- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-576-826/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08312-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- J. S., mažajai bendrijai „Automobilių elektrikai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. V. (M. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-104-911/2023 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui M. V., tretiesiems asmenims J. S., mažajai bendrijai „Automobilių elektrikai“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2021 m. spalio 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo J. S., įgaliota atsakovo M. V. pagal notarinį įgaliojimą Nr. 6852, pardavė, o ieškovė M. S. nupirko automobilį „Mercedes-Benz ML320“, 2007 m. gruodžio mėn. pirmos registracijos, su dyzeliniu varikliu, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties šalims taikyti abipusę restituciją – įpareigoti ieškovę M. S. automobilį „Mercedes-Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su žieminių padangų komplektu Michelin R19 ir originaliais „Mercedes-Benz ML320“ ratlankiais grąžinti atsakovui M. V., o atsakovą M. V. įpareigoti M. S. grąžinti sumokėtą 7 000 Eur kainą už automobilį; 3) įpareigoti atsakovą M. V. automobilį „Mercedes-Benz ML320“, valstybinis ženklas (duomenys neskelbtini), pasiimti savo sąskaita iš saugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Dubysos g. 8A, Klaipėdoje; 4) priteisti iš atsakovo M. V. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti 7 000 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės M. S. naudai; 5) priteisti iš atsakovo M. V. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2021 m. spalio 27 d. interneto puslapyje www.autoplius.lt ieškovė aptiko skelbimą, kuriame atsakovas nurodė, jog už 7 600 Eur kainą be defektų yra parduodamas naudotas automobilis „Mercedes-Benz ML320“, 2007 m. gruodžio mėn. pirmos registracijos, su dyzeliniu varikliu. Skelbime nurodytu telefono numeriu atsiliepė moteris (trečiasis asmuo J. S.), su kuria susitarė, kad automobilį bus galima apžiūrėti prekybos centro „BIG“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Klaipėdoje. Ieškovė atvykusi į sutartą vietą su savo draugu išoriškai apžiūrėjo automobilį, buvo pakeltas automobilio variklio dangtis, atliktas bandomasis važiavimas (nuvažiuota apie 3 km), po to įsitikinta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, automobilio prietaisų skydelis nerodė jokių elektroninių gedimų. Ieškovė nusprendė naudotą automobilį įsigyti. Po ieškovės ir atsakovo derybų susitarta, kad atsakovas automobilį su padangų komplektu parduos už bendrą 7 000 Eur kainą. Kitą dieną, t. y. 2021 m. spalio 28 d., ieškovė kartu su savo draugu R. D. atvyko į J. S. nurodytą vietą (kaip ieškovė suprato, tai buvo atsakovo gyvenamoji vieta), kur buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią pardavėja J. S., atstovaudama sūnui M. V., pardavė, o pirkėja M. S. už 7 000 Eur kainą nupirko automobilį. Po sutarties sudarymo, dar tą patį vakarą, ieškovė kartu su savo draugu R. D. nusprendė išbandyti įsigytą automobilį ir nuvyko iki Plungės. Grįžtant automobilio prietaisų skydelyje užsidegė indikacinė geltonos spalvos lemputė, rodanti, kad variklį būtina papildyti alyva. Ieškovė sustabdė automobilį ir susisiekė su atsakovu, kad išsiaiškintų, kokią alyvą reikia pirkti. Atsakovas paaiškino, kad nežino, kokią alyvą reikia pilti, pasiūlė automobilio dėtuvėje pasižiūrėti lapus, pagal kuriuos atsakovas anksčiau galėjo keisti alyvą variklyje. Ieškovė peržiūrėjo dokumentus, tačiau sąskaitų, susijusių su alyvos keitimu, nerado. Praėjus kuriam laikui, ieškovė pamėgino užvesti variklį, o užvedus alyvos reikalaujanti indikacinė lemputė nebedegė. Ieškovė šio defekto nesureikšmino, nes manė, kad kitą dieną įsigytą automobilį pristatys į specializuotą autoservisą atlikti automobilio techninę priežiūrą, t. y. variklyje pakeisti alyvą, patikrinti filtrus, ar nėra būtinybės pakeisti įsigyto automobilio diržus, važiuoklę. Automobilį nakčiai paliko prie savo gyvenamosios vietos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje Klaipėdoje. Kitą dieną, 2021 m. spalio 29 d., apie 7.40 val., ieškovė automobiliu išvažiavo iš savo gyvenamosios vietos į darbo vietą. Važiuojant Jūrininku pr., ties namu, pažymėtu Nr. 27, Klaipėdoje, pajuto svylančios plastmasės kvapą, pamanė, kad šis kvapas sklinda iš priekyje važiavusio automobilio. Tačiau nuvažiavus keletą dešimčių metrų, svylančios plastmasės kvapas pradėjo darytis vis aitresnis. Pasukusi galvą į dešinės pusės priekinę keleivio sėdynę, pamatė, kaip iš po šios sėdynės pradėjo skverbtis dūmai. Ieškovė tuoj pat automobilį šalikelėje sustabdė, greitai iššoko iš automobilio, bėgte nubėgo iki automobilio keleivio priekinių durelių, kurias atidarė ir pamatė, kaip iš po priekinės keleivio sėdynės kilo nebe dūmai, o jau pradėjo degti atvira liepsna. Dėl gaisro buvo atliktas tyrimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriuje (toliau – Skyrius), buvo apžiūrėtas automobilis, ieškovė pateikė savo paaiškinimus. 2021 m. lapkričio 10 elektroniniu paštu gavo Skyriaus pažymą apie kilusį gaisrą, kurioje konstatuota: „Pagal nustatytas faktines aplinkybes – labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – techninė, avarinis darbo režimas automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijoje (jėgos laidas nuo akumuliatoriaus, buvusio po priekine keleivio pusės sėdyne).“ Ieškovė įvykio dieną skambino trečiajam asmeniui J. S., pranešė apie įvykį ir galimą gaisro kilimo priežastį. Ieškovė 2021 m. lapkričio 12 d. pareiškimu kreipėsi į naudoto automobilio pardavėją J. S., kuriuo pareiškė, kad nutraukia sutartį, ir pareikalavo per 14 d. terminą grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, 7 000 Eur. J. S. pažadėjo grąžinti pinigus. Susitarė susitikti lapkričio 15 d., tačiau ieškovei paskambinus dėl susitikimo laiko, J. S. pranešė, kad ieškovė gaus laišką į pateiktą pretenziją. 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovė gavo atsakovo atstovo atsakymą, kuriuo jai buvo pranešta, kad atsakovas nesutinka su vienašališku sutarties nutraukimu ir reikalavimu grąžinti visus už automobilį sumokėtus pinigus, nes: 1) sutartyje jokie defektai nebuvo fiksuojami; 2) automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą; 3) automobilis galėjo būti naudojamas pagal automobiliams skirtas technines sąlygas; 4) pateikta pažyma nepatvirtina automobilyje kilusio gaisro priežasties, nes pažymoje daroma tik prielaida (labiausiai tikėtina), dėl kokių priežasčių galėjo kilti gaisras; 5) tiksli gaisro priežastis ir priežastinis ryšys dėl gaisro kilimo nėra nustatytas. Po įvykio automobilis iki pat šiol yra saugomas mokamoje automobilių saugojimo aikštelėje Klaipėdoje, adresu Dubysos g. 8A, atsakovas atvykęs apžiūrėti automobilio nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino; nutraukė 2021 m. spalio 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo J. S., įgaliota atsakovo M. V. pagal notarinį įgaliojimą Nr. 6852, pardavė, o ieškovė M. S. nupirko automobilį „Mercedes-Benz ML320“, 2007 m. gruodžio mėn. pirmos registracijos, su dyzeliniu varikliu, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties šalims taikė abipusę restituciją – įpareigojo ieškovę automobilį „Mercedes-Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su žieminių padangų komplektu Michelin R19 ir originaliais „Mercedes-Benz ML320“ ratlankiais grąžinti atsakovui M. V. , o atsakovą M. V. įpareigojo M. S. grąžinti sumokėtą 7 000 Eur kainą už automobilį, įpareigojant atsakovą M. V. automobilį „Mercedes-Benz ML320“, valstybinis ženklas (duomenys neskelbtini), pasiimti savo sąskaita iš saugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; priteisė iš atsakovo M. V. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 7 000 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės M. S. naudai; priteisė iš atsakovo M. V. 5 424,17 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės M. S. naudai; grąžino ieškovei M. S. iš Klaipėdos apylinkės teismo likusią nepanaudotą 1 103,83 Eur sumą; priteisė iš atsakovo M. V. 44,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių kilo ginčas dėl 2021 m. spalio 28 d. automobilio „Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dėl nurodyto automobilio kokybės trūkumų sutarties sudarymo metu bei pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Ieškovė nurodo, kad įsigytas automobilis turėjo paslėptų defektų, kadangi kitą dieną po sutarties sudarymo, ieškovei naudojantis automobiliu, (važiuojant) užsidegė įspėjamoji lemputė. Ieškovė 2021 m. lapkričio 12 d. rašytiniu pranešimu informavo atsakovą, kad nutraukia 2021 m. spalio 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi automobilis buvo techniškai netvarkingas, su paslėptais defektais, prašė jai grąžinti sumokėtus pinigus. 2021 m. lapkričio 18 d. pranešimu su ieškovės prašymu nesutiko, teigdamas, kad automobilis pardavimo sutarties sudarymo metu paslėptų defektų neturėjo. Ieškovei teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėptų trūkumų negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas, dėl to kitą dieną kilo gaisras ir automobilis sudegė, atsakovas nurodo, kad ieškovė neįvardijo konkretaus automobilio trūkumo (defekto), kadangi parduodant automobilį jam galiojo techninė apžiūra, buvo pakeistas akumuliatorius, jokių kitų defektų nebuvo žinoma.
Šalies argumentai
5. Ieškovės pateikti paaiškinimai, byloje surinkti duomenys apie įvykusį gaisrą patvirtina, kad šiuo metu automobilis nebegali būti naudojamas pagal jo paskirtį, nes įvykio metu jis smarkiai apdegė, ateityje galėtų būti naudojamos tik tam tikros automobilio dalys.
Žemesnės instancijos teismas
6. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad prieš šalims sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas 2021 m. liepos mėnesį atliko automobilio „Mercedes- Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrą MB „Automobilių elektrikai“ servise. Pasak atsakovo, šios patikros metu buvo pakeistas automobilio akumuliatorius, taip pat atlikti kiti tinkamą automobilio eksploatavimą užtikrinantys darbai: sureguliuota automobilio iškrova, pakeistas guolis, ABS daviklis, išvalyta AC sistema, pakeistas akumuliatorius Exide EK950 (žr. sprendimo 23 punktą). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens MB „Automobilių elektrikai“ atstovas V. Č. duodamas paaiškinimus, papildomai nurodė, kad atlikus kompiuterinę automobilio diagnostiką taip pat buvo nustatytas gedimas dėl priekinių automobilio sėdynių šildymo, kadangi, įjungus sėdynių šildymą, jis veikė netinkamai, nes „trumpino“. Pažymėjo, kad atliekant patikrinimą, automobilio sėdynių šildymo funkcija jau neveikė, tačiau atsakovas nurodė, kad šio defekto taisyti nereikia. Kaip nurodyta sprendimo 15 punkte, skelbime atsakovas nurodė, kad parduodamas automobilis jokių defektų neturi, vadinasi, skelbime nebuvo nurodyta informacija apie neveikiančią sėdynių šildymo funkciją. Kaip teismo posėdžio metu nurodė trečiojo asmens MB „Automobilių elektrikai“ atstovas V. Č., automobilio patikros metu buvo nustatyta, kad automobilio sėdynių šildymas jau yra „nukirstas“, todėl atsakovui nurodžius, kad šio defekto taisyti nereikia, saugiklis buvo pašalintas. Nuėmus saugiklius automobilio sėdynių šildymo funkcija turėjo nebeveikti. Tačiau ieškovė, duodama paaiškinimus, nurodė, kad įvykio dieną įsėdusi į automobilį įjungė automobilio salono šildymą bei atskirai sėdynių šildymą, sėdynės šilo, o vėliau iš keleivio pusės sėdynės pradėjo kilti dūmai, kol galiausiai automobilis užsidegė. Ši aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog įvykio dieną vis dėlto į automobilio sėdynėse esančius daviklius buvo tiekiama elektros srovė tam, kad jos šiltų.
7. Iš ieškovės bei trečiojo asmens MB „Automobilių elektrikai“ atstovo V. Č. paaiškinimų, byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo ekspertizių išvadų darytina išvada, kad labiau tikėtina automobilio gaisro kilimo priežastis – įvykio metu buvusi netinkama automobilio elektros instaliacija, netinkama sėdynių šildymo sistemos elektros grandinės būklė.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymi, kad nurodyto transporto priemonės trūkumo negalima laikyti įprastu, nulemtu natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo, apie kuriuos ieškovė, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, turėjo ar galėjo žinoti. Teismas sutinka, kad ieškovė turėjo teisę atskirai patikrinti visas automobilio funkcijas, bet šia teise tinkamai nepasinaudojo, tačiau teismas atsižvelgia ir į atsakovo skelbime nurodytą aplinkybę, kad automobilis jokių defektų neturi. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pardavėjas nenurodė jokių transporto priemonės trūkumų, priešingai nurodydamas, jog trūkumų nėra, bet kuriam vidutiniam pirkėjui nebuvo galima tikėtis, kad įsigyjama transporto priemonė turi elektros instaliacijos trūkumų ir galbūt nėra saugi bei tinkama eksploatuoti. Todėl negalima daryti išvados, kad dėl netinkamai veikiančio automobilio sėdynių šildymo vidutinis pirkėjas, įsigydamas tokią transporto priemonę, būtų galėjęs numanyti, jog transporto priemonė nėra tinkama ir saugi eksploatuoti
9. Byloje nustatyta, kad paaiškėję automobilio trūkumai buvo susiję su galimais automobilio elektros energijos tiekimo sutrikimais, kurie paaiškėjo tik po automobilio perdavimo ieškovei ir jį eksploatuojant, todėl nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovė, būdama vartotoja ir neturėdama specialių žinių, juos galėjo nustatyti išorinės transporto priemonės apžiūros metu.
10. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose savo atsikirtimų pagrindu pažymėjo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad byloje nėra konkrečių duomenų, dėl ko kitą dieną po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo įvyko gaisras, nes ekspertų į bylą pateiktos išvados yra suformuluotos tik kaip tikėtina priežastis. Tačiau pripažintina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas parduodamas transporto priemonę neatskleidė vieno iš jos defektų. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, jog automobilis savaime užsidegė kitą dieną po jo perleidimo, yra pakankama konstatuoti, jog jis buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.
11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kad automobilio sėdynių šildymo defektas nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, teismas mano, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą, kuris paaiškėjo tik po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, juolab atsakovas bei jo įgaliota atstovė patikino ieškovę, jog automobilis yra be defektų ir tinkamas naudoti. Kadangi vėliau išaiškėję automobilio elektros tiekimo grandinės trūkumai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ir ieškovė apie šį automobilio trūkumą nežinojo, todėl ji neturėtų prisiimti rizikos už automobilio elektros instaliacijos gedimą praėjus parai nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
12. Įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu ir pripažįsta, kad šiuo atveju netinkamos kokybės naudoto daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi ieškovės įsigytas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vienai parai nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai sudegė dėl staiga prasidėjusio gaisro. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės nupirktas automobilis po įvykio yra visiškai nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį yra teisėtas.
13. Nutraukus 2021 m. spalio 28 d. šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Mercedes-Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikius restituciją, nurodytas automobilis grąžintinas atsakovui, kuris laikytinas šio turto savininku, kuriam tenka pareiga pasirūpinti automobilio tolimesniu likimu, todėl atsakovas įpareigotinas atsiimti jį iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Dubysos g. 8A, Klaipėdoje.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą byloje, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias netinkamos kokybės naudoto daikto pardavimą.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimo tinkamai nemotyvavo, sprendimą priėmė išimtinai savo paties bei trečiojo asmens duotų paaiškinimų pagrindu ir aiškinimu, ignoravo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus išduotą pažymą apie kilusį gaisrą, taip pat Gaisrinių tyrimo centro teismo 2022 m. lapkričio 18 d. ekspertizės aktą Nr. 65-5 (EA).
14.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad gaisras kilo dėl nuslėpto atsakovo automobilio defekto – įvykio metu buvusi netinkama automobilio elektros instaliacija, netinkama sėdynių šildymo sistemos elektros grandinės būklė, neobjektyvi ir nepagrįsta, nes tyrimas dėl netinkamos sėdynių šildymo sistemos elektros grandinės būklės nebuvo atliktas ir šiuo klausimu nebuvo pateikta specialisto (eksperto) išvada.
14.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog automobilyje buvo netinkama sėdynių šildymo sistemos elektros grandinės būklė, kad ji buvo tvarkyta, kad joje neva buvo įdėti didesnio galingumo saugikliai ir t.t.
14.5. Specialistų (ekspertų) išvados dėl gaisro kilimo priežasčių pateiktos tik tikėtinos, specialistai (ekspertai) negalėjo pateikti kategoriškos išvados dėl gaisro kilimo priežasties, tai rodo teismo šališkumą ir sprendimo neteisėtumą.
14.6. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kadangi nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismo procesą. Teismo posėdžio metu apklausiant trečiojo asmens MB „Automobilių elektrikai“ atstovą V. Č., jam klausimus galėjo užduoti tik ieškovės atstovas, nes teismas nutraukė teismo posėdį ir jį atidėjo. Į kitą teismo posėdį trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ atstovas V. Č. neatvyko, todėl nei atsakovo atstovas, nei trečiojo asmens J. S. atstovė klausimų užduoti neturėjo galimybės.
14.7. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nuspręsdamas dėl restitucijos taikymo, todėl neatskleidė bylos esmės, kadangi, taikydamas abipusę restituciją, nepagrįstai pritaikydamas atsakovui nesąžiningumo prezumpciją, sudarė tokią situaciją, kai atsakovui būtų grąžintas netinkamas eksploatuoti automobilis, o atsakovas ieškovei grąžintų visą už automobilį sumokėtą pinigų sumą. Toks restitucijos taikymo būdas nesąžiningas, nes ieškovė praturtėtų atsakovo sąskaita, tai reiškia, kad atsakovas gautų mažiau, negu iš jo buvo paimta.
14.8. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės, tačiau toks teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad šis automobilis saugomas teismo sprendime nurodytoje aikštelėje. Nėra žinoma, kas jį ten pateikė saugoti, kas jį priėmė, kas prisiėmė atsakomybę už jo apsaugą.
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
15.1. Įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nupirktas automobilis turėjo paslėptų defektų – buvo netvarkinga automobilio elektros instaliacija ir sėdynių šildymo grandinė, kuria nebuvo galima naudotis, nors atsakovui apie tai ir buvo žinoma, tačiau ieškovė apie šį trūkumą nebuvo informuota. Pagrįsta išvada, kad labiau tikėtina automobilio gaisro kilimo priežastis – įvykio metu buvusi netinkama automobilio elektros instaliacija, netinkama automobilio sėdynių šildymo sistemos elektros grandinės būklė.
15.2. Nesuprantami ir nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas savo iniciatyva padarė išvadas apie gaisro kilimo priežastis, nes ieškovė ieškinio 12 ir 22 punktuose nurodė tuo metu jai žinomą gaisro tyrimo informaciją, o 26 punkte, remdamasi atsakovo skelbimu interneto puslapyje apie automobilio akumuliatoriaus pakeitimą esančią informaciją, nurodė prielaidą, kad gaisro priežastis susijusi su akumuliatoriumi. Šią prielaidą tikėtinai pagrindžia ir vėlesnė gaisro tyrimo medžiaga.
15.3. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje sutrinktus įrodymus pagrįstai nusprendė, kad šiuo ginčo atveju taikytinos CK 6.317, 6.327, 6.333 straipsniuose įtvirtintos teisinės normos, tinkamai jas išaiškino ir pagrindė teismų praktika.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ atstovo V. Č. paaiškinimai teismo pagrįstai buvo vertinami kaip įrodymai, kurie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, iš jų ir ekspertų išvadoms. Šie parodymai papildo ekspertų išvadas, nes atskleidžia automobilio būklę iki remonto ir remonto apimtį. Atsakovas turėjo teisę teikti prašymus dėl asmens, tiesiogiai remontavusio automobilį, apklausos. Tačiau šia teise nesinaudojo.
15.5. Pirmosios instancijos teismas nepadarė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto pažeidimo, nes 2023 m. vasario 3 d. teismo posėdyje dalyvavo visos šalys ir jų atstovai, atidedant teismo posėdį jiems buvo pranešta apie 2023 m. kovo 2 d. vyksiantį kitą teismo posėdį. Teismas baigdamas 2023 m. vasario 3 d. teismo posėdį ir pradėdamas 2023 m. kovo 2 d. posėdį paklausė, ar šalys turi prašymų, tačiau atsakovui ir trečiajam asmeniui atstovaujantys atstovai prašymų, tarp jų ir klausimų V. Č., neturėjo.
15.6. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę ir iš esmės teisingai taikė restituciją, kadangi nutraukus automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikant restituciją turi būti vadovaujamasi ne tik restituciją reglamentuojančiomis nuostatomis, bet ir CK 6.327, 6.333, 6.334 straipsnių nuostatomis.
15.7. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismo sprendimo dalis dėl automobilio atsiėmimo iš automobilių stovėjimo aikštelės negalės būti įvykdoma, nes po gaisro apdegęs automobilis buvo nuvežtas ir saugomas Dubysos g. 8A, Klaipėdoje, esančioje automobilių saugojimo aikštelėje. Apie tai atsakovui buvo žinoma, jis buvo kviečiamas dalyvauti eksperto atliekamoje automobilio apžiūroje, tačiau apžiūroje nedalyvavo.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad automobilio gaisras kilo dėl nuslėpto atsakovo automobilio defekto – įvykio metu buvusi netinkama automobilio elektros instaliacija, netinkama sėdynių šildymo sistemos elektros grandinės būklė, nes, kaip ir teisingai pažymėjo apeliantas, šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ atstovo V. Č. paaiškinimais, kuriuos prilygino ekspertų išvadai.
16.2. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad automobilyje buvo netinkama sėdynių šildymo sistemos elektros grandinės būklė, kad ji buvo tvarkyta, kad joje neva buvo įdėti didesnio galingumo saugikliai ir pan.
16.3. Pirmosios instancijos teismas bei ieškovė nenurodė nė vieno trūkumo, kurio pagrindu būtų galima neginčijamai konstatuoti, jog automobilį buvo nesaugu naudoti jau tą pačią dieną, dėl to jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nuslėpė automobilio defektus.
16.4. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas restitucijos institutą, apeliantui taikė nesąžiningumo prezumpciją – dėl automobilio defektų pirkėjui neatskleidimo. Trečiasis asmuo visiškai sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas abipusę restituciją, nepagrįstai pritaikė apeliantui nesąžiningumo prezumpciją. Sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju sudarė tokią situaciją, kai apeliantui būtų grąžintas netinkamas eksploatuoti automobilis, o apeliantas ieškovei grąžintų visą už automobilį sumokėtą pinigų sumą.
16.5. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl sprendimo dalies, kuria atsakovas įpareigotas pasiimti automobilį iš saugojimo aikštelės.
16.6. Pritartina apelianto argumentams, jog dėl to, kad nei atsakovo atstovas, nei trečiojo asmens J. S. atstovė neturėjo galimybės užduoti klausimų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ atstovui V. Č., šioje byloje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
17.1. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kad sutarties sudarymo metu daiktas neturėjo trūkumų, arba, kad trūkumai atsirado po daikto perdavimo momento. Tačiau jis jokių tinkamų ir leistinų bei patikimų įrodymų teismui nepateikė.
17.2. Kaip teisingai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, pats apeliantas neneigė V. Č. nurodytų aplinkybių, t. y. neneigė fakto, kad atsakovas MB „Automobilių elektrikai“ servise buvo informuotas apie sėdynių šildymo defektą bei tai, kad atsakovo buvo pasiteirauta, ar reikalinga minėtą defektą šalinti. Tačiau atsakovas nurodė, kad sėdynių šildymo defekto šalinti nereikalinga, nes jis šia funkcija nesinaudoja. Dėl šios priežasties buvo išimtas iš elektros grandinės saugiklis, kad būtų nutrauktas elektros energijos tiekimas į sėdynių šildymą. Neįdėjus kitų saugiklių, sėdynių šildymas nebūtų veikęs. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsakydama į trečiojo asmens MB „Automobilių elektrikai“ atstovo klausimą, atsakė, kad „<...> gaisro rytą automobilyje įsijungė vidaus šildymą bei sėdynių šildymą, nes ryte buvo šalta“. Iš to darytina išvada, kad atsakovas žinodamas, kad parduodamas automobilis turėjo paslėptus trūkumus, t. y. sėdynių šildymo sistemoje, kuris veikia elektros energijos pagrindu, prieš perduodamas automobilį ieškovei sudėjo saugiklius, t. y. sujungė elektros grandinę, kad trūkumus turintis automobilio mazgas veiktų.
17.3. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, „Automobilių elektrikai“ nėra žinoma, kada trūkumai yra atsiradę ir dėl kokių priežasčių. Tačiau yra pagrindo manyti, kad jie atsirado iki 2021 m. liepos 9 d., nes būtent dėl akumuliatoriaus išsikrovimo automobilis buvo pristatytas remontui ir apie nustatytus trūkumus atsakovas buvo informuotas. Akumuliatoriaus keitimo darbai neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos gaisro kilimui, nes, jei akumuliatorius būtų buvęs įdėtas blogai, tai paprasčiausiai atsakovas 2021 m. liepos mėn. pasiimdamas automobilį iš serviso, jo net nebūtų užvedęs ir nebūtų išvažiavęs.
17.4. Ieškovės veiksmas – sėdynių šildymo įjungimas, kuris atliekamas tam skirto jungtuko paspaudimu, – nebūtų buvusi gaisro priežastimi, jei atsakovas būtų suremontavęs sėdynių šildymą prieš sutarties sudarymą, arba būtų informavęs ieškovę, kad ši funkcija neveikia. Tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovas žinodamas apie sėdynių šildymo trūkumus juos būtų pašalinęs.
17.5. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl fakto, kad apeliantas apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas, jis / jo atstovas dalyvavo bylos nagrinėjime, todėl ši norma netaikytina.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
16. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kadangi bylą nagrinėjant teisme nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. S. nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ atstovui V. Č..
18. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
19. Pirmiausia pažymėtina, jog atsakovas galėtų prašyti pripažinti, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, tik tuo atveju, jeigu bylą pirmosios instancijos teismas būtų išnagrinėjęs pačiam atsakovui nedalyvaujant, ir tik tuo atveju, jeigu jam nebūtų pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tokių aplinkybių nenustatyta, todėl atsakovas negali prašyti pripažinti egzistuojant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, remdamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu.
20. Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2023 m. vasario 3 d. vyko teismo posėdis, kuriame trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ atstovas V. Č. davė paaiškinimus byloje apie jam žinomas faktines bylos aplinkybes. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog minėtas teismo posėdis buvo atidėtas 2023 m. kovo 2 d., kuriame nutarta tęsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ atstovo V. Č. apklausą. 2023 m. kovo 3 d. teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ atstovai nei V. Č., nei advokatas E. K. nedalyvavo, jiems apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę, nutarė tęsti bylos nagrinėjimą.
21. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, nenustatytos aplinkybės, nurodytos CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas interneto puslapyje www.autoplius.lt paskelbė skelbimą, jog už 7 600 Eur kainą parduoda naudotą be defektų automobilį „Mercedes-Benz ML320“. Skelbime nurodyta: „Tikra rida. Kėbulas nedažytas, visapusiškai tvarkingas automobilis, viskas veikia, sėdi ir važiuoji. 2021 m. rugpjūčio 16 d. įdėtas naujas akumuliatorius Exide agm (kaina 200 Eur, yra garantinis). Pridėsiu žieminių padangų komplektą Michelin su R19 originaliais MB ratlankiais. Paprasta pakaba. Viduje nebuvo rūkoma. Kaina derinama. Galima tikrinti bet kokiame servise. Yra 3 raktai“.
23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. S., įgaliota atsakovo pagal notarinį įgaliojimą Nr. 6852, 2021 m. spalio 28 d. transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartimi pardavė, o ieškovė nupirko automobilį „Mercedes-Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur kainą.
24. Automobilis „Mercedes-Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 29 d. užsidegė.
25. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. pažymoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – techninė, avarinis darbo režimas automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijoje.
26. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 28 d. ekspertizės akto Nr. 11-2097 (22) išvadoje nurodyta, jog tyrimui pateiktose elektros instaliacijos varinių laidų gyslose avariniam darbo režimui būdingų požymių nėra. Varinės gyslos apsilydė ir susilydė gaisro metu dėl gaisrui būdingos aplinkos.
27. Gaisrinių tyrimo centro teismo 2022 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akto Nr. 65-5 (EA) išvadoje nurodyta, jog automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apdegė gaisro metu, kuris kilo dėl automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ar automobilio akumuliatoriaus avarinio darbo režimo, kilusio gaisro židinio zona yra automobilio salono viduje, priekinėje dalyje, po keleivio sėdyne, tikėtina, gaisras galėjo kilti dėl automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo arba automobilio akumuliatoriaus avarinio darbo režimo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
28. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą – naudotą automobilį „Mercedes-Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė, kad jos įsigytas naudotas automobilis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu neatitiko įprastų jo kokybės reikalavimų ir ji negalėjo žinoti apie parduoto naudoto automobilio trūkumus, o atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto automobilio kokybę. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškovės prašomą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir tenkino reikalavimą nutraukti naudoto automobilio 2021 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, taikė abipusę restituciją.
30. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias netinkamos kokybės naudoto daikto pardavimą. Sprendimą priėmė išimtinai savo paties bei trečiojo asmens duotų paaiškinimų pagrindu, ignoravo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus išduotą pažymą apie kilusį gaisrą, taip pat Gaisrinių tyrimo centro teismo 2022 m. lapkričio 18 d. ekspertizės aktą Nr. 65-5 (EA). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.
31. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).
32. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
33. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant klausimą dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 32 punktas).
36. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog kitą dieną po naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tai yra, 2021 m. spalio 29 d., ieškovei vairuojant automobilį, jis užsidegė. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog sudegė iš esmės visos degios automobilio dalys.
37. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškovės kaip daikto pirkėjo teisų gynimo bei atsakovo kaip pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę, svarbu nustatyti, kokia buvo automobilio užsidegimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina automobilio gaisro kilimo priežastis – įvykio metu buvusi netinkama automobilio elektros instaliacija, netinkama sėdynių šildymo sistemos elektros grandinės būklė. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis ieškovės, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ atstovo paaiškinimais, teismo ekspertizių išvadomis bei kitais byloje esančiais įrodymais.
38. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 10 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – techninė, avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje (jėgos laidas nuo akumuliatoriaus, buvusio po priekine keleivio pusės sėdyne).
39. Gaisrinių tyrimo centro teismo 2022 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akto išvadoje Nr. 65-5 (EA), nurodyta, jog kilusio gaisro židinio zona yra automobilio salono viduje, priekinėje dalyje, po keleivio sėdyne, tikėtina, kilo dėl automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo arba automobilio akumuliatoriaus avarinio darbo režimo.
40. Papildomai ekspertams buvo pateiktos ištirti elektros instaliacijos varinių laidų gyslos. Lietuvos teismo ekspertizės centro į bylą pateikta 2022 m. spalio 25 d. ekspertizės akto Nr. 11-2097 (22) išvada patvirtina, jog tyrimui pateiktose elektros instaliacijos varinių laidų gyslose avariniam darbo režimui būdingų požymių nėra. Varinės gyslos apsilydė ir susilydė gaisro metu dėl gaisrui būdingos aplinkos.
41. Taigi matyti, jog paminėtos teismo ekspertizių išvados viena kitai iš esmės prieštarauja, kadangi 2022 m. spalio 25 d. ekspertizės išvadoje nurodyta, jog elektros instaliacijos varinių laidų gyslose avariniam darbo režimui būdingų požymių nėra. Tačiau 2022 m. lapkričio 18 d. ekspertizės išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad gaisras kilo dėl automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo arba automobilio akumuliatoriaus avarinio darbo režimo. Be to, pažymėtina, jog 2022 m. lapkričio 18 d. ekspertizės išvadose automobilio gaisro kilimo priežastys įvardytos tik kaip tikėtinos.
42. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių dėl skirtingų teismo ekspertizių išvadų, konkrečiai, kodėl vienos teismo ekspertizės metu nustatyta, jog elektros instaliacijos avariniam darbo režimui būdingų požymių nėra, tačiau kitos ekspertizės išvadose vis dėlto konstatuota, jog gaisras, tikėtina, galėjo kilti, be kitų priežasčių, ir dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog teismo ekspertai bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti.
43. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas įrodinėjo, jog galbūt gaisro kilimo priežastimi galėjo būti neatsargūs ieškovės veiksmai eksploatuojant automobilį (tinkamai neįvertinus užsidegusios geltonos informacinės lemputės prietaisų skydelyje) ar trečiųjų asmenų įtaka (ieškovė, tikėtina, remontavo automobilį iš karto po jo įsigijimo).
44. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog viešojoje erdvėje interneto portaluose www.ve.lt, www.lrytas.lt paskelbta informacija apie įvykį, nurodyta, kad: „Ką tik suremontuotas „Mercedes-Benz“ užsidegė važiuodamas. Mašinos netekusi moteris prasitarė, kad tik vakar ją pasiėmė iš meistrų. Bus aiškinamasi, ar atliktas remontas negalėjo turėti įtakos gaisro kilimui“. Byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovės atstovas kreipėsi į interneto portalų atstovus dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, prašydamas paneigti straipsniuose nurodytą informaciją, jog „Mašinos netekusi moteris prasitarė, kad tik vakar ją pasiėmė iš meistrų. Bus aiškinamasi, ar atliktas remontas negalėjo turėti įtakos gaisro kilimui“.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui įrodinėjant, jog automobilis galbūt galėjo būti taisomas iš karto po jo įsigijimo ir galbūt atlikti taisymo darbai galėjo būti gaisro kilimo priežastimi, būtina išsiaiškinti aplinkybes, kokiu pagrindu žurnalistas D. Č. straipsniuose nurodė, jog ieškovė automobilį „tik vakar pasiėmė iš meistrų“. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino nurodytų aplinkybių, paminėto žurnalisto kaip liudytojo byloje neapklausė.
46. Papildomai pažymėtina, jog ieškovė ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, jog įsigijus automobilį tą pačią dieną prietaisų skydelyje užsidegė geltonos spalvos įspėjamoji lemputė, rodanti, jog automobilio variklį reikia papildyti alyva. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog, užgesus paminėtai lemputei, šio defekto nesureikšmino, kadangi kitą dieną ketino vežti automobilį į servisą atlikti techninę priežiūrą.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui teigiant, jog automobilio gaisro kilimo priežastimi galėjo būti neatsargūs ieškovės veiksmai – nepakankamai reaguojant į įspėjamąją lemputę prietaisų skydelyje, būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar automobilio prietaisų skydelyje užsidegusi geltona įspėjamoji lemputė buvo susijusi su tuo, jog kitą dieną automobilis užsiliepsnojo.
48. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas buvo pateikęs teismo ekspertams klausimus, susijusius su aplinkybėmis, dėl kokios priežasties ieškovei faktiškai valdant automobilį tą pačią dieną po jo įsigijimo prietaisų skydelyje užsidegė indikacinė geltonos spalvos lemputė ir ar ši aplinkybė galėjo būti gaisro priežastimi, taip pat pateikė klausimą, ar automobilis buvo remontuojamas laikotarpiu nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki gaisro momento. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto išvadų, ekspertai negalėjo atsakyti į paminėtus klausimus, nurodydami, jog ekspertai neturi specialių žinių tokioms išvadoms pateikti. Pirmosios instancijos teismas papildomai šių aplinkybių nesiaiškino, papildomos ekspertizės automobilio techninei būklei iki gaisro kilimo nustatyti neskyrė.
49. Kaip jau paminėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog automobilis užsiliepsnojo ne tik dėl netinkamos elektros instaliacijos, bet ir dėl netinkamos sėdynių šildymo sistemos elektros grandinės būklės.
50. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog automobilis iki pardavimo (2021 m. liepos 7 d. ) buvo taisomas MB „Automobilių elektrikai“, kurie atliko šiuos techninius darbus: „1. Darbai (iškrova); 2. Guolio keitimo darbai; 3. ABS daviklio keitimo darbai ; 4. AC Sistemos valymas. Buvo pakeistos šios dalys: 1. Guolis; 2. ABS daviklis; 3. Akumuliatorius Exide EK950“. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ atstovas V. Č., teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus apie faktines aplinkybes, nurodė, jog remonto metu buvo nustatytas trumpas jungimas automobilių sėdynių šildymo grandinėje, todėl įjungus sėdynių šildymą, iš karto būdavo „trumpinimas“. Apie tai buvo informuotas atsakovas, paklaustas, ar reikia sutvarkyti, pasakė, kad ne, nes jis nenaudoja šios funkcijos. Trečiojo asmens atstovas papildomai nurodė, jog sėdynių šildymas neveikė, nes jau buvo „nukirstas“, todėl saugiklį pašalino iš vietos. Trečiasis asmuo paaiškino, jog gaisras galėjo kilti dėl sėdynių šildymo grandinės sutrikimų, nes, jeigu sėdynių šildymas veikė, turėjo būti įdėti nauji saugikliai. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog po automobilio įsigijimo automobilio sėdynių šildymas veikė, sėdynė pašilo greitai.
51. Kadangi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ atstovo teigimu, automobilio sėdynių šildymas negalėjo veikti, nes, jiems taisant automobilį, buvo išimti saugikliai, o ieškovei teigiant, jog sėdynių šildymas kitą dieną po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo veikė, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su automobilio sėdynių šildymu, – ar buvo taisoma automobilio sėdynių šildymo sistema, kada buvo taisoma, ar pirkimo– pardavimo metu sėdynių šildymas veikė, ar šis sėdynių šildymo sistemos gedimas / defektas galėjo būti susijęs priežastiniu ryšiu su gaisro kilimu. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, jog buvo netinkama sėdynių šildymo sistemos elektros grandinės būklė, padarė įvertinęs tik trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“ atstovo bei ieškovės paaiškinimus. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių automobilio sėdynių šildymo sistemos veikimą, byloje nėra pateikta.
52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teisme po 2022 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akto, kuriame nebuvo atsakyta į teismo pateiktus klausimus apie techninę automobilio būklę iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, galimą automobilio taisymą po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tinkamą automobilio eksploatavimą po jo įsigijimo ir šių veiksnių įtaką gaisro kilimui, iš esmės netyrė ir nesiaiškino paminėtų faktinių aplinkybių apie paminėtą techninę automobilio būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šias aplinkybes būtina nustatyti ir išsiaiškinti. Kadangi šioms aplinkybėms nustatyti būtinos specialios žinios, tikslinga svarstyti apie papildomos ar pakartotinės teismo ekspertizės skyrimą automobilio techninei būklei nustatyti tiek iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tiek po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir priežastinio ryšio tarp automobilio defektų ir gaisro kilimo nustatymui.
53. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą neatskleidus bylos esmės, kadangi tik išaiškinus faktines aplinkybes ir ištyrus įrodymus, susijusius su automobilio technine būkle, tai yra, ar kokybiškai buvo atliktas automobilio remontas pas trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, MB „Automobilių elektrikai“, ar automobilis buvo remontuojamas po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir ar atlikti remonto darbai lėmė gaisro kilimą, ar automobilio sėdynių pašildymo sistemos veikimas / neveikimas bei geltonos įspėjamosios leputės įsižiebimas prietaisų skydelyje, įspėjantis apie būtinybę papildyti variklio alyvą, galėjo sukelti gaisrą, kokiu pagrindu žiniasklaidoje atsirado teiginiai apie gaisro išvakarėse suremontuotą automobilį (44 – 45 p.), bus galima priimti pagrįstą išvadą dėl automobilio gaisro kilimo priežasties bei atsakovo kaip automobilio pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat būtų tikslinga svarstyti dėl papildomos ar pakartotinės teismo ekspertizės skyrimo automobilio techninės būklės įvertinimui iki gaisro kilimo momento.
55. Apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės, kadangi byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir nepagrįstai apribotų šalių teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neatskleistos bylos esmės ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
56. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.