- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- 1-208-201/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nukentėjusysis
- K. N.
- Kaltinamasis
- T. Ž.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Vitalijus Katėnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, kaltinamosios gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, nukentėjusiajai K. N., jos atstovei pagal įstatymą I. U., nukentėjusiosios atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui Airidui Vitkevičiui, uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį:
T. Ž., 2010-06-24 apie 20.00 val., viešoje vietoje – prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėdos m., koridoriuje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y., K. N. bandant praeiti pro šalį, pastarosios nepraleido užstodama praėjimą ir tyčia įrėmusi rankas į krūtinę, pastūmė K. N., po ko, dešinės rankos plaštaka sudavė K. N. į kairę veido pusę, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai galvos sumušimą su odos nubrozdinimais kairiojo skruosto srityje, kliniškai nustatytą lengvą galvos smegenų sukrėtimą, t.y., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
T. Ž. kalta neprisipažino, parodymus duoti atsisakė.
Nukentėjusioji nepilnametė K. N. parodė, kad 2010 m. birželio 24 d., apie 20.00 val., kartu su pussesere L. N. atėjo į prekybos centrą „Akropolis“. Tik įėjusios į prekybos centrą, jos nuėjo tiesiai į tualetą, esantį netoli prie įėjimo, praėjus banko skyrių. Kai ji su pusseserė ėjo link tualeto, atkreipė dėmesį, kad netoli koridoriuko, kur yra tualetas, ant suolo sėdėjo jos klasiokė D. B. su savo mama T. Ž.. Kai ji ir pusseserė praėjo pro minėtą klasiokę ir jos mamą, nei ji, nei pusseserė su jomis nepasisveikino, nekalbėjo, nieko joms nesakė. Jos tualete užtruko ne ilgiau kaip 2 minutes. Tuo metu, kol ji buvo tualete, nei klasiokė D. B. nei jos mama T. Ž. į tualetą įėjusios nebuvo. Išėjus iš tualeto, pamatė, kad klasiokės mama T. Ž. stovi atsistojusi koridoriaus gale ir žiūri į ją. Kaip suprato, laukia, kol ji prieis. Jai su pussesere priėjus prie koridoriaus pabaigos, T. Ž. stovėjo koridoriaus viduryje, nenorėdama jų praleisti. Ji nenorėjo veltis į konfliktą ir, nieko nesakydama, bandė ją apeiti. Ji du ar tris kartus taip bandė apeiti T. Ž., t.y., tai iš vienos, tai iš kitos pusės, tačiau ji nepraleido. T. Ž. abiem rankom stumtelėjo ją tris kartus į krūtinę, vieną kartą stūmė smarkiai. T. Ž. sakė, kad ji jos dukrą vadina „debile“ ir kiek ją dar taip vadins. Ji norėjo šauktis pagalbos, tačiau po tokių T. Ž. veiksmų buvo labai išsigandusi, todėl nieko nesakė. T. Ž. vieną kartą plaštaka stipriai jai sudavė į kairę veido pusę. Po smūgio ji buvo labai išsigandusi, pasimetusi. Visą laiką pusseserė Laura buvo šalia, ji nieko nesakė, nieko nedarė, taip pat buvo išsigandusi. Kai buvo stumdoma, ji niekur atsitrenkusi nebuvo. Visas tas įvykis vyko labai greitai. Po suduoto smūgio T. Ž. nuo jos greitai pasitraukė. Ji paskambino mamai ir pasakė apie įvykį bei laukė, kol ji atvažiuos. Po to kreipėsi į vaikų ligoninę, kur buvo apžiūrėta. Grįžtant į namus, lipant laiptais, jai pasidarė silpna, atsirėmė į sieną, nusibrozdindama skruostą, nes buvo praradusi sąmonę. Tą naktį, būnant namuose, jai pasidarė bloga, silpna, krėtė drebulys, todėl kitą rytą vėl kreipėsi į Vaikų ligonę, kur ją paguldė. Iš ligoninės išleido tik 2010-06-27. T. Ž. dukra D. B. prie jos priėjusi nebuvo, nieko nesakė, nedarė, ji tik sėdėjo ant suoliuko ir žiūrėjo. Ji nežino, kodėl T. Ž. jai užtvėrė kelią, kodėl stumdė bei jai sudavė. Mokykloje ji su D. B. stengėsi nebendrauti, jokių santykių nepalaikyti. D. B. mokykloje provokuodavo konfliktus, elgdavosi iššaukiamai, jos visa klasė nemėgo. Kadangi visi žino, kad D. B. ir jos mama yra konfliktiškos, tai klasiokai stengėsi su D. B. nebendrauti, nesivelti į konfliktus.
Iš specialisto išvados Nr. G 888/10 (03) matyti, kad K. N. buvo padarytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu kairio skruosto srityje, kliniškai nustatytu lengvu galvos smegenų sukrėtimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l.48-49).
Šią specialisto išvadą patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas R. P..
I. U., nepilnametės K. N. atstovė pagal įstatymą, parodė, kad 2010 m. birželio 24 d., apie 20.00 val., jai paskambino dukra K. N.. Jai pradėjus kalbėti, pajuto, kad kažkas atsitiko, iš balso dukra atrodė išsigandusi, pasimetusi, kalbėjo pauzėmis. Dukra pasakė, kad prekybos centre „Akropolis“ ją užpuolė ir sumušė jos klasiokės D. B. mama. Ji greitai nuvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, kur pasitiko dukra K. N. ir jos pusseserė L. N.. Iš karto pastebėjo, kad ištinusi dukros kairės veido pusės viršutinė lūpa. Dukra buvo išbalusi, pasimetusi, ėmė verkti, negalėjo rišliai papasakoti įvykio. Apie įvykį prekybos centre jai papasakojo su ja buvusi pusseserė Laura. Pasakė, kad ji ir Krisitina išėjo iš „Akropolyje“ esančio tualeto ir prie jų priėjo jai nepažįstama moteris, kaip ji vėliau sužinojo iš Kristinos – jos klasiokės Dianos mama, kuri stumdė Kristiną ir vieną kartą ranka sudavė jai į veidą. Kartu su dukra ir jos pussesere nuėjo į „Akropolio“ informaciją pasiteirauti dėl filmuotos medžiagos, kurioje galimai būtų užfiksuotas nurodytas įvykis. Pasakė, kad filmuota medžiaga yra. Ji nusiramino, su dukra nuvažiavo į VĮ Klaipėdos vaikų ligoninę, kur Kristiną apžiūrėjo ir išleido į namus. Važiuodamos į namus, jos vėl užsuko į prekybos centrą „Akropolis“, kur kreipėsi į apsaugos darbuotojus ir buvo parodyta nufilmuota medžiaga. Grįžtant į namus, lipant laiptais, dukra pasiskundė, kad jai silpna, atsisukusi pamatė, kad dukra smunka ir vos spėjo ją pagauti. Dukra, slysdama siena, nusibrozdino veidą. Naktį dukra blogai jautėsi, krėtė šaltis, pykino. Kitą rytą vėl kreipėsi į VĮ Klaipėdos vaikų ligoninę, kur dukra buvo paguldyta 2 dienoms. Kartu su Kristina klasėje mokosi D. B.. Su jos mama T. Ž. ji bendravusi nėra, tačiau iš mokyklos direktorės ne kartą yra girdėjusi, kad T. Ž. pastoviai rašo mokyklai skundus, kurie yra visiškai nepagrįsti. Dukra pasakojo, kad jos klasiokė D. B. mokykloje elgiasi iššaukiamai, provokuoja konfliktus klasėje, su ja niekas nedraugauja. T. Ž. pastoviai rašo nepagrįstus skundus, kuriuose skundžia D. B. klasiokus, nurodydama, kad šie skriaudžia jos dukra, ją pravardžiuoja. Tokį skundą ji yra parašiusi ir dėl jos dukros. 2010-06-25 N. N. pateikė pareiškimą Klaipėdos m. 2 PK, kur sužinojo, kad D. B. mama taip pat parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jos dukra K. N. prekybos centre „Akropolis“, esančiame tualete pavogė jos žiedą. Kodėl T. Ž. parašė tokį pareiškimą, ji nežino, kadangi tokio įvykio tikrai nebuvo. Dukra, sužinojusi, kad T. Ž. parašė tokį pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji pavogė žiedą, patyrė šoką, moralinę traumą.
Liudytoja L. N. parodė, kad 2010 m. birželio 24 d., kartu su pussesere K. N. atėjo į prekybos centrą „Akropolis“. Tik įėjusios į prekybos centrą, jos abi nuėjo į tualetą, esantį netoli prie įėjimo. Tualete užtruko ne ilgiau kaip 5 minutes. Kol jos buvo tualete, nei Kristinos klasiokė Bode, nei jos mama į tualetą įėjusios nebuvo. Išėjus iš tualeto, pamatė, kad T. Ž., jas pamačiusi, atsistojo koridoriaus gale, prie suoliuko. Joms priėjus prie koridoriaus pabaigos, T. Ž. stovėjo per koridoriaus viduryje, nenorėdama jų praleisti. T. Ž. šaukė ant Kristinos, sakydama, kaip ji jos dukrą gali vadinti „durnele“. Kristina tuo metu stovėjo jai už nugaros. Kai T. Ž. ėmė šaukti, Kristina išėjo iš už nugaros ir jos abi bandė apeiti minėtą moterį, tačiau pastaroji jų nepraleido, vis užstodama kelią, pasitraukdama į tą pusę, pro kurią jos norėjo praeiti. T. Ž. abiem rankomis stumtelėjo Kristiną nemažiau kaip tris kartus į krūtinę. Kristina bandė šauktis pagalbos, pro šalį ėjo kažkokie žmonės, tačiau jie niekaip nesureagavo ir nepriėjo. Ji pati buvo išsigandusi, šoke nuo to, kas čia vyko, dėl to pagalbos ir nešaukė. Kristinai pavyko šiek tiek išeiti į priekį ir ji matė, kaip T. Ž. dešine ranka smarkiai sudavė Kristinai į kairę veido pusę. Smūgis buvo stiprus, nes Kristina net susvirduliavo. Kristina buvo labai išsigandusi, ji taip pat buvo išsigandusi, abi buvo pasimetusios. T. Ž. puolė bėgti iš „Akropolio“ pro gretimai buvusį išėjimą, paskui ją iš „Akropolio“ išbėgo ir jos dukra. Viso to įvykio metu T. Ž. dukra Bode prie jų priėjusi nebuvo, nieko nesakė. Kristina paskambino mamai, pasakė apie įvykį ir jos abi laukė, kol ji atvažiuos. Atvykus Kristinos mama, apie įvykį jai daugiau pasakojo ji, kadangi pati Kristina buvo labai išsigandusi, šoke. To įvykio metu ji taip pat buvo išsigandusi, bijojo, kad jai taip pat minėta moteris gali suduoti, kadangi, kiek buvo girdėjusi iš Kristinos pasakojimų, minėta moteris yra neprognozuojama. Po to jie nuvyko į vaikų ligoninę, kur Kristina buvo apžiūrėta.
Liudytoja Z. N. parodė, kad L. N. yra jos dukra. 2010 m. birželio mėnesio pabaigoje Laura buvo išvykusi į Klaipėdą, pas ten gyvenančią pusseserę Kristiną. Grįžusi iš Klaipėdos, dukra papasakojo, kad ji kartu su Kristina nuėjo į prekybos centrą „Akropolis“. Prie vieno iš prekybos centre esančių tualetų K. N. užpuolė jai nepažįstama moteris, kuri stumdė Kristiną, šaukė ant jos, vieną kartą ranka sudavė į veidą. Įvykio metu ji buvo išsigandusi, šoko būsenos, bijojo, kad minėta moteris nepradėtų mušti ir jos. T. Ž. jai nieko nedarė, Laura tik buvo išsigandusi.
Daiktų pateikimo protokolu iš saugos tarnybos AB “Euro cash 1” paimta skaitmeninė laikmena su vaizdo medžiaga (t.1, b.l.42).
2010-10-12 apžiūros protokolu apžiūrėtas CD plokštelėje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip 2010-06-24 apie 20.03 val., siaurame koridoriuje, prie tualeto ant suoliuko sėdi mergaitė ir moteris. 20.08 val., į tualetą įeina dvi merginos - viena aukštesnė, o kita žemesnė. Netrukus merginos išeina pro tualeto duris ir eina koridoriumi, o ant suoliuko sėdėjusi moteris atsistoja ir eina link dviejų merginų. Tada pastaroji užstoja joms praėjimą. Žemesniajai merginai bandant apeiti minėtą moterį, moteris eina ta pačia kryptimi, kaip ir pastaroji, užstodama kelią. 20.09 val., žemesnioji mergina susikimba su ta moterimi, jos susistumdo. Po to, abi merginos nueina į kairę pusę, o ta moteris su mergaite - į dešinę pusę (t.1, b.l. 43-46).
Motyvuojamoji dalis
Apie tai, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji minimu laiku ir minėtoje vietoje buvo susitikusios, patvirtina ir liudytoja A. K. Tunik. Ji tvirtina nemačiusi, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios būtų vykęs susistumdymas. Vienok, teisiamajame posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą, minėtos liudytojos jos nurodytoje vietoje nėra. Be to, minėta liudytoja kaltinamosios pakviesta į teisiamąjį posėdį, praėjus daugiau nei pusantrų metų po įvykio. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas šiuos liudytojos parodymus atmesta, kaip nepagrįstus.
Kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta.
Jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - viešoje vietoje – prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ koridoriuje, kaltinamoji tyčia pastūmė K. N. bei plaštaka sudavė nukentėjusiajai į veidą, padarydama jai kūno sužalojimą.
Viešoji vieta – tai vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms. Kvalifikuojamai veikai neturi įtakos, ar chuliganiškų veiksmų metu buvo pašalinių asmenų. Pripažįstama, kad kaltinamosios veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei bei sutrikdė visuomenės rimtį, kuri siejama su pašalinių asmenų ramybės sutrikdymu ar kitokiu jų teisėtų interesų pažeidimu. Tokių veiksmų pasekmė – prieš nepilnametę nukentėjusiąją panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgtina į tai, kad T. Ž. nedirba, išlaiko nepilnametę dukrą, nusikalto pirmą kartą, jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę.
Nukentėjusioji K. N., atstovaujama jos atstovės pagal įstatymą I. U. pareiškė civilinį ieškinį – 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma, nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, į kitas svarbias aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus. Vertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl T. Ž. nusikalstamos veikos K. N. patyrė ne tik fizinį skausmą sužalojimo metu, bet ir pažeminimą, išgąstį, emocinį sukrėtimą, kurie įtakojo vėlesnius nepilnametės dvasinius išgyvenimus, nerimą, pergyvenimą dėl galimybės saugiai lankytis ir jautis viešose vietose. Teismo nuomone, K. N., atstovaujamos jos atstovės pagal įstatymą I. U., reikalaujamas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, nukentėjusiosios bei kaltinamosios interesų pusiausvyrą.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį 1463,06 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškinys įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, pagrįstas, pilnai tenkintinas, nes nukentėjusioji buvo sužalota bei gydoma dėl tyčinių kaltinamosios veiksmų.
Nepilnametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą I. U. patirtos 1815 Lt atstovavimo išlaidos, bei apmokėtos liudytojos Z. N. 33,40 Lt kelionės išlaidos iš Rietavo į Klaipėdą ir atgal - pripažįstamos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamosios T. Ž. priteistinos nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą I. U. patirtos 1815 Lt atstovavimo išlaidos, bei 33,40 Lt kelionės išlaidų valstybės naudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str., 105 str., 106 str. 2 d.).
Kaltinamajai T. Ž. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-308 str.,
nusprendė:
T. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.
Priteisti iš T. Ž. 4000 (keturis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo K. N., atstovaujamai jos atstovės pagal įstatymą I. U., 1815 (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) litų advokato atstovavimo išlaidų I. U., 1463,06 Lt (tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimti tris litus 06 cnt) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 33,40 Lt (trisdešimt tris litus 40 cnt) kelionės išlaidų atlyginimo valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.