- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-106-951/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06493-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ilona Jakubėnienė, Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- S. M.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, S. M. paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. M. paskirtą bausmę ir bausmę, paskirtą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo pakeista į areštą, subendrinus, prieš tai šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio nuostatas prilyginus 40 parų arešto bausmei, S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 55 paroms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į S. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. M. paskirtą bausmę įskaitytas jos laikino sulaikymo laikas – 1 para arešto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. M. nuteista už tai, kad ji neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, o, būtent: veikdama kartu su D. Ž., O. M., E. A. F., L. B. (kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nutraukti), neteisėtai įgijo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens psichotropinės medžiagos, bei nuo tiksliai nustatytos datos ir laiko neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - N-etilpentedrono ir 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurio masė yra 0,047 g (71,5 %), iki kol 2025 m. vasario 21 d. 00 val. 51 min. adresu: (duomenys neskelbtini) šias psichotropines medžiagas surado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus pareigūnai.
I. A. skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. M. prašo pakeisti jai paskirtą arešto bausmę į namų areštą, nes nori įsidarbinti, lankyti anoniminių narkomanų kursus, prašo atsižvelgti į jos amžių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistosios apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir jos ginamajai skirti laisvės apribojimo bausmę, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl S. M. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. M. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jai paskirta bausme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
5.2. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).
5.3. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
5.4. BK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmių, skiriamų fiziniams asmenims, padariusiems baudžiamąjį nusižengimą, rūšys, tai - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Taigi, nei BK 42 straipsnio 2 dalyje, nei BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatyta bausmė – namų areštas. Pažymėtina, jog namų areštas yra ne bausmė, o kardomoji priemonė, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad tenkinti nuteistosios S. M. prašymą ir jai kaip bausmę skirti namų areštą nėra pagrindo.
5.5. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajai S. M. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.
5.6. Nuteistoji S. M., veikdama tiesiogine tyčia, įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistoji netekėjusi, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. niekur oficialiai nedirba (3 t., b. l. 156), nuo 2025 m. birželio 5 d. neregistruota Užimtumo tarnyboje, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (3 t., b. l. 155). Nors nusikalstamą veiką nuteistoji padarė vos sulaukusi pilnametystės, tačiau nuteistosios amžius nėra aplinkybė, pripažintina jos atsakomybę lengvinančia, taip pat galinčia nulemti paskirtos bausmės švelninimą, pažymint, jog, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, atsižvelgiama į aplinkybių visumą. Be to, iš bylos matyti, kad nuteistoji per paskutinius penkerius metus administracine tvarka bausta net 13 kartų, vien per 2024 metus administracine tvarka ji buvo bausta net 7 kartus (1 t., b. l. 141-150). Nusikalstamą veiką S. M. įvykdė turėdama galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog nusikalstamą veiką, už kurios padarymą S. M. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė būdama anksčiau neteista, nes Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 balandžio 24 d. nutartimi, patvirtinus prokuroro 2023 m. balandžio 19 d. nutarimą, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir S. M. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsniu; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, įvykdymą, vadovaujantis BK 38 straipsniu. Tačiau po baudžiamojo nusižengimo, dėl kurio jos atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis, padarymo S. M. buvo nuteista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį už 2024 m. spalio 30 d. įvykdytą nusikaltimą, jai paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo pakeista į arešto bausmę (3 t., b. l. 106-109, 111-122, 123-134).
5.7. Įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis bei tai, jog nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nusikalstamą veiką apeliantė padarė vos sulaukusi pilnametystės, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai parinko vieną iš švelnesnių bausmių rūšių, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą, kurio dydį nustatė artimą šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui. Be to, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir S. M. nustatė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
5.8. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėtinu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajai S. M. paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę pagrįstai subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri to paties teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo pakeista į arešto bausmę, taikydamas BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatas, t. y. bausmes iš dalies sudėdamas. Pažymėtina, kad bausmes bendrinant BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Šiuo atveju S. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams to paties teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo pakeista į 45 parų arešto bausmę. Padariusiam baudžiamąjį nusižengimą asmeniui skirtinos bausmės nuosekliai išvardintos BK 42 straipsnio 2 dalyje pagal jų griežtumą – pradedant švelniausia (viešųjų darbų bausme) ir baigiant griežčiausia (areštu). Be to, BK 65 straipsnio nuostatos įtvirtina bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. Taigi, iš paminėtų aplinkybių matyti, kad nuteistajai S. M. ankstesniu teismo sprendimu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri yra griežtesnė nei skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį viena arešto para prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms (1:3). Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu S. M. bendrindamas bausmes, paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė arešto bausme ir prie griežtesnės 45 parų arešto bausmės, paskirtos ankstesniu teismo sprendimu, pridėjo minimalią arešto, nustatomo už baudžiamąjį nusižengimą, bausmės dalį – 10 parų, tokiu būdu apeliantei paskirdamas galutinę subendrintą 55 parų arešto bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad apeliantei paskirta galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.
5.9. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta.
5.10. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
5.11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, paskirtos bausmės dydį, esminė šio instituto taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad tokiu atveju nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
5.12. Nagrinėjamu atveju S. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už baudžiamojo nusižengimo padarymą, už kurį paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, kuri to paties teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo pakeista į 45 parų arešto bausmę, nuteistajai paskiriant subendrintą arešto bausmę. Dėl to yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo S. M., tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajai bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naują baudžiamąjį nusižengimą S. M. padarė būdama anksčiau neteista, bet atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jos atžvilgiu taikant BK 93 straipsnio bei BK 38 straipsnio nuostatas, buvo nuteista po baudžiamojo nusižengimo, dėl kurio jos atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis, padarymo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, jai paskiriant laisvės apribojimo bausmę. Bylos duomenimis, nuteistoji šios bausmės nevykdė, todėl laisvės apribojimo bausmė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo pakeista į arešto bausmę. Kaip minėta, nuteistoji eilę kartų buvo bausta ir administracine tvarka, o atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 ir 38 straipsnių nuostatas, jai buvo taikytos ir auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau teigiamos įtakos jos elgesiui tai nepadarė. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistosios nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistosios asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistajai atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Dėl to taikyti S. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo.
6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo S. M. nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta galutinė subendrinta 55 parų arešto bausmė, yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
7. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistajai S. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė (4 t., b. l. 23). Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. vasario 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-01919 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“ 11, 14.3.3 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 187,50 Eur už nuteistajai S. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 29-31).
7.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).
7.2. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistosios S. M. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėja nuteistajai buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.
7.3. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistosios apeliacinis skundas netenkinamas, įvertinusi ir tai, kad nors nuteistoji nedirba, tačiau yra darbinga, byloje nėra duomenų apie jos sunkią materialinę padėtį, išlaikytinius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą S. M. apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir šios išlaidos iš nuteistosios priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistosios S. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio.
Išieškoti iš nuteistosios S. M. valstybės naudai 187,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.