Alytaus apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2019 m. spalio 22 d. 19 val. 27 min. A. J. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kadangi jam buvo nustatytas 1,78 promilių neblaivumas (b. l. 14, 15).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos ir mokėjimo kvito kopijos matyti, jog 2019 m. spalio 25 d. automobilio „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkė atlygino proceso išlaidas, patirtas dėl šio automobilio nuvežimo ir saugojimo (b. l. 56, 57).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. J. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis A. J. iki šiol neteistas, praeityje jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 101, 103). A. J. vedęs, nedirbantis, nepilnamečių išlaikytinių jis neturi (b. l. 98 – 100, 102). Byloje nėra jokių kitų A. J. neigiamai charakterizuojančių duomenų. A. J. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 70 – 73). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. J. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, teismas, įvertinęs visas pirmiau jau aptartas aplinkybes, skiriamos baudos dydį, nustato, jog A. J. jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamojo A. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 22 d. 19 val. 8 min. iki 2019 m. spalio 23 d. 14 val. 15 min. (b. l. 75 – 76, 77 – 78). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į A. J. paskirtą bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo bei kitų klausimų

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. J. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi kaltinamasis A. J. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant visas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. J. asmenybę (tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą), teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 1 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 23 d. A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 79 – 81). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu A. J. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 23 d.

Kaltinamasis A. J. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – J. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 4 140 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo A. J. vairuotas automobilis „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikoma konfiskuotinu turtu. Automobilis „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam (b. l. 17). BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), negali būti paimtas valstybės nuosavybėn. Tačiau baudžiamasis įstatymas numato, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiagoje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog 2019 metų spalio mėnesį automobilio „Toyota“, kurio techninės charakteristikos sutampa su A. J. vairuoto automobilio „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 4 140 Eur, kaina be PVM – 3 422 Eur (b. l. 18). Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, prekės ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestinamos PVM. Kadangi konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nėra PVM mokesčio objektas, todėl tokiais atvejais konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydis turi būti išieškomas be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-219-658/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019 ir kt.). Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo, sunkumo laipsnį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant pilnai įgyvendinti bausmės paskirtį bei tikslus, kaltinamajam A. J. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę (be PVM) atitinkančią 3 422 Eur sumą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės 2019 m. spalio 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti konfiskuotino turto vertės išieškojimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. J. nuosavybės teise valdomam turtui – žemės sklypui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. sausio 29 d. Turto saugotoju paskirtas A. J. (b. l. 87 – 88, 89 – 94). Kaltinamojo A. J. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekama galioti iki jam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 79 – 81, 82 – 84).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas atskirame voke prie bylos, perduodamas jį išdavusiai VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 75 MGL, tai yra 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 50 MGL, tai yra 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. J. į bausmės dydį laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 22 d. 19 val. 8 min. iki 2019 m. spalio 23 d. 14 val. 15 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 48 MGL, tai yra 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog A. J. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 3 422 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6610.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės 2019 m. spalio 29 d. nutarimu A. J. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo nuosavybės teise valdomam turtui – žemės sklypui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki A. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą atskirame voke prie bylos, perduoti jį išdavusiai valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti nuteistajam A. J., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. J.