- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1518-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01558-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- J. G. V.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, neteistas,
J. G. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Byloje surinkti įrodymai
J. G. V. 2024 m. sausio 12 d. apie 00.38 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Caravelle v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
J. G. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
I. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. G. V. nurodė, kad visiškai pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir apgailestauja. Dirbo kitoje kompanijoje pagal individualią veiklą, įvyko žodinis konfliktas, nes buvo įvykdyti darbai, bet nesutiko sumokėti. Vienas išgėrė alaus porą butelių apie 5 laipsnių stiprumo, nesitikėjo, kad taip jį paveiks. Valerijono buvo išgėręs gal prieš pusvalandį iki įvykio, o alkoholį apie 12 val. vakaro, o įvykis įvyko apie 12 val. vakaro įvyko. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo pavartojęs alkoholio ir tuo pačiu buvo pavartojęs, kad nusiramintų valerijono skysčio. Jautėsi visai gerai. Buvo slidu tuo metu ir atvažiavus į kiemą nebuvo kaip apsisukti, buvo automobilis sustojęs skersai, bandė išsukti, bet įvažiavo į automobilį Passat. Nuėjo pakviesti L., kad ji padėtų jam perstatyti automobilį. Tuo metu, kai L. buvo atsisėdusi už vairo, atvažiavęs ekipažas sulaikė. Buvo pasimetęs kaltės nepripažino, pirmą kartą taip atsitiko ir jis išsigando. Neturi priklausomybės alkoholiui. Vartoja kartais savaitgaliais. Nebevartoja valerijono. Įvykio diena išgėrė buteliuką valerijono. Ikiteisminio tyrimo metu minėjo, jog suvartojo 3 buteliukus valerijono, melavo, o dabar sako tiesą. Atsisakė tikrintis blaivumą, nes buvo pasimetęs išsigando. Greičiausiai pareigūnai sakė, jog atsisakymas tikrinti girtumą prilyginamas sunkiam girtumui. Dabar suvokia, jog įvykio diena galėjo jaustis neblaivus. Prieš sėsdamas už vairo jautiesi ramiai. Norėjo perstatyti automobilį, ledas buvo tuo metu, automobilis buvo sustojęs skersai ir negalėjo apsukti automobilio, tiesiog sustojo vienoje pozicijoje ir negalėjo išsukti ir tuo metu įvažiavo. Alkoholį išgėrė namuose, nusprendė nuvažiuoti pas draugę. Įvykio metu vairavo automobilį Volkswagen Caravelle, kuris priklauso jam. Buvo padaryta žala atsitrenkus į kitą automobilį, viskas yra apmokėta. Turi draudimo bendrovės elektroninį pranešimą, jog viskas buvo apmokėta. (duomenys neskelbtini) yra jo draudimas, nespėjo pranešti draudimo kompanijai, kadangi asmuo į kuriuo automobilį įvažiavo pirmas užpildė draudimą. Jo draudimas žalą atlygino. Nežino žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėja bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo J. G. V. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2024 m. sausio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. G. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad automobilis VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini), jam priklausančiu automobiliu VW Caravelle, valst. Nr, (duomenys neskelbtini), apie 12 val. nakties išvažiavo pas savo draugę L. A. Jam atvykus prie jos namo, neatsimena, kas ten atsitiko. Neatsimena todėl, kad išgėrė valerijono lašų, o būtent 3 buteliukus. Nesitikėjo, kad apsvaigs. Kaip ir kodėl atvyko pareigūnai, jis neatsimena, apie ką jie kalbėjo, ką aiškino, neatsimena. Neatsimena, ar jam pareigūnai aiškino, jog atsisakymas pasitikrinti blaivumą priliginamas neblaivumui. Kur šiuo metu yra automobilis, pasakyti negali (1 t., b. l. 131-134).
2024 m. kovo 5 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. G. V. parodė dėl savo kaltės pasisakys teisme. Parodymus davė. Dabar parodymų neduos, svarsto pasamdyti gynėją (1 t., b. l. 141-143).
2024 m. sausio 12 d. liudytojo apklausos protokole L. A. nurodė, kad J. G. V. pažįsta apie metus. Yra draugai, gyvena atskirai. Ji žino, kad jis turi automobilį VW Caravelle, (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 11 d. apie 23 val. atsigulė miegoti ir jau 2024 m. sausio 12 d. apie 1 val. nakties išgirdo beldimą į duris. Atidarė duris ir pamatė J. Jai pasirodė, kad J. atrodo lyg išgėręs, nes atrodė keistai. Ji paklausė, ar jis su automobiliu, atsakė teigiamai. Paklausė ar jis vairavo, pasakė, kad ne, bet į klausimą, kas vairavo, nieko neatsakė. J. paprašė priparkuoti jo automobilį. Kadangi jis atrodė keistai, buvo įtarimų, kad gali būti išgėręs, todėl nutarė geriau pati jo automobilį saugiai pripakuoti. Kartu su juo išėjo į kiemą, jo automobilis stovėjo prie pat namo laiptinės. Ji atsisėdo už vairo ir pajudėjo apie 1 metrą, kuomet pamatė įvažiuojant į kiemą policijos pareigūnus, kurie liepė sustoti. Ji sustojo ir pareigūnai paklausė kas vairavo. Ji atsakė, kad tik ką atsisėdo už vairo, kad priparkuoti automobilį, o kas jį vairavo prieš tai, pasakė, kad nežino. Pareigūnai pranešė, kad gavo pranešimą, kad kieme apgadintas automobilis, rado apgadintą automobilį, apžiūrėjo J. ir kitą automobilį ir paklausė J., ar jis vairavo. Jis neigė. J. atsisakė pasitikrinti blaivumą. Abu automobiliai buvo apgadinti. Jai yra žinoma, kad J. vartoja valerijono lašus retkarčiais, kai susinervina, bet leistinomis dozėm (1 t., b. l. 68-71).
2024 m. vasario 5 d. liudytojo apklausos protokole D. B. nurodė, kad 2024 m. sausio 11 d., apie 18 val. A. B. jam priklausančiu automobiliu VW Passat, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo namo ir automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo. Automobilis buvo tvarkingas. 2024 m. sausio 12 d. apie 01.30 val. telefonu paskambino policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad apgadintas jo automobilis po eismo įvykio ir paprašė išeiti. Atėjęs prie automobilio, pamatė, kad sugadintas valstybinio numerio rėmelis priekyje, ant priekinio bamperio buvo įbrėžimas, šalia automobilio buvo plastmasinių dalių šukės. Pareigūnas paaiškino, kad sulaikytas girtas vairuotojas, kuris bandė pabėgti. Jis matė, kad buvo sulaikytas asmuo, buvo parodytas atpažinti, jo nepažinojo. Jis iškarto įvykio vietoje nufotografavo savo automobilį ir draudimo bendrovei išsiuntė nuotraukas, užregistravo eismo įvykį ir draudimo bendrovė jam jau išmokėjo paskaičiuotą žalą. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 73-75).
2024 m. vasario 6 d. liudytojo apklausos protokole D. B. parodė, kad 2024 m. sausio 12 d. buvo namuose pas savo mamą, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. Buvo nuo 2024 m. sausio 11 d. ryto ir iki 2024 m. sausio 14 d. Mamos butas (duomenys neskelbtini) aukšte, langai buto išeina į automobilių stovėjimo aikštelę. 2024 m. sausio 12 d. apie 00.36 val. išgirdo trenksmą kieme, po ko suveikė automobilio signalizacija. Priėjusi prie lango pamatė, kad iš kiemo bando išvažiuoti automobilis, tamsios spalvos, autobusiukas. Blogai sekėsi tai padaryti, jis sustojo prie laiptinės. Iš automobilio išlipo vyras, kuris griuvinėdamas nuėjo į laiptinę. Eidamas pro automobilius, jis už jų laikėsi, griuvo ant vieno automobilio priekinio kapoto ir svirduliuodamas nuėjo į laiptinę. Iš jo vairavimo ir eisenos, suprato, kad vairuotojas yra girtas. Vyras paliko savo automobilį užvestą ir su įjungtomis šviesomis. Apart vyro iš automobilio niekas nebuvo išlipęs. Vyrui užėjus į laiptinę, maždaug po 5-7 min. jis jau išėjo iš laiptinės su moterimi, kuri įsėdo už vairo, o vyrui tik bandant įsėsti į keleivio vietą, į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Ji dar matė, kaip autobusiukas trenkėsi į automobilį VW tamsios spalvos (1 t., b. l. 81-85).
2024 m. vasario 15 d. liudytojo apklausos protokole R. B. parodė, kad 2024 m. sausio 12 d., apie 00.40 val. iš (duomenys neskelbtini) patruliavimo metu kartu su E. M., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), girtas vairuotojas apgadino svetimą automobilį, buvo paprašyta paskubėti, kad girtas vairuotojas nespėtų pasišalinti iš vietos. Atvykus į nurodyto namo kiemą, pamatė tamsios spalvos autobusiuką su užvestu varikliu. Tai buvo automobilis VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustojo prieš juos. Priėjus prie autobusiuko, už vairo sėdėjo moteris, o šalia jos sėdėjo, J. Klausė, kur jie važiuoja, o moteris atsakė, kad nori priparkuoti automobilį. Paprašė užgesinti variklį ir išlipti iš automobilio. Klausė, kas vairavo automobilį, moteris atsakė, kad dabar ji, o kas prieš jį vairavo, ji nieko neminėjo. Vyras vardu J. viso pokalbio metu neprisipažino, kad vairavo, sakė, kad išėjo parūkyti, kad vaikščiojo kieme. Kas vairavo jo automobilį jis taip ir neatsakė. J. daug kartų prašė pasitikrinti blaivumą, aiškino jam, kad jis įtariamas vairavęs automobilį, bei atsisakė pasitikrinti blaivumą. Buvo patikrinti du automobiliai. Automobilyje VW Passat buvo sulaužytas rėmelis priekinio valstybinio numerio. Prie automobilio VW Passat gulėjo detalės, plastmasinės dalis nuo pačio autobusiuko. Moters ir J. akivaizdoje pridėjo rastą prie VW Passat automobilio detalę, prie autobusiuko galinio bamperio iš kairės ,rasta detalė atitiko apgadinimo formą ir buvo vienos spalvos su bamperiu. Moters paklausė, ar rastas ant autobusiuko bamperio apgadinimas buvo iš anksčiau, o ji atsakė, kad ankščiau to nematė. J. kalba buvo nerišli, jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai. J. buvo sulaikytas ir atvežtas į (duomenys neskelbtini). Būnant įvykio vietoje bendravo telefonu su liudytoja, kuri paminėjo, kad vyras, su kuriuo jie bendravo, yra tas vyras, kuris atvažiavo autobusiuku į namo kiemą. Bendraujant su moterimi, J. drauge, sužinojo, kad jis buvo atėjęs į jos butą vienas, prašė pastatyti automobilį. Jis buvo palikęs automobilį vidurį pravažiavimo su užvestu varikliu (1 t., b. l. 89-94).
2024 m. vasario 28 d. liudytojo apklausos protokole E. M. nurodė, kad 2024 m. sausio 12 d., apie 00.40 val. iš (duomenys neskelbtini) patruliavimo metu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), girtas vairuotojas apgadino svetimą automobilį. Buvo prašyta atvykti greičiau, kol vairuotojas nepasišalino. Kadangi buvo arti, greitai atvyko į nurodytą vietą ir nurodyto namo kieme pamatė tamsios spalvos autobusiuką su užvestu varikliu. Tai buvo automobilis VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustojo prieš juos. Priėjus pastebėjo, kad už vairo sėdi moteris, o šalia jos sėdėjo vyras, moteris sakė, kad nori priparkuoti automobilį. Ji sakė, kad J., atėjęs į jos namus, paprašė pagalbos priparkuoti automobilį, nes pats to padaryti negalėjo. Vyras vardu J. viso pokalbio metu neprisipažino kad vairavo, sakė, kad išėjo parūkyti, kad vaikščiojo kieme. Kas vairavo jo automobilį jis taip ir neatsakė. J. daug kartų prašė pasitikrinti blaivumą, aiškino jam, kad jis įtariamas vairavęs automobilį, bet jis atsisakė pasitikrinti blaivumą. Ilgai J. net nenorėjo pateikti jokių dokumentų. Vietoje kartu su moterimi ir J. patikrino du automobilius. Automobilyje VW Passat buvo sulaužytas rėmelis priekinio valstybinio numerio. Prie automobilio VW Passat gulėjo plastmasinė detalė, nuo pačio VW Caravelle. Moters ir J. akivaizdoje pridėjo rastą prie VW Passat automobilio detalę, prie autobusiuko galinio bamperio iš kairės. Rasta detalė atitiko apgadinimo formą ir buvo vienos spalvos su bamperiu. Moteris atsakė, kad anksčiau nematė, kad automobilis VW Caravelle būtų apgadintas. Viso pokalbio metu su J. buvo aiškiai matyti, kad asmuo yra neblaivus, jo kalba buvo nerišli, jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai. Įvykio vietoje bendravo su liudytoja, kuri patikino, kad vyras, su kuriuo jie bendravo, yra tas pats vyras, kuris atvažiavo autobusiuku į namo kiemą, paliko automobilį, užėjo į namą, o paskui išėjo su moterimi. Taip pat liudytoja minėjo, kad tai yra jos kaimynas, ji jį atpažino, stebėdama įvykį pro langą. Ji nelabai norėjo liudyti, nes tai buvo jos kaimynas, liudytoja minėjo, kad kaimynas išlipęs iš automobilio, svirduliavo, eidamas į namo laiptinę. J. buvo sulaikytas ir nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Vedant jį iš automobilio, dar kartą jo paklausė, ar jis sutinka pasitikrinti blaivumą, aiškino jam, kad jo atsisakymas tą padaryti, prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. Nepaisant to, J. atsisakė pasitikrinti blaivumą, papūsti į alkotesterį. Be to dar įvykio vietoje jam sakė, kad nuveš jį į ligoninę paimti kraują, patikrinti ar blaivus. J. kategoriškai atsisakė būti vežamas į ligoninę (1 t., b. l. 95-99).
2024 m. sausio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimų aikštelėje matyti mėlynos spalvos automobilis, Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio priekinio bamperio matosi apgadinimai ir įbrėžimai, sulaužytas priekinių valstybinių numerių laikiklis, sulankstyta numerių lentelė ir šalia automobilio priekinio bamperio dalys, kurių spalva nesutampa su minimo Volkswagen spalva. Viena detalė yra paimama, kuri vėliau supakuojama į Voką Nr. 1 Automobilių stovėjimo aikštelėje, matyti juodos spalvos su mėlynu atspalviu automobilis, Vokswagen Caravelle valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin (duomenys neskelbtini). Automobilio galinio bamperio kairė pusė yra apgadinta ir sulūžusi, detalė kuri buvo šalia VW Passat yra pridedama prie bamperio, spalva atitinka, detalė tinka į esantį įlūžimą ( Žr. fotolentelę, nuotrauka NR. 11).Taip pat priekinio bamperio kairė pusė irgi yra apgadinta ir yra matomi įbrėžimai. Atidarius vairuotojo dureles matyti automobilio salonas, o vairuotojo durelėse popierius, cigaretės, vairuotojo pažymėjimas išduotas J. G. V. vardu. Atidarius automobilio bagažinės dureles yra matomi įvairūs darbo įrankiai, dėžės, priemonės. Atidarius priekines keleivio dureles matyti automobilio salonas ir durelėse sudėti įvairūs daiktus. Automobilio salone matomas VW automobilio raktelis su pilkos spalvos pakabuku (1 t., b. l. 8-29).
BIRT žiūryklėje nustatyta, jog pranešėja nurodė, kad ką tik juodos spalvos autobusiuko neblaivus vairuotojas kliudė ant kampo stovintį automobilį VW juodos spalvos. Savo a. m. įjungus avarinį signalą paliko prie laiptinės ir svirduliuodamas nuėjo į laiptinę. Prašo paskubėti atvažiuoti, kol neišvažiavo (1 t., b. l. 7).
2024 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas: Moteris – „Noriu pasakyti, kad kieme (duomenys neskelbtini) girtas vairuotojas kliudė kitą automobilį, bet aš nematau numerių, žinokit, per langą. Bet dabar jisai..“. Moteris – „Jis su juodu tokiu busiku tamsintais langais, sustojo palei namo duris, įsijungė avarinę, paliko mašiną ir nuėjo į namą. Ir girtas, griuvinėdamas nuėjo į namą. Jeigu dabar privažiuotų, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) esantis policijos ekipažas, tai tą automobilį rastų.“ Moteris – „Iš (duomenys neskelbtini) aukšto“. Pagalbos centras – „Uhu. Ir jisai prie laiptinės ten paliko, taip?“ Moteris – „Taip, prie laiptinės.“ Pagalbos centras – „O kokią kliudė mašiną ten nematot?“ Moteris –„VW ant kampo stovėjo. Irgi juodas ar tamsiai mėlynas.“ Moteris – „Čia jau kieme pačiam.“ (1 t., b. l. 43-45).
2024 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2024 m. vasario 12 d. apžiūrėti BODY kamerų vaizdo įrašai:
- PSS-20240112-04748UTC+0200. Pareigūnai atidaro vairuotojo dureles, užduoda klausimą "Kur važiuojat?". Moteris atsako, kad turi priparkuoti automobilį. Moteris sako, kad dabar ji važiavo. Pareigūnai –„Yra liudytoja, kuri matė, kad šitas busiukas kliudė kitą mašiną.“ Moteris – „Kurioje vietoj?“ Pareigūnai – „Prie geltonos mašinos, šone“ Pareigūnai – „Vyras blaivus?“ Moteris – „Dabar tai ne.“ Pareigūnai –„Neblaivus.“ Įtariamasis – „Aš nevažiavau.“ Pareigūnai – „Kaip? Esat neblaivus?“ Įtariamasis – „Ne“. Pareigūnai - Tai pasitikrinsim blaivumą, jeigu ne. Yra žmogus, kuris matė, kad vairavot ir apgadinot. Pareigūnai prašo įtariamojo ateiti į tarybinį automobilį pasitikrinti blaivumą. Įtariamasis eina paskui pareigūnę. Paimama alkotesterį. Pareigūnai – „Šiuo metu norim nustatyti Jums blaivumą.“ Įtariamasis – „Nuo ko?“ Pareigūnai – „Nuo alkoholio.“ Įtariamasis vis klausia dėl ko. Pareigūnai – „Dėl to, kad esat įtariamas, kad vairavot automobilį.“ Įtariamasis – „Gal būt mano automobilis, bet aš nevairavau.“ Pareigūnai – „Pats važiavo. Tikrinatės blaivumą? Atsisakot?“ Įtariamasis –„Taip.“ Pareigūnai – Atsisakot? Įtariamasis – „Atsisakau, nes aš nevairavau.“
- PSS-20240112-010623UTC+0200. Įrašo trukmė 5.38 min. Pareigūnė sako tikrintis blaivumą. Jis atsako, kad gali tai padaryti, bet užduoda klausimą „o jeigu padidins“. Aiškinama, kad jis įtariamas vairavęs automobilį, ką įtariamasis neigia. Pareigūnai – „Gerai, pasėdėkit, tada dar gal pagalvosit.“ Įtariamasis prašo jam duoti alkotesterį (parodydamas ranka), sako, kad pagalvos. Pareigūnai – „Atsisakot pasitikrinti?“ Įtariamasis – „Aš nieko neatsisakau“. Pareigūnai aiškina, kad jis važiuos į ligoninę, kur bus paimtas kraujas ir ten daugiau rodys, bus blogiau. Įtariamasis – „Bus taip, kaip turi būt“. Įtariamasis –„ Tai aš nežinau, ko Jus norit.“ Pareigūnai – „Mes norim patikrinti blaivumą ir jeigu atsisakot ar nesugebat papusti į alkotesterį, mes tada nuvešim Jus į ligoninę, ten paims kraują. Jeigu tenai atsisakysit, nu tada galėsit naktį pas mus pagyventi areštinėje“ (1 t., b. l. 46-52).
2024 m. sausio 12 d. neblaivumo nustatymo akte J. G. V. nustatyti neblaivumo požymiai – alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 30).
Pagal „Emprekis“ duomenis automobilio VW Caravelle, vidutinė kaina Lietuvoje yra 7 320 Eur su PVM (1 t., b. l. 34).
VĮ „Regitra“ duomenis VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopijos matyti, kad automobilis priklauso J. G. V. (1 t., b. l. 35).
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Pabrėžtina, jog šios normos dispozicija yra blanketinė. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir KET 17 punktą, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leisti Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti patikrinamą, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Neblaivumo patikrinimo vengimu laikytini atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą, jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. G. V. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nurodė neatsimenantis įvykio aplinkybių, kadangi išgėrė 3 buteliukus valerijono. Teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, jog prieš įvykį išgėrė du butelius alaus ir valerijono skysčio. Jautėsi gerai. Buvo slidu ir atvažiavus į kiemą nebuvo kaip apsisukti, kadangi buvo sustojęs automobilis skersai, bandė išsukti, bet įvažiavo į automobilį Passat. Suprato, kad jam nepavyks, nuėjo pakviesti L., kad ji padėtų jam perstatyti automobilį. Atvyko policijos ekipažas, buvo pasimetęs, todėl kaltės nepripažino, išsigando. Valerijono buvo išgėręs gal prieš pusvalandį iki įvykio, o alkoholį apie 12 val. vakaro, o įvykis įvyko apie 12 val. vakaro įvyko.
Be J. G. V. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos D. B. parodymai, kuri 2024 m. sausio 12 d. apie 00.36 val. išgirdo trenksmą kieme, po ko suveikė automobilio signalizacija. Priėjusi prie lango pamatė, kad iš kiemo bando išvažiuoti automobilis, tamsios spalvos, autobusiukas. Iš automobilio išlipo vyras, kuris griuvinėdamas nuėjo į laiptinę. Eidamas pro automobilius, jis už jų laikėsi, griuvo ant vieno automobilio priekinio kapoto ir svirduliuodamas nuėjo į laiptinę. Iš jo vairavimo ir eisenos, suprato, kad vairuotojas yra girtas. L. A. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog J. G. V. paprašė priparkuoti jo automobilį, kadangi jis atrodė keistai, buvo įtarimų, kad gali būti išgėręs, todėl nutarė geriau pati jo automobilį saugiai pripakuoti. Atvykus policijos pareigūnams paklausė J. G. V., ar jis vairavo, tačiau jis neigė ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Policijos pareigūnės R. B. parodymai, kuriuose aptarti J. G. V. neblaivumo požymiai – kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Policijos pareigūnas E. M. parodymuose nurodė, kad J. viso pokalbio metu neprisipažino kad vairavo, sakė, kad išėjo parūkyti, kad vaikščiojo kieme. Pokalbio metu su J. buvo aiškiai matyti, kad asmuo yra neblaivus, jo kalba buvo nerišli, jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai. Vedant jį iš automobilio, dar kartą jo paklausė, ar jis sutinka pasitikrinti blaivumą, aiškino jam, kad jo atsisakymas tą padaryti, prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. Nepaisant to, J. atsisakė pasitikrinti blaivumą, papūsti į alkotesterį. Įvykio vietoje sakė, jog nuveš jį į ligoninę paimti kraują, patikrinti ar blaivus. J. kategoriškai atsisakė būti vežamas į ligoninę. Iš liudytojo D. B. parodymų matyti, jog jis įvykio nematė, tačiau įvykio diena su juo susisiekė policijos pareigūnai pranešdami, jog girtas vairuotojas kliudė jo automobilį. Įvykio aplinkybes taip pat įrodo ir kita rašytinė bylos medžiaga 2024 m. sausio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, BIRT žiūryklės duomenys, 2024 m. vasario 6 d. ir 2024 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokolai. Aplinkybę, jog J. G. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus patvirtina 2024 m. sausio 12 d. neblaivumo nustatymo aktas.
Pažymėtina, kad vengimas tikrinti neblaivumą aiškintinas kaip bet koks veikimas (arba neveikimas, kai asmuo privalo atlikti tam tikrą veiksmą), kurio metu kaltininkas stengiasi išvengti neblaivumo patikrinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad vengimas gali būti išreiškiamas tiek verbaliniu būdu (žodžiu ar raštu atsisakant pasitikrinti neblaivumą), tiek neverbaliniu būdu (atliekant tam tikrus veiksmus, kurie aiškiai rodo asmens nenorą tikrintis neblaivumą). Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino ir supranta pareigą vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus pasitikrinti neblaivumą, tačiau įvairiais veiksmais ar neveikimu sąmoningai stengiasi to išvengti (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendis Nr. 1-51-659/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 1A-108-380/2020).
KET 17 punktas, kurio reikalavimo pažeidimas inkriminuotas J. G. V., numato pareigą vairuotojui policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Byloje nustatyta, kad reikalavimą tikrintis neblaivumą kaltinamajam davė policijos pareigūnai, vykdydami savo, kaip policijos pareigūnų pareigas, kurias be kita ko reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1312 patvirtintos bendros asmens būklės įvertinimo metodika. Įvertinus tai, kad J. G. V. išreiškė savo valią nesitikrinti neblaivumo, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti, t. y. tyčia vengė neblaivumo patikrinimo, kai policijos pareigūnų reikalavimas pasitikrinti neblaivumą buvo teisėtas, daroma išvada, kad J. G. V. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad byloje įrodyta, jog J. G. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volkswagen Caravelle v. n. (duomenys neskelbtini), ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
III. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį J. G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį mamos L. L. atsakomybėn (1 t., b. l. 187-190, 190-192).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. G. V. yra neteistas. Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, apgailestavo dėl savo netinkamo elgesio, teismui nekyla abejonių dėl J. G. V. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus J. G. V. sukėlė eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas kitas automobilis. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad dėl įvykio buvo apgadintas automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) Iš teisiamojo posėdžio metu pateikto elektroninio pranešimo nuorašo iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, jog draudimo bendrovė pranešė, jog atlygino nukentėjusiajai pusei padarytą žalą (2 t., b. l. 27-29). Tai, jog J. G. V. pats asmeniškai neatlygino žalos nukentėjusiajam netrukdo spręsti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Esant eismo įvykiui ir draustai transporto priemonei, visų pirma draudimo bendrovė privalo atlyginti padarytą žalą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) ribose. J. G. V. tinkamai įvykdė pareigą apsidrausti automobilį privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, o įvykus eismo įvykiui draudimo kompanija, pagal sudarytą draudimo sutartį, žalą atlygino už J. G. V. Kadangi padaryta žala yra atlyginta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog J. G. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo dėl jo veiksmais sukeltų padarinių. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, savo veikos nepateisina ir iš tiesų dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajam tikėtina darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Kaltinamasis J. G. V. praeityje buvo teistas (duomenys neskelbtini) už smurtinę nusikalstamą veiką, bausmės vykdymas buvo atidėtas 24 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis skaičiuotinas nuo įsiteisėjimo dienos 2016 m. gruodžio 22 d., laikoma, jog asmens bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis yra pasibaigęs, asmens teistumas yra išnykęs, asmuo nėra laikomas teistu, todėl laikoma, jog asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 146-151). Nors per pastaruosius 1 metus baustas administracine tvarka už automobilio netinkamą stovėjimą draudžiamose vietose, tačiau padarytas administracinis nusižengimas yra mažo pavojingumo, nepasižymintis sistemiškumu, bauda sumokėta (1 t., b. l. 152). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba pagal individualią veiklą nuo (duomenys neskelbtini) metų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 154), darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, kaip patikimas, darbštus, energingas darbuotojas (1 t., b. l. 193). Visa tai rodo, jog iš esmės kaltinamasis laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir nėra požymių, kad neteisėtas elgesys būtų linkęs kartotis. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.
Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo mamą L. L. Pateiktame L. L. prašyme atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad laiduotoja puikiai žinanti sūnaus elgesį padarys jam teigiamą įtaką. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su sūnumi bendrauja gerai. Dėl jos ligos šis grįžo iš užsienio, kad galėtų ja rūpintis, nes yra vieniša. Sūnus visada papasakoja apie darbe kylančius nesklandumus. Po įvykio kalbėjo su sūnumi jis labai apgailestauja, kad taip padarė ir iškarto rado kursus, kuriuos baigė. Turi discipliną, yra atsakingas žmogus ir mano, kad pavyks su sūnumi dar daugiau bendrauti, pavyks jį įkalbėti kažko nedaryti, nes jis klauso jos patarimų. Laiduotoja nurodė, kad nors yra (duomenys neskelbtini) ir jos pajamas sudaro senatvės pensija 570 Eur per mėnesį, bet jei būtų paskirtas užstatas, galėtų sumokėti vieno (duomenys neskelbtini) dydžio užstatą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog su mama sieja geri santykiai, klauso savo motinos, jam svarbi mamos nuomonė, tariasi su ja. Mamos reakcija į jo padarytą nusikalstamą veika nebuvo gera, pasitarus su mama priėjo prie išvados, jog turi išklausyti programą dėl alkoholio ir kokios yra alkoholio vartojimo pasekmės.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad L. L. per pastaruosius 1 metus administracine tvarka bausta už 2023 m. rugsėjo 25 d. rugsėjo už vairavimą transporto priemonės eismo juostoje skirtoje tik maršrutiniam transportui (1 t., b. l. 195). Teismo vertinimu padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo, kad neigiamai charakterizuotų asmenį. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog praeityje neteista (1 t., b. l. 196). Yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, turi sveikatos problemų, rūpinasi (duomenys neskelbtini) amžiaus mama. Buvusioje darbovietėje (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje yra apibūdinama kaip stropi, atsakinga, punktuali darbuotoja. Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog L. L. yra verta teismo pasitikėjimo, turi stiprų ryšį su J. G. V. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju prokurorė prašė taikyti laidavimą su užstatu. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama L. L. nurodė, galinti sumokėti vienos (duomenys neskelbtini) dydžio užstatą, tačiau atsižvelgiant į L. L. turtinę padėtį ir asmenines savybes ((duomenys neskelbtini), turinti sveikatos problemų, prižiūrinti (duomenys neskelbtini) motiną), laiduotojos sutikimas sumokėti užstatą jau savaime vertintinas kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas, todėl laidavimas skiriamas be užstato.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. G. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos L. L. atsakomybei, nustatant 1 metų terminą ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.
IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
J. G. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę neblaivus, policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė pasitikrinti blaivumą. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, įvykio metu automobiliu važiavo vienas, tačiau bandydamas perstatyti automobilį kliudė kitą transporto priemonę. Taigi nėra abejonių, kad J. G. V. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir jų turto saugumui, dėl jo veiksmų buvo apgadinta kita transporto priemonė ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. G. V. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 12 d., t., y. nuo dienos, kai J. G. V. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 110-113).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja akcentavo, kad teisė vairuoti J. G. V. yra itin svarbi ir prašė baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti terminą nustatyti minimalaus dydžio – 1 metams. Teismas pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaltinamojo interesai, kodėl jam reikalinga teisė vairuoti, negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, padedant mamai, kaltinamajam buvo žinomos ir egzistavo dar iki veikos padarymo, tačiau tai nesustabdė J. G. V. nuo vairavimo neblaiviam.
Prašymas skirti uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti 1 metams šiuo atveju yra nepagrįstas, nes neatitinka nei nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo ir prieštarauja teismų praktikai. Vertinant J. G. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, apsvaigimo patikrinimo vengimas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Kaip minėta, J. G. V. vengė tikrintis neblaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, vairuodamas neblaivus kliudė kitą transporto ir tai jo padarytą nusikalstamą veiką daro pavojingesnę lyginant su kitomis panašaus pobūdžio nusikalstamomis veikomis, o taip pat administraciniais nusižengimais (administracinių nusižengimų atveju atsakomybė kyla, kai apsvaigimo patikrinimo vengiama nesant neblaivumo požymių). Taigi nagrinėjamu atveju už didesnio pavojingumo nusikalstamą veiką skiriama baudžiamojo poveikio priemonė negali būti lygi už administracinį nusižengimą skiriamai administracinio poveikio priemonei. Todėl J. G. V. skirtina didesnė už minimalią, bet nesiekianti vidurkio baudžiamojo poveikio priemonė.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad J. G. V. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį Volkswagen Caravelle v. n. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 7320 Eur (su PVM) (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis) (1 t., b. l. 34), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. G. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
2024 m. sausio 12 d. nutarimu J. G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. 2024 m. sausio 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. 2024 m. sausio 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (laikomas byloje) perduotinas saugoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Kaltinamasis J. G. V. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu 2024 m. sausio 12 d. 01.00 val. iki 2024 m. sausio 12 d. 15.28 val. (viena diena) (1 t., b. l. 107-108).
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. sausio 15 d. nutarimu (1 t., b. l. 39-40), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. G. V. priklausančiam automobiliui Volkswagen Caravelle v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu byloje esanti laikmena – CD (kompaktinis diskas) su vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. G. V. (J. G. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti J. G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2024 m. sausio 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį Vokswagen Caravelle v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. sausio 15 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. G. V. priklausančiam turtui – automobiliui Vokswagen Caravelle valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
J. G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
J. G. V. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.
J. G. V. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu byloje esanti laikmena – CD (kompaktinis diskas) su vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.