- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-1751-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07067-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Atsakovas
- I. G., G. G., L. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ir trečiojo asmens A. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovams I. G., G. G., L. P. dėl sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo, tretieji asmenys A. J., antstolis S. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas:
1.1. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir nutraukti atsakovų I. G., G. G. su atsakove L. P. sudarytą ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto (gyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) 416/2158 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį;
1.2. atsakovę L. P. ir visus su ja gyvenančius asmenis iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei iš 416/2158 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu;
1.3. atsakovams I. G. ir G. G. uždrausti bet kokiu būdu perleisti valdymo teises tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti atsakovų I. G., G. G. teises į gyvenamąją patalpą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei į 416/2158 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 23 d. sutartine hipoteka yra įkeisti ieškovui, užtikrinant tos pačios dienos paskolos ir novacijos sutartį, kuria ieškovas atsakovams I. G. ir G. G. paskolino 110 000 Eur. Pažymėjo, kad atsakovams negrąžinus paskolos buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai, tačiau atsakovai neleidžia turto vertintojui apžiūrėti įkeisto turto. Pažymėjo ir tai, kad atsakovai pažeisdami minėtą sutartinės hipotekos sutartį išnuomojo ginčo turtą ir iš to gauna pajamas.
Atsiliepimas
3. Atsakovai I. G. ir G. G. atsiliepime į ieškinį prašė sustabdyti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1174-259/2020. Atsakovai nurodė, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutarties nuostatų pažeidimo. Pažymėjo, kad minėta paskolos sutartis ir hipotekos sutartis, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinės. Šių sutarčių galiojimo klausimas sprendžiamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020, kurioje priėmus atsakovams palankų teismo sprendimą, hipotekos sutartis, iš kurios kildinamas ieškovo reikalavimas, būtų pripažinta negaliojančia. Atitinkamai, ieškovas netektų galimybės naudotis jo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisėmis, inter alia, teise reikalauti nuostolių, kilusių dėl negalėjimo patenkinti savo reikalavimo iš įkeičiamo daikto, teise reikalauti sutarčių, sudarytų su trečiaisiais asmenimis, negaliojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-12817-947/2020 nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020.
5. Teismas nustatė, kad šioje civilinėje byloje ieškovo reikalavimas kildinamas iš 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutarties nuostatų pažeidimo. Tuo metu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1174-259/2020, kurioje nagrinėjamas tos pačios hipotekos sutarties galiojimo klausimas.
6. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 2020 m. sausio 24 d. nutartimi sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, o ne hipotekos sutarties galiojimo klausimą, t. y. dėl ginčo esmės teismas dar nepasisakė, o tik preliminariai įvertino pareikštų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Vien ta aplinkybė, jog I. G. ir G. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, nereiškia, kad teismas jau priėmė sprendimą dėl hipotekos sutarties galiojimo.
7. Teismas sprendė, kad 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutarties galiojimo klausimas yra aktualus ir šioje civilinėje byloje, kurioje ieškovas savo reikalavimus kildina būtent iš minėtos hipotekos sutarties, todėl atsakovų I. G. ir G. G. prašymas stabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1174-259/2020 yra pagrįstas.
V. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 turės įtaką šiai bylai. Pažymėjo, kad atsakovai pagal 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį ieškovui nėra gražinę jokios sumos, o jų finansinė padėtis yra labai bloga ir jie ketina kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad net ir Kauno apygardos teismui patenkinus atsakovų ieškinį, ieškovo reikalavimas šioje civilinėje byloje vis tiek išliktų ir ieškovas kreiptųsi į antstolį dėl įkeisto turto pardavimo. Pažymėjo, kad atsakovai minėtoje byloje neginčija fakto, jog ieškovui yra skolingi 92 000 Eur.
9. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas sustabdydamas civilinę bylą iš esmės byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimo veiksmus iš ieškovui įkeisto turto. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi minėtoje byloje atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuo tarpu teismas skundžiamoje nutartyje nesivadovavo minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais. Pažymėjo ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovas pripažįsta, kad iš atsakovo yra gavęs 313 000 Eur paskolą ir šios sumos nėra grąžinęs.
9.2. Pažymėjo, kad sustabdžius nagrinėjamą bylą atsakovams bus suteiktos sąlygos nepagrįstai vilkinti bylą, piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai ilgą laiką gauti pajamas iš įkeisto turto jį nuomojant. Šiais veiksmais, apeliantės teigimu, būtų pažeistos tiek jos, tiek ieškovo teisės atgauti paskolintas lėšas.
9.3. Pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutartis yra išvestinis sandoris iš 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutarties ir atsakovai neneigia, kad gavo iš ieškovo paskolintas lėšas ir jų iki šiol nėra grąžinę, todėl ieškovų prašymas dėl bylos sustabdymo nepagrįstas. Be to, atsakovai gaudami nuomos mokestį iš ieškovui įkeisto turto, šių lėšų neduoda ieškovui.
9.4.Teismas netinkamai įvertino atsakovų argumentus, kad patenkinus jų ieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, šioje byloje ieškovo reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Šiuo aspektui nurodė, kad ieškovas net ir netekęs hipotekos kreditoriaus teisių išlaikytų reikalavimo teisę pagal 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį ir turėtų teisę reikalauti iš atsakovų paskolintų lėšų ir šios skolos išieškojimui būtų areštuotas atsakovų valdomas ginčo turtas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovė L. P. prašo ieškovo ir trečiojo asmens atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą, nes Kauno apygardos teismui tenkinus atsakovų ieškinį ir pripažinus, kad ieškovas nėra hipotekos kreditorius, jo reikalavimas šioje byloje negalėtų būti tenkinamas. Priešingu atveju, nesustabdžius bylos galima situacija, kad būtų priimti vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai. Pažymėjo, kad tenkinus ieškovo ieškinį, atsakovė L. P. per teismo nustatytą terminą turėtų išsikeldinti su savo nepilnamečiu vaiku. Pasak atsakovės, ji yra sąžininga nuomos sutarties šalis, nežinojusi apie išsinuomoto turto hipoteką.
10.2. Nurodė, kad bendrosios priverstinio išieškojimo procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato kreditoriaus teisės reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti trečiuosius asmenis.
11. Atsiliepimu į trečiojo asmens A. J. atskirąjį skundą ieškovas V. J. prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nurodė, kad sutinka su trečiojo asmens atskirojo skundo motyvais. Papildomai pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 teismo posėdyje G. G. advokatas nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1559-343/2020 turi prejudicinę reikšmę civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020. Ieškovo teigimu, minėtas teismo sprendimas turi reikšmę ir šiai bylai, minėtoje byloje teismas įvertino, kad ieškovo ir J. M. bei A. M. sudarytos paskolos sutartys buvo tinkamos formos ir buvo įvykdytos. Nurodė, kad šalių sudarytos paskolos sutartys taip pat neturi formos trūkumų.
11.2. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 nekeliamas ginčas dėl pradėto vykdymo proceso ir tą procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IX. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirųjų skundų nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Lietuvos Aukščiausias Teismas aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą nurodė, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014, 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia EŽTT praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
16. Teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020, motyvuodamas tik tuo, kad šioje civilinėje byloje ieškovo reikalavimas kildinamas iš 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutarties nuostatų pažeidimo, o minėtoje Kauno apygardos teismo byloje nagrinėjamas tos pačios hipotekos sutarties galiojimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik tokie nutarties motyvai neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pasisakyta dėl visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios suponuotų bylos sustabdymą, pagal šios nutarties 14 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, kuomet nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį iš esmės pareiškė dėl nekilnojamojo turto savininko teisių įgyvendinimo (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas byloje pareiškė tris reikalavimus: pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir nutraukti atsakovų I. G., G. G. su atsakove L. P. sudarytą ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto nuomos sutartį; atsakovę L. P. ir visus su ja gyvenančius asmenis iškeldinti iš ginčo gyvenamosios patalpos su visu jiems priklausančiu turtu; atsakovams I. G. ir G. G. uždrausti bet kokiu būdu perleisti valdymo teises tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti atsakovų I. G., G. G. teises į ginčo nekilnojamąjį turtą. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2016 m. gruodžio 23 d. tarp šalių sudarytos paskolos ir novacijos sutarties, o prievolių pagal šiuos sandorius įvykdymo užtikrinimui buvo sudaryta 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutarties.
18. Nustatyta ir tai, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 ieškovas G. G. ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašo pripažinti negaliojančia (niekine) ab initio minėtą 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį ir 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutartį bei taikyti restituciją, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovui V. J. viską, ką yra gavęs pagal nurodytą paskolos sutartį. Minėtoje byloje ieškovas G. G. nurodo, kad ginčo paskolos sutartis yra negaliojanti (niekinė), nes prieštarauja CK 1.80 straipsnio ir 1.81 straipsnio nuostatoms.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog teismas negali išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išspręsta kita civilinė byla. Būtina nurodyti, kokios konkrečiai civilinėje byloje nustatinėtinos aplinkybės turės įrodomąją ir (ar) prejudicinę galią stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kodėl kiekvieno iš trijų ieškovo reikalavimų – atsakovams priklausančio turto nuomos sutarties nutraukimo, nuomininkų iškeldinimo bei uždraudimo atsakovams disponuoti ieškovui įkeistu turtu – negalima išnagrinėti ir kiek nagrinėjamu atveju juos nagrinėjant yra reikšminga aplinkybė, kad ginčo turtas 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutartimi buvo įkeistas. Iš skundžiamos nutarties motyvų galima būtų spręsti, kad teismas civilinę bylą sustabdė dėl to, kad ieškovas yra įkaito gavėjas (hipotekos kreditorius), tačiau apie ieškovo reikalavimo teises galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Nagrinėjamu atveju civilinė byla yra tik parengiamojoje stadijoje.
20. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo, turi pirmiausia tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje pagal visus tris ieškovo reikalavimus ir įrodinėjimo dalyką kitoje byloje, išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Pastebėtina, kad įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai. Tik tuomet galima spręsti, ar tarp dviejų nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys ar ne. Ginčas nagrinėjamoje byloje yra dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo (CK 6.586 straipsnis), iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos (CK 6.610 straipsnis), taip pat ieškovas prašo suvaržyti atsakovų – nekilnojamojo turto savininkų valdymo teises (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Teismas turėjo argumentuotai spręsti, ar kitoje byloje ginčijamas paskolos davėjo ir hipotekos turėtojo statusas yra tiek reikšmingas, kad nagrinėjant ieškovo ieškinį bylą reikėtų sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pastebėtina, kad nors atsakovė L. P. atsiliepime prašė atmesti atskiruosius skundus, tačiau taip pat nurodė, kad bendrosios priverstinio išieškojimo procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato kreditoriaus teisės reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti trečiuosius asmenis (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo motyvus vertinant yra pagrindas konstatuoti, kad bylos sustabdymas dabartinėje proceso stadijoje prieštarautų operatyviam bei ekonomiškam bylos išnagrinėjimo principui (CPK 7 straipsnis).
21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020. Dėl nurodytų priežasčių Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti toliau (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastebėtina, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 priėmė 2020 m. lapkričio 12 d. neįsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo ieškovo G. G. ieškinį atmetė.
22. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai). Skundžiamą teismo nutartį panaikinus aukščiau nurodytais motyvais, teismas laiko, kad kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi ir plačiau dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.