Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo

12. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas. Minėto įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kitų viešojo administravimo subjektų atstovais patikrinimo metu: 1) išnagrinėja statytojo, šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, taip pat kitų statybos dalyvių pateiktus dokumentus ir patikrinimo metu pareikalautus dokumentus; 2) patikrina statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 3) turi teisę pasirinktinai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, išskyrus nurodytus šios dalies 2 punkte; 4) patikrina, ar statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kai statinio projektas nėra privalomas; 5) patikrina, ar statybos metu teisės aktų nustatyta tvarka pildomi su statybos vykdymu susiję dokumentai; 6) patikrina, ar statybos dalyviai turi teisę užsiimti atitinkama statybos veikla; 7) patikrina, ar statybos dalyviai yra apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (kai jis privalomas). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Taip pat to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ir statinio projekto sprendinių pažeidimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

13. Nagrinėjamu atveju Inspekcija (duomenys neskelbtini) ieškovui surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti pažeidimus, juo statytojas įpareigotas iki 2020 m. rugsėjo 4 d.: 1) „Atlikti statybos darbus rekonstruojamame statinyje – iš šiaurės rytinės pastato pusės pirmame aukšte tarp ašių „A“ ir „B“ išardant apie 1,70 m ilgio ir apie 3,10 m aukščio buvusią viešojo tualeto laukinę sienutę, taip, kad statinys atitiktų projekto „Pastato–tualeto (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinius, nurodytus projekto brėžiniuose; lapas Nr. (duomenys neskelbtini) ir lapas Nr. (duomenys neskelbtini))“; 2) „Atlikti statybos darbus rekonstruojamame statinyje – iš šiaurės rytinės pastato pusės pirmame aukšte tarp ašių „A“ ir „B“ išardant, įrengtą apie 1,8 m pločio ir apie 5,5 m ilgio stogelį, taip, kad statinys atitiktų projekto „Pastato–tualeto (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – statybos projektas), pagal kurį (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – statybos leidimas), sprendinius, nurodytus projekto brėžiniuose: lapas Nr. (duomenys neskelbtini)“; 3) „Pateikti pastato–tualeto (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis užpildytą statybos darbų žurnalą, kad atitiktų statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priede nurodytus reikalavimus“.

14. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, turėjusią esminę įtaką neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui, – padarė išvadą, kad statybos leidimo galiojimo terminas negali būti tapatinamas su Inspekcijos vykdomų statybos valstybinės priežiūros funkcijų įgyvendinimo terminais. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad Inspekcija, nustačiusi, jog ieškovas statybos darbus vykdo nesilaikydamas statybos projekte numatytų sprendinių, turėjo teisę surašyti privalomąjį nurodymą, reikalaudama pašalinti pažeidimus. Ieškovas teigia, kad statybos leidimo galiojimo metu šis turi teisę vykdyti statinio rekonstrukciją, kurią įgyvendinant statybos darbų eiliškumas nenumatytas, todėl Inspekcija, ieškovo nuomone, neturėjo teisės vykdyti statybos priežiūrą ir surašyti privalomąjį nurodymą.

15. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 61 ir 62 punktus, statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas – parengti statinio projektą. Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnyje nurodytos statytojui pareigos: turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (1 dalies 3 punktas), šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (1 dalies 4 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju svarbu vadovautis ir statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, 7 punktu, jame nurodyta, kad statinio statybos darbai vykdomi pagal: 7.1. statinio projektą, taip pat Reglamento IV skyriaus nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, statybą leidžiantį dokumentą, o Reglamento 5.5 papunktyje ir (ar) 5.6 papunktyje numatytais atvejais – pagal minėtuose papunkčiuose nurodytų asmenų rašytinius sutikimus ir jų sąlygas, jei tokios buvo nustatytos; 7.2. įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teritorijų planavimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus; 7.3. viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, reikalavimus ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus; 7.4. įmonės patvirtintas statybos taisykles; 7.5. statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog, patvirtinus statybos projektą ir gavus statybos leidimą, statytojui nustatoma pareiga statybą vykdyti ir statybos užbaigimo procedūras atlikti pagal patvirtinto projekto sprendinius. Nuo statybos projekto sprendinių patvirtinimo išdavus statybos leidimą momento statytojo vykdoma statyba turi atitikti statybos projekte numatytus sprendinius.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) ieškovui išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują(-us) statinį(-ius) / rekonstruoti statinį(-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us), adresu (duomenys neskelbtini), leidimas galioja iki 2023 m. spalio 22 d. (toliau – ir Leidimas).

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovo argumentus, kad privalomojo nurodymo surašymo metu minėtas leidimas dar galiojo, statinio rekonstrukcija dar nebuvo baigta ir, pasak ieškovo, statinio rekonstrukcijos projektinėje dokumentacijoje nėra numatytas rekonstrukcijos darbų eiliškumas, todėl jis, vadovaudamasis galiojančiu statybą leidžiančiu dokumentu, statybos darbus gali įgyvendinti iki pat 2023 metų. Tačiau su tokiomis apelianto interpretacijomis nėra pagrindo sutikti. Tiek atsakovė savo atsiliepime į ieškinį, tiek pirmosios instancijos teismas visiškai motyvuotai ir pagrįstai nurodė, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimo terminas negali būti tapatinamas su Inspekcijos statybos valstybinės priežiūros funkcijų įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais terminais. Tai, kad statybą leidžiančiame dokumente yra nustatytas statinio projekte numatytų statybos darbų atlikimo teisės galiojimo terminas, nesuteikia statytojui teisių iki statybą leidžiančio dokumento galiojimo termino pabaigos atlikti statybos darbus, kurie neatitinka statinio projekto sprendinių.

20. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems atsakovės argumentams, kad Inspekcija, nustačiusi vykdomos statybos nukrypimus nuo statinio projekto sprendinių, neturi pagrindo laukti iki statybą leidžiančio dokumento galiojimo termino pabaigos, o turi įstatymo numatytą pareigą reaguoti nedelsiant, t. y. iškart, kai tik nustato pažeidimus, surašyti privalomąjį nurodymą statytojui (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas nuo 2019 metų birželio mėnesio net kelis kartus (2019 m. birželio 14 d., 2019 m. liepos 10 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. lapkričio 19 d.) kreipėsi į Inspekciją, siekdamas gauti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, tačiau pažyma jam taip ir nebuvo išduota, kaskart nustačius neatitiktį teisės aktų reikalavimams.

22. Apeliantas nurodo, kad Inspekcijos įpareigojimas ieškovui iki privalomajame nurodyme numatyto termino nugriauti atraminę sienelę ir stogelį yra neteisėtas, nes šios konstrukcijos buvo pastato dalimis dar iki rekonstrukcijos, t. y. jos įrengtos (pastatytos) ne rekonstrukcijos metu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas statinio projekto sprendiniuose sienutės vietoje nebuvo numatęs kažko atstatyti ar plėsti paties statinio, tad ji nebuvo reikalinga kitiems suplanuotiems statinio rekonstrukcijos darbams atlikti. Be to, nepaisant to, kad kai kurios konstrukcijos buvo pastato dalimi dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kaip jau nurodyta anksčiau, statytojui, pradėjus realizuoti statybą leidžiančiu dokumentu patvirtintą statinio projektą, statyba turi būti vykdoma nenukrypstant nuo statybos projekte numatytų sprendinių. Kaip minėta, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas iš šiaurės rytinės pastato pusės pirmame aukšte tarp ašių „A“ ir „B“ nenugriovė apie 1,70 m ilgio ir apie 3,10 m aukščio buvusios viešojo tualeto laukinės sienutės, kuri nenumatyta palikti projekto brėžiniuose, tačiau iš šiaurės rytinės pastato pusės, tarp ašių „A“ ir „B“, įrengė apie 1,8 m pločio ir apie 5,5 m ilgio stogelį, nenumatytą projekto brėžiniuose. Taigi, bylos duomenys: projektiniai sprendiniai, kadastro byla, Inspekcijos darytos fotonuotraukos, šalių paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, suponuoja išvadą, kad ieškovas rekonstrukcijos darbus atliko ne pagal statybos projekte numatytus sprendinius, nes privalomojo nurodymo surašymo metu sienutė buvo ne tik nenugriauta, bet dar ir atnaujinta, pertvarkyta, siekiant ją išsaugoti, uždengta nauju stogeliu, nors tuo metu pagrindiniai statinio rekonstravimo darbai jau buvo atlikti ir statyba iš esmės galėjo būti baigta.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės nurodytus argumentus, jog statybos procese numatyti tokie atvejai, kai statytojas nusprendžia pakeisti tam tikrus statinio sprendinius, tuomet, esant nedidelių nukrypimų, pakanka pataisyti statinio projektą. Pažymėtina, kad statytojas turi teisę pasirinkti – perstatyti statinį pagal projektą, kuriam įgyvendinti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, arba jį pakeisti, parengiant naują projekto laidą, jeigu nukrypimai nuo projekto yra neesminiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesiėmė teisėtų priemonių ir neinicijavo statinio projekto sprendinių pakeitimų. Byloje pateikti 2020 m. birželio 22 d. faktiniai duomenys, patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas dalį nustatytų pažeidimų yra pradėjęs šalinti. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, tokie ieškovo veiksmai traktuotini kaip privalomojo nurodymo pripažinimas, o ne, priešingai, nei nurodoma ieškinyje ir apeliaciniame skunde, kaip patvirtinantys privalomojo nurodymo neteisėtumą.

24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija priėmė teisės aktų normomis pagrįstą ir teisėtą privalomąjį nurodymą.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, jas įvertino, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Ieškovo (apelianto) Z. K. apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

28. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.