Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. pareiškimą dėl antstolės B. T. nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pateikė pareiškimą dėl antstolės B. T. nušalinimo, jame prašė nušalinti antstolę B. T. vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00163; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – užtikrinti antstolės būtiną nušalinimą. Nurodė, kad antstolė nuo 2013-01-24 be pareiškėjos žinios pradėjo vykdyti vykdomąją bylą dėl 423,73 Eur žalos išieškojimo iš T. Ž. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos naudai. Išieškojimas pradėtas neteisėtai: pareiškėja nurodo nepadariusi neteisėtų veiksmų, todėl žala atsirasti negalėjo. Antstolė vykdo išieškojimą iš jai ir jos dukrai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nuo 2013-01-23 iki 2013-10-13 ji buvo suimta ir apie pradėtą vykdymo procesą nieko nežinojo.Antstolė B. T. 2016-07-15 patvarkymu pareikšto nušalinimo vykdomojoje byloje netenkino, nenustačiusi Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 65 straipsnyje nustatytų nusišalinimo pagrindų ir pareiškėjos pareiškimą perdavė nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-27 nutartimi pareiškimą dėl antstolės nušalinimo atmetė. Teismas nurodė, jog 2013-01-24 patvarkymu antstolė priėmė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-12 vykdomąjį raštą Nr. 1-208-201 dėl 423,73 Eur (1463,06 Lt) žalos išieškojimo iš T. Ž. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos naudai. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos pareiškime nurodomomis aplinkybėmis ir motyvais dėl antstolės nušalinimo, nustatė, kad pareiškėja nurodo jos galimą nekaltumą suponuojančius faktus. Sprendžiant dėl antstolės nušalinimo pagrindų pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra susijusios su antstolės veiksmų neteisėtumu. Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-208-201/2012 pagrindu. Antstolė visus dokumentus yra išsiuntusi pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), bei kitais žinomais adresais. Pareiškėja T. Ž. atsisako priimti procesinius dokumentus, todėl supažindinta žodžiu, 2015-05-03 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo pareiškėjai 2016-05-26 įteiktas žodžiu (v. b. l. 110). Pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kad egzistuoja bent vienas iš antstolio nušalinimo pagrindų, nurodytų CPK 65 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso normos, reglamentuojančios nušalinimo institutą reikalauja, kad nušalinimas būtų motyvuotas. Teismas neturi pagrindo iš pareiškėjos pareiškimo turinio spręsti apie CPK 65 straipsnyje nustatytų nusišalinimo pagrindų bei aplinkybių, keliančių abejonių dėl antstolės nešališkumo, buvimą. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – užtikrinti antstolės būtiną nušalinimą, o jeigu ji pati nenusišalins, nušalinti ją teismo nutartimi įstatymo numatyta tvarka, kadangi prašymas yra tapatus pareiškimo reikalavimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-27 nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.Skunde pareiškėja nurodo, jog antstolė vykdo vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš UAB „Smart solutions“ T. Ž. naudai. Antstolė negali vykdyti dviejų vykdomųjų bylų, kuriose išieškotojai skirtingi asmenys, nes tai sukelia interesų konfliktą. Be to, antstolė pareiškėjai negrąžina vykdomųjų dokumentų iš vykdomųjų bylų Nr. 0005/16/01091 ir Nr. 0005/16/01092. Antstolė taip pat nepagrįstai neįvertino to, jog pareiškėja bylinėjasi su kitais bankrutavusiais darbdaviais. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą antstolei nusišalinti Civilinio proceso kodekso 65 straipsnio pagrindu.Pareiškėja teigia, jog nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą, taip iš jos buvo atimta teisė apsiginti, pažeistas rungimosi principas, nebuvo suteikta galimybė nušalinti bylą nagrinėsiančią teisėją. Dėl šios priežasties teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Šioje byloje pareiškėja pateikė pareiškimą dėl antstolės B. T. nušalinimo, jame prašė nušalinti antstolę B. T. vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00163; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – užtikrinti antstolės būtiną nušalinimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atsisakė tenkinti, konstatavęs, jog nenustatyta jokių antstolės nušalinimo pagrindų.CPK 636 straipsnyje numatyta, kad skolininkas antstolį gali nušalinti esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams, pareikšdamas nušalinimą raštu. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus. Nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą (CPK 636 str. 1 d., 2 d., 3 d.). Pagal Civilinio proceso kodekso 65 straipsnio nuostatas teisėjas (šiuo atveju antstolis) privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas bylose: 1) kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas. Be šio kodekso 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 str.).Pareiškėja teigia, jog šiuo atveju egzistuoja antstolės nušalinimo pagrindas. Savo poziciją argumentuoja tuo, jog antstolė vykdo dvi vykdomąsias bylas, vienoje jų pareiškėja yra skolininkė, kitoje – išieškotoja, antstolė negrąžina jai dokumentų iš vykdomųjų bylų Nr. 0005/16/01091 ir Nr. 0005/16/01092, be to, antstolė taip pat nepagrįstai neįvertino to, jog pareiškėja bylinėjasi su kitais bankrutavusiais darbdaviais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymas nenumato draudimo antstolei vykdyti skirtingų vykdomųjų bylų, kai vienoje jų tas pats asmuo yra išieškotojas, o kitoje - skolininkas. Tai savaime nereiškia interesų konflikto ir nesudaro pagrindo nušalinti antstolę. Vykdomojoje byloje nėra nustatyta, jog antstolė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus ar veikusi prieš pareiškėjos interesus, būtų jos atžvilgiu šališkai nusiteikusi. Pareiškėja būtinybę nušalinti antstolę grindžia subjektyviomis prielaidomis, kurios nepagrindžia antstolės suinteresuotumo. Jei pareiškėja mano, jog antstolė pažeidė jos teises negrąžindama vykdomųjų dokumentų, ji turėtų skųsti šiuos veiksmus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismui visiškai neaišku, kaip, pareiškėjos nuomone, antstolės šališkumą rodo tai, kad pareiškėja bylinėjasi su kitais buvusiais darbdaviais. Nėra jokių duomenų, jog šiuo atveju antstolė vykdymo proceso metu būtų pažeidusi procesą reglamentuojančias teisės normas ar sąmoningai veikusi prieš teisėtus kitos šalies interesus. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėja šiuo atveju neįrodė egzistuojant bent vieną Civilinio proceso kodekse numatytų pagrindų nušalinti antstolę.Pažymėtina ir tai, jog nušalinimas turi būti pareikštas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus. Iš pareiškėjos skundo turinio visiškai neaišku, kokie konkrečiai ir kada atlikti antstolės veiksmai vertintini kaip sudarantys pagrindą nušalinti antstolę ir kodėl nušalinimas reiškiamas tik dabar, nors vykdomoji byla Nr. 0005/13/00163 pradėta 2013-01-24.Pareiškėja teigia, jog nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą, taip iš jos buvo atimta teisė apsiginti, pažeistas rungimosi principas, nebuvo suteikta galimybė nušalinti bylą nagrinėsiančią teisėją. Dėl šios priežasties teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų. Šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Pareiškėja pati inicijavo procesą dėl antstolės nušalinimo, šis klausimas buvo nagrinėjamas jos pareiškimo pagrindu rašytinio proceso tvarka. Pagal Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik kodekso numatytais atvejais. Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškėja pati turėjo būti aktyvi susižinodama proceso eigą, taigi pareiškėja neteisingai teigia, jog iš jos buvo atimta teisė apsiginti, pažeistas rungimosi principas ir nesuteikta galimybė nušalinti bylą nagrinėsiančią teisėją. Taip pat pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-30 nutartimi buvo netenkintas pareiškėjos T. Ž. pareiškimas dėl teisėjos Linos Giedrės nušalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo svarstymo ir civilinės bylos Nr. 2VP-11837-838/2016 nagrinėjimo. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjai buvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis.Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl antstolės nušalinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.