Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui G. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-175-941/2015 pareiškėjas V. V. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį bei nubaustas subendrinta 1000,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Skunde nurodoma, kad nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos pareiškėjas V. V. nepripažino padaręs atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato inkriminuojamų administracinių nusižengimų, todėl apskundė pirmosios instancijos teismo nutarimą Šiaulių apygardos teismui, kuris 2015 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-433-282/2015 Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-175-941/2015 panaikino ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus administracinę bylą nagrinėti iš naujo Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.- 4-187/2016 pareiškėjo V. V. atžvilgiu administracinė byla pagal atsakovo įgalioto pareigūno 2015 m. sausio 28 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 86P-24992482-15, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo nutraukta, konstatavus, kad pareiškėjo V. V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo protokolu inkriminuojamų pažeidimų įvykio ir sudėties. Šis pirmosios instancijos teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 2 d., Šiaulių apygardos teismui 2016 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-112-616/2016 atmetus atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas gali būti taikoma tik tai atvejais, kai tokią galimybę nustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi ATPK pagal įstatymo analogiją leidžia taikyti tik BPK normas, BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi pareiškėjas, pasikviesdamas atstovą ginti jo interesus teisme, prisiėmė asmeninę riziką dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. V. skundas tenkintinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią jis kildina iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės pareigūnų veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Byloje nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresnysis specialistas 2015 m. sausio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 86P-24992482-15 administracinėn atsakomybėn traukiamam V. V. dėl to, kad „vairuodamas automobilį, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, nepraleido keliu važiavusios motorinės transporto priemonės ir su ja susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos ir draudimo dokumentų“. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4-187/2016) administracinę bylą pagal 2015 m. sausio 28 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 86P-24992482-15 dėl 2014 m. gruodžio 30 d. pažeidimų pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant V. V. veikoje šių pažeidimų įvykio ir sudėties. Šiuo nutarimu buvo konstatuota, kad nėra pakankamai nenuginčijamų įrodymų, jog 2014 m. gruodžio 30 d. V. V. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus. Teismas konstatavo, kad asmens, galimai padariusio administracinį nusižengimą, atpažinimas atliktas pažeidžiant imperatyvias asmenų atpažinimo nuostatas, liudytojams buvo parodyta tik vieno asmens – V. V. nuotrauka, tyrėjas neturėjo teisės formuoti liudytojų nuomonės apie galimai kaltą asmenį. Teismas pažymėjo, kad atliekant fotonuotraukos, darytos degalinės kameromis, ekspertizę, joje pareiškėjas nebuvo atpažintas. Taip pat byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „S. F.“, angliški valstybiniai numeriai (duomenys neskelbiami), priklauso V. V.. Byloje surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog transporto priemonės savininkas nežinomas. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi (administracinė byla Nr. ATP-112-616/2016) konstatavo, kad teisena administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 1241 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, nesant V. V. veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma numato prejudicinius faktus, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018).

Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į atsakovų profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neteisėti institucijos veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi. Tiek šioje nutartyje, tiek Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimu buvo konstatuota, jog surašant 2015 m. sausio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 86P-24992482-15 nebuvo nustatyta, kam priklauso įvykyje dalyvavęs automobilis, nebuvo apklaustas jo savininkas, atliekant asmens atpažinimo procedūras buvo pažeistos imperatyvios asmenų atpažinimo nuostatos, nebuvo vertinti liudytojų, nurodžiusių, jog įvykio vakarą pareiškėjas buvo tėvų namuose, parodymai, nevertinti V. V. pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis turi tokį patį, kaip įvykyje dalyvavęs automobilis, tačiau kitais valstybinais numeriais. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog pareigūnas, surašydamas protokolą ir tirdamas administracinio teisės apžeidimo bylą, nesurinko pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas V. V. padarė administracinį nusižengimą. Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas. Konstatavus policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegija nurodo, kad svarstytinas klausimas dėl pareiškėjui padarytos žalos (CK 6.249 straipsnis).

Pareiškėjas teigia, kad turėjo išlaidų dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo apskundimo, skundų rengimo pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose, jo interesų atstovavimo teismo posėdžiuose, todėl patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 3400 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VIII skyrius reglamentuoja proceso išlaidas ir jų atlyginimą. Minėto kodekso 103 straipsnyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1. Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2. Liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3. Ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4. Daiktų laikymo ir persiuntimo išlaidos; 5. Kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios pagrindas yra patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ne pačių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas šioje konkrečioje situacijoje nėra taikomas, o minėtos žalos atlyginimui yra taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, kreipėsi į profesionalų teisininką. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėją tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose dėl administracinio teisės pažeidimo atstovavo advokatas S. Š., pareiškėjo turėtos išlaidos pagrįstos į bylą pateikta 2016 m. kovo 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 062 bei 2018 m. kovo 10 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 734140. Sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytas teiktų teisinių paslaugų pobūdis, t. y. konsultavimas, gynimas, įrodymų rinkimas ir atstovavimas klientui administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-175-941/2015; konsultavimas ir apeliacinio skundo parengimas administracinio teisės pažeidimo byloje Šiaulių apygardos teisme; konsultavimas, gynimas ir atstovavimas klientui grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4-187/2016; konsultavimas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas Šiaulių apygardos teisme byloje Nr. ATP-112-616/2016.

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos ir įrodytos visos trys sąlygos civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl V. V. skundas tenkintinas, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui priteisiant 3400 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas, nagrinėjant administracinę bylą dėl turtinės žalos.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas A. K. pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 909835, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 600 Eur. Kaip nurodė advokatas, ši suma apima skundo parengimą ir kliento atstovavimą bylą nagrinėjant Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta suma už suteiktas paslaugas neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos, ši suma (600 Eur) priteistina pareiškėjui iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 3400 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai Eur) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 600 Eur (šeši šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.