- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-58-343/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04005-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Eglei Zajančauskaitei, dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovui advokatui K. K., atsakovės D. L. atstovui advokatui L. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo V. L. ir atsakovės D. L. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-571/2015 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei D. L. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ketvirtą kartą patikslintame ieškinyje (t. 2, b. l. 74-76) teismo prašė pripažinti bendrąja jungtine ieškovo V. L. ir atsakovės D. L. nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,37 ha ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), 3,2 ha ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), 1,85 ha ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), 7,25 ha ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), 15,35 ha ploto, esančius (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), 1,72 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,55 ha, esančius (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės ½ dalį viso aukščiau minėto turto, kurio vertė 71 322,50 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Marijampolės rajono apylinkės teismo 1991 03 14 sprendimu šalių santuoka nutraukta, tačiau ieškovas apie santuokos nutraukimą nieko nežinojo, toliau gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini). Šį butą 1993 metais šalys iškeitė į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, pagal poreikius atliko namo, pagalbinių pastatų remonto, statybos darbus. Ieškovas 1997 metais įkūrė individualią įmonę, iš kurios žemės ūkio veiklos gaunamos pajamos sudarė pagrindę šeimos biudžeto lėšų dalį. Atsiradus daugiau pajamų žemės ūkio veiklai vystyti šalys 2003-2007 metais nusipirko tris žemės sklypus ir dar tris žemės sklypus išsinuomojo, įsigijo įvairios žemės ūkio technikos bei buitinės technikos. Visus dokumentus tvarkė atsakovė savo vardu, ieškovas tam neprieštaravęs, nes šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 2008 metais ieškovas išvyko Škotiją. Ten būnant jam tapo žinoma, kad atsakovė pardavusi bendrai įgytus gyvulius, žemės ūkio ir buities techniką ir už gautas lėšas nupirkusi anksčiau nuomotus žemės sklypus, taip pat sužinojęs, kad šį turtą ir bendrai įgytą sodybą Rūdelės kaime ketina parduoti. Ieškovas ir atsakovė kartu gyveno nuo 1982 iki 2008 metų, ieškovas rūpinosi namų gerove, atliko pastatų remontus, todėl bendro gyvenimo su atsakove metu įgytas turtas laikytinas bendraja jungtine nuosavybe (CK 4.73 str.). Kadangi bendrai įgytą turtą valdo atsakovė, ieškovas teismo prašė priteisti jam ½ dalį viso atsakovės vardu įregistruoto turto.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 89-92) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad su ieškovu išsituokė (duomenys neskelbtini), išsiėmė ištuokos liudijimą. Po santuokos nutraukimo ieškovas gyveno pas motiną, vėliau atsirado pas atsakovę sodyboje (duomenys neskelbtini) ir prašė priimamas gyventi, nes daugiau neturėjo kur eiti. 2003 metais ieškovas jos namuose gyveno kaip nuomininkas, bet jokio bendro ūkio nevedė, jokių planų kartu nekūrė, pinigai buvo atskiri, ieškovas jokių savo pinigų į ūkį ar namą neinvestavo, atsakovė jam, kaip darbininkui, mokėjo už darbą. Kai ieškovas susipažino su R. V., išėjo gyventi pas jį. Ieškovas įsteigė savo įmonę, pardavinėjo galvijų mėsą. Jis atvažiuodavo pas vaikus, atveždavo lauktuvių, maisto, juos apipirkdavo, bet su ja negyveno. Ji gyveno su draugu S. S.. 2004 metais ji įsteigė ūkininko ūkį, taip pat prekiavo galvijų mėsa turguje, tačiau atskirai nuo ieškovo. Ūkio reikmėms ji skolinosi iš DNB banko 30 tūkstančių litų, iš savo brolio R. K. 20 tūkstančių litų, iš R. K. skolinosi 46 tūkstančius litų. 2004 metais pirko žemę už brolio R. K. skolintus pinigus ir banko paskolą, ji ir atidavinėjo paskolas. Ūkyje tuo metu dirbo Jutkelis. 2008 metais ieškovą išvijusi. Jis išvyko į Škotiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu (t. 3 b. l. 137-146) ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovui bendrąją dalinę nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – 1/3 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieškovui yra 11333 litai, 1/3 dalis ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti atsakovui yra 112 litų, 1/3 dalis ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieškovui 90 litų, 1/3 dalis ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieškovui 68 litai, 1/3 dalis kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė tenkant ieškovui yra 7 litai, 1/3 dalis ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieškovui yra 290 litų, 1/3 dalis ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieškovui yra 423 litai, ½ dalis ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieškovui yra 135 litai, ½ dalis ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieškovui yra 2290 litų, ½ dalis ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieškovui yra 1250 litų, ½ dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieškovui yra 9500 litų, ½ dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieškovui yra 3715 litų. Bendra priteistino ieškovui turto vertė yra 29 669 litų arba 8 593 eurų. Priteisė iš atsakovės ieškovui 8 593 Eur kompensaciją už jam tenkančią nekilnojamo turto dalį, 257,79 Eur žyminio mokesčio, 136 Eur išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovo ir atsakovės po 11,14 Eur pašto išlaidų.
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu. Atsakovei 1991 04 24 išduotas ištuokos liudijimas, t. y. šalių santuoka laikoma pasibaigusia nuo 1991 04 24 (Santuokos ir Šeimos kodekso 40 str). Teismas nurodė, jog neturėjo pagrindo abejoti ieškovo motyvais, kad jis nežinojo apie santuokos nutraukimą, kadangi civilinė byla dėl santuokos nutraukimo yra išnagrinėta per labai trumpą laiko tarpą, teismo šaukimai nebuvo siunčiami ne tik ieškovei, bet ir atsakovui, byla išnagrinėta tuomet, kai ieškovė žinojo, jog atsakovas yra išvykęs ir į teismo posėdį tikrai neatvyks, ieškovui nei neįsiteisėjęs, nei įsiteisėjęs teismo sprendimas nebuvo išsiųsti. Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys, jog iš ieškovo priteistos teismo išlaidos yra sumokėtos, neįrodo fakto, kad tas išlaidas sumokėjo jis pats, nes tokių duomenų byloje nėra. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas nieko nežinojo apie santuokos nutraukimą ir ilgą laiką gyveno su atsakove kaip sutuoktiniai.
Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė iš Suvalkijos pensionato 1992 06 25 nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 16 292 rublius, iš kurių 1 987 rubliai įmokėti į pensionato sąskaitą, o 14 305 rubliai sumokėti 1992 05 13 vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis: atsakovė sumokėjo 9 000 rublių, o ieškovas – 5 305 rublius. Atsakovė pirko iš Suvalkijos pensionato butą, kuriame be jos, dar buvo registruoti trys šeimos nariai, tačiau kas jie tokie tiksliai nėra įvardinta. D. L. Suvalkijos pensionatui pateikė pažymėjimą, kuriame jos šeimos sudėtis yra nurodyta ji ir dvi dukros. Pažymėjimas parašytas ne ant firminio Marijampolės rajono Šunskų apylinkės viršaičio blanko, jis nėra įregistruotas jokiose knygose, nėra nurodyta pažymėjimo išdavimo data. Šiame pažymėjime nurodytų duomenų apie D. L. šeimos sudėtį neteisingumą patvirtina kitas Marijampolės rajono Šunskų apylinkės viršaičio pažymėjimas, esantis santuokos nutraukimo byloje Nr.2-393-/1991, kuriame nurodyta pažymėjimo išdavimo data, registracijos numeris. Kad pažymėjime nurodyti duomenys neatitiko tikrovės patvirtina ir tai, kad Marijampolės sav. Šunskų sen. Katiliškių kaime V. L. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą iki 1993 11 05, todėl teismas vertino, kad buto privatizavimo momentu ieškovas taip pat turėjo teisę privatizuoti butą. Teismas vertino, kad atsakovė, sudarant buto privatizavimo sandorį pateikdama netinkamą pažymėjimą apie šeimos sudėtį, suklaidino tiek Suvalkijos pensionato administraciją, tiek sutartį tvirtinusią notarę, nes ieškovas tame bute gyveno ir ten buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta. Ieškovas neginčijo privatizavimo sandorio, tačiau teismas, išsiaiškinęs šalių tikruosius ketinimus ir nustatęs, kad atsakovė nutraukė santuoką ir įregistravo ištuoką ieškovui nežinant tikslu vienai privatizuoti butą, tačiau pasinaudojus ieškovo investiciniais čekiais privatuojant butą, darė išvadą, kad buto (duomenys neskelbtini) pirkėja buvo ne tik D. L., bet ir V. L.. Teismas darė išvadą, kad šalys šį butą privatizavo ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo sumokėtos sumos dalį sprendė, kad ieškovui priklauso 32,56 dalys atsakovės vardu privatizuoto buto, todėl ieškovui pripažino nuosavybės teisę į 32,56 dalis arba 1/3 dalį buto Katiliškių kaime.
Sprendime nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu abi šalys pasisakė tiek dėl jungtinės, tiek dėl dalinės nuosavybės, teikė įrodymus, išdėstė savo poziciją. Teismas sprendė, kad šios kategorijos bylose teismas turi teisę taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes (CPK 376 str.). Teismas taip pat vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais tikslu apginti bendrai gyvenusių ir tvarkiusių namų ūkį nesusituokusių asmenų turtines teises ir teisėtus interesus. Teismas aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad ieškovas 1993 04 05 mainų sutartimi mainė 1/3 dalį buto (duomenys neskelbtini) į sodybą ir tokiu būdu įgijo 1/3 dalį pastatų ir teisę įsigyti iš valstybės 1/3 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentus, jog šalys kartu negyveno, nevedė bendro ūkio ir iš byloje surinktų įrodymų visumos darė išvadą, kad po mainų sutarties sudarymo 1993 m. vasarą šalys apsigyveno kartu (duomenys neskelbtini) ir vykdė jungtinę veiklą nepertraukiamai iki 2008 metų, kuomet ieškovas išvyko į Švediją. Teismas taip pat vertino, kad mainų sutarties pagrindu ieškovui atiteko 1/3 dalis 1941 metų statybos klėties unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 1990 metų statybos pradžios ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie į mainų sutartį įtraukti nebuvo dėl to, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2008 metais.
Teismas iš pateiktų rašytinių, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatė, kad ieškovas oficialiai iki savo įmonės atidarymo 1997 metais nedirbo, atsakovė taip pat iki 2004 metų, kuomet įsteigė ūkininko ūkį oficialiai nedirbo, šalių pajamos buvo gaunamos iš žemės ūkio veiklos. Teismas vertino, kad visuma surinktų įrodymų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys vykdė bendrą jungtinę veiklą, todėl sprendė, kad pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) šalys statė abu bendrai iš bendrų ūkio veikloje gautų pinigų bei savo asmeniniu darbu 1998-2000 metais ir jų dalys yra lygios, t. y. šalims priklauso po ½ dalį minėtų pastatų, nepriklausomai nuo to, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2008 04 25. Teismas taip pat darė išvadą, kad šalys 2004 10 20 bendrai lygiomis dalimis po ½ įsigijo žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatęs, kad atsakovė 2007 11 15 žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 10 20 žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 2003 06 12 žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 06 25 žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nes už juos sumokėjo vienkartinėmis išmokomis, ieškinį šioje dalyje atmetė.
Ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovė įsigijo 2011 08 03, teismas atmetė kaip neįrodytus, kadangi atsakovė pateikė įrodymus, kad ji šių sklypų pirkimui buvo paėmusi paskolas iš banko ir kai kurias dar ir dabar moka, o be to, ieškovas 2008 metais išvyko. Ieškovo argumentą, kad jis išvykdamas paliko gyvulių, žemės ūkio technikos, kuriuos buvo pirkęs ir kuriuos atsakovė pardavė ir įsigijo nekilnojamąjį turtą, atmetė kaip neįrodytą.
Teismas, tenkindamas ieškinį dalinai, vadovavosi ieškovo pateiktomis registrų centro turto vertėmis. Ieškovui nepageidaujant priteisti turtą natūra, teismas iš atsakovės priteisė 8 593 Eur piniginę kompensacija už ieškovui tenkančią turto dalį.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 1-2) prašo panaikinti 2015 m. birželio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui priklausančią turto dalį natūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas nepagrįstai už ieškovui tenkančią turto dalį priteisė kompensaciją, kadangi nei ieškinyje, nei teismo posėdyje ieškovas nereiškė tokio reikalavimo. Ieškovas prašė priteisti jam priklausančią turto dalį, todėl, patenkinęs reikalavimą, kurio nebuvo pareikšta, teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas.
2. Teismas, nustatydamas ieškovui tenkančios turto dalies vertę, vadovavosi ieškinio padavimo dieną nustatyta turto verte. Tačiau sprendimo priėmimo dienai ieškovui tenkančio turto vertė buvo 9 482 eurų.
Atsakovė apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 12-22) prašo pakeisti 2015 m. birželio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas dalį atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausančio turto bendrąja daline nuosavybe, netinkamai taikė bei aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamą sprendimo dalį prašo panaikinti šių argumentų pagrindu:
Ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti turtą jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe. Ieškovas palaikė paskutinį, t. y. 2014 05 20, patikslintą ieškinį, todėl teismas jį ir turėjo nagrinėti. Teismas nepagrįstai vertino, kad šioje byloje turi teisę taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą ir tenkinti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti – pripažinti ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise dalį nekilnojamojo turto ir už jam tenkančią turto dalį priteisti kompensaciją. Teismas turėjo spręsti, ar pareikštas reikalavimas dėl bendros jungtinės nuosavybės pripažinimo į atsakovės vardu registruotą turtą yra teisėtas ir pagrįstas, o ne nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės dalis atsakovės vardu registruotame turte. Teismas, dalindamas atsakovės vardu registruotą turtą ir nevertindamas ieškovo įgyto turto, t. y. pajamų, gautų iš individualios įmonės veiklos, pažeidė CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui principą.
Šalies argumentai
2. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo sužinojimo momento apie santuokos nutraukimo faktą:
2.1. Teismo išvados, kad ieškovui apie santuokos nutraukimą nebuvo žinoma yra nepagrįstos, kadangi jam apie tai buvo žinoma nuo ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo momento, ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ištuokos bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant. Ieškovas buvo iškėlęs prielaidą dėl jo parašo ant pareiškimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant suklastojimo, tačiau jį neįrodyta.
2.2. Kad ieškovui buvo žinomas ištuokos faktas patvirtina jo išsakyta pozicija apie vykdytas veiklas ir jo individualią įmonę. Šalys savo veiklas vykdė atskirai ir pajamos gautos iš šių veiklų buvo asmeninės. Tai paneigia teismo išvadas, kad šalys buvo susitarę dėl jungtinės veiklos, nes kiekvienas veikė savo rizika ir nei vienas nesikišo į kito veiklą. Ieškovas nieko nežinojo apie paskolas, kurių suteikimą atsakovei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tai tik patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma apie santuokos nutraukimą ir šalys nebuvo sutarusios dėl jungtinės veiklos.
3. Kad šalys nevedė bendro ūkio patvirtina pats ieškovas, pripažinęs, jog nevažiavo perkraustyti atsakovę su dukromis į sodybą (duomenys neskelbtini), ją perkraustė kitas vyras. Tai patvirtino ir liudytojos D. P. ir A. R..
4. Teismas, vadovaudamasis nepagrįsta išvada, kad atsakovė suklaidino Suvalkijos pensioną pateikdama netinkamą pažymėjimą ir tuo siekė viena privatizuoti butą, be pagrindo pripažino ieškovui nuosavybės teisę į 1/3 buto (duomenys neskelbtini)., kuris vėliau buvo išmainytas į sodybą (duomenys neskelbtini). Teismas teisingai nustatė, kad butas buvo suteiktas atsakovės šeimai, tačiau tuo metu atsakovės šeimą sudarė jos tėvai ir ji, nes ieškovė buvo dar netekėjusi. Tuo tarpu ieškovas tame bute niekada nebuvo registruotas, todėl teismas suklydo, darydamas išvadą, kad buto pirkėju buvo ne tik atsakovė, bet ir ieškovas. Bute neregistruoti asmenys neįgyja teisės į privatizuoto buto nuosavybę net ir tuomet, jei buto privatizavimui panaudoja savo investicinius čekius, priešingu atveju, buto bendrasavininkais reikėtų laikyti ir atsakovės tėvus, kurie davė grynų pinigų buto privatizavimui. Be to, nesant nuomininko ir kitų bute registruotų asmenų sutarties dėl buto privatizavimo, ieškovas negalėjo įgyti nuosavybės teisės į atsakovės po santuokos nutraukimo privatizuotą butą.
5. Nepagrįsta jokiais įrodymais teismo išvada, kad 2014 10 20 šalys bendrai lygiomis dalimis įsigijo po ½ žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
6. Sprendimas iš esmės grįstas ieškovo duotais paaiškinimais ir ieškovo liudytojų parodymais, todėl tokia teismo pozicija yra neobjektyvi ir šališka, be to, tarp byloje esančių įrodymų ir ieškovo liudytojų paaiškinimų yra prieštaravimų, kurių pirmos instancijos teismas nepašalino. Teismas nevertino ir netyrė atsakovės duotų paaiškinimų ir teiktų įrodymų, liudytojų R. K. ir A. R. parodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 45-46) atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Byla nepriskirtina prie kategorijų bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus, o su tuo sutinka ir pats ieškovas apeliaciniame skunde, teismas neturėjo savo iniciatyva ir rinkti įrodymų dėl turto vertės.
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (t.4, b. l. 40-42) ieškovas prašo jį atmesti. Nesutinka su atsakovės skundo argumentu, kad teismas neturėjo pagrindo būti aktyvus ir peržengti ieškinio ribas, nes teismas tai padarė vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais tikslu apginti bendrai gyvenusių ir tvarkiusių ūkį nesusituokusių asmenų turtines teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Ieškovas 2013 10 14 pradiniame ieškinyje teismo prašė CK 6.237 str. pagrindu priteisti iš atsakovės neteisėtai įgytą ieškovo turtą (t.1, b. l. 2-4); 2013 11 05 patikslintame ieškinyje prašė pripažinti atsakovės vardu registruotą turtą bendra daline nuosavybe ir jam priteisti ½ turto vertės (t.1, b. l. 61-64); 2014 02 20 patikslintame ieškinyje ginčijo pirkimo-pardavimo sutartis ir prašė ginčo turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe bei priteisti ½ turto vertės (t. 2, b. l. 2-6); paskutiniame 2014 05 20 patikslintame ieškinyje ieškovas prašė atsakovės įgytą nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir ieškovui priteisti ½ dalį šio turto natūra (t. 2. b. l. 74-76). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą, į tai, kad šalys pasisakė ir teikė įrodymus tiek dėl jungtinės, tiek dėl dalinės nuosavybės, vertino, kad, sprendžiant šį ginčą, yra pagrindas taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str.). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalys, kurių santuoka nutraukta 1991 04 24 teismo sprendimu, 1993 metų vasarą apsigyveno kartu (duomenys neskelbtini) ir iki 2008 metų nepertraukiamai vykdė jungtinę veiklą – gyveno kartu, augino vaikus, dirbo, statė ir remontavo pastatus. Teismas laikė įrodytu, kad šalys bendrai dėjo pastangas siekdamos įsigyti, valdyti ir naudoti turtą dalinės nuosavybės teise, todėl ieškovo ir atsakovės santykius teisiškai kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius ir sprendė, kad šių santykių pagrindu ginčo turtą šalys įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija šias teismo išvadas argumentuodama procesinės teisės normų pažeidimu priimant sprendimą dėl nepareikštų reikalavimų ir netinkamo įrodymų vertinimo, netinkamu materialinės teisės normų taikymu šalių santykius kvalifikuojant jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniais santykiais. Ieškovas apeliacinį skundą taip pat grindžia CPK 265 str. įtvirtintino draudimo teismui peržengti pareikštų reikalavimų ribas pažeidimu.
Dėl byloje pareikštų ieškinio reikalavimų ir bylos nagrinėjimo ribų
Ieškovas, galutinai suformulavęs ieškinio reikalavimus, 2014 05 20 patikslintame ieškinyje (t. 2, b. l. 74-76) teismo prašė atsakovės vardu įgytą turtą pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir ieškovui priteisti ½ dalį ieškinyje išvardinto turto. Pirmos instancijos teismas, priėmęs 2014 05 20 patikslintą ieškinį, kuriame ieškovas atsakovės vardu įgytą turtą prašė pripažinti bendra jungtine nuosavybe, turėjo jį išnagrinėti vadovaudamasis procesinės teisės normomis, taikyti atitinkamas materialinės teisės normas ir priimti sprendimą. Ieškovas reikalavimo priteisti kompensaciją už jam tenkančią turto dalį nebuvo pareiškęs, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už reikalavimo ribų ir nuspręsti, kad atsakovė turi sumokėti ieškovui kompensaciją. Tai, kad ieškovas nekėlė reikalavimo priteisti kompensaciją patvirtina ir paties ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 265 str. 2 d. pažeidimų. Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai šią bylą priskyrė šeimos kategorijos byloms, kuriose pagal CPK 376 str. teismas privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, kadangi tokio intereso šioje byloje nėra. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus argumentus, sutinka su šalių apeliacinių skundų motyvais, kad parinkti alternatyvų teisių gynimo būdą teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir tuo pažeidė CPK 265 str. 2 d. nuostatą, draudžiančią teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Dėl šio pažeidimo teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo naikintina CPK 329 str. 1 d. pagrindu.
Teisėjų kolegija atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad teismas, priėmęs 2015 05 20 patikslintą ieškinį, turėjo spręsti, ar jame pareikštas reikalavimas dėl bendros jungtinės nuosavybės pripažinimo į atsakovės vardu registruotą turtą yra teisėtas ir pagrįstas, o ne nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės dalis atsakovės vardu registruotame turte, vertina nepagrįstais. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 str. 1 d.). Teismas savo iniciatyva negali keisti faktinio ieškinio pagrindo ir ieškovo reikalavimo (ieškinio dalyko), tačiau ieškovo nurodytas ieškinio teisinis pagrindas nėra privalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginčą, jį keisti ir taikyti kitą, negu nurodė ieškovas, nes teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys pasisakė tiek dėl jungtinės, tiek dėl dalinės nuosavybės, teikė įrodymus, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus ginčo šalių santykius kvalifikavo jungtinės veiklos (partnerystės) santykiais. Apeliantės skundo argumentas, kad teismas, ginčui išspręsti taikydamas kitokį, negu nurodė ieškovas, teisinį pagrindą ir savo iniciatyva teisiškai kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius bei savo nuožiūra taikydamas ginčo santykiams išspręsti teisės normas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, vertintinas nepagrįstu, kadangi teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.
Dėl šalių santykių kvalifikavimo jungtinės veiklos (partnerystės) santykiais pagrįstumo
Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šalių santykius vertindamas jungtinės veiklos (partnerystės) santykiais šią išvadą padarė nesant pakankamam pagrindui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrąją nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Tokiu atveju byloje būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).
Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas apie santuokos nutraukimą sužinojo tik 2005 metų vasarą sprendė, kad 1993 m. vasarą šalys apsigyvenę (duomenys neskelbtini) ilgą laiką gyveno kaip sutuoktiniai ir nepertraukiamai iki 2008 metų vykdė jungtinę veiklą.
Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 1991 03 14 teismo sprendimu, atsakovei 1991 04 24 išduotas ištuokos liudijimas, t. y. šalių santuoka pasibaigė 1991 04 24 (Santuokos ir Šeimos kodekso 40 str). Teismo išvadas, kad ieškovas iki 2005 m. nežinojo apie santuokos nutraukimą paneigia ikiteisminio tyrimo byloje (t. 2, b. l. 90-91) paties ieškovo duoti paaiškinimai, liudytojo E. V. parodymai, kuriuose nurodoma, kad apie ištuoką ieškovas žinojo iš atsakovės aiškinimų; kad pats ieškovas liudytojui E. V. buvo sakęs, jog su atsakove yra oficialiai išsituokęs. Atsakovas 2014 11 19 teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė jam dažnai sakydavo, kad jie yra išsiskyrę (garso įrašas 45:10-15), aplinkybė, kad atsakovė gyveno su kitu vyriškiu, jam buvo žinoma dar 1993 m. sudarant mainų sutartį. Ieškovas po santuokos nutraukimo išvyko gyventi į Kauną pas kitą moterį. Faktas, kad po santuokos nutraukimo įgytas turtas buvo registruojamas tik atsakovės vardu, taip pat netiesiogiai patvirtina, jog ieškovui buvo žinoma apie santuokos nutraukimą. Pabrėžtina, jog nėra nuginčytas ieškovo parašas pareiškime dėl bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo jam nedalyvaujant, kad jam žinoma apie teismo posėdį (civilinės bylos Nr. 2-393/1991, b.l. 8). Esmė yra ta, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl santuokos nutraukimo fakto, o dėl turto, įgyto buvusiems sutuoktiniams gyvenant kartu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kada ieškovui tapo žinoma apie santuokos su atsakove nutraukimą nėra lemiama ir pakankama sprendžiant, ar tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai. Ieškovui laikantis pozicijos, kad jis su atsakove nuo 1993 metų gyveno kaip šeima ir vykdė jungtinę veiklą, jis turėjo pareigą įrodyti ne tik paties šalių gyvenimo po santuokos nutraukimo faktą, bet ir faktą, kad šalys buvo sutarę įgyti turtą bendrai. Atsakovė neneigia, kad ieškovas pas ją gyveno, tačiau neigia buvus tarp šalių šeimyninius santykius, bendro ūkio vedimą, susitarimą įgyti turtą bendros dalinės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas vertina pagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo vertinti, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Byloje nenustatyta, o ir ieškovas neįrodinėjo, kad, gyvendamas pas atsakovę, jis su atsakove buvo sutaręs įgyti bendrai kokio nors konkretaus turto, t. y. ieškovas neįrodinėjo, kad šalys buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paties ieškovo pripažinimas teismo posėdyje „buvom susitarę, kad individuali įmonė man, o atsakovei ūkis, kad niekas nesimaišytų" (2014 11 19 teismo posėdžio garso įrašas 03:25-42), ,,aš sau nenorėjau nieko užgyvent, norėjau, kad viskas liktų vaikams“ (2014 11 19 teismo posėdžio garso įrašas 44:25-40) jį analizuojant anksčiau nurodytos teismų praktikos formavimo aspektu, nepatvirtina tokio susitarimo buvimą. Susitarimo dėl jungtinės veiklos nebuvimą ir, kad kiekviena šalis veikė savo rizika ir nei vienas nesikišo į kito veiklą, patvirtina būtent ieškovo išsakyta pozicija apie vykdytas veiklas ir jo individualią įmonę. Ieškovas paaiškino, kad savo įmonės veiklą tvarkė savarankiškai ir jam buvo žinoma, kad pajamos, gautos iš šios veiklos, yra jo asmeninis turtas, kad individualios įmonės savininkas yra tik jis, o atsakovė yra savo ūkio savininkė (2014 11 19 teismo posėdžio garso įrašas 71:02-10). Ieškovas pats teisme nurodė, kad atsakovės ūkyje dirbo kaip „darbinykas" (2014 11 19 teismo posėdžio garso įrašas 18:50-55) ir nesidomėjo, iš kur atsakovė gavo pinigų ūkio plėtrai (2014 11 19 teismo posėdžio garso įrašas 66:54-67:08). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės – gyvenimas pas atsakovę, padėjimas atsakovei ūkyje, darbas rekonstruojant, remontuojant pastatus, darbas kaip „darbinyko“, nepatvirtina, nors ir kartu gyvenusių asmenų susitarimo bendrai veikti, bendrai tvarkyti finansinius reikalus ir kartu siekti įsigyti ar sukurti bendrą turtą (1964 m. CK 472 str. 1 d., 2000 m. CK 6.969 str. 1 d.). Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). Byloje nesant patikimų ir pakankamų įrodymų, kad šalys siekė bendromis pastangomis įgyti turtą, spręstina, jog ieškovas tik padėjo atsakovei ūkyje remontuojant, statant pastatus. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų vykdęs kokias nors savininko pareigas (apmokėjęs žemės mokesčius ar turto išlaikymo išlaidas, kt.). Bylos duomenys ir joje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad šalys buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį – susitarimą įsigyti nekilnojamąjį turtą kaip bendraturčiai ir, kad šio susitarimo dalyvis – ieškovas, būtų atlikęs nuoseklius, kryptingus veiksmus nurodytam tikslui pasiekti (CPK 176 str., 178 str., 185 str.). Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme ieškovas pripažino, jog jokio susitarimo (nei žodinio, nei rašytinio) vykdyti bendrą jungtinę veiklą su atsakove nebuvo sudaręs. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažino buvus šalių susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Todėl sprendimo dalis, kuria turtas pripažintas bendra daline nuosavybe naikinama (CPK 329 str. 1d.).
Teisėjų kolegijai padarius šią išvadą, kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nevertinami kaip neturintys teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir tuo pagrindu priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl, tenkinant atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas visiškai (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Apeliacinės instancijos teismui ieškinį atmetus, panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (t. 1, b. l. 66-68) (CPK 150 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas visiškai, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 93 str. 1 d., 5 d., 98 str.). Atsakovei iš ieškovo priteistina 190 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 28). Atsakovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 89-92, t. 3, b. l. 38-40, t. 4, b. l. 12-22), tačiau atsakovei į bylą nepateikus šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). Iš ieškovo valstybei priteistina 30,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovės D. L. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys iš dalies.
Priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. L. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,62 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis – pašto išlaidos). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš ieškovo V. L. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. L. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 190 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotas atsakovei D. L., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas u/n (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas u/n (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; pastatas – gyvenamasis namas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – klėtis, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, u/n (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.