Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai. Jų santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. sausio 30 d., kai Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė ir paskelbė 2024 m. sausio 30 d. nutartį, kuria išnagrinėti šalių apeliaciniai skundai (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė papildomą sprendimą, kuriuo išsprendė 2023 m. spalio 3 d. sprendime neišspręstus klausimus.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendime, be kita ko, nustatyta, kad santuokos metu ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo kotedžą (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi. Dalį šio turto kainos šalys apmokėjo kreditu, kurį suteikė Luminor Bank AS remiantis 2013 m. birželio 10 d. sudaryta Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis). Pagal šią sutartį bylos šalys yra solidarūs skolininkai.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendime taip pat nustatyta, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. Ieškovė ir atsakovas santuokos nutraukimo byloje vienas kitam reiškė reikalavimus, susijusius su prievolių vykdymu pagal Kredito sutartį. Atsakovas S. B. įrodinėjo, kad jis vienas vykdė Kredito sutartimi prisiimtas prievoles nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. kovo 16 d. ir atitinkamai prašė priteisti iš ieškovės G. B. jai tenkančią sumokėtų įmokų dalį. Savo ruožtu, ieškovė teigė, kad ji mokėjo kredito įmokas nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. liepos 17 d., ir dėl to prašė priteisti iš atsakovo jam tenkančią sumokėtų įmokų dalį. Tiek ieškovės, tiek atsakovo pareikšti reikalavimai buvo patenkinti arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimu, arba 2023 m. spalio 24 d. papildomu sprendimu. Taigi teismas pripažino, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios ieškovė ir atsakovas, įvykdę solidariąją pareigą, prisiimtą Kredito sutartimi, iš asmeninių lėšų, turi teisę reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį.

6. Taip pat nustatyta, kad šalių įgytas nekilnojamasis turtas santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas taip: ieškovei priteistas kotedžas (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi, o atsakovui – kitas turtas ir 83 848 Eur kompensacija už ieškovei priteistą didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties 41 punkte išdėstytų argumentų galima spręsti, kad atsakovui priteistos kompensacijos dydis buvo apskaičiuotas įvertinus tokius duomenis: 1) kotedžo su žemės sklypo dalimi rinkos vertė yra 300 000 Eur, o kito nekilnojamojo turto – 58 000 Eur; 2) pagal Kredito sutartį negrąžinto kredito likutis yra 41 723 Eur; 3) atsakovui priklauso 44,57 procentų dydžio kotedžo su žemės sklypo dalimi dalis. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės atsakovui mokėtiną kompensaciją apskaičiavo iš atsakovui priteistinos kompensacijos atėmus jam tenkančią negrąžinto kredito sumos dalį: (300 000 Eur × 44,57 procentai) – (41 723 Eur / 2) – (58 000 Eur / 2). Taigi atsakovas pagrįstai akcentuoja, kad teismo sprendimu faktiškai išspręstas ir šalių kaip solidariųjų skolininkų pagal Kredito sutartį tarpusavio atsiskaitymo klausimas.

7. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovės pateikta 2023 m. lapkričio 3 d. kredito įmokų suvestinė, kurią ieškovė santuokos nutraukimo byloje teikė su apeliaciniu skundu, patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, negrąžinto kredito likutį nustatė pagal suvestinės duomenis. Kitaip tariant, teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartyje rėmėsi 2023 m. lapkričio 3 d. informacija apie negrąžinto kredito likutį. Ieškovės banko sąskaitos išrašas įrodo, kad ieškovė viena 2023 m. rugpjūčio mėn.–2023 m. spalio mėn. vykdė mokėjimus pagal Kredito sutartį ir sumokėjo kredito davėjui 1 315,04 Eur dydžio kredito ir palūkanų įmokas. Atsakovas šio fakto neginčija.

8. Nurodyta reiškia, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl bylos šalių kaip solidarių skolininkų tarpusavio atsiskaitymo už prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymą 2023 m. rugpjūčio mėn.–2023 m. spalio mėn. Ieškovė laikosi pozicijos, kad gali prašyti priteisti iš atsakovo kaip bendraskolio pusę jos sumokėtų įmokų sumos – 657,72 Eur, atskiroje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas atsikerta, kad tokį reikalavimą ieškovė privalėjo reikšti santuokos nutraukimo byloje ir nauja byla dėl to negali būti pradėta.

9. Taigi esminis šioje byloje kilusio ginčo aspektas yra susijęs su tuo, ar reikalavimą dėl kompensacijos už įvykdytos solidarios prievolės dalį priteisimo ieškovė privalėjo reikšti santuokos nutraukimo byloje, ar visgi gali to prašyti atskiroje byloje.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nutraukdamas šalių santuoką, turi išspręsti visus CPK 385 straipsnio 1 dalyje išvardytus klausimus, taip pat ir tai, kad santuokos nutraukimo byloje būtų padalytas visas buvusių sutuoktinių bendras turtas. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Pagal bendrą taisyklę toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 27 punktas).

11. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kai santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių turtas, visų pirma, turi būti vertinama galimybė šį klausimą išspręsti pasinaudojant proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo institutu, o tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių šios galimybės nėra įmanoma realizuoti, turto padalijimo klausimas gali būti sprendžiamas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943, 22 punktas).

12. Atsakovas pagrįstai teigia, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręsti visų sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimai, taip pat susiję su įsipareigojimais kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių klausimų išsprendimas reikšmingas tam, jog būtų tinkamai padalytas sutuoktinių turtas ir nustatytos kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 20 punktas).

13. Visgi aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovas santuokos nutraukimo byloje reiškė vienas kitam atgręžtinius reikalavimus dėl konkrečiais laikotarpiais įvykdytos solidarios prievolės, prisiimtos Kredito sutartimi, neriboja ieškovės teisės pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise, numatyta CK 6.9 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė nekelia ginčo dėl prievolės pagal Kredito sutartį pobūdžio, turto priklausomybės ir dalių, santuokos nutraukimo byloje nustatytų šalių atsakomybių kitiems asmenims ar vienas kitam ribų. Tai yra, ieškovės pareikštų reikalavimų išnagrinėjimas niekaip nesusijęs su santuokos nutraukimo bylos išsprendimo materialiuoju teisiniu rezultatu.

14. Ieškovė nagrinėjamu atveju siekia ne, kad būtų padalintas turtas ar prievolė, bet išsireikalauti iš atsakovo jam tenkančią ieškovės už jį įvykdytos prievolės dalį. Santuokos nutraukimo byloje konstatuota, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. Atsakovas ir neneigia to, kad ieškovė kredito įmokas 2023 m. rugpjūčio mėn.–2023 m. spalio mėn. padengė iš asmeninių, o ne bendrų lėšų. Tą padariusi ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas apmokėtų pusę ieškovės sumokėtų sumų – 657,72 Eur. Atsakovas iš esmės pagrįstai akcentuoja, kad ieškovė turėjo procesinę galimybę prašyti priteisti kompensaciją ir santuokos nutraukimo byloje taip, kaip nustatyta CPK 312 straipsnyje.

15. Nepaisant to, aplinkybė, kad ieškovė nurodyta teise nepasinaudojo, yra teisiškai nereikšminga. Prie tokios išvados prieitina ne tik dėl pareikšto reikalavimo pobūdžio, bet ir atsižvelgiant į teismų praktiką.

16. Šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra panašios į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarojoje byloje ginčas buvo kilęs tarp buvusių sutuoktinių dėl solidarios prievolės vykdymo ir bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų. Tai yra, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuokos nutraukimo byla baigta Vilniaus apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą. Byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2018 m. birželio 14 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

17. Būdamos santuokoje, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė kredito sutartį, pagal kurią tapo solidariais skolininkais. Santuokos nutraukimo byloje prievolės pagal kredito sutartį pobūdis nebuvo pakeistas. Po santuokos nutraukimo vienas iš buvusių sutuoktinių kreipėsi į teismą, prašydamas iš kito sutuoktinio priteisti kompensaciją už pagal kredito sutartį sumokėtas sumas nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. Vadinasi, vienas iš sutuoktinių atskiroje byloje po to, kai buvo nutraukta santuoka, pareiškė kitam sutuoktiniui kaip bendraskoliui atgręžtinį reikalavimą dėl įmokų, kurių dalis sumokėta iki santuokos nutraukimo (nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., kai vyko santuokos nutraukimo bylos procesas), dalies kompensavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino visiškai.

18. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia, kad teismai turi pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

19. Nagrinėjamos ir kasacinės bylų Nr. (duomenys neskelbtini) faktinės aplinkybės yra tiek panašios, kad lemia vertinimą, jog ši byla turi būti sprendžiama taip pat, kaip buvo išspręsta byla Nr. (duomenys neskelbtini). Abejose bylose ginčai kilo dėl buvusių sutuoktinių solidarios prievolės vykdymo, kai dalis veiksmų atlikta iki santuokos nutraukimo. Vienintelis skirtumas – civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) šalys, priešingai nei šios bylos, santuokos nutraukimo byloje nereiškė viena kitai atgręžtinių reikalavimų dėl solidarios prievolės, dėl kurios iškelta nagrinėjama byla, įvykdymo. Tačiau nurodytas skirtumas yra neesminis, kadangi visos kitos bylų faktinės aplinkybės iš esmės sutampa. Juolab, kad ieškovės G. B. ir atsakovo S. B. santuokos nutraukimo byloje nebuvo spręstas kredito įmokų, atliktų vieno iš bendraskolių asmeninėmis lėšomis 2023 m. rugpjūčio mėn.–2023 m. spalio mėn., padalijimo tarp bendraskolių klausimas. Be to, kaip jau minėta, pareikštu ieškiniu šioje byloje ieškovė G. B. neprašo nieko kito tik išsireikalauti iš atsakovo už jį įvykdytos prievolės dalį. O tai reiškia, kad nėra svaraus pagrindo nagrinėjamos bylos faktinės situacijos vertinti kitaip nei buvo įvertintas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) spręsto ginčo faktinis pagrindas.

20. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimas neužkerta kelio ieškovei reikšti atsakovui kaip solidariam bendraskoliui atgręžtinio reikalavimo dėl iki santuokos nutraukimo sumokėtų sumų kompensavimo. Jau pasisakyta, kad mokėjimus pagal kredito sutartį 2023 m. rugpjūčio mėn.–2023 m. spalio mėn. ieškovė vykdė viena ir iš asmeninių lėšų. Ieškovės ir atsakovo dalys solidariojoje prievolėje yra lygios. Dėl to atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei jam tenkančią įmokų dalį, lygią 657,72 Eur. To atsakovas iki šiol nėra padaręs, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 657,72 Eur. Priteisus skolą tenkinamas ir ieškovės prašymas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

21. Skolos priteisimas, priešingai nei įrodinėja atsakovas, neprieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi taikytam šalių kaip solidariųjų skolininkų pagal Kredito sutartį tarpusavio atsiskaitymo modeliui. Ieškovei priteisiama kompensacija už kredito įmokas, sumokėtas iki 2023 m. lapkričio 3 d. Tai reiškia, kad priteista suma Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi nebuvo paskirstyta tarp šalių. Dengdama kredito įmokas ieškovė kaip tik sumažino negrąžinto kredito likutį. Atsakovas taip pat be pagrindo laiko, kad ieškinio tenkinimas lemtų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik tą solidarios prievolės dalį, kurią atsakovas kaip bendraskolis privalėjo vykdyti iki teismo sprendimu išspręstas šalių kaip solidariųjų skolininkų pagal Kredito sutartį tarpusavio atsiskaitymo klausimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Ieškovė pagal pateiktus dokumentus už ieškinį sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, už advokato teisinę pagalbą – 504 Eur. O atsakovas turėjo 2 299 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas. Formaliai patenkinti visi patikslintame ieškinyje suformuluoti reikalavimai. Tačiau pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 320,49 Eur dydžio skolą. Iš patikslinto ieškinio 7 punkto aišku, kad savo reikalavimą ieškovė sumažino per pusę dėl to, jog iš dalies sutiko su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais atsikirtimais. Dėl to spręstina, kad, jeigu patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija būtų skaičiuojama nuo patikslinto, bet ne nuo pradinio ieškinio sumos, būtų sudarytos prielaidos ieškovei išvengti neigiamų pasekmių, kylančių dėl nepagrįstų reikalavimų pareiškimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

24. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 39 punktas). Taigi skirstant šalių turėtas išlaidas turi būti užtikrinta ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nepaneigtų ieškovės teisės į teismą. Šiuo atveju nurodyto intereso apsauga yra reikšminga dėl to, kad atsakovo išlaidos teisinei pagalbai trigubai viršija ieškovės reikalavimų sumą.

25. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus. Dėl to jai grąžinama 8 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į teismą ieškovė kreipėsi nebe pagrindo. Tačiau dalį pradinio ieškinio reikalavimų ieškovė pareiškė nepagrįstai. Ieškovės išlaidos už teisinę pagalbą – įvertinus, kad advokatas rengė ne tik ieškinius, bet ir dubliką, yra nedidelės. Kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, o tuo pačiu ieškovė neišvengtų dalies nepagrįstų reikalavimų pareiškimo pasekmių, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 422 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (22 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą). Sprendžiant dėl atsakovo turėtų išlaidų atlyginimo, pirmiausia akcentuotina, kad ne visos jos yra pagrįstos.

26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

27. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

28. Iš pažymos apie suteiktas teisines paslaugas aišku, kad atsakovas už atsiliepimo į ieškinį parengimą (įskaitant susipažinimą su dokumentais, konsultaciją) sumokėjo 1 452 Eur, o už atsiliepimą į patikslintą ieškinį – 847 Eur. Patikslinto ieškinio faktinis pagrindas iš esmės nesiskyrė nuo pradinio ieškinio. Dėl to išlaidos už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą laikytinos perteklinėmis ir nepagrįstomis (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Byloje ginčas buvo tik dėl teisės klausimų, dėl to laiko sąnaudos atsiliepimui į ieškinį parengti neturėjo būti didelės. Ginčo suma yra nedidelė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą mažinamos iki 1 000 Eur. Kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, o tuo pačiu nepaneigta ieškovės teisė kreiptis į teismą, atsakovui iš ieškovės priteisiamas 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pažymėtina, kad, gindamasis nuo jam pareikšto ieškinio, atsakovas akivaizdžiai neracionaliai išlaidavo teisinei pagalbai ir dėl to taip pat negali turėti pagrįsto lūkesčio gauti turėtų išlaidų atlyginimo toje apimtyje, kokioje išlaidos buvo patirtos.

29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur, todėl jos neskirstomos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei G. B. iš atsakovo S. B. 657,52 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 52 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 422 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovui S. B. iš ieškovės G. B. 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Netenkinti atsakovo S. B. prašymo skirti ieškovei G. B. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Grąžinti ieškovei G. B. 8 Eur (aštuonių eurų) dydžio žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini)) dalį. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.