Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-07-26 · Civilinė byla Nr. e2A-1340-460/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-03Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-07-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-26
Bylos Nr.
e2A-1340-460/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06160-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Biuro“
Atsakovas
D. U., Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Civilinė byla Nr. e2A-1340-460/2017(Proceso Nr. 2-06-3-06160-2016-3)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.3.5.1; 1.3.4.1.5.2.1.8; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biuro“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biuro“ ieškinį atsakovams D. U. (D. U.), Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Darbo ginčų komisijos 2016-04-18 sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-04-18 sprendimo darbo byloje Nr. APS-3-2594/2016 dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš UAB „Biuro“ D. U. 149,10 Eur darbo užmokesčio už kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių) ir D. U. prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijai „išieškoti už 2016-02-21 iki 2016-03-06 už atostogas“ pripažinti neteisėtu ir atmesti. Nurodė, kad Komisija nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad iki nelaimingo atsitikimo darbuotojas pas darbo naudotoją UAB „Philip Morris Lietuva“ dirbo pilnu krūviu, todėl jeigu nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, jis ir toliau taip būtų dirbęs, o dėl to neteisingai paskaičiavo darbo užmokestį už suteiktą kasmetinių atostogų laiką. Komisijos išvada dėl neteisingai paskaičiuoto darbo užmokesčio už suteiktą kasmetinių atostogų laiką yra grindžiama prielaida, o ne įrodymais.

Atsiliepimas

2. Atsakovas LR valstybinė darbo inspekcija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatytą darbo ginčų nagrinėjimo tvarką teisme byla dėl darbo ginčo yra nagrinėjama iš esmės, teikiant ieškinį, VDI nėra ir negali būti teisiškai suinteresuota bylos baigtimi, todėl nėra proceso dalyvė (CPK 37 ir 61 straipsniai). Teismų formuojamoje praktikoje (pvz., 2012-02-09 LVAT nutarimas administracinėje byloje Nr. A442-138/2012, 2011-04-18 LVAT nutarimas administracinėje byloje Nr. A146-71/2011), skundžiant išankstinės ne teismo tvarka administracinius ginčus nagrinėjančios kvaziteisminės institucijos - administracinių ginčų komisijų (toliau – Komisija), priimtus sprendimus, šalys teisme nesikeičia, o Komisija byloje nedalyvauja. Nurodė, kad privaloma ikiteismine tvarka darbo ginčus nagrinėjančios darbo ginčų komisijos veiklos pobūdis, organizavimas ir principai yra analogiški taikintiniems administracinių ginčų komisijai, todėl darbo ginčų komisija taip pat negali būti šalimi ir dalyvauti ikiteismine tvarka išnagrinėtose darbo bylose, kai tokios bylos nagrinėjamos teisme pagal šalių ieškinius. Tokia praktika formuojama ir nuo 2013 m. sausio 1 d. veikiančių darbo ginčų komisijų prie VDI teritorinių skyrių veiklos atžvilgiu – pvz., 2014 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1080-302/2014 teismas konstatavo, jog „Darbo ginčų komisijos, kaip ginčo išankstinio nagrinėjimo institucija, taip pat neįtraukiama į bylą proceso dalyviu, kadangi ji jokio suinteresuotumo byloje neturi“. Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad įstatymas nenumato galimybės tiesiogiai teismui apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė palikti galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2016-04-18 sprendimą Nr. DGKS-1760. Nurodė, jog ieškovė, skaičiuodama vidutinį darbo užmokestį už suteiktas kasmetines apmokamas atostogas darbuotojui V. U., netinkamai taikė Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Nauja redakcija nuo 2015 01 01 (tar, 2014, Nr. 2014-17869) 7.2, 7.3, 7.4 punktų nuostatas, skaičiuodama vidutinį darbo užmokestį ir už mėnesį, kurį darbuotojas buvo nedarbingas dėl ligos ir negavo pajamų iš darbdavio. Teismas sutiko su atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime išdėstyta pozicija, jog Valstybinė darbo inspekcija netinkamai pasirinkta kaip viena iš atsakovų ir jai nepagrįstai reikšti reikalavimai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliantė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-126-980/2017 ir byloje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai: panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-04-18 sprendimą darbo byloje Nr. APS-3-2594/2016 dalyje, kuria nuspręsta išieškoti iš UAB „Biuro“ D. U. naudai 149,10 Eur darbo užmokesčio už kasmetines atostogas neatskaičius mokesčių; atsakovo D. U. prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijai „ išieškoti už 2016 02 21 iki 2016 03 06 už atostogas “ pripažinti neteisėtu ir atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Apeliantės nuomone, laikinasis darbuotojas D. U. pagal su UAB „Biuro“ sudarytą laikinojo darbo sutartį dirbo nuo 2015-09-04 iki 2016-03-07. Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta tik 2016-03-07; darbuotojui dirbant ilgiau kaip 5 mėn. apskaičiuojant darbuotojui mokėtiną išmokos už kasmetines atostogas dydį Aprašo 7.4 p. negali būti taikomas, kadangi neatitinka šio punkto taikymo sąlygos „darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius“.

4.2. Skundžiamu sprendimu buvo pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios išmokos už kasmetines atostogas apskaičiavimą. Tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti (CPK 330 str.).

4.3. Darbuotojas buvo išleistas kasmetinių atostogų nuo 2016-02-21 iki 2016- 03-05 (14 kalendorinių dienų). Su darbuotoju susitarta dėl ne viso darbo laiko, todėl atostogų laikotarpiu pagal UAB „Biuro“ 2013-01-02 laikinųjų darbuotojų siuntimų grafiką D. U. numatytos 2 darbo dienos, t. y. 2016-02-21 ir 2016-02-28 po 1 valandą. Taigi darbuotojui mokėtina išmoka taikant Aprašo 7.4 p. turėtų būti apskaičiuojama įvertinant darbuotojo darbo dienų ir valandų skaičių atostogų laikotarpiu, kas sudaro 4,26 Eur (2,13 Eur x 1 vai x 2 d. d.), o ne pagal skundžiamame sprendime nurodytą formulę (2,13 Eur x 8 val. x 10 d. d.), iš kurios matyti, kad darbuotojas per atostogas būtų dirbęs 10 darbo dienų po 8 vai.

4.4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų nagrinėjimo komisija nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad iki nelaimingo atsitikimo darbuotojas pas darbo naudotoją UAB „Philip Morris Lietuva“ dirbo pilnu krūviu, todėl jeigu nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, jis ir toliau taip būtų dirbęs, o dėl to neteisingai apskaičiavo darbo užmokestį už suteiktą kasmetinių atostogų laiką.

4.5. Mano, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuojant darbuotojui mokėtiną išmoką už kasmetines atostogas turėjo būti taikyti aprašo 7.1 ir 7.8 p.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad D. U. dirbo UAB „Biuro“ pagal laikinojo darbo sutartį nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. kovo 7 d. Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais atsakovas dirbo pas atsakovės klientą UAB „Philip Morris Lietuva“ pilnu krūviu, t. y. ne mažiau kaip po 40 valandų per savaitę, t. y. du mėnesius, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. vasario 19 d. jis buvo nedarbingas dėl ligos. Po to, nuo 2016 m. vasario 21 d. iki 2016 m. kovo 5 d. atsakovui buvo suteiktos kasmetinės apmokamos atostogos, t. y. 10 d. dienų. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad minimalus valandinis tarifinis atlygis už atsakovo darbą yra 2,13 Eur. 2016-04-18 darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-1760 apskaičiavo, kad D. U. darbo užmokestis už suteiktą kasmetinių atostogų laiką turėjo būti 170,40 Eur (2,13 val. x 8 val. x 10 d. d.). Nustatyta ir tai, kad ieškovė UAB „Biuro“ yra įvykdžiusi 2016-04-18 darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-1760 ir sumokėjusi atsakovui D. U. apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį už kasmetinių atostogų laiką .

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Ginčas tarp šalių ieškovės (darbdavio) ir atsakovo D. U. (darbuotojo) kilo dėl teisės taikymo klausimo, apskaičiuojant apmokėjimo už atostogas dydį.

10. DK 204 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Redakcija nuo 2015 01 01 (tar, 2014, Nr. 2014-17869) patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nuostatas apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (6.2 punktas). Skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis (7.1 punktas). Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga, statutinės valstybės tarnautojos vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo nėštumo ir gimdymo atostogoms ir statutinio valstybės tarnautojo atostogoms vaikui prižiūrėti apmokėti atvejais – mažiau kaip 6 mėnesius), vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis Aprašo 7.2 ir 7.3 papunkčių nuostatomis. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas), kaip numatyta Aprašo 6.1 papunktyje (7.5. papunktis). Aptartas teisinis reguliavimas suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovės minimas laikotarpis nuo 2015-11-01 iki 2016-02-19, kai atsakovas buvo nedarbingas, negali būti įskaitytas laikotarpį, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, kadangi darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai įmonėje nedirbo. Dėl to apeliantės argumentai dėl nepagrįsto Aprašo 7.4 punkto taikymo atmestini kaip nepagrįstai.

11. Kaip anksčiau minėta, byloje nustatyta, jog atsakovas du mėnesius dirbo pas atsakovės klientą UAB „Philip Morris Lietuva“ pilnu krūviu, t. y. ne mažiau kaip po 40 valandų per savaitę (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Iš skundžiamo Darbo ginčų komisijos, kuri yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, 2016-04-18 sprendimo turinio matyti, kad komisijai, nustatant faktą dėl atsakovo dirbto darbo laiko, nekilo jokių abejonių. Šiuo atveju apeliantė, neigdama Darbo ginčų komisijos nustatytą ir pirmosios instancijos teismo patvirtintą faktą, jog atsakovas du mėnesius dirbo pas atsakovės klientą UAB „Philip Morris Lietuva“ pilnu krūviu, t. y. ne mažiau kaip po 40 valandų per savaitę, pateikia tik savo pačios (įmonės) atstovų patvirtintus įrodymus: 2013-01-02 Laikinųjų darbuotojų siuntimo grafiką, 2015-09-04 Laikinojo darbo su atsakovu sutartį Nr. 70826, 2017-03-24 atsakovo siuntimų dirbti grafiką, 2017-03-30 Pažymą dėl atsakovo darbo grafiko 2015 m. rugsėjo mėn. – 2015 m. spalio mėn., 2017-03-30 Pranešimas apie taikomą praktiką dėl darbuotojų kvietimo dirbti, kt., tačiau akcentuotina, kad nė vienas rašytinis įrodymas nėra suderintas ir patvirtintas su UAB „Philip Morris Lietuva“ antspaudu, parašu, kt. Bylos duomenų visuma leidžia spręsti, kad apeliantė neįrodė, kad atsakovas tik po 1 val. per dieną dirbo / turėjo dirbti įmonėje UAB „Philip Morris Lietuva“ (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai).

12. Kolegijos nuomone, apeliantė neteisi teigdama, kad pagal UAB „Biuro“ 2013-01-02 laikinųjų darbuotojų siuntimų grafiką D. U. buvo numatytos dirbti 2 darbo dienos, t. y. 2016-02-21 ir 2016-02-28 po 1 valandą, todėl darbuotojui mokėtina išmoka taikant Aprašo 7.4 p. turėtų būti apskaičiuojama įvertinant darbuotojo darbo dienų ir valandų skaičių atostogų laikotarpiu, kas sudaro 4,26 Eur (2,13 Eur x 1 vai x 2 d. d.). Šiuo aspektu aktualu tai, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį netaikoma prielaida, kiek laiko darbuotojas būtų dirbęs, o kaip anksčiau nurodyta, atsižvelgiama į ankstesnį dirbtą laikotarpį.

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Aprašo nuostatas ir teisingai apskaičiavo (patvirtino Darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumą) atsakovui priteistiną vidutinį darbo užmokestį, todėl nepadarė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, taikymo pažeidimų.

14. Analizuojant ginčą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinės padėties, akcentuotina, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra dalyvaujantis byloje asmuo, nes neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio l dalis). Pažymėtina, kad darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio. Taigi, byloje, kurioje vyksta ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio (ieškovė) ir reiškiami su darbo santykiais susiję reikalavimai, tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis – darbdavys ar darbuotojas, o ne darbo ginčą tarp šalių nagrinėjantis ikiteisminis organas (DK 287 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnis). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovės dėstomas aplinkybes nustatęs, jog darbuotojas galbūt yra atsakingas pagal ieškovės pareikštą ieškinį, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė netinkamai pasirinko vieną iš atsakovų – Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nepagrįstai reiškė šiai atsakovei reikalavimus.

15. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Marius DobrovolskisAušra MaškevičienėAlbina Pupeikienė