Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) UAB „Castrade Service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams A. S. ir UAB „Castrade Service“, trečiasis asmuo „IF P&C Insurance AS“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir UAB „Castrade Service“ 1564,05 Eur žalos atlyginimą, 35 Eur žyminį mokestį, 5 procentų metines palūkanas. Nurodė, kad 2014 m. sausio 1 d. iš (duomenys neskelbtini) esančio buto buvo aplietos vandeniu žemiau esančios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė, kompensuodama dėl užpylimo draudėjai padarytus nuostolius, išmokėjo 1643,59 Eur (5675,00 Lt) dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmoka paskaičiuota pagal ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Įvertinus nusidėvėjimą medžiagoms (t. y. 79,54 Eur), ieškinio reikalavimo suma sudaro 1564,05 Eur. Pastato Nr. (duomenys neskelbtini) administratoriaus UAB „Castrade Service“ 2014 m. sausio 23 d. pažymoje nustatyta, jog 2014 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) esančiame bute (šio buvo WC patalpoje) vanduo liejosi iš jungiamosios dalies tarp ventilio ir šalto vandens padavimo vamzdžio, dėl ko ir buvo aplietas žemiau esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Butą, esantį (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise valdė A. S. Trūkęs vamzdis yra atsakovo - pastato administratorius UAB „Castrade Service“ atsakomybės ribose, nes defektiniame akte nurodyta, jog trūko šalto vandens vamzdžio sriegis. Tačiau ir atsakovas A. S. privalėjo stebėti jam nuosavybės teise priklausančiame bute esančios inžinerinės įrangos būklę, esant įtarimams dėl galimos avarijos nedelsiant apie tai pranešti namo administratoriui, šiuo atveju bendraatsakovui, todėl prašoma priteisti padaryta žala solidariai iš abiejų bendraatsakovų. Atsakovė UAB „Castrade Service“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys yra suformuotas ydingai, nepagrįstai reikalaujama solidarios atsakovų atsakomybės. Ieškovė turi identifikuoti asmenis, kuriems tokie reikalavimai yra reiškiami. Ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės, turėtų būti taikomos deliktinės civilinės teisinės atsakomybės santykius reglamentuojančios teisės normos. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-629 įsakymu patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 13 punkte nustatyta, kad vandens ventilis yra laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba, nes šiuo ventiliu laisvai gali naudotis tik buto gyventojai: jo užsukimas neturi įtakos viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui. Atsakovei įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nėra nustatytos pareigos tikrinti ventilių kokybę, todėl darytina išvada, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas. Butą užpylus vandeniu, viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovė galimai pažeidė bonus pater familias pareigas, kadangi 2016 m. lapkričio 14 d. elektroniniame laiške nurodė, kad bute nuo 2007 metų nebuvo vykę jokie santechnikos montavimo ir remonto darbai. Atsakovas A. S. uzufruktoriaus teisėmis butu naudojasi nuo 2012 m., o apie jo faktinį naudojimąsi butu 2007 m. byloje duomenų nėra. Yra pagrindas daryti išvadą, kad apdraustasis butas buvo aplietas iš viršuje esančio buto, nes to buto savininkas (ir (ar) valdytojas) nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, neužtikrino, kad jam priklausantys santechnikos prietaisai būtų tvarkingi. Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį su jo reikalavimais nesutiko. Neneigė, kad avarija bute įvyko dėl trūkusio šalto vandens padavimo vamzdžio, tačiau šio vamzdžio aptarnavimas ir priežiūra priklauso UAB „Castrade Service“. Trūko ne pats ventilis, o vamzdis, kuris yra aptarnaujamas atsakovės. Tai nurodyta likvidavusių avariją asmenų pinigų gavimo kvite. Atsakovė nė karto per jo gyvenimo bute laiką nėra apsilankiusi įvertinti jų žinioje esančių inžinerinių tinklų komunikacijų. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko atlyginti žalą solidariai su atsakove UAB „Castrade Service“.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, solidariai priteisė iš atsakovų A. S. ir UAB „Castrade Service“ ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 1 564,05 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2014 m. sausio 1 d. dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vandens liejimosi iš jungiamosios dalies tarp ventilio ir šalto vandens padavimo vamzdžio, buvo aplietos patalpos adresu (duomenys neskelbtini), apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. Draudėjai L. R. išmokėta 1643,59 Eur draudimo išmoka sudarius turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir jo priedą, lokalinę sąmatą. Aplinkybę, kad trūkęs vamzdis sriegio srityje yra atsakovės UAB „Castrade Service“ atsakomybės ribose, patvirtina fotonuotraukos, UAB „Grinda“ 2013 m. gruodžio 31 d. pinigų priėmimo kvito nuoroda, atsakovo A. S. procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės. Kadangi trūkęs vamzdis sriegio srityje yra atsakovės UAB „Castrade Service“ atsakomybės ribose, jai atsirado pareiga atlyginti padarytą žalą. Teismo vertinimu, byloje visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos. Atsakovė, būdama pastato (duomenys neskelbtini), administratorė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsniu, privalo vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, privalo vykdyti STR 1.12.05:2002 nuostatas, pastato inžinerinės įrangos būklės apžiūrą, stebėjimus bei apie jų rezultatus informuoti savininkus. Atsakovė įrodymų, kad jos darbuotojai bent kartą lankėsi (tikrino) inžinerinę įrangą, daugiabučio namo vandentiekio vamzdžius, kurie yra jos atsakomybės ribose, nepateikė. Atsakovė nevykdė jai nustatytų pareigų, tarp jos veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo egzistuoja priežastinis ryšys. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. S. privalėjo stebėti bute esančios inžinerinės įrangos būklę, esant įtarimams dėl galimos avarijos, apie tai pranešti namo administratoriui, tačiau šios pareigos jis nevykdė, ieškovės reikalavimas žalą atlyginti solidariai iš abiejų atsakovų yra pagrįstas. A. S. sutinkant su ieškovės reikalavimais, teismas skundžiamame sprendime detalių šios sprendimo dalies motyvų nedėstė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

Atsakovė (apeliantė) UAB „Castrade Service“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 1 564,05 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos - 1 564,05 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 35 Eur žyminio mokesčio priteisimo solidariai iš atsakovės UAB „Castrade Service“ ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atsakovės UAB „Castrade Service“ atžvilgiu atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „Castrade Service“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, taikydamas solidariąją atsakovų atsakomybę, pasisakydamas dėl nevienodos jos apimties abiejų atsakovų atžvilgiu, tokios parinktos prievolės rūšies nemotyvavo, kadangi nežinomas joks teisės aktas, numatantis solidariąją bendrojo naudojimo objekto administratoriaus ir administruojamo turto savininko atsakomybę, tarp atsakovų toks susitarimas taip pat nėra sudarytas, o prievolės dalyką pati ieškovė laiko daliu. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita vertus, nesant apeliantės atsakomybės sąlygų, reikalavimai jos atžvilgiu turi būti atmesti bylos pirmosios instancijos teismui negrąžinant. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jos atsakomybės ribų nustatymo. Pažymėjo, kad byloje ginčo dėl to, kad užpylimas įvyko iš buto, kuriuo uzufrukto teise naudojasi A. S., nėra, todėl reikalavimas, remiantis CK 4.83, 4.84 straipsnių nuostatomis, turėjo būti reiškiamas jam, o atsakovas, manydamas, kad dėl užpylimo yra atsakinga apeliantė, turėjo įrodinėti jos civilinės atsakomybės sąlygas.Nurodė, kad Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninio reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ šiuo atveju negali būti taikomas. Namo priežiūros administravimo paslaugas teikiantis subjektas gali vykdyti tokius statybos darbus, kuriuos patvirtina ir į planą įtraukia butų ir kitų patalpų (bendrijos narių, jungtinės veiklos sutarties dalyvių) susirinkimas. Nagrinėjamas atvejis apskritai nepatenka į apeliantės atsakomybės ribas, pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vienos teisės akto normos, kuri nustatytų jos pareigą prižiūrėti įrangą, nedarančią įtakos bendrajai inžinerinei sistemai ir esančiai individualiame bute. Už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą atsakingas tik buto savininkas.Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad trūkusi vamzdyno dalis yra priskiriama bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms, kadangi šiuo atveju atšaka nuo bendro stovo į ventilį yra skirta, jog vanduo iš bendro stovo patektų į buto savininko (naudotojo) inžinerinius tinklus, t. y. yra skirta tenkinti išimtinai buto savininko poreikius. Prievolės prižiūrėti dar ir butų ir kitų patalpų savininkų ribose esančią įrangą, aptarnaujančią išimtinai tik jų poreikius, perkėlimas Apeliantei būtų per ne lyg neproporcingas ir net gi neadekvatus, kadangi tokio pobūdžio defektui (kuris vizualiai nėra matomas) nustatyti yra reikalinga spec. įranga, galiniai net gi vamzdyno išmontavimas ir pan. Remiantis CK 4.85 straipsnio 3, 8 dalimis, dalies funkcijų tokių, kaip vamzdžių, tame tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Tik butų ir kitų patalpų savininkai gali spręsti dėl jiems priklausančios bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos keitimo. Nagrinėjamu atveju žala galėjo atsirasti dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo. Atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratorei – apeliantei. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas atmestinas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad trūko vamzdis sriegio srityje iki ventilio, o ne jungiamoji vamzdžio ir ventilio jungtis, kaip nurodo apeliantė, t. y. defektas atsirado bendroje inžinerinėje įrangoje. Minėta aplinkybė patvirtinta faktiniais byloje esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas solidariąją atsakovų atsakomybę nustatė pagrįstai, kadangi solidarioji prievolė preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Aplinkybę, kad žala padaryta bendrais veiksmais, teismas motyvavo ir prievolės rūšį parinko pagrįstai. Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių gyventojų informavimą apie jų butuose esančių bendrų vamzdynų būklę. Organizacinio pobūdžio priemonių, skirtų įvertinti bendro naudojimo vamzdynų būklę, atlikimui teisės, skirtos buto savininkui, nėra reikalingos. Apeliantė pareigos prižiūrėti bute esantį vamzdyną, esantį jos atsakomybės ribose (iki ventilio) tinkamai nevykdė. Atsakovas A. S. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliantės skundu nesutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Bylos duomenys patvirtina, kad trūkis vamzdyje yra atsakovės UAB „Castrade Service“ atsakomybės ribose, avarija įvyko bendrojo naudojimo inžineriniams tinklams priskiriamame vamzdyje. Minėtos jungties tarp buto ir namo bendro naudojimo vamzdyno namo administratorius netikrino visą laikotarpį nuo namo administravimo perėmimo iš prieš tai jį administravusios įmonės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliaciėns instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), apdraustas draudėjos L. R. (draudimo liudijimo Nr. 191761022 serija LD Nr. 95701892), 2014 m. sausio 1 d. buvo aplietas vandeniu iš aukščiau esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J. D., uzufrukto teise valdomo atsakovo A. S. Draudėjai L. R. ieškovė išmokėjo 1643,59 Eur (5675 Lt) draudimo išmoką. Įvykio priežastis – buto, esančiame (duomenys neskelbtini), tualete įvykusi vandentiekio avarija. Iš byloje esančių fotonuotraukų (e. b. I t., b. l. 30-32) matyti, kad vamzdis trūko sriegio srityje. Pagal 2014 m. sausio 3 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą įvykusios avarijos metu trūko vamzdis (e. b. I t., b. l. 17-18). Pagal UAB „Grinda“ 2013 m. gruodžio 31 d. pinigų priėmimo kvitą serija GR Nr. 0004674 (e. b. I t., b. l. 62) atsakovas A. S. sumokėjo 96,51 Lt (27,95 Eur) už sriegio pakeitimą iki ventilio; minėtų darbų atlikimo faktas konstatuotas atliktų darbų žiniaraštyje (e. b. I t., b. l. 74). Pagal UAB „Grinda“ atstovo el. laiško ieškovės atstovei turinį (e. b. I t., b. l. 72) bute trūko bendro naudojimo vamzdžio sriegis prie ventilio. Iš atsakovės UAB „Castrade Service“ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus dėl atsakovų solidariosios atsakomybės taikymo. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008, 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kt.).Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas solidariosios atsakomybės taikymą atsakovams, pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas padarytą žalą atlyginti solidariai yra pagrįstas, kadangi atsakovė UAB „Castrade Service“ nevykdė savo, kaip atsakingo subjekto už vamzdžio sriegio srityje trūkimo, pareigos vykdyti organizacines ir technines priemones bendro naudojimo objektams išsaugoti, o atsakovas A. S. nevykdė pareigos stebėti bute esančios inžinerinės įrangos būklės ir esant įtarimams dėl galimos avarijos nedelsiant apie tai pranešti namo administratoriui. Apeliacinės instancijos vertinimu, 15 punkte nurodyti skundžiamo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino solidariosios atsakomybės sąlygas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nagrinėjamu atveju nepagrindė CK 6.6 straipsnyje apibrėžtos solidariosios skolininkų pareigos - nenurodė teisės akto, nustatančio solidariąją bendrojo naudojimo objekto administratoriaus ir administruojamo turto savininko atsakomybę, tarp jų sudaryto susitarimo, nepaneigė prievolės dalyko dalumo. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarytų išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nesiejo su CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir teismų praktikoje išplėtotu aiškinimu dėl solidariosios atsakomybės taikymo deliktinės atsakomybės atveju. Teismas, pagal byloje esančius ir šios nutarties 12 punkte paminėtus duomenis nustatęs, kad trūkęs vamzdis sriegio srityje yra atsakovės UAB „Castrade Service“ atsakomybės ribose, nurodęs atsakovo A. S. bendrąją pareigą rūpintis buto inžinerine įranga, remdamasis tik jo teismo posėdžio metu pareikštu sutikimu atlyginti žalą, parinktos prievolės rūšies nesusiejo su kiekvieno iš atsakovų veiksmais ir tokią atsakovų pareigą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis. Konstatavus, kad už lokaciją, kurioje trūko vamzdis, atsakingas namo administratorius ir teismo posėdžio metu atsakovo pareikštas sutikimas atlyginti žalą, teismui tinkamai nepagrindus parinktos prievolės rūšies, sukuria prieštarą tarp teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir galinčių kilti teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teismas netinkamai tyrė bei įvertino solidariosios atsakomybės taikymo sąlygas. Sutinkamai su apeliacinio skundo argumentais, kadangi minėtų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo visa apimtimi naujais aspektais, tokiu būdu iš esmės būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ir prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-76/2010). Dėl apeliantės argumentų apie pirmosios instancijos teismo netinkamai kvalifikuotas atsakomybės ribas, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 5 p. nurodo, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – tai statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Atskirosios statinio inžinerinės sistemos - vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 4 p.). Kai atitinkamoje sistemoje yra įrengtas ir skaitiklis, ir įtaisas galintis nutraukti vandens pratekėjimą (uždaromasis įtaisas), tai būtent pastarasis laikomas nustatantis ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Tokio įrenginio (ventilio) funkcija - nutraukti vandens pratekėjimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos <..> iki uždaromosios armatūros (ventilio) yra bendroji inžinerinės sistemos dalis (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1237-450/2014; ). Pagal STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 29 punkte nustatytą teisinį reguliavimą už šiame reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka atsako gyvenamųjų namų naudotojai ir techniniai prižiūrėtojai. Byloje nustatyta ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (e. I t., b. l. 13-14) patvirtina, kad buto, kurioje kilo avarija, savininkė yra J. D., atsakovui A. S. į minėtą butą nustatyta uzufrukto teisė. Uzufruktorius turi teisę naudoti daiktą taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, – kaip tai darytų pagal daikto paskirtį rūpestingas savininkas (CK 4.143 straipsnio 1 dalis). Uzufrukto turinys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju nustatant uzufruktą (CK 4.143 straipsnio 1 dalis). Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismui pakartotinai sprendžiant klausimą dėl atsakomybės atsakovų atžvilgiu rūšies, būtų tikslinga spręsti ir dėl buto savininkės įtraukimo į bylos nagrinėjimą bei uzufrukto turinio, nustatyto šiuo konkrečiu atveju, įvertinimu. Priklausomai nuo teismo sprendimo šiuo klausimu, tai gali turėti įtakos buto savininkės teisėms bei teisėtiems interesams. Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atskirai dėl jų nepasisako, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas taip pat nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams A. S. ir UAB „Castrade Service“, trečiasis asmuo „IF P&C Insurance AS“, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.