Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. D., jos atstovui advokatui V. G.,

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl galimai E. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą (toliau – ir VMI prie FM) dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė E. D., būdama bendrovės vadove, o tuo pačiu ir įstaigoje atskaitingu asmeniu, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip nesilaikydama Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. D. pažeidimą pripažino, gailisi, parodė, kad pagal įstatymus turėjo sumokėti mokesčius. Iš žmogiškosios pusės mokėjo nuomą, atlyginimus. Jei būtų nemokėjusi nuomos, tai būtų neturėjusi kur dirbti, taip pat turėjo mokėti atlyginimus. Dėl pripažinimo PVM mokėtoju kreipėsi rugsėjo mėnesio pabaigoje, tada ir sužinojo apie skolą. Į VMI prie FM buvo kreiptasi rugpjūčio mėnesį, dėl skolos atidėjimo, tačiau prašymas tenkintas nebuvo. Skolą padengs, kai gaus prekes. Žalos prašė nepriteisti ir skirti mažesnę baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokatas V. G. parodė, kad jo manymu turi būti skiriama mažesnė baudą, kadangi nustatyta atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn traukiama E. D. gauna minimalią algą, todėl būtų sunku sumokėti didelę baudą. Kad galėtų nusipirkti prekių investavo ne pelną, o pajamas. Kad užtikrintų prekių gavimą ji suteikė paskolą. Skola susidarė dėl to, kad Bendrovė nebuvo PVM mokėtoja. VMI pateikti dokumentai rodo, kad žala negali būti priteista, kadangi nuostolių dydis nėra aiškus. Nuostolių priteisimo reikalavimą prašė palikti nenagrinėtu.

Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas A. B. parodė, kad Bendrovė turi pinigų, tačiau juos naudoja prekėms pirkti, o ne mokesčiams mokėti. Prašė skirti E. D. 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą 2172 Eur baudą, ir priteisti 14824,27 žalos VMI prie VM naudai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, nuobaudos paskyrimo ir nuostolių atlyginimo (b. l. 2-7), mokesčio mokėtojo-juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 10-11), UAB (duomenys neskelbtini) 2016-07-27 įsiskolinimo valstybės biudžetui balanso ir prievolių išrašų kopija (12-26), VMI prie FM 2016-07-27 rašto Nr. 23.1-08 kopija (b. l. 26), 2016-07-27 operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. FR1043-5661 kopija (b. l. 27), VMI prie FM 2016-07-29 priminimo Nr. 23.31-08 kopija (b. l. 29-30), E. D. 2016-08-10 paaiškinimo kopija (b. l. 31-32), 2016-08-29 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 23.30-08 kopija (b. l. 33-36), UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos išrašų kopija (37-39), UAB (duomenys neskelbtini) 2016-07-28 kasos pajamų orderio ir 2016-07-28 paskolos sutarties kopija (b. l. 40-41), UAB (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB sąskaitos išrašų už laikotarpį 2016-03-01 iki 2016-07-31 ir apyvartos žiniaraščių kopijos (b. l. 42-93), UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-07-31 išrašo kopija (b. l. 94-95), UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo valstybės biudžetui išrašų kopijos (b. l. 96-104), UAB (duomenys neskelbtini) įplaukų į valstybės biudžetą už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-07-31 (b. l. 105-111), VMI prie FM vykdomų priverstinių išieškojimų ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų kopijos (b. l. 114-125), UAB (duomenys neskelbtini) įmonės turto anketa (b. l. 126-128), UAB (duomenys neskelbtini) pateikto balanso ir pelno nuostolių ataskaitos 2015-12-31 dienai kopija (b. l. 129-130).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t.y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad siekiant nustatyti įmonės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei nepriemokos susidarymo priežastis, 2016-08-29 atliktas operatyvus patikrinimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-07-27 duomenimis Bendrovės nustatyta mokestinė nepriemoka buvo 14 824,27 Eur, 2016 m. rugsėjo 2 d. mokestinė nepriemoka sudaro 14 994,74 Eur. Tokiu būdu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 dalies 5 punkte numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. D., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, suprato, kad turėjo galimybę pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Iš operatyviniam patikrinimui Bendrovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad Bendrovė turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, 2016-04-13 atliko skolos apmokėjimą kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini), už patalpų nuomą 959,04 Eur (atsiskaitymo dieną, Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 7 373,25 Eur), 2016-05-11 atliko skolos apmokėjimą kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini), už patalpų nuomą 959,04 Eur (atsiskaitymo dieną, Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 8 425,75 Eur), 2016-06-02 atliko skolos apmokėjimą kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini), už patalpų nuomą 959,04 Eur (atsiskaitymo dieną, Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 11 470,23 Eur), 2016-06-13 atliko skolos apmokėjimą kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini), už patalpų nuomą 959,04 Eur (atsiskaitymo dieną, Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 11 124,92 Eur), 2016-07-28 atliko skolos apmokėjimą kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini), už patalpų nuomą 156,95 Eur ir suteikta 83 000,00 Eur paskola UAB (duomenys neskelbtini) (atsiskaitymo dieną, Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 14 824,27 Eur). Taip pat išanalizavus pateiktus kasos knygos išrašus už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-07-31 nustatyta, kad likutis 2016-03-01 kasoje sudarė 0,01 Eur, kasos pajamos – 15 623,00 Eur, kasos išlaidos 15 622.62 Eur (išmokėtas darbo užmokestis), t.y. 2016-04-05 buvo atliktas mokėjimas E. D., išmokant darbo užmokestį suma 2 670,11 Eur (atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 7 745,02 Eur), 2016-05-03 buvo atliktas mokėjimas E. D., išmokant darbo užmokestį suma 2 968,38 Eur (atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 8 626,02 Eur), 2016-06-02 buvo atliktas mokėjimas E. D., išmokant darbo užmokestį suma 2 437, 09 Eur (atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 11 470,23 Eur), 2016-07-11 buvo atliktas mokėjimas E. D., išmokant darbo užmokestį suma 2 201,03 Eur ir 289,00 Eur (atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 12 743,03 Eur).

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad E. D., žinodama savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl E. D. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie pažeidėjos veiksmai, kuomet ji būdamas skolingas VMI atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog E. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą, todėl yra baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie E. D. administracinius baustumus byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.) Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimai valstybei yra dideli ir mokestinė nepriemoka nuolat didėja. Kita vertus, E. D. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatytą, todėl, teismo įsitikinimu, paskyrus minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. E. D. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes vien administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Pareiškime VMI prie LR FM prašo priteisti iš E. D. 14 824,27 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tačiau toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo bei jo dydžio nekyla jokių abejonių. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui numatytos taisyklės (byla Nr. N438-4092/2011, byla Nr. N12-429/2004, Biuletenis Nr. 5, psl.38-39).

Šioje byloje turtinis nuostolis taip pat nėra aiškus, taip pat neaišku už kurį laikotarpį VMI skaičiuoja nuostolius, taip pat lieka neaišku ar yra sumažėjęs nuostolio dydis, jeigu taip, kokia dalimi. Be to, patenkinus šį prašymą, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl nuostolių dydžio, kurie galėtų būti pateikti civilinio ieškinio, kurio administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nenumato, atveju (Vilniaus apygardos teismo 2016-03-04 nutartis, byla Nr. ATP-296-870/2016, 2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, VMI prie LR FM reikalavimas priteisti iš E. D. 10 389,81 Eur nuostolių atlyginimą – paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Reikalavimą priteisti iš E. D. 10 389,81 Eur nuostolių atlyginimą – palikti nenagrinėtu.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.