Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Patenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir iš A. S. valstybei priteista 323,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą per įstatymo nustatytą terminą negauta.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 2 punktas)

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Nuteistasis A. S. pateikė „Skundo priedą į atsiliepimą“, kuriame pakartotinai nurodė aplinkybes apie tai, kad jis neneigia, jog dėl į akis papurkštų dujų, nematydamas kažkur įspyrė, teigia, jog pareigūnui galėjo įspirti netyčia, pakartotinai prašo į bausmės laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laiką bei pritaikyti nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Toks nuteistojo pateiktas „Skundo priedas į atsiliepimą“ vertinamas kaip jo apeliacinio skundo papildymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta galimybė paduotus skundus keisti ar pildyti, šie skundai gali būti tik atšaukiami (BPK 316 straipsnis), A. S. pateiktas „Skundo priedas į atsiliepimą“ nenagrinėjamas.

8. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, bei prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

8.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai veiką kvalifikavo pagal BK 286 straipsnį.

8.6. Visuma šių aptartų įrodymų patvirtina, jog nuteistojo A. S. veikoje yra nustatyti visi BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai.

8.7. Kaip jau minėta, BK 286 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-246-942/2020 ir kt.).

8.8. Nors nuteistasis A. S. tvirtina, kad jis nukentėjusiajam, kaip policijos pareigūnui, įspyrė netyčia, nes nematė dėl į akis papurkštų dujų, tačiau tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti.

8.10. Nors nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde teigia, kad jo parodymus, t. y., jog jis netyčia įspyrė policijos pareigūnui, patvirtina P. V. parodymai, tačiau teisėjų kolegija su tokiu skundo argumentu nesutinka.

8.11. P. V. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nebuvo, jis liudytoju buvo apklaustas tik pirmosios instancijos teismo posėdyje, po įvykio praėjus pusmečiui. P. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis buvo pasodintas į policijos tarnybinį automobilį, pro automobilio langus matė, kaip A. S. buvo uždėti antrankiai ir pastarasis buvo atvestas prie tarnybinio automobilio, A. S. pareigūnams nesipriešino, nieko nedarė, nespardė, elgėsi ramiai, jokių veiksmų pareigūnų atžvilgiu neatliko, matė, kaip kažkoks trečias asmuo – taip pat pareigūnas, apsirengęs civiliais rūbais, priėjęs prie šalikelėje ant žemės gulinčio A. S., pakėlęs koją, ją uždėjo A. S. ant veido, A. S. pradėjo mindyti, tada jis suriko: „ką darai?“, tuo metu kiti du pareigūnai tą žmogų patraukė. Liudytojas taip pat parodė matęs kruviną ir nubrozdintą A. S. veidą bei tvirtino, kad jis iš tarnybinio automobilio nebuvo išlaipintas ir kartu su A. S. buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, A. S. buvo nupurkštas dujomis. Teismo posėdžio metu, atsakydamas į paties A. S. klausimą, liudytojas P. V. parodė, kad A. S. pareigūnui spyrė lauke, kai du pareigūnai jį laikė ir vedė. Vertinant tokius liudytojo P. V. parodymus, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, jog liudytojas apie įvykio aplinkybes buvo apklaustas po įvykio praėjus pusmečiui, bet ir į tai, kad P. V. yra nuteistojo draugas, kuris apie įvykio aplinkybes buvo apklaustas paties nuteistojo iniciatyva, pažymint ir tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad liudytojas ir nuteistasis ne kartą buvo nuteisti už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė veikdami kartu. Paminėtina, jog policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, vyko sulaikyti įtariamųjų, kaip byloje buvo nustatyta, būtent nuteistasis ir liudytojas P. V. buvo įvardinti kaip asmenys, galimai įvykdę nusikalstamą veiką, todėl jie buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantas ir liudytojas P. V. buvo suimti ir laikomi kartu (duomenys neskelbtini) kalėjime. Šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog liudytojas P. V. yra suinteresuotas A. S. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, liudytojo P. V. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, juos paneigia byloje esantys policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai, taip pat aukščiau aptarti nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo A. G. parodymai. Nors liudytojas P. V. teigė, kad jis „jau daug metų nevartoja alkoholio“, todėl užuodė, jog ant A. S. veido užlipęs vyriškis buvo neblaivus, tačiau iš alkotesterio parodymų matyti, kad P. V. 2022-11-01 16.09 val. buvo nustatytas 0,99 promilių girtumas (1 t., b. l. 25), t. y. įvykio metu pats liudytojas buvo neblaivus. Taip pat liudytojas P. V. teigė, kad jis iš policijos tarnybinio automobilio nebuvo išlaipintas ir kartu su A. S. buvo pristatytas į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini). Tačiau tokius liudytojo parodymus paneigia byloje esantys policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog P. V. ne kartą buvo išlaipintas iš policijos tarnybinio automobilio, kad A. S. į policijos komisariatą išvežė į įvykio vietą iškviestas kitas policijos pareigūnų ekipažas. Taigi, į policijos įstaigą liudytojas buvo pristatytas ne kartu su nuteistuoju A. S.. Be to, liudytojo P. V. parodymus, jog A. S. elgėsi ramiai, nesipriešino policijos pareigūnams, niekam nespyrė, taip pat paneigia policijos pareigūnų A. B., A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, A. B. iš karto po įvykio, t. y. 2022-11-01, surašytame tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (1 t., b. l. 77–78), bei policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad A. S. ne tik šaukė, keikėsi, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos poareigūnus, bet ir aktyviais veiksmais priešinosi, dėl to jam ne tik buvo uždėti antrankiai, bet ir panaudotos specialiosios priemonės – dujos (1 t., b. l. 70–76). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš pradžių liudytojas P. V. teigė, kad A. S. niekam nespyrė, tačiau, jau atsakydamas į A. S. klausimą, liudytojas nurodė, jog matė, kaip A. S. spyrė pareigūnui. Be to, liudytojo P. V. parodymus, kad A. S. elgėsi ramiai, niekam nespyrė, paneigia ir paties nuteistojo A. S. prisipažinimas, jog jis kažkam įspyrė. Įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą ir atsižvelgusi į liudytojo P. V. suinteresuotumą bylos baigtimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad liudytojo P. V. parodymai nepatvirtina nuteistojo A. S. iškeltos versijos, kad jis nukentėjusiajam tyčia neįspyrė.

8.12. Be to, nuteistojo A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotus parodymus apie įvykio aplinkybes – pargriovimą ant žemės, antrankių uždėjimą, spyrį ir kt., paneigia byloje esantys policijos pareigūnų A. B. ir A. G. „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai. Iš minėtų vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nuteistasis A. S. nesiblaškė po kelią, bet, priešingai, sėdėjo kelkraštyje ir elgėsi pakankamai ramiai, net vedamas į policijos tarnybinį automobilį, jis pakluso nukentėjusiojo (uniformuoto policijos pareigūno A. B.) teisėtam reikalavimui lipti į tarnybinį automobilį. Iš vaizdo įrašų taip pat matyti, kad nuteistasis agresyviai pradėjo elgtis jau patalpintas į policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą – pradėjo rėkti, ranka daužyti į laikino sulaikymo patalpos grotas, keikėsi, grasino „užmušti“, sakė necenzūrinius žodžius, net kelis kartus policijos pareigūno paprašytas nusiraminti, A. S. nenusiramino, todėl policijos pareigūnas A. S. išlaipino iš tarnybinio automobilio ir, paguldęs jį ant žemės, jam uždėjo antrankius. Taigi, antrankiai nuteistajam A. S. buvo uždėti ne iš karto atvykus policijos pareigūnams, o tik po to, kai apeliantas nenusiramino, jau būdamas patalpintas į policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Be to, iš vaizdo įrašų matyti, kad, jau antrą kartą antrankiais surakintą A. S. įsodinus į tarnybinį automobilį, nuteistasis toliau grasino, įžeidinėjo, išsakė necenzūrinius žodžius policijos pareigūnams, pareigūnui bandant uždaryti laikino sulaikymo patalpos grotas, A. S. to padaryti neleido - spyrė į grotas, atsistojęs ir pasilenkęs, sakydamas: „ku tu gundini ka?“, koja spyrė pareigūnui, po ko pareigūnas, A. S. paėmęs už pečių, išlaipino iš tarnybinio automobilio, paguldė ant žemės ir laikė prispaustą ant žemės, kol atvažiavo kitas policijos ekipažas. Kai tuo metu paguldytas ant žemės ir laikomas prispaustas nuteistasis pradėjo atsiprašinėti pareigūno, teigdamas: „atsiprašau, pareigūne“, sakydamas, kad jau nusiramino, kad pasikarščiavo, susinervino, kad nieko nebedarys. Pažymėtina, jog vaizdo įrašuose girdėti, kaip prie policijos tarnybinio automobilio priėję pašaliniai asmenys apeliantui išreiškė pastabas, kad „negalima taip kalbėti su pareigūnu“. Be to, pats nuteistasis, išsakydamas necenzūrinius žodžius, įžeidinėjimus, grasinimus, juos adresavo būtent policijos pareigūnams, aiškiai įvardindamas žodį „pareigūnai“. Įvertinus visumą, daroma išvada, jog aptartuose vaizdo įrašuose nurodyta veiksmų seka ir nuteistojo atliktų veiksmų pobūdis, intensyvumas paneigia apelianto teiginius, kad jis nukentėjusiajam A. B. į krūtinę įspyrė netyčia, bet, priešingai, patvirtina, jog nuteistasis suprato, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. spirdamas nukentėjusiajam A. B. į krūtinę, priešinasi valstybės tarnautojui ir norėjo taip veikti. Dėl to jo veiksmuose yra nustatyti visi BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai.

8.13. Nors vaizdo įrašai patvirtina nuteistojo A. S. teiginius, jog jis šio sulaikymo metu patyrė sužalojimą veide, be to, sužalojimus patvirtina ir paties nuteistojo pateikta (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-11-01 20.54 val. surašyto į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolo kopija (2 t., b. l. 59), iš kurios matyti, jog A. S. dešinėje veido pusėje buvo užfiksuotas nubrozdinimas ir įdrėskimas, tačiau, kaip matyti iš aptartų policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų, iki spyrio nukentėjusiajam nuteistasis A. S. nusiskundimų dėl sveikatos neišreiškė (pvz., kad jam į akis buvo papurkšta dujų ir jis nieko nemato), be to, akivaizdžių sužalojimų ant nuteistojo kūno nebuvo matyti. Pažymėtina, kad ir 2022-11-01 į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole nurodyta, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės pretenzijų neturėjo. Taigi, šie duomenys nepaneigia, jog nurodytą sužalojimą nuteistasis patyrė galimai dėl savo paties veiksmų, t. y. muistydamasis, kai policijos pareigūnai, nutraukę jo aktyvius pasipriešinimo veiksmus, laikė paguldytą ir prispaustą ant žemės, kol atvyko kitas policijos ekipažas. Be to, aptarti vaizdo įrašai paneigia tiek nuteistojo, tiek ir apelianto iniciatyva pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausto P. V. parodymus, kad policijos pareigūnas koja (batu) prispaudęs laikė A. S. veidą ir taip jį sužalojo.

9. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei tai, kad nuteistojo ir liudytojo P. V. parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo A. G. parodymai bei byloje esantys įrodymai (asmens apžiūros protokole, vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys), daroma išvada, jog nuteistasis suprato, kad priešinasi valstybės tarnutojui – nukentėjusiajam A. B. ir tyčia jam vieną kartą koja įspyrė į krūtinę, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, kurį nukentėjusysis įvertino 4 iš 10 balų, teigdamas, jog skausmą jautė pusvalandį. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistojo A. S. veiksmuose nustatyti visi subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymiai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 286 straipsnį.

10. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK nuostatų nepažeidė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir A. S. pagal BK 286 straipsnį išteisinti nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės ir atliktos bausmės įskaitymo

11. Nors apeliantas skunde nepasisako dėl jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau prašo priimti jo atžvilgiu teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą sprendimą, pasisako ir dėl nuteistajam A. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bei apeliantui paskirtos subendrintos bausmės. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja, prašydama patenkinti A. S. apeliacinį skundą, prašė sumažinti jam paskirtą bausmę.

12. Pažymėtina, kad bausmė asmeniui turi būti teisinga ir tinkamai individualizuota. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, iš esmės BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė.

13. A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,86 promilių girtumas), ir tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

14. Nuteistasis išsituokęs, nuo 2021-03-10 oficialiai niekur nedirbo (1 t., b. l. 89), laikotarpiu nuo 2021-10-15 iki 2022-05-10 buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 90). Iš bylos matyti, kad jis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas septynis kartus, tame tarpe ir už statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų nevykdymą, šių tarnautojų garbės ir orumo pažeminimą, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 98). Taip pat iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų matyti, jog A. S. anksčiau buvo teistas net penkiolika kartų, tarp jų ir pagal BK 286 straipsnį, kiti teistumai susiję su turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu bei nusikaltimais žmogaus sveikatai (1 t., b. l. 100-118). Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą A. S. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas įvykdė neišnykus teistumui bei praėjus tik kiek daugiau nei penkiems mėnesiams po to, kai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu ir patikslintu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartimi, buvo nuteistas už plėšimą ir vagystę. Be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-74-951/2023, kurioje A. S. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Iš pažymos apie ankstesnius nuteistojo teistumus matyti, jog jam anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu) bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis toliau darė tyčines nusikalstamas veikas. Šie paminėti duomenys itin neigiamai charakterizuoja apeliantą, kaip linkusį nusikalsti asmenį, kuris išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. S. parinko BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Skirti sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – viešuosius darbus ar baudą nėra pagrindo, nes BK 41 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

15. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 3 metų, kas reiškia, jog už šio nesunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Esant nustatytoms dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus A. S. kriminalinę praeitį, teistumų skaičių, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu A. S. už jo padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė, kuri savo dydžiu yra ženkliai mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta ar aiškiai neteisinga, atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Dėl to nuteistajam paskirtos bausmės mažinti nėra teisinio pagrindo.

16. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

17. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nustatęs, kad naują nusikalstamą veiką A. S. padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu ir patikslintu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartimi, paskirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, subendrindamas nuteistajam nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Iš skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės matyti, kad nuteistajam prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies buvo pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, kuri savo dydžiu negalėjo būti mažesnė nei 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi, apylinkės teismas, taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

18. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, jog Šiaulių apygardos teismas, BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties, priimtos pagal nuteistojo prašymą pritaikyti BK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d., ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nuteistojo A. S. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu ir patikslintu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartimi, nuteistajam A. S. spręstą paskirtų bausmių subendrinimą, sumažindamas nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį iki dviejų metų, likusioje dalyje Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu ir patikslinto Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartimi, nekeisdamas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nuteistajam A. S. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu ir patikslintu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartimi, paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo, sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė taip pat turi būti iš naujo peržiūrėta ir atitinkamai sumažinta. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

19. Nuteistasis skundu prašo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki dabar bei laiką – 10 mėneisų 24 dienas, kurias jis atliko 2021 metais. Šis nuteistojo prašymas netenkinamas.

20. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad šioje byloje, kurioje A. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 286 straipsnį, nuteistasis nebuvo laikinai sulaikytas, jam jokia kardomoji priemonė nebuvo taikoma. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog nuteistajam kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo taikoma kitoje baudžiamojoje byloje, kuri šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme (baudžiamosios bylos Nr. 1-74-951/2023). Dėl paminėtų aplinkybių į skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės laiką nėra pagrindo įskaityti nuteistojo suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 1 d.

21. Be to, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. S. pagal BK 286 straipsnį paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taip pat įvertinus ir tai, jog BK 64 straipsnis, priešingai nei BK 63 straipsnio 9 dalis, nenumato galimybės į naujai paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti jau atliktos bausmės laiką, nuteistojo prašymas į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį jis, kaip teigia, yra atlikęs, netenkinamas.

22. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė A. S. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

23. BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs (išskyrus BPK 315 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį) apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu A. S. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta nebuvo. Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šios skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, t. y. nustatyti naują bausmės pradžios momentą, nes nuteistasis šiuo aspektu skundžiamo nuosprendžio neginčija, o, nesant prokuroro skundo ir taisant minėtą nuosprendžio dalį, galimai būtų sunkinama nuteistojo A. S. padėtis, kadangi būtų sprendžiamas klausimas dėl atliktos bausmės laikotarpio įskaitymo/neįskaitymo. Įvertinus tokias aplinkybes, taip pat tai, jog ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis gali sukelti neaiškumų laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai, paminėtina, kad bausmės vykdymo procese bausmę vykdanti įstaiga turi teisę kreiptis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą dėl bausmės vykdymo tvarkos nustatymo (išaiškinimo).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

25. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nuteistajam A. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja – advokatė Irma Bekerė. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 27 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3., 11 punktais, prašoma iš A. S. valstybės naudai priteisti 95,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Pažymėtina, jog nors teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų, tačiau svarbu įvertinti, jog ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundą iš dalies patenkinti. Esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinusi ir tai, kad nors nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis yra darbingas, išlaikytinių neturi, duomenų apie jo sunkią finansinę padėtį byloje nėra, skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo jau yra priteista valstybės naudai 323,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš nuteistojo valstybės naudai išieškoma tik dalis patirtų išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam A. S. paskirtų bausmių bendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu ir patikslintu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartimi, paskirtos bei Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi iš naujo nustatytos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo A. S. valstybės naudai 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.