Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-05-03 · Civilinė byla Nr. e2-126-980/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-03Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-07-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
e2-126-980/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06160-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Ieškovas
UAB „Biuro“
Atsakovas
D. U., LR valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Vytautas Kaklys
Civilinė byla Nr. e2-126-980/2017(Proceso Nr. 2-06-3-06160-2016-3)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.3.3.; 1.3.2.7.; 3.2.6.; 3.2.6.4.;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 3 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai, Deimantei Žilienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Biuro“ atstovui advokatui Vytautui Kakliui,atsakovui D. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Biuro“ ieškinį atsakovams D. U., LR valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Darbo ginčų komisijos 2016-04-18 sprendimo panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-04-18 sprendimą darbo byloje Nr. APS-3-2594/2016 dalyje, kuria nuspręsta išieškoti iš UAB „Biuro“ D. U. naudai 149,10 Eur darbo užmokesčio už kasmetines atostogas neatskaičius mokesčių ir D. U. prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijai „išieškoti už 2016 02 21 iki 2016 03 06 už atostogas“ pripažinti neteisėtu ir atmesti. Nurodė, kad Komisija nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad iki nelaimingo atsitikimo darbuotojas pas darbo naudotoją „Philip Morris Lietuva“ dirbo pilnu krūviu, todėl jeigu nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, jis ir toliau taip būtų dirbęs, o dėl to neteisingai paskaičiavo darbo užmokestį už suteiktą kasmetinių atostogų laiką. Komisijos išvada dėl neteisingai paskaičiuoto darbo užmokesčio už suteiktą kasmetinių atostogų laiką yra grindžiama prielaida, o ne įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovas LR valstybinė darbo inspekcija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatytą darbo ginčų nagrinėjimo tvarką teisme byla dėl darbo ginčo yra nagrinėjama iš esmės, teikiant ieškinį, VDI nėra ir negali būti teisiškai suinteresuota bylos baigtimi, todėl nėra proceso dalyvė (CPK 37 ir 61 straipsniai). Teismų formuojamoje praktikoje (pvz., 2012-02-09 LVAT nutarimas administracinėje byloje Nr. A442-138/2012, 2011-04-18 LVAT nutarimas administracinėje byloje Nr. A146-71/2011), skundžiant išankstinės ne teismo tvarka administracinius ginčus nagrinėjančios kvaziteisminės institucijos - administracinių ginčų komisijų (toliau – Komisija), priimtus sprendimus, šalys teisme nesikeičia, o Komisija byloje nedalyvauja. Nurodo, kad privaloma ikiteismine tvarka darbo ginčus nagrinėjančios darbo ginčų komisijos veiklos pobūdis, organizavimas ir principai yra analogiški taikintiniems administracinių ginčų komisijai, todėl darbo ginčų komisija taip pat negali būti šalimi ir dalyvauti ikiteismine tvarka išnagrinėtose darbo bylose, kai tokios bylos nagrinėjamos teisme pagal šalių ieškinius. Tokia praktika formuojama ir nuo 2013 m. sausio 01 d. veikiančių darbo ginčų komisijų prie VDI teritorinių skyrių veiklos atžvilgiu – pvz., 2014 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1080-302/2014 teismas konstatavo, jog „Darbo ginčų komisijos, kaip ginčo išankstinio nagrinėjimo institucija, taip pat neįtraukiama į bylą proceso dalyviu, kadangi ji jokio suinteresuotumo byloje neturi“. Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad įstatymas nenumato galimybės tiesiogiai teismui apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimus.

Ieškovo atstovas advokatas V. Kaklys teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas D. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog kategoriškai nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi mano, jog jam atostoginių dydis darbo ginčų komisijoje buvo apskaičiuotas pagrįstai ir išmokėtas tinkamai pagal įstatymą. Papildomai paaiškino, kad jis išdirbo du pilnus mėnesius – rugsėjį ir spalįn net su viršvalandžiais, o trečią mėnesį jis buvo nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą – patyrė kojos traumą. Po to, kai baigėsi jo nedarbingumas, jis norėjo papildomai gydytis ir paprašė atostogų, tačiau jam buvo paskaičiuota labai maža atostogų kompensacija tik apie 20 Eur, todėl jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Prašo nekeisti darbo ginčų komisijos sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčas tarp – šalių ieškovo, darbdavio ir atsakovo D. U., darbuotojo kilo dėl teisės taikymo klausimo apskaičiuojant apmokėjimo už atostogas dydį.

Bylos duomenimis šalių paaiškinimais nustatyta, kad D. U. dirbo UAB „Biuro“ pagal laikinojo darbo sutartį nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. kovo 7 d. Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais atsakovas D. U. dirbo pas atsakovo klientą „Philip Morris Lietuva“ pilnu krūviu, t.y. ne mažiau kaip po 40 valandų per savaitę, t.y. du mėnesius, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. vasario 19 d. jis buvo nedarbingas dėl ligos. Po ko, nuo 2016 m. vasario 21 d. iki 2016 m. kovo 5 d. atsakovui buvo suteiktos kasmetinės apmokamos atostogos, t.y. 10 d. dienų.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad darbo sutartimi šalys susitarė, kad minimalus valandinis tarifinis atlygis už atsakovo darbą yra 2,13 Eur.

2016-04-18 darbo ginčų komisija sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo, kad D. U. darbo užmokestis už suteiktą kasmetinių atostogų laiką turėjo būti 170,40 Eur (2,13 val.x8 val.x 10 d.d.).

Nustatyta, kad ieškovas UAB „Biuro“ yra įvykdęs 2016-04-18 darbo ginčų komisija sprendimą Nr. DGKS-1760 ir sumokėjęs atsakovui D. U. apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį už kasmetinių atostogų laiką .

Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Nauja redakcija nuo 2015 01 01 (tar, 2014, Nr. 2014-17869) 7.4 punktas numato, jog jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga, statutinės valstybės tarnautojos vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo nėštumo ir gimdymo atostogoms ir statutinio valstybės tarnautojo atostogoms vaikui prižiūrėti apmokėti atvejais – mažiau kaip 6 mėnesius), vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis Aprašo 7.2 ir 7.3 papunkčių nuostatomis.

Aprašo 7.2 punktas numato, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). 7.3. Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Tuo tarpu ieškovas, skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį už suteiktas kasmetines apmokamas atostogas darbuotojui V. U., netinkamai taikė minėto aprašo nuostatas, skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį ir už mėnesį, kurį darbuotojas buvo nedarbingas dėl ligos ir negavo pajamų iš darbdavio.

Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 7 d. nutarime konstatavo, kad "<...> dirbančiojo teisė į kasmetines mokamas atostogas – jo konstitucinė teisė (Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs ir tai, kad įstatyme nustatant iš Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalies kylančios konstitucinės teisės į kasmetines mokamas atostogas esmines įgyvendinimo sąlygas turi būti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų dirbantiems asmenims galimybę realiai pasinaudoti šia savo konstitucine teise (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas).

Be to, teismas sutinka su atsakovo LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime išdėstyta pozicija, jog kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytą darbo ginčų nagrinėjimo tvarką teisme byla dėl darbo ginčo yra nagrinėjama iš esmės, teikiant ieškinį, todėl Valstybinė darbo inspekcija nėra ir negali būti teisiškai suinteresuota bylos baigtimi, todėl ir nėra proceso dalyve. Tokiu būdu matyti, jog ieškovas, reikšdamas ieškinį, netinkamai pasirinko vieną iš atsakovų ir nepagrįstai reiškė šiam atsakovui reikalavimus.

Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog 2016-04-18 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais pagrindo nėra, o ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Rašytinių duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Palikti galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2016-04-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė