- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-1496-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08273-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- R. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys antstolis Valdas Zubinas, R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į antstolį Valdą Zubiną (toliau – ir antstolis) 2023 m. liepos 25 d. skundu, prašydamas panaikinti antstolio 2023 m. liepos 21 d. nurodymą Nr. S-23-137-22092 priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
2. Nurodė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-191-482/2013 nepilnamečio vaiko A. V. (toliau – ir nepilnametis vaikas) naudai buvo priteistas išlaikymas po 350 Lt (101,37 Eur) per mėnesį nuo 2013 m. sausio 8 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybės) nustatyta tvarka. Šis išlaikymas buvo nuolat mokamas, skolininkas jį siekė sumokėti kuo greičiau, mokėjo į priekį, dėl to susidarė permoka. Šalys 2020 m. lapkričio 3 d. sudarė Taikos sutartį, pagal kurią vaiko išlaikymo suma nuo 2020 m. lapkričio 1 d. buvo padidinta iki 230 Eur per mėnesį. Skolininkas mokėjo Taikos sutartimi nustatytą padidintą išlaikymo sumą iki 2022 m. balandžio mėnesio, kai šalių sutarimu buvo sudaryta 2022 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria į priekį užskaityta 2 920 Eur mokėtino išlaikymo suma. Taikos sutartimi nebuvo nurašyta Taikos sutarties sudarymo dieną susidariusi permoka. Dėl to šiuo metu skolininkas, siekdamas likviduoti susidariusią permoką, nemoka išlaikymo. 2023 m. birželio mėnesį yra susidariusi 1 854,25 Eur permoka, kuri pilnai pasidengs tik šių metų gruodžio mėnesį. Antstolio nurodyme nurodyta suma neatitinka pačios išieškotojos nurodytos sumos. Antstolio 2023 m. birželio 26 d. atsakyme Nr. S-23-137-19070 nurodyta, kad skolos suma sudaro 834 Eur, todėl nurodyme nepagrįstai buvo nustatyta žymiai didesnė 8034 Eur išieškoma suma. Be to, fiksuota mėnesinė išlaikymo suma nuo 2020 m. lapkričio 1 d. sudaro ne 309 Eur, o 230 Eur, ir tik nuo 2023 m. vasario 1 d. pasiekė 309 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolis 2023 m. liepos 27 d. patvarkymu Nr. S-23-137-22729 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0137/23/00984 persiuntė Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-SP-7635-831/2020. Užvedant vykdomąją bylą išieškotoja užpildė antstolio pateiktą lentelę, kurioje nurodė kiekvieną mėnesį gaunamų periodinių išlaikymo dydžių sumas. Gavus pateiktą informaciją, buvo nustatytas 309 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis. 2023 m. liepos 21 d. dokumentuose pateikiama tuo metu galiojanti informacija, t. y. išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Imantis priverstinio vykdymo (išieškojimo) priemonių išlaikymo įsiskolinimas buvo perskaičiuotas vadovaujantis išieškotojos ir skolininko pateikta informacija. Skolininko nurodytas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. L2-191-482/2013 antstolio kontoroje nėra vykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje.
5. Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0137/23/00984 pagal Marijampolės apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2SP-7635-831/2020, kuriuo išieškomas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nuo 2020 m. lapkričio 1 d. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pateikdama prašymą išieškotoja nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2022 m., nes skolininkas nemokėjo indeksuoto dydžio išlaikymo, vėliau mokėjimus nutraukė. Antstolis 2023 m. birželio 21 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nurodė, kad skolininkas turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 834 Eur įsiskolinimą ir mokėti indeksuoto dydžio išlaikymą po 309 Eur per mėn. 2023 m. birželio 22 d. antstolis mokėtinas skolininko sumas nurodė ir raginime įvykdyti sprendimą. Antstolis atsakymu į 2023 m. birželio 22 d. prašymą skolininko atstovui nurodė, kad apskaičiavimas yra atliktas vadovaujantis išieškotojos pateikta informacija. Skolininkui pateikus atliktų mokėjimų, kurie nebuvo įtraukti į apskaičiavimą, kvitus, išlaikymo įsiskolinimas bus perskaičiuotas. Antstolis 2023 m. liepos 21 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas 1068,11 Eur sumai, kurią sudaro 145,11 Eur antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos (2023 m. liepos 21 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-137-22093) ir 923 Eur skolininko susidaręs išlaikymo įsiskolinimas pagal išieškotojos papildomai pateikus duomenis. 2023 m. liepos 25 d. skolininkas pateikė antstoliui skundą. Vykdomosios bylos duomenys, paties pareiškėjo pateikti sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad antstolio kontoroje pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikui išieškojimo nėra tinkamai vykdomas – išlaikymo sumos nebuvo indeksuojamos, pareiškėjas savo iniciatyva, motyvuodamas susidariusia permoka, nutraukė išlaikymo teikimą vaikui. Pareiškėjo pateikta 2022 m. balandžio 1 d. Vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis su R. K., kurioje nurodyta, kad transporto priemonės kaina 2920 Eur yra vaiko išlaikymo suma 12 mėn. vertės, sudaryta iki 2020 m. lapkričio 6 d. šalių Taikos sutarties patvirtinimo ir nėra susijusi su antstolio kontoroje vykdomu išieškojimu. Dėl permokos buvimo, išlaikymo formos pakeitimo turtu šalys taikos sutartyje nesusitarė. Vykdymui pateiktas vykdomasis raštas yra tęstinio pobūdžio dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iki pilnametystės, šis vykdomasis raštas panaikintas nebuvo, yra galiojantis, taigi ir privalomas vykdyti.
6. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmų neteisėtumą. Antstolis, priimdamas skundžiamą 2023 m. liepos 21 d. patvarkymą, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad per raginime skirtą terminą sumokėjo taikos sutartimi nustatyto dydžio išlaikymą vaikui, nesumokėjus susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, priverstinio vykdymo priemonių imtasi pagrįstai. Antstolis išieškotinas sumas perskaičiavo pagal išieškotojos pateikus papildomus duomenis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1d. iki 2023 m. birželio 30 d. mokėtina išlaikymo suma 8043 Eur. Išlaikymo indeksavimas buvo skaičiuojamas nuo 2022 m. vasario 1 d. (110,6), kas sudarė 254 Eur per mėn., nuo 2023 m. vasario 1 d. mokėtina suma yra 309 Eur per mėn. Skolininkui sumokėjus iki 2023 m. balandžio 30 d. 7120 Eur, susidaręs išlaikymo įsiskolinimo dydis yra 923 Eur. Išieškotojos pateikti antstoliui indeksuotino dydžio skaičiavimai atitinka Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo reikalavimus bei Oficialiosios statistikos portale nurodytus periodinėms išmokoms indeksuoti indeksavimo koeficientus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Marijampolės apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2SP-7635-831/2020 nėra pirminis dokumentas, kurio pagrindu yra mokamas išlaikymas nepilnamečio vaiko naudai. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-191-482/2013 nepilnamečio vaiko naudai buvo priteistas išlaikymas po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. sausio 8 d., kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis išlaikymas buvo nuolat mokamas, skolininkas jį siekė sumokėti kuo greičiau ir mokėjo į priekį, dėl to susidarė permoka. Šalys 2020 m. lapkričio 3 d. šalys sudarė Taikos sutartį, pagal kurią išlaikymo suma nepilnamečio vaiko naudai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. buvo padidinta iki 230 Eur per mėn. Toliau skolininkas mokėjo Taikos sutartimi nustatytą padidintą išlaikymo sumą iki 2022 m. balandžio mėn., kai šalių susitarimu buvo sudaryta 2022 m. balandžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria į priekį (už 12 mėn.) buvo užskaityta 2920 Eur mokėtino išlaikymo suma. Nuo 2023 m. balandžio mėn. skolininkas išlaikymo laikinai nemokėjo siekdamas, kad būtų likviduota susidariusi permoka.
1.2. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, neįsigilino į bylos medžiagą ir suklydo nurodydamas, kad pareiškėjo pateikta 2022 m. balandžio 1 d. Vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis su R. K., kurioje nurodyta, kad transporto priemonės kaina 2920 Eur yra vaiko išlaikymo suma 12 mėn. vertės, sudaryta iki 2020 m. lapkričio 6 d. šalių Taikos sutarties patvirtinimo ir nėra susijusi su antstolio kontoroje vykdomu išieškojimu. Akivaizdu, kad 2022 m. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis yra sudaryta po Taikos sutarties pasirašymo.
1.3. Teismas neteisingai nurodė, kad dėl permokos buvimo, išlaikymo formos pakeitimo turtu šalys Taikos sutartyje nesusitarė. Dėl išlaikymo formos pakeitimo turtu šalys 2020 m. nesitarė, nes niekada ir neplanavo keisti išlaikymo formos. 2022 m. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. kreditorė iš skolininko nupirko vidaus vandenų transporto priemonę, tačiau sutartos jos kainos (2920 Eur) skolininkui nepervedė, šią sumą įskaitydama į išlaikymą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismų praktiką, išlaikymas turtu priteisiamas vaikui, o ne jo atstovei. Šiuo atveju transporto priemonę nupirko pati kreditorė, o ne vaikas, dėl to būtent vaiko motinai ir teko pareiga už šią jos asmeninėn nuosavybėn įsigytą transporto priemonę sutaupytas lėšas (kurių ji nepervedė skolininkui) skirti vaiko išlaikymui. Šios lėšos turi būti vertinamos tik kaip skolininko suteiktas išlaikymas. Priešingu atveju kreditorė turėtų būti laikoma kaip įgijusi lėšas be teisėto pagrindo (CK 6.237 straipsnis) ir privalėtų jas grąžinti skolininkui.
1.4. Iš byloje pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad jokių periodinių mokėjimų skolininkas nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. (iš viso dvylika mėnesių) neatliko, taigi aišku, kad išieškotoja įskaitė jos mokėtiną pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip išlaikymą už dvylika mėnesių, tačiau antstoliui neteisingai nurodė, kad jai buvo mokamas neindeksuotas išlaikymas, kadangi, sumą padalijus iš dvylikos (2920/12), gaunama 243,33 Eur/mėn., o ne 230 Eur/mėn. suma. Be to, iš tų pačių dokumentų matyti, kad 2021 m. lapkričio mėn. – 2022 m. balandžio mėn. jai taip pat buvo mokamas didesnis (240 Eur/mėn., o ne 230 Eur/mėn.) išlaikymas. Vien dėl šių išieškotojos neteisingai nurodytų aplinkybių antstolis privalėjo patenkinti skolininko skundą ir perskaičiuoti neteisingai išieškotojos nurodytą išlaikymo skolą (net nevertinant aplinkybių dėl anksčiau susidariusios permokos), tačiau to nepagrįstai nepadarė.
1.5. Teismo motyvas, kad šalys, sudarydamos 2020 m. lapkričio 6 d. šalių Taikos sutartį, nesusitarė dėl permokos, yra neteisingas ir neatitinka civilinėje teisėje galiojančių principų. Sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. 2020 m. lapkričio 6 d. šalių Taikos sutartis buvo skirta vieninteliam tikslui – išlaikymo dydžio pakeitimui nuo konkrečios datos. Šioje sutartyje nėra aptariamos jokios sąlygos, susijusios su anksčiau išieškotojos gautomis sumomis, nėra nurodoma, kad permoka būtų anuliuojama arba kad šalys patvirtintų, jog jos sudarymo dieną jokio įsiskolinimo ar permokos nėra.
1.6. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas, mokantis išlaikymą, turi teisę jį sumokėti „į priekį“, atlikdamas išankstines įmokas. Tokiu atveju, kai skolininkas, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas vaiko išlaikymą, sumoka daugiau nei periodinių išmokų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, sumą, tai viršijančios sumos be kreditoriaus sutikimo nėra pagrindo įskaityti kaip išlaikymo mokėjimo už būsimą laikotarpį, jeigu yra kitų skolų, kurių įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas neturi kitų skolų kreditoriui, kurių terminas suėjęs, tai jam nėra ribojimo daryti avansines (išankstines) įmokas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-36-695/2019). Šios bylos atveju jokių kitų skolų nebuvo, todėl visos skolininko sumokėtos įmokos 2014-2020 m. laikotarpiu (iki 2020 m. lapkričio 3 d. taikos sutarties sudarymo) turėjo būti laikomos būtent tokiomis avansinėmis įmokomis.
1.7. Šalių sudaryta 2020 m. lapkričio 6 d. Taikos sutartis nėra taikos sutartis vykdymo procese (CPK 595 straipsnis). Ji buvo pateikta teismui supaprastinto proceso tvarka (CPK 579-582 str.), taigi nebuvo tiesiogiai susijusi su jau vykdomu išlaikymu, jo metu susidariusiu įsiskolinimu ar permoka. Dėl to teismo argumentas, kad šalys, sudarydamos 2020 m. lapkričio 6 d. Taikos sutartį, joje nesusitarė dėl permokos buvimo, yra klaidingas, kadangi joks įstatymas, teismų praktika ar principai neįpareigoja šalių tartis dėl to, kas jau yra susiklostę kitų teisinių santykių pagrindu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys savo sudaromoje sutartyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turėjo aptarinėti permokos buvimo ar nebuvimo klausimą.
1.8. Skolininkas neginčija teismo argumentų dėl geriausių vaiko interesų prioriteto principo bei abejonių dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. vertinimo vaiko interesų naudai, tačiau mano, kad šiuo atveju teismas šiais principais vadovavosi nepagrįstai ir neteisingai. Asmuo, gaunantis vaiko išlaikymui skirtas lėšas, turi pareigą jas sąžiningai tvarkyti, panaudoti vaiko poreikiams. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, skolininkas yra sąžiningai sumokėjęs visą jam priklausantį mokėti išlaikymą, jį mokėdamas netgi avansu. Šias lėšas tinkamai tvarkyti, panaudoti kasmėnesiniams vaiko poreikiams turėjo motina (išieškotoja). Vaiko interesai, motinai tinkamai atliekant savo pareigas, negalėjo nukentėti, o priešingu atveju dėl to yra kalta ji, o ne tėvas (skolininkas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Iš bylos, vykdomosios bylos Nr. 0137/23/00984 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad:
4.1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-191-482/2013 iš skolininko R. V. išieškotas išlaikymas nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo 2013 m. sausio 8 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesta tvarkyti kreditorei R. K..
4.2. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7635-831/2020 patvirtino pareiškėjų R. R. ir R. V., 2020 m. lapkričio 3 d. sudarytą Taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis). Šalys Taikos sutartyje nurodė, kad atsižvelgė į tai, kad nuo 2013 m. sausio 8 d., kai Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nepilnamečiui sūnui priteisė materialinį išlaikymą, praėjo beveik aštuoneri metai, priteistas išlaikymo dydis šiai dienai nėra pakankamas bent minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, nes per aštuonerius metus Lietuvoje ženkliai padidėjo prekių bei paslaugų kainos, pabrango pragyvenimo lygis, o taip pat padidėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai, todėl akivaizdu, kad materialinio išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui yra keistinas, jį padidinant. Dėl to šalys susitarė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-191-482/2013 priteistą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, nustatant, kad R. V. nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsipareigoja nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (1 punktas).
4.3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. išdavė išieškotojai vykdomąjį raštą Nr. e2SP-7635-831/2020, kurį ji pateikė vykdymui.
4.4. Antstolis 2023 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S-23-137-18518 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2023 m. birželio 22 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą (S-23-137-18801) bei raginimą įvykdyti sprendimą (Nr. S-23-137-18800), kuriuo ragino skolininką per 10 dienų sumokėti 834 Eur susidariusį įsiskolinimą, 52,81 Eur vykdymo išlaidas, iš viso 886,81 Eur.
4.5. Skolininką atstovaujantis advokatas 2023 m. birželio 22 d. kreipėsi į antstolį, prašydamas pateikti vykdomosios bylos dokumentus, patvirtinančius nustatyto dydžio skolos susidarymą (duomenis, kaip apskaičiuota skolos suma).
4.6. Antstolis 2023 m. birželio 26 d. raštu nurodė, kad išieškotoja R. K., pateikdama vykdyti Marijampolės apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2SP-7635-831/2020, nurodė, kad skolininkas nuo 2022 m. mokėjo neindeksuotą periodinę išmoką (230 Eur), o nuo 2023 m. gegužės mėnesio nutraukė mokėjimus, dėl ko susidarė įsiskolinimas, kurį prašė apskaičiuoti. Taip pat nurodė, kad apskaičiavimas atliktas vadovaujantis išieškotojos pateikta informacija. Skolininkui pateikus atliktų mokėjimų, kurie nebuvo įtraukti į apskaičiavimą, kvitus, išlaikymo įsiskolinimas bus perskaičiuotas.
4.7. Skolininkas antstoliui 2023 m. birželio 27 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2023 m. birželio 22 d. patvarkymą dėl išlaikymo skolos išieškojimo. Nurodė, kad nesutinka su antstolio nurodyta suma, kadangi ji apskaičiuota netiksliai ir nėra pagrįsta. Paaiškino, kad Marijampolės apylinkės teismo vykdomasis raštas nėra pirminis dokumentas, kurio pagrindu yra mokamas išlaikymas nepilnamečio vaiko naudai. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-191-482/2013 nepilnamečio vaiko naudai buvo priteistas išlaikymas po 350 Lt (101,37 Eur) per mėnesį nuo 2013 m. sausio 8 d., kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymas buvo mokamas nuolat. Skolininkas jį siekė sumokėti kuo greičiau, todėl mokėjo į priekį, dėl ko susidarė permoka. Skolininkas gali pateikti mokėjimo už išlaikymą įrodymus nuo 2014 m. vasario mėn. (mokėjimus per TransferGo įmonę). Patvirtina, kad įsiskolinimo 2014 m. vasario mėn. nebuvo. 2020 m. lapkričio 3 d. šalys sudarė Taikos sutartį, pagal kurią išlaikymo suma nepilnamečio vaiko naudai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. buvo padidinta iki 230 Eur per mėn. Skolininkas mokėjo taikos sutartimi nustatytą padidintą išlaikymo sumą iki 2022 m. balandžio mėn., kai šalių susitarimu buvo sudaryta 2022 m. balandžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria į priekį užskaityta 2920 Eur mokėtino išlaikymo suma. Taikos sutartimi nebuvo aptariami ankstesni, iki Taikos sutarties sudarymo atlikti mokėjimai, t. y. nebuvo nurašyta Taikos sutarties sudarymo dienai susidariusi permoka, tačiau vien dėl išlaikymo dydžio nuo konkrečios datos padidinimo, išnykti negalėjo. Skolininkas nemoka išlaikymo, siekdamas likviduoti susidariusią permoką, kuri 2023 m. birželio mėn. yra 1854,25 Eur.
4.8. Antstolis 2023 m. liepos 4 d. patvarkymu dėl 2023 m. birželio 27 d. gauto rašto „Skundas dėl antstolio veiksmų“ nurodė, kad skolininko prašomas panaikinti 2023 m. birželio 22 d. patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo vykdomojoje byloje nebuvo priimtas ir išsiųstas skolininkui. Vykdomasis dokumentas yra vykdymo eigoje, tolimesnis išieškojimas bus vykdomas CPK nustatyta tvarka.
4.9. Antstolis 2023 m. liepos 21 d. sudarė Vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame nurodė, kad skolininko išlaikymo ir kitų periodinių išmokų suma sudaro 8043 Eur ir 309 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Antstolio sudarytoje išlaikymo įsiskolinimo suvestinėje nurodyta, kad viso skolininko mokėtina suma nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. sudaro 8043 Eur, skolininkas iki 2023 m. balandžio 30 d. mokėjo pats 7120 Eur. Suvestinėje nurodyta, kad ji sudaryta vadovaujantis iš išieškotojos ir skolininko pateikta informacija.
4.10. Antstolis 2023 m. liepos 21 d. Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-137-22092 nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko visų sąskaitų (priverstinai nurašomų lėšų suma 1068,11 Eur).
4.11. Pareiškėjas 2023 m. liepos 25 d. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio 2023 m. liepos 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
4.12. Antstolis 2023 m. liepos 27 d. patvarkymu dėl antstolio veiksmų apskundimo Nr. S-23-137-22729 skolininko skundo netenkino ir kartu su vykdomąją byla Nr. 0137/23/00894 perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
12. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog per raginime skirtą terminą sumokėjo Taikos sutartimi nustatyto dydžio išlaikymą vaikui, o nesumokėjus susidariusio išlaikymo įsiskolinimo priverstinio vykdymo priemonių imtasi pagrįstai; anot apelianto, teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, kad iki Taikos sutarties sudarymo buvo susidariusi atsakovo permoka. Taigi, apeliantas iš esmės neginčija nei antstolio apskaičiuotų indeksuotų išlaikymo sumų, nei antstolio nustatytų skolininko mokėtinų ir pervestų lėšų dydžio po Taikos sutarties sudarymo, nei antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų.
13. Atmestinas apelianto argumentas, kad jo iki Taikos sutarties sudarymo išieškotojai sūnaus išlaikymui pervestos lėšos turėjo būti įskaitytos kaip permoka.
14. Kaip minėta nutarties 11.2-11.3 punktuose, išieškotoja antstoliui pateikė vykdomąjį raštą dėl nevykdomos Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-7635-831/2020, kuria buvo patvirtinta skolininko ir išieškotojos 2020 m. lapkričio 3 d. sudaryta Taikos sutartis. Šalys šioje sutartyje nurodė, jog sutartį sudarė atsižvelgdamos į tai, kad nuo 2013 m. sausio 8 d., kai Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nepilnamečiui sūnui priteisė materialinį išlaikymą, praėjo beveik aštuoneri metai, priteistas išlaikymo dydis šiuo metu nėra pakankamas bent minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, nes per aštuonerius metus Lietuvoje ženkliai padidėjo prekių bei paslaugų kainos, pabrango pragyvenimo lygis, padidėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai, todėl akivaizdu, kad materialinio išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui yra keistinas jį padidinant. Dėl to šalys susitarė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-191-482/2013 priteistą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, nustatant, kad R. V. nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsipareigoja nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios šalių aptartos nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Taikos sutarties sudarymo metu nei viena iš šalių nelaikė, jog dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo yra susidariusi kokia nors permoka ar įsiskolinimas. Tai, jog pats skolininkas nelaikė, kad iki Taikos sutarties sudarymo buvo susidariusi išlaikymo permoka, patvirtina ir paties skolininko tolimesni veiksmai, t. y. nuo 2020 m. lapkričio mėn. jis kiekvieną mėnesį reguliariai mokėjo po 230 Eur per mėn., nuo 2021 m. spalio 26 d. mokėjo po 240 Eur, mokėjimus nutraukė 2023 m. balandžio mėn., kuomet buvo sudaryta Vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė 2920 Eur burinės jachtos kainą įskaityti kaip 12 mėnesių vaiko išlaikymą.
15. Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Apeliantas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, kad jis mokėjo avansines (išankstines) įmokas, o ne gera valia teikiamas papildomas vaiko išlaidas. Iš apelianto pateiktos TransferGo Ltd suvestinės matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. apeliantas pervedė 1280 Eur, paskirtyje nurodydamas „A. 2019“, 2019 m. balandžio 8 d. 110 Eur „A.“ ir tai apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad dalis nepilnamečiam sūnui pervedamų pinigų buvo gera valia tėvo mokamas papildomas išlaikymas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad būtent skolininkui nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti, jog yra atsiskaitęs su kreditoriumi, o visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai; tuo atveju, jei tarp šalių kyla ginčas dėl to, kokia nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalis yra įvykdyta ir už kokį laikotarpį, jos turi teisę kreiptis į teismą ir ginčą spręsti ginčo teisenos tvarka; vykdymo procese skundžiant antstolio veiksmus ir vertinant jų teisėtumą bei pagrįstumą šis klausimas negali būti nagrinėjamas.
16. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nėra šalių ginčo, kad skolininkas nuo 2020 m. lapkričio 1 d., t. y. nuo tos dienos, kai šalys Taikos sutartimi susitarė padidinti vaiko išlaikymo dydį iki 230 Eur per mėn., iki 2022 m. kovo 29 d. pervedė išieškotojai 4200 Eur sumą. Antstolis suvestinėje, pridėtoje prie 2023 m. liepos 21 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-23-137-22093, nurodė, kad, vadovaujantis išieškotojos ir skolininko pateikta informacija, skolininkas iki 2023 m. balandžio 30 d. yra sumokėjęs 7120 Eur sumą, taigi antstolis į skolininko sumokėtą sumą įskaičiavo ir skolininko ir išieškotojos 2022 m. balandžio 1 d. sudarytos Vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi sulygtos burinės jachtos kainą (2920 Eur). Dėl to sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad 2022 m. balandžio 1 d. Vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta iki 2020 m. lapkričio 6 d. šalių Taikos sutarties patvirtinimo ir nėra susijusi su antstolio kontoroje vykdomu išieškojimu. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmų neteisėtumą, kadangi apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pagrįstai skolininko mokėtinos sumos buvo skaičiuojamos nuo 2020 m. lapkričio 1 d., apelianto skundžiamu patvarkymo metu buvo teisingai nustatyta, jog buvo išlaikymo įsiskolinimas ir dėl to buvo pagrindas pradėti priverstinį išieškojimą.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, iš esmės teisingai įvertino aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl to ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.