Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-04-18 · Civilinė byla Nr. 2-1289/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-11-26Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-04-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-18
Bylos Nr.
2-1289/2013
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00587-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
UAB „RKJ grupė“
Ieškovas
AB „SEB bankas“
Atsakovas
Žemės ūkio kooperatinei bendrovei, „Raupaičių ūkis“
Civilinė byla Nr. 2-1289/2013Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00587-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 126.3.; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „RKJ grupė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl administratoriaus pakeitimo, civilinėje byloje Nr. B2-158-154/2013 pagal ieškovo AB „SEB bankas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui Žemės ūkio kooperatinei bendrovei (ŽŪKB) „Raupaičių ūkis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administratoriai LT“.

Šiaulių apygardos teisme gautas pareiškėjų UAB „RKJ Grupė“, Stephen J. M., J. G., R. S., A. P. G., J. G. prašymas dėl bankrutuojančios ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ pakeitimo. Nurodė, kad bankroto administratorius, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo UAB „RKJ Grupė“ 2012 m. gruodžio 5 d. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1210-154/2012, prie šio procesinio dokumento pridėjo BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turto ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių analizes. Bankrutuojančios bendrovės kreditoriai, gavę šiuos duomenis, pateikė užklausimus buvusiai BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ valdytojai J. G. bei analizėje minimam asmeniui UAB „RKJ Grupė“, prašydami pateikti paaiškinimus dėl nurodytose analizėse pateiktos informacijos. J. G. bei UAB „RKJ grupė“ dėl susiklosčiusios situacijos pateikė paaiškinimus, iš kurių matyti, kad bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius nėra susipažinęs su žemės ūkio bendrovės veiklos specifika bei apskaitos vedimu. Šios aplinkybės pareiškėjams kelia abejonių dėl administratoriaus pareigų tinkamo vykdymo, kadangi bankroto administratorius toliau vykdo bankrutuojančios bendrovės ūkinę veiklą – auginami kviečiai bei rapsai, dirbama žemė, iš šios veiklos planuojamos gauti pajamos, kurios turi būti skirtos dengti kreditoriniams reikalavimams. Bankroto administratoriui neturint kompetencijos vykdyti žemės ūkio bendrovės veiklą bei neturint patirties administruojant žemės ūkio bendroves (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 8 d. 3 p., 6 p.), yra daroma bei bus padaryta dar didesnė žala įmonės kreditoriams. Nurodė, kad administratorius netinkamai organizuoja įmonės turto apsaugą, neefektyviai naudoja įmonės turtą – administravimui skirtas lėšas, administratoriaus kreditoriams pateikta veiklos ataskaita neišsami, parengta nekompetentingai, dėl šių aplinkybių Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1210-154/2012, o dėl priimtos 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties yra paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ pakeitimo. Teismas pažymėjo, kad prašymą pateikę asmenys yra susiję su bankrutuojančia įmone darbo bei sutartiniais santykiais, todėl jiems yra nepriimtina nelojali bankroto administratoriaus pozicija. Prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo yra pateikę BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditoriai: UAB „RKJ Grupė“, S. J. M., J. G., R. S., A. P. G., J. G., kurie esminiu argumentu dėl administratoriaus netinkamų pareigų vykdymo nurodo savo pačių, t.y. buvusios BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ valdytojos J. G. bei analizėje minimo asmens UAB „RKJ Grupė“, paaiškinimus dėl analizėse pateiktos informacijos, iš kurių, neva, matyti, kad bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius nėra susipažinęs su žemės ūkio bendrovės veiklos specifika bei apskaitos vedimu. Teismas sprendė, kad dėl šių aplinkybių prašymą pateikę asmenys negali būti laikomi nešališkais ir objektyviais administratoriaus darbo vertintojais. Pagal pareiškėjų pateiktus įrodymus teismas nenustatė, kad bankroto administratorius iš esmės netinkamai vykdė arba nevykdė jam pavestų pareigų. Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatyme nėra nustatyti jokie privalomi patirties kriterijai administruoti atitinkamos formos juridinio asmens bankroto procedūrą. Bankroto administratoriaus tinkamumą ir kompetenciją patvirtina bankroto administratoriaus veiklos licencija, kuri kaip tik ir užtikrina, kad asmuo yra kompetentingas teikti bankroto administravimo paslaugas. Iš byloje esančio Leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas matyti, kad UAB „Administratoriai LT“ suteikta teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, minėtas bankroto administratorius atitinka Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus administruoti BŽŪKB „Raupaičių ūkis“. Todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad paskirtas bankroto administratorius nesiekia ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus arba yra nesąžiningas ir, kad jam toliau vykdant bankroto administravimo procedūras gali atsirasti tinkamo kreditorių interesų atstovavimo, įmonės turto ar nuostolių išreikalavimo iš juos padariusių asmenų kliūtys (ĮBĮ 11 str.). Jau po pareiškėjų prašymo pakeisti bankroto administratorių teisme gavimo dienos, 2013 m. vasario 8 d. įvyko BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorių susirinkimas, kuriame nutarta neatstatydinti BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“. Minėtam nutarimo projektui nepritarė tik pareiškėjai UAB „RKJ Grupė“, S. J. M., J. G., R. S., A. P. G., J. G. bei kreditoriai A. R. ir V. M., o už tai, kad bankroto administratorius liktų neatstatydintas balsavo didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius AB „SEB bakas“, taip pat kreditoriai VĮ Turto bankas, VSDFV Šiaulių skyrius, VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Tai patvirtina teismo išvadas, kad atstatydinti bankroto administratorių nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjų prašymo patenkinimas pažeistų kitų kreditorių interesus ir viešąjį interesą, šiuo atveju suponuojantį greitą ir efektyvų bankroto procedūrų vykdymą (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas UAB „RKJ grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir pareiškėjų skundą tenkinti, t.y. pakeisti BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratorių UAB „Administratoriai LT“.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjų prašymą vadovavosi deklaratyviais teiginiais ir niekuo nepagrįstais AB SEB banko paaiškinimais. Teismas visiškai netyrė ir nevertino pareiškėjų prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su administratoriaus kompetencija ir vykdomomis pareigomis, nesiaiškino, ar pareiškėjų nurodytos aplinkybės turi įtakos tinkamam administratoriaus pareigų atlikimui, ar pareiškėjų nurodyti administratoriaus veiksmai (neveikimas) gali sukelti žalą bankrutuojančiai įmonei. Teismas vadovavosi iš esmės su nagrinėjama byla nesusijusiomis ir niekuo nepagrįstomis aplinkybėmis. Administratorius, nors ir nesuprasdamas žemės ūkio bendrovės veiklos specifikos ir apskaitos vedimo, bet toliau ją vykdydamas, pirmiausia gali administruojamai įmonei ir jos kreditoriams sukelti nuostolius. Tokiu būdu administratorius netinkamai vykdo Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 4 p. numatytą pareigą užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, nes BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ lėšos yra naudojamos veikloje, kurios administratorius visiškai nesupranta. Kompetencijos neturėjimas žemės ūkio bendrovės veiklos klausimais gali lemti ir kitų administratoriaus pareigų, numatytų įmonių bankroto įstatyme, netinkamą vykdymą. Bankroto administratorius netinkamai vykdė Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. numatyta pareigą. Bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT”, civilinėje byloje Nr. 2-1210-154/2012 (kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjų skundas dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo) pateikdamas sandorių analizę, siekė Lietuvos apeliaciniam teismui įrodyti, kad vykdo kreditorių priimtus nutarimus, kad administratoriaus darbas yra kokybiškas ir tai atsispindi jo ataskaitoje. Tačiau iš sandorių analizės turinio matyti, kad administratorius savo darbą atlieka nekompetentingai, visiškai nesupranta žemės ūkio veiklos, jos apskaitos vedimo specifikos, nors administruoja bankrutuojančią žemės ūkio bendrovę. Taigi administratoriaus atlikta sandoriu analizė yra niekinė, tačiau už tokį darbą administratorius gauna atlyginimą.

2. Bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“ netinkamai vykdė Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 20 p. numatytą pareigą. Šiaulių apygardos teismas, gavęs kreditorių grupės prašymą dėl administratoriaus pakeitimo, 2013 m. sausio 15 d. priėmė nutartį, kuria įpareigojo bankroto administratorių ir BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorių susirinkimą iki 2013 m. sausio 31 d. pateikti savo nuomonę dėl kreditorių grupės prašymo atstatydinti bankroto administratorių UAB „Administratoriai LT“. Tačiau administratorius šio teismo pavedimo nustatytu laiku neįvykdė. Kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas tik 2013 m. vasario 8 d. Šaukiant nurodytą kreditorių susirinkimą buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, t.y. nesilaikyta 2012 m. rugsėjo 27 d. vykusiame pirmame kreditorių susirinkime patvirtintos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, pagal kurią administratorius kreditoriams pranešimus apie susirinkimą išsiunčia likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas ne tik nevertino šios aplinkybės, bet ir atsisakydamas tenkinti pareiškėjų prašymą vadovavosi šio susirinkimo metu priimtu nutarimu - neatstatydinti administratoriaus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šis (2013 m. vasario 8 d.) kreditorių susirinkimo nutarimas yra apskųstas, todėl skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu jis dar nebuvo įsiteisėjęs, taigi neatitiko įrodymų teisėtumo kriterijaus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-819/2013) buvo patenkintas pareiškėjo atskirasis skundas ir panaikintas kreditorių 2012 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo nutarimas dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotas ne vienas administratoriaus veiklos trūkumas. Taigi Šiaulių apygardos teismui priimant skundžiamą nutartį jau buvo žinoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartis ir jos turinys, tačiau į tai visiškai neatsižvelgta vertinant administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ darbą.

4. Nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną t.y. 2013-01-31, tačiau administratorius iki šiol nešaukia pakartotinio kreditorių susirinkimo, neteikia kreditoriams svarstyti savo veiklos ataskaitos, neatsižvelgia į teismo nurodytus argumentus dėl patirtų išlaidų pagrindimo dokumentais ir kt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administratorius pirmo kreditorių susirinkimo metu, kuomet buvo keliamas klausimas dėl jo veiklos ataskaitos patvirtinimo, buvo įpareigotas iki kito kreditorių susirinkimo pateikti kreditoriams tam tikrus dokumentus, pvz. patikslintą įmonės balansą, įmonės turto pokyčio ataskaitą, administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, įmonės, kuri teikia juridines paslaugas, pavadinimą ir kt. Tačiau tokių dokumentų administratorius nei per vieną vėliau vykusį kreditorių susirinkimą nepateikė.

5. Pirmo kreditorių susirinkimo metu buvo iškeltas klausimas dėl BŽŪKB „Raupaičių ūkis" nekilnojamojo turto egzistavimo teisėtumo. Tiek administratorius, tiek kreditoriai 2012-09-21 gavo A. ir V. R. atstovų raštą, kuriame nurodyta, kad BŽŪKB „Raupaičių ūkis" galimai neteisėtai pastatė ant R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statinius (pastatus, inžinerinius tinklus, kitus statinius; iš viso 12 statinių). Rašte nurodoma, kad ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ statinius pastatyti bei rekonstruoti 2003-2007 m. galėjo tik turėdamas žemės savininko sutikimą, nustatyta tvarka parengtą ir suderintą statinio projektą ir statybos leidimą, o R. niekuomet nėra davę sutikimo statyti bei rekonstruoti aukščiau nurodytus statinius jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Apie statinius ant jų žemės sklypo R. sužinojo tik kreipęsi į advokatus. Administratorius pirmame kreditorių susirinkime įsipareigojo išsamiai įvertinti situaciją ir pateikti vertinimą kreditoriams. Tačiau administratorius iki šiol neišsiaiškino ir kreditoriams nepateikė jokios informacijos, ar BŽŪKB „Raupaičių ūkis" pastatai teisėtai ir legaliai stovi ant tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ar šių pastatų statybai buvo gauti leidimai, ar trečiųjų asmenų reiškiamos pretenzijos yra pagrįstos. Taip pat administratorius iki šiol nepateikė kreditoriams informacijos, ar jis gavo iš žemės sklypų savininkų sutikimus parduoti BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ pastatus. Be to, administratorius, nepaisydamas iškeltų pakankamai svarbių klausimų, susijusių su bankrutuojančios bendrovės nekilnojamuoju turtu, netrukus iniciavo ir antrą kreditorių susirinkimą (2012-11-08 pranešimas dėl 2012-11-21 vyksiančio kreditorių susirinkimo), kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl įmonės turto pardavimo.

6. Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-531-154/2013, kurioje pareiškėjai prašė panaikinti antro kreditorių susirinkimo, vykusio 2012-11-21, priimtus nutarimus dėl turto pardavimo. Minėtoje civilinėje byloje taip pat buvo keliamas ne vienas klausimas dėl administratoriaus darbo tinkamumo (pvz., netinkamai surašytas kreditorių susirinkimo protokolas, neaiškūs turto vertintojo išrinkimo kriterijai ir kt.). Nors minėtoje civilinėje byloje Šiaulių apygardos teismas nutartį, kuria patenkino pareiškėjų skundus - panaikino skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, priėmė tik 2013-02-14 (t.y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo), tačiau pirmosios instancijos teismas galėjo atsižvelgti į tas aplinkybes, kurios buvo svarbios nagrinėjant administratoriaus pakeitimo klausimą. Šių nurodytų aplinkybių pareiškėjai teismui negalėjo pateikti anksčiau, nes prašymo pateikimo metu jos dar nebuvo konstatuotos, o byla dėl administratoriaus pakeitimo buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taigi šalys neturėjo galimybės pasisakyti.

7. Administratoriaus veiklos trūkumai sistemingai kartojasi. Tai patvirtina aplinkybė, kad iš iki šiol įvykusių trijų kreditorių susirinkimų, dviejų nutarimai dėl esminių klausimų yra panaikinti (2013-01-31 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-819/2013 ir dar neįsiteisėjusia 2013-02-14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-531-154/2013), o dėl trečiojo kreditorių susirinkimo nutarimo taip pat yra pateiktas skundas. Administratorius kreditorių susirinkimus šaukia nesurinkęs visos informacijos ir dokumentų, kurie reikalingi iškeltų klausimų svarstymui, neatsako į kreditorių teikiamus klausimus, iki šiol kreditoriams nepateikė dokumentų, pagrindžiančių iki pirmojo kreditorių susirinkimo turėtas išlaidas. Didžiausias BŽŪKB „Raupaičių ūkis" kreditorius AB SEB bankas, turintis balsų daugumą bei pirmininkaujantis kreditorių susirinkimuose, visiškai nereaguoja į administratoriaus daromus pažeidimus ir jo veiklos trūkumus, balsuoja už neteisėtus kreditorių susirinkimų nutarimus ar net pats siūlo tokių neteisėtų nutarimų projektus, todėl mažesnieji kreditoriai yra priversti ginčyti neteisėtus kreditorių susirinkimų nutarimus. Tokiu būdu ilgėja bankroto procedūrų trukmė, pažeidžiami operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B25-158-154/2013 ir pareiškėjų skundą tenkinti, t. y. pakeisti BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratorių UAB „Administratoriai LT“.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Bankroto administratorius neatliko nei vieno veiksmo savalaikiai ir nepažeisdamas įstatymų. Bankroto administratoriaus veiksmai sudaro pagrindą administratorių pakeisti, nes jie atskleidžia administratoriaus kompetencijos trūkumus. Bankroto administratorius ignoruoja teisę ir būtinumą laikytis tiek procesinių taisyklių, tiek procedūrinių terminų. Administratoriaus priimtas apsisprendimas parduoti įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neatlikus nešališkai pasirinkto turto vertintojo įvertinimo, sudaro realų pagrindą teigti, kad bankroto administratoriaus veiksmai gali sukelti didelę finansinę žalą įmonės kreditoriams.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. G. atsiliepimu į skundą prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-158-154/2013 ir pareiškėjų skundą tenkinti, t. y. pakeisti BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratorių UAB „Administratoriai LT“. Trečiasis asmuo nurodo, kad sutinka su UAB „RKJ Grupė“ skunde išdėstytais argumentais.

Šalies argumentai

Tretieji asmenys R. S., A. P. G. bei Stephen J. M. sutinka su pareiškėjo teismui pateikti atskiruoju skundu ir nurodo, kad prisideda prie jo, kadangi skundas yra pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovo bankrutuojančios ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“ atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas neketina ir nesiekia užsiimti jokia žemės ūkio veikla bankroto proceso metu. Bankroto administratoriaus ataskaitos 10 dalyje yra nurodyta, kad prasidėjus bankroto procesui bankrutuojanti bendrovė vykdė veiklą – augino kviečius 47,91 ha plote ir 0,55 ha plote žeminio rapso bei dirbo 11,05 ha žemės pūdymo, Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos buvo pateikta paraiška paramai gauti už naudmenas ir kitus plotus. Bankroto administratorius, būtent vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja žemės ūkio bendrovių veiklą ir siekdamas apsaugoti BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorių teisėtus interesus, sėkmingai atliko būtinus žemės ūkio darbus, kuriuos turėjo atlikti kaip paskirtasis bankroto administratorius. Iš bankroto admisnitratoriaus ataskaitos 6 dalies matyti, kad BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ sėkmingai surinko derlių, jį užpajamavo ir atitinkamai įvertino.

2. Preiškėjas, J. G., pastarosios sutuoktinis A. P. G. yra susiję su atsakovu sutartiniais ir iki bankroto bylos iškėlimo darbo santykiais su atsakovu. Pagal atsakovo administratoriaus pateiktą atsakovo turto ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių analizę akivaizdu, kad pareiškėjams gresia reikalavimai dėl žalos atlyginimo, skolų grąžinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Konkretūs asmenų, nurodytų analizėje, atsikirtimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o atskiro ginčo dėl žalos, padarytos atsakovui, priteisimo ir sandorių negaliojimo nagrinėjimo dalykas. Tokiame ginče suinteresuoti asmenys kaip tik ir galės pateikti trūkstamus apskaitos dokumentus bei įrodinėti konkrečius žemės ūkio produkcijos kiekius ir sudarytų sandorių pagrįstumą iki atsakovo bankroto bylos iškėlimo.

3. Bankroto administratoriaus ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatyto termino praleidimas nelaikytinas esminiu bankroto administratoriaus pareigų pažeidimu bei nelėmė žalos atsakovui bei atsakovo kreditorių interesams.

4. Atsakovo 2013 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl atsakovo administratoriaus neatstatydinimo yra galiojantis bei teismo sprendimu nėra panaikintas. Pareiškėjas skundą dėl atsakovo 2013 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl atsakovo administratoriaus neatstatydinimo argumentuoja tuo, kad šaukiant minėtą kreditorių susirinkimą buvo pažeista kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka. Atsakovo kreditorių susirinkimas 2012 m. rugsėjo 27 d. nustatė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką: „Pranešimai išsiunčiami elektroniniu paštu, arba faksu, arba registruotu laišku, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos“. Atsakovo administratorius išsiuntė pranešimą kreditoriams apie šaukiamą kreditorių susirinkimą prieš 9 dienas iki kreditorių susirinkimo dienos. Šis terminas buvo pakankamas atsakovo kreditoriams pareikšti savo valią dėl kreditorių susirinkimo vienintelio darbotvarkės klausimo – neatstatydinti BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“. Atsakovo kreditoriai didžiąja dauguma (pritarė 93,58 procentai balsų) nusprendė neatstatydinti atsakovo administratoriaus. Balsavime nedalyvavo tik bendrai apie 1,09 procentų balsų turintys kreditoriai – tiek pat nedalyvavo ir pirmajame atsakovo kreditorių susirinkime. Nepaisant to, kad atsakovo administratorius apie kreditorių susirinkimą informavo atsakovo kreditorius 1 diena vėliau nei reikia, ši aplinkybė neturėjo jokios reikšmės atsakovo kreditorių galimybei pareikšti savo valią. Pareiškėjas pats balsavo – pateikė balsavimo raštu biuletenį. Taigi pareiškėjas ginčija atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimą neturėdamas jokio teisinio suinteresuotumo, kadangi savo teise balsuoti pareiškėjas pasinaudojo tinkamai. Be to, nedalyvavusių balsavime kreditorių balsai neturėtų jokios įtakos atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimui. Daro išvadą, kad atsakovo nereikšmingas procedūrinis kreditorių susirinkimo sušaukimo pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nesudarantis pagrindo pripažinti atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo negaliojančiu, t.y. šio kreditorių susirinkimo metu pareikšta atsakovo kreditorių valia yra tinkamas ir patikimas šaltinis teismui sprendžiant atsakovo kreditorių nepasitikėjimo atsakovo administratoriumi klausimą.

5. Bankroto administratoriaus veiksmai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. atsižvelgiant į bendrą atliktų darbų kompleksą. Nepaisant to, kad Lietuvos apeliacinis teismas panaikino atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, tačiau administratoriaus ataskaita vis vien yra laikytina patikimu šaltiniu įvertinti atsakovo administratoriaus atliktus darbus – atsakovo turimas turtas tinkamai apskaitytas, išsaugotas, atsakovo derlius nuimtas, pasirūpinta turto nuoma, kuri atsakovui teikia pajamas, atliktas atsakovo turto vertinimas. Be to, atsakovo sandoriai per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo įvertinti bei atitinkamai pareikšti ar baigiami rengti ieškiniai ir t. t.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad sąsajumą ir pareiškėjų neobjektyvumą AB SEB bankas grindė ne tik aplinkybe, kad pareiškėjai susiję su įmone darbo ir/ar sutartiniais santykiais, bet ir aplinkybe, kad administratorius išvadose pasisako dėl tarp bankrutuojančios įmonės ir pareiškėjų sudarytų sutarčių, ar įgyvendintų kitokio pobūdžio procedūrų. Administratorius išvadose kelia klausimą dėl bankrutuojančią įmonę ir pareiškėjus siejusių santykių pagrįstumo, ekonominio naudingumo bankrutuojančiai įmonei. Taigi AB SEB bankas pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad bankroto bylos medžiaga bei administratoriaus ataskaitos patvirtina, kad prašymą pateikę asmenys yra susiję su bankrutuojančia įmone bei dėl jų atliktų veiksmų ydingumo ir ekonominio nepagrįstumo administratorius kelia tam tikrų klausimų.

2. Nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikiama motyvų ar įrodymų, kurie pagrįstų prašymą pakeisti administratorių. Prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio, jame tik cituojamas įstatyminis reglamentavimas, tačiau nenurodoma jokių faktinių aplinkybių bei nepateikiama jokių įrodymų, kurie pagrįstų teismo paskirto administratoriaus netinkamumą vykdyti jam pavestas funkcijas. Vienintelės faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas, tai teisminiai ginčai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų. Tačiau vien aplinkybė, kad tarp kreditorių ir administratoriaus yra kilę ginčų dėl tam tikrų bankroto procedūrų įgyvendinimo metu kilusių klausimų nepatvirtina būtinybės keisti administratorių. Šiems ginčams išspręsti yra numatytas mechanizmas – skundų dėl kreditorių nutarimų pateikimo galimybė, kuria ir naudojasi pareiškėjas. Pažymi ir tai, kad atskirajame skunde minimoje 2013 m. sausio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-819/2013, kuria panaikinti kreditorių nutarimai dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimu ir administravimo išlaidų patvirtinimu, panaikinimas nesiejamas su kokių nors administratoriaus neteisėtų veiksmų atlikimu. Teismas savo sprendimą grindžia motyvu, kad būtina surinkti ir pateikti papildomus įrodymus, kurie leistų identifikuoti ir aiškiai apibrėžti bei išspręsti bankroto procedūrų įgyvendinimo metu kilusius klausimus. Tai, kad teismas įpareigojo pagrįsti tiek jau patirtas, tiek ir būsimas išlaidas, sudaro pagrindą administratoriui pateikti papildomus dokumentus bei įrodymus, tačiau nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl administratoriaus pakeitimo. Juo labiau, jokio žalos padarymo fakto nenustatyta.

3. Bylos medžiaga patvirtina, kad administratorius operatyviai ir efektyviai siekia įgyvendinti savo, kaip administratoriaus, funkcijas. Nuo bankroto bylos iškėlimo jau yra pravesta keletą susirinkimų. Tai, kad administratorius inicijuoja turimo turto pardavimo procedūras, patvirtina, kad siekiama operatyvumo ir koncentracijos principų įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų UAB „RKJ Grupė“, Stephen J. M., J. G., R. S., A. P. G., J. G. prašymas dėl bankrutuojančios ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ ir šešių įmonės kreditorių kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus pareigų vykdymo tinkamumo. Apeliantas UAB „RKJ“ atskirajame skunde teigia, kad administratoriaus, nors ir nesuprasdamas žemės ūkio bendrovės veiklos specifikos ir apskaitos vedimo, bet toliau ją vykdydamas, gali administruojamai įmonei ir jos kreditoriams sukelti nuostolius. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantas vadovaujasi į civilinę bylą Nr. 2-1210-154/2012, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjų skundas dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, administratoriaus pateikta sandorių analize. Apelianto nuomone, iš šių sandorių analizės turinio matyti, kad administratorius savo darbą atlieka nekompetentingai, visiškai nesupranta žemės ūkio veiklos, jos apskaitos vedimo specifikos, nors administruoja bankrutuojančią žemės ūkio bendrovę. Nurodyti apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu, nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų - nepateikė jokių paaiškinimų, kaip pasireiškė administratoriaus nekompetencija administruojant bankrutuojančią įmonę, neįvardina jokių konkrečių derliaus nuėmimo, laikymo, apskaitos vedimo ar kitokių bankroto administratoriaus veiklos (kompetencijos) trūkumų. Be to, kaip teisingai nurodo bankroto administratorius, konkretūs asmenų, nurodytų analizėje, atsikirtimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o atskiro ginčo dėl žalos, padarytos atsakovui, priteisimo ar sandorių negaliojimo nagrinėjimo dalykas.

Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“ netinkamai vykdė Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 20 p. numatytą pareigą - vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-158-154/2013, nustatė pareigą atsakovo kreditorių susirinkimui pateikti nuomonę dėl administratoriaus atstatydinimo iki 2013 m. sausio 31 d. 2013 m. vasario 8 d. įvyko BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ susirinkimas, kuriame nutarta neatstatydinti BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratorių UAB „Administratoriai LT“. Apelianto nuomone, administratorius šio teismo pavedimo nustatytu laiku neįvykdė, kadangi kreditorių susirinkimas, kaip minėta, buvo sušauktas tik 2013 m. vasario 8 d. Tokiu būdu buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, t. y. nesilaikyta 2012 m. rugsėjo 27 d. vykusiame pirmame kreditorių susirinkime patvirtintos kreditorių sušaukimo tvarkos, pagal kurią administratorius kreditoriams pranešimus apie susirinkimą išsiunčia likus ne mažiau nei 10 dienų iki susirinkimo dienos. Iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Šiaulių apygardos teismas įsiteisėjusia 2013 m. kovo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-696-154/2013, kurioje buvo ginčijamas 2013 m. vasario 8 d. ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas, konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su minėtu teismo nustatytų įpareigojimų vykdymu bei dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarko pažeidimo. Minėtoje nutartyje nustatyta, kad vykdydamas teismo įpareigojimus, bankroto administratorius laikėsi civilinio proceso kodekso normų reikalavimų, reglamentuojančių teismo nustatytais terminais įpareigojimų vykdymą, ir ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ne iki 2013 m. sausio 31 d., o iki 2013 m. vasario 8 d., jokiu būdu negalėjo turėti neigiamos įtakos, priimant kreditorių susirinkime svarstytą klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Teismas nurodė, kad įrodymų apie tai, kad priimtam kreditorių susirinkimo nutarimui – neatstatydinti bankroto administratoriaus būtų turėjusi įtakos aplinkybė, kad kreditoriai apie vyksiantį kreditorių susirinkimą buvo informuoti mažiau nei prieš 10 dienų, byloje nėra pateikta. Teismas pažymėjo, kad visi dalyvavę kreditorių susirinkime kreditoriai balsavo raštu, iš nebalsavusių kreditorių skundų nėra gauta. Taigi iš minėtos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo įpareigojimų vykdymu ir kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimais, nėra ir negali būti savarankišku pagrindu pakeisti esamą ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratorių kitu, kadangi šiuo aspektu jau yra pasisakyta priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu. O apelianto teiginiai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2013 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kadangi jis buvo apskųstas teismui, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios yra pagrįstos, dėl bankroto administratoriaus pakeitimo. Be to, kaip jau minėta, įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo UAB „RKJ Grupė“ skundas buvo netenkintas.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia kitais teisminiais ginčais dėl kreditorių susirinkimo nutarimų. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-819/2013, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis dalyje, kuria netenkintas UAB „RKJ Grupė“ skundas dėl kreditorių susirinkimo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimų antru ir dešimtu darbotvarkės klausimais panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – panaikintas 2012 m. rugsėjo 27 d. įvykusio bankrutuojančios ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 2, kuriuo patvirtinta administratoriaus ataskaita su papildymais ir nutarimas Nr. 10, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata bei perdavė kreditorių susirinkimui šiuos klausimus svarstyti iš naujo. Apelianto nuomone, minėtoje nutartyje konstatuotas ne vienas administratoriaus veiklos trūkumas ir tai sudaro pagrindą pakeisti ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratorių. Teismas, susipažinęs su minėtos nutarties turiniu, neturi pagrindo išvadai, kad minėtų nutarimų panaikinimas buvo susijęs su administratoriaus neteisėtais veiksmais, sudarančiais pagrindą atstatydinti jį iš administratoriaus pareigų. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties turinio akivaizdu, kad minėti nutarimai buvo panaikinti dėl dviejų priežasčių. Pirma, kad administratorius pateikė tik pačią ataskaitą, bet nepateikė visų ją pagrindžiančių ir pateisinančių dokumentų. Antra, administratorius nepagrindė, kodėl buvo reikalinga būtent jo nurodoma administravimo išlaidų sąmata. Taigi šioje nutartyje teismas savo sprendimą grindė ne akivaizdžiai nesąžiningu bankroto administratoriaus elgesiu (veiksmais), o būtinybe surinkti ir pateikti papildomus įrodymus, leidžiančius aiškiai nustatyti administravimo išlaidų ir administratoriaus veiklos ataskaitos pagrįstumą. Todėl, teismo įsitikinimu, šio nutarimo ginčijimas kitoje civilinėje byloje ir aplinkybės, kurios buvo konstatuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi, pačios savaime negali būti vertinamos kaip savarankiškas pagrindas atstatydinti administratorių iš ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratoriaus pareigų.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad administratorius nepateikė pozicijos dėl A. ir V. R. atstovų rašto dėl neteisėtos statybos. Apeliantas teigia, kad administratorius ir kreditoriai 2012 m. rugsėjo 21 d. gavo A. ir V. R. atstovų raštą, kuriame nurodyta, kad BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ galimai neteisėtai pastatė ant R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo statinius. Administratorius pirmame kreditorių susirinkime įsipareigojo išsamiai įvertinti situaciją ir pateikti vertinimą kreditoriams, tačiau šios informacijos pastariesiems nepateikė. Apelianto teigimu, nepaisant šio kreditorių iškelto klausimo, bankroto administratorius iniciavo antrą kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl įmonės turto pardavimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. ir V. R. nėra pareiškę jokių ieškinių ar iniciavę ginčų dėl atsakovui priklausančių statinių nugriovimo, neteisėtos statybos. Pažymėtina, kad savo poziciją dėl A. ir V. R. rašto bankroto administratorius išdėstė pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl 2012 m. lapkričio 21 d. atsakovo kreditorių susirinkimų. Todėl apelianto teiginiai, kad dėl šių priežasčių administratorius netinkamai atlieka savo, kaip bankroto administratoriaus, pareigas atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Priešingai, bankroto administratoriaus veiksmai inicijuojant antrą kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl įmonės turto pardavimo, kaip tik teismo vertintinas kaip administratoriaus siekis kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Juo labiau, kaip tik tokiu būdu bankrutuojančios įmonės kreditoriams buvo suteikta galimybė pakartotiniame kreditorių susirinkime išreikšti savo poziciją, svarstyti bei nuspręsti dėl klausimų, susijusių su įmonės turtu, taip pat ir dėl A. ir V. R. rašto dėl neteisėtos statybos.

Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-531-154/2013, kurioje pareiškėjai prašė panaikinti antro kreditorių susirinkimo, vykusio 2012 m. lapkričio 21 d., priimtus nutarimus dėl turto pardavimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo atsižvelgti į tas aplinkybes minėtoje civilinėje, kurios buvo svarbios nagrinėjant administratoriaus pakeitimo klausimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusia 2013 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-531-154/2013, buvo tenkintas pareiškėjų UAB „RKJ Grupė“, A. P. G., J. G., S. J. M. skundai ir panaikinti bankrutuojančios ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ 2012 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimai trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais dėl įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo ir šie klausimai perduoti svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo. Tačiau tokį procesinį sprendimą teismas priėmė atsižvelgdamas į jau šioje nutartyje minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį, kuria teismas klausimus dėl administratoriaus ataskaitos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas, kad administratoriaus ataskaitoje apie atliktą bankrutuojančios įmonės turto vertinimą nieko nepasisakyta, t.y. kokiais kriterijais vadovaujantis buvo išrinktas turto vertintojas ir iš kokių lėšų vertinimas buvo atliktas. Vadinasi, šia nutartimi taip pat nebuvo konstatuotas bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumas, o tik atsižvelgta į apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria nustatyta būtinybė įvertinti papildomus įrodymus. Todėl tai nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir pakeisti ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto administratoriaus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodomos faktinės aplinkybės bei įvardinami kiti teisminiai ginčiai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais grindžiamas atskirasis skundas, nepagrindžia teismo paskirto administratoriaus netinkamumo vykdyti jam pavestas funkcijas ir būtinybės šį administratorių pakeisti kitu bankroto administratoriumi.

Išdėstytų argumentų kontekste, teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas