, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi šis pareiškimas buvo netenkintas nenustačius teismo šališkumo. Kaip teisingai pažymėta minėtoje nutartyje, įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos bylos šalis vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo.
34. Apeliaciniame skunde apeliuojama į tai, jog specialistas, neturėdamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos, negalėjo įvertinti bute esančių kilnojamųjų daiktų, be to, šis asmuo nenurodė faktinio ir teisinio pagrindų, kuriais rėmėsi sudarydamas sąmatą. Ieškovė visus bute esančius kilnojamuosius daiktus gali pasiimti. Akcentuojama, kad ieškovė už darbus nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio, kadangi darbus atliko ieškovės sutuoktinis, todėl sąmatoje nepagrįstai vertė nustatyta su PVM. Byloje turėjo būti paskirta teismo ekspertizė, atsakovė tokį prašymą ketino reikšti, tačiau teismas apribojo atsakovės teisę rinkti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
35. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė pateikė specialisto V. B. 2020 m. spalio 27 d. pagal 2017 m. spalio mėn. kainas sudarytą Patalpų įrengimo išlaidų sąmatą, kurioje nurodyta bendra 15 567,63 Eur išlaidų suma. Pirmosios instancijos teismas šias ieškovės patirtas išlaidas laikė pagrįstomis ir įrodytomis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog byloje yra pateiktas sąmatą parengusio specialisto kvalifikacijos atestatas, iš kurio matyti, kad specialistas V. B. turi kvalifikaciją nustatyti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos skaičiuojamąją kainą. Be to, byloje esančias sąmatas specialistas sudarė remdamasis Sistela programa ir joje numatytomis kainų nustatymo rekomendacijomis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl netinkamos specialisto kvalifikacijos bei netinkamo sąmatos sudarymo metodo. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos 2020 m. spalio 27 d. sąmatos PVM skaičiuotas tik Patalpų remonto medžiagoms, todėl nepagrįstas apeliantė argumentas dėl PVM skaičiavimo ir Patalpų įrengimo darbams (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai pažymėta apskųstame sprendime, ieškovės įrengti Patalpose įmontuojami baldai bei įranga individualiai pritaikyti būtent ginčo Patalpoms, ieškovė juos įsigijo pritaikydama naudoti būtent iš atsakovės įsigytame bute, jų panaudojimo galimybės kitur yra sudėtingos ir ribotos, todėl jų įsigijimo vertės neįskaičius į ieškovės patirtus nuostolius būtų pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymo skirti ekspertizę nereiškė, todėl apeliantės argumentas dėl ribojimo rinkti įrodymus vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio.
36. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas nėra galimas, kadangi turto, kurį įsigijo ieškovė, nėra, t. y. ieškovė pirko nebaigtas statyti patalpas, o šiuo metu jos yra pagerintos, įrengtos, todėl teismas turėjo taikyti kitą restitucijos būdą – ekvivalentą pinigais. Be to, ieškovė įsigijo nebaigtą statyti patalpą, kuri nebuvo apsunkinta hipoteka. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
37. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp atsakovės ir ieškovės sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis dėl 44,64 kv. m negyvenamosios patalpos (viešbučio patalpos), plane pažymėtos nuo 6-51 iki 6-54, kurios baigtumas 88 proc., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (turto kaina 63 000 Eur) ir 1/47 dalies negyvenamosios patalpos (paskirtis – kita), plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-9, esančios (duomenys neskelbtini) (turto kaina 6 500 Eur) pardavimo. Taip pat nustatyta, jog ieškovės įgytas turtas įkeistas sutartine hipoteka, užtikrinant turtui įgyti paimto kredito grąžinimą, hipotekos registro Nr. (duomenys neskelbtini). Hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ pateiktais duomenimis negrąžinto kredito suma sudaro 23 475,47 Eur.
38. Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-361-1120/2020 pagal ieškovės I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo, 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi pripažino šalių sudarytą Sutartį negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas taikė dvišalę restituciją, įpareigodamas UAB „Karolinos turas“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei 69 500 Eur, sumokėtus pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. Sutartį, taip pat įpareigodamas atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpą, plane pažymėtą nuo 6-51 iki 6-54 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/47 dalį negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-9. Teisėjų kolegija sprendžia, jog toks restitucijos taikymo būdas yra pagrįstas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei apeliacinio proceso metu nustačius atsakovės pareigą atlyginti ieškovei jos patirtas Patalpų pagerinimo išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, kad restitucijos taikymas natūra nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.
39. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi byloje ją pagrindžiančių įrodymų nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtine žala pripažintina tik tada, kai nustatoma, kad neteisėtas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis, asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog didelės vertės turto, kuriame turėjo būti jaunos šeimos gyvenamoji vieta, pardavimas apgaule ieškovei – vartotojai, įvertinus tolesnę šalių sudarytos Sutarties vykdymo ir teisminio proceso eigą, sukėlė jai neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą, netikrumo dėl turto ir ateities jausmą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė, sudarydama ginčo Sutartį, buvo apgauta dėl esminių šio sandorio sudarymo aplinkybių, jai buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie Sutarties objekto esmines savybes, taip pat tai, jog ieškovė yra vartotoja, ginčo Patalpos buvo perkamos kaip šeimos gyvenamoji vieta ir tenkinti asmeninius ieškovės poreikius, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumą.
43. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko kriterijus, nulėmusius atlygintinos žalos dydžio nustatymą bei dėl kokių priežasčių nustatytas per didelis neturtinės žalos atlyginimo dydis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos ieškovei iš atsakovės 1 500 Eur yra pagrįstas ir teisingas.
44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
47. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
48. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi atidėjo atsakovei 1 224 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos valstybei priteistina atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma – 1 224 Eur (CPK 84, 96 straipsniai).
49. Ieškovė ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Karolinos turas“ (juridinio asmens kodas 120337848) 1 224 Eur (tūkstantį du šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši priteisiama suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).