- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-167-480/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00436-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Galina Blaževič
- Atsakovas
- Kazlų Rūdos futbolo klubo „Šilas“
- Ieškovas
- S. T.
- Trečiasis asmuo
- D. G., M. B., L. K., K. K., V. N., A. R., A. T., S. V., Z. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kazlų Rūdos futbolo klubo „Šilas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1063-571/2015 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovui Kazlų Rūdos futbolo klubui „Šilas“ dėl neeilinio visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys: D. G., M. B., L. K., K. K., V. N., A. R., A. T., S. V., Z. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti 2014 m. lapkričio 28 d. vykusio Kazlų Rūdos futbolo klubo „Šilas“ neeilinio visuotinio susirinkimo įformintus nutarimus neteisėtais. Ieškovas nurodė, kad susirinkimą savo iniciatyva sušaukė klubo nariai A. R. ir S. V.. Kazlų Rūdos futbolo klubo neeilinio visuotinio narių susirinkimo 2014 m. lapkričio 28 d. protokolu Nr. 1 buvo įformintas nutarimas išrinkti naują futbolo klubo „Šilas“ valdybą bei valdybos pirmininką. Toks nutarimas yra neteisėtas, priimtas vadovaujantis asmeniniais nesutarimais bei nesivadovaujant Klubo įstatais. Apie susirinkimą nebuvo pranešta laiku, susirinkimas sušauktas ir įvyko nesilaikant įstatymo numatytų terminų bei neteisėtos sudėties klubo narių, kurie nebuvo klubo ir valdybos nariai. Ieškovas apie skelbiamą susirinkimą sužinojo iš skelbimo laikraštyje, bet jame nedalyvavo dėl svarbių priežasčių.
Atsakovas Kazlų Rūdos futbolo klubas „Šilas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo nurodomi visuotinio susirinkimo nutarimų priėmimo pažeidimai yra formalūs, susiję su susirinkimo procedūra, todėl nėra pakankamas pagrindas ginčijamus nutarimus panaikinti. Ieškovas nenurodė jokių neigiamų padarinių, kuriuos ginčijami nutarimai būtų sukėlę, taip pat kaip dėl ginčijamų nutarimų buvo pažeisti jo interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino 2014 m. lapkričio 28 d. vykusio Kazlų Rūdos futbolo klubo „Šilas“ neeilinį visuotinį susirinkimą ir susirinkimo metu priimtus nutarimus neteisėtais; priteisė iš atsakovo Kazlų Rūdos futbolo klubo „Šilas“ 41 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur advokato išlaidų ieškovui S. T. bei 52,84 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2014-11-19 laikraštyje „Lietuvos rytas“ buvo patalpintas skelbimas, jog 2014-11-28 kviečiamas neeilinis visuotinis klubo narių „Šilas“ susirinkimas, inicijuotas iniciatyvinės grupės. Taip pat nustatyta, kad buvo pažeisti susirinkimo sušaukimo ir skelbimo apie susirinkimą paskelbimo terminai - nėra išlaikytas 10 dienų terminas iki susirinkimo sušaukimo, kaip numato Klubo įstatai. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir bandė įrodyti, kad jam nebuvo žinoma apie jokį klubo narių sąrašą ir jis išnaudojo visas įmanomas priemones klubo narių sąrašui gauti, taip pat pasinaudojo klubo pirmininko V. N. nurodytu narių sąrašu dokumentuose, kurie buvo siunčiami į Lietuvos Respublikos futbolo federaciją, tačiau tai nelaikytina įrodymu apie tinkamą Klubo narių sąrašą. Klubo įstatų III skirsnyje 3 straipsnyje nurodyta, kad stojantysis į narius pateikia raštišką prašymą tapti Klubo nariu valdybai, o jo priėmimo klausimas svarstomas valdybos posėdyje. Byloje nėra pateikta įrodymų, remiantis kuo klubo nariais buvo laikomi G. G., V. V.. Be to, apklaustas V. N. parodė, kad buvo tik kalbos apie kai kurių klubo narių pašalinimą ir naujų priėmimą, tačiau, laikantis įstatuose nustatytos tvarkos, nariai nebuvo pašalinti, o nauji nebuvo priimti, jokių susirinkimų tuo klausimu nebuvo, o naujus narius jis įrašė savo noru pats, atsižvelgiant į jų indėlį klubo veikloje. Klubo įstatuose numatyta, kad visuotinį susirinkimą turi teisę sušaukti klubo valdyba, o valdybą sudarė V. N., S. T. ir S. V., tuo tarpu sušaukiant susirinkimą dalyvavo tik vienas klubo valdybos narys S. V.. Byloje nebuvo nustatyta, kad valdyba ar klubo primininkas suteikė kam nors įgaliojimus sušaukti visuotinį susirinkimą. Sušaukus susirinkimą jame dalyvavo tik 3 klubo nariai pagal 2011-01-01 narių sąrašą, iš to seka, kad susirinkimas negalėjo įvykti, nes nebuvo kvorumo. Teismas konstatavo, kad kadangi 2014-11-28 visuotinį susirinkimą sušaukė ne klubo valdyba, o asmenys, kurie tam neturėjo teisės, susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant nustatytų jam sušaukti terminų, susirinkime nebuvo reikalaujamo įstatymu narių skaičiaus - kvorumo, ir tai laikytina esminiais įstatymo pažeidimai, todėl 2014-11-28 susirinkimas bei jame priimti nutarimai laikomi neteisėtais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas Kazlų Rūdos futbolo klubo „Šilas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas neatsižvelgė į ginčijamų nutarimų priėmimo pažeidimų formalumą ir be pagrindo šiuos pažeidimus pripažino esminiais. Tiek įstatymas, tiek teismų praktika reikalauja, jog visuotinio susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nutarimai pripažinti negaliojančiais, neatsižvelgus į tai, ar jie sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes ieškovui ar viešajam interesui, nei į ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime, nei į kitas svarbias aplinkybes, kurių visuma tokiu atveju turėjo būti konstatuota.
2. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kad 2011-01-01 sąrašas, kuriuo vadovavosi teismas, taip pat buvo sudarytas pažeidžiant įstatuose numatytą tvarką ir juo vadovautis negalima. Atsižvelgiant į tai, kad klubas veiklos 2011-01-01 dar nevykdė, manytina, klubo valdyba taip pat nerengė posėdžių, todėl naujų narių priėmimo klausimas 2011-01-01 taip pat nebuvo svarstytas.
3. Teismas atmetė 2013 m. sąrašą, tokiu būdu paneigdamas savo paties sprendime išdėstytus argumentus, kas leidžia spręsti apie neaiškią teismo poziciją ir neįsigilinimą į bylos esmę. Abu aukščiau nurodyti klubo narių sąrašai buvo sudaryti panašiomis sąlygomis, nesilaikant įstatuose nustatytos tvarkos. 2013 m. sąrašas taip pat pasirašytas to paties klubo pirmininko V. N., jis, kaip oficialus dokumentas pateiktas ir Lietuvos Respublikos futbolo federacijai, todėl nėra pagrindo abejoti jo teisingumu.
4. 1996-03-13 Marijampolės rajono savivaldybei pateiktas klubo steigėjų sąrašas, kuriame nurodyta 15 narių. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įstatuose nustatyta tvarka buvo priimti nauji klubo nariai, ar kai kurie nariai būtų buvę pašalinti iš klubo, byloje nepateikta. Kokia iš tikrųjų buvo naujų narių priėmimo ir narių pašalinimo tvarka negalėjo paaiškinti ir liudytoju apklaustas V. N.. Todėl visi byloje pateikti po 1996-03-13 sudaryti klubo narių sąrašai turėtų būti laikomi neteisėtais, kadangi jie visi sudaryti pažeidžiant įstatuose nustatytas procedūras, ir vadovaujamasi turi būti būtent minėtu 1996-03-13 klubo narių sąrašu. Iš 1996-03-13 klubo narių sąrašo matyti, kad ieškovas S. T. iš viso nėra futbolo klubo narys, todėl teisės ginčyti klubo visuotinio susirinkimo sprendimus jis neturi.
5. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ieškovas, jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, todėl priėmė nepagrįstą, bei prieštaraujantį teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, sprendimą. Ieškovas neįrodė, kokias neigiamas pasekmes jam ar klubo nariams sukėlė formalūs procedūriniai pažeidimai, juolab, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Futbolo klubas sėkmingai funkcionuoja, yra įgyvendinama visa eilė projektų, todėl nutarimų naikinimas dėl formaliųjų jų priėmimo trūkumų būtų neproporcinga priemonė, o jos pritaikymo padariniai turėtų neigiamos įtakos kitų klubo narių bei viešiesiems interesams.
6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad dėl netinkamai įformintų procedūrų, t. y., kad nėra aiškaus juridinio asmens sprendimo dėl klubo narių sąrašo, kaltas buvęs klubo pirmininkas, nors tokie sprendimai klube buvo priimti. Klubo pirmininko V. N. pasirašytas narių sąrašas, kuris buvo siunčiamas į Lietuvos futbolo federaciją, neginčijimai patvirtina, kad de facto klubo narius sudarė būtent šiame rašte nurodyti asmenys, šias aplinkybes patvirtina ir šių asmenų veiksmai dalyvaujant klubo veikloje. Dauguma klubo narių pagal 2011-01-01 ir 2013 m. sąrašus pripažįsta 2014-11-28 klubo narių visuotinio susirinkimo, sušaukto pagal 2013 metų sąrašą, sprendimus. Pritarimą ginčijamiems sprendimams iš dalies patvirtina ir paties ieškovo veiksmai, nes ieškovas buvo šio susirinkimo iniciatorius.
7. Teismas nepasisakė bei nevertino į bylą pateiktų įrodymų - 2013 m. rugsėjo 30 d. tarpinės finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte ir 2013 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodomos informacijos apie tai, kad futbolo klubą sudaro 9 nariai, t. y. toks narių skaičius, kuris nurodytas pagal 2013 metų sąrašą. 2014-01-20 kubo vadovybės pranešime nurodyta ne tik tai, kad klubą sudaro 9 nariai, tačiau išvardinti netgi ir asmenys, t. y. tie patys asmenys, kurie buvo kviesti į 2014-11-28 visuotinį susirinkimą. 2013-11-25 klubo dokumente „Licencijos pareiškėjo teisinė grupės struktūra“ taip pat nurodyti duomenys apie klubo narius.
Šalies argumentai
8. Apeliantas prašo priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo pirmos instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą. Teismas nesiaiškino ir nevertino aplinkybių dėl klubo narių valios bei pozicijos dėl ieškovo skundžiamų sprendimų (neatskleidė bylos esmės), visų šių asmenų neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nors priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Šių irodymų pateikimo būtinybė atsirado klubo nariams (buvusiems klubo nariams) sužinojus apie priimtą sprendimą, kuriam jie nepritaria bei kuris jiems sukelia neigiamas pasekmes.
Atsiliepimas
Ieškovas S. T. atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 32-38) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas pagrįstai pažeidimų nelaikė formaliais, o įvertino visus civilinėje byloje pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad pažeidimai laikytini esminiais įstatymo ir Klubo įstatų pažeidimais, padarytais pažeidimais buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, todėl susirinkimas bei jame priimti nutarimai dėl naujo pirmininko išrinkimo, dėl naujos Klubo valdybos išrinkimo laikytini neteisėtais.
2. Esant abejonėms dėl narių skaičiaus ar kvorumo, būtent juridinis asmuo - atsakovas turi įrodyti, kad susirinkimo sušaukimo tvarka bei procedūros nebuvo pažeistos. Susirinkimo metu buvo sprendžiami esminiai, tarp jų ir dalyvavimo Klube klausimai, šiuo atveju nebuvo užtikrinta Klubo nario - ieškovo teisė dalyvauti visuotiniame narių susirinkime ir jame balsuoti. Ši aplinkybė ir visų teismo nustatytų pažeidimų visuma negali būti vertinama kaip formali.
3. Vienintelis klubo narių sąrašas, galiojęs ginčijamų sprendinių priėmimo dieną, kuris pateiktas į bylą, yra 2011-01-01 sudarytas Klubo narių sąrašas, pagal kurį Klubą sudaro 10 Klubo narių. Apeliantas kito narių sąrašo nepateikė. Pateikdamas Lietuvos futbolo federacijai teiktų dokumentų kopijas apeliantas neįrodė, kad G. G. ir V. V. yra Klubo nariai, nepateikė Klubo valdybos sprendimų apie šių narių priėmimą.
4. Ieškovas yra Klubo narys, be to ilgą laiką buvo (yra) Klubo valdybos narys. Tai patvirtina 2011-01-01 pateiktas Klubo narių sąrašas. Susirinkime priimant ginčijamus sprendimus 1996-03-13 narių sąrašu pats apeliantas nesivadovavo. Be to, 1996-03-13 klubo narių sąraše taip pat nėra ginčijamo susirinkimo sprendimu rinkto Klubo pirmininko - A. R.. Jis Klubo nariu tapo 2011 metais atkūrus Klubą, todėl jei vadovautis 1996-03-13 sąrašu, jis atitinkamai negali būti Klubo pirmininku.
5. Apeliantas skunde remiasi kasacinio teismo praktika, kuri nėra tapati ir neturi esminių panašumų teisiškai reikšmingų nagrinėjamos bylos aplinkybių atžvilgiu. Taip pat nurodydamas, kad į bylą nebuvo trečiaisiais asmenimis įtraukti visi suinteresuoti asmenys, pastarųjų nedetalizuoja. Apeliantas nepateikė teismui prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo.
6. Apeliantas naujai pateikiamų įrodymų neteikė pirmosios instancijos teisme, nors tokią galimybę turėjo ir ja nepasinaudojo, taip pat neįrodė ir nedetalizavo kokias aplinkybes, faktus pateikiami įrodymai patvirtina, kokią įtaką turės bylos baigčiai. Todėl prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo turėtų būti atmestas.
Tretieji asmenys A. R., S. V., Z. V., D. G. atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 30-31) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su visais argumentais, kuriais atsakovas grindžia savo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Sutikdamas su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis vertinant įrodymus, taikant teisės normas, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, nagrinėjamu aspektu naujų pirmosios instancijos teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl pasisako dėl atsakovo (apelianto) apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.
Byloje nustatyta, kad apeliantas – atsakovas Kazlų Rūdos futbolo klubas „Šilas“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, įregistruotas 1996 m. kovo 27 d., ilgą laiką veiklos nevykdė, o eilės iniciatyvinės grupės narių 2011-01-01 sudarė 10 narių sąrašą (D. G., M. B., L. K., K. K., V. N., A. R., S. T., A. T., S. V., Z. V.) ir nutarė atnaujinti klubo veiklą. Šios iniciatyvinės grupės nariai 2011-04-06 sušaukė visuotinį Kazlų Rūdos futbolo klubas „Šilas“ (toliau – klubas, arba apeliantas) narių susirinkimą, kurio metu buvo patvirtinti nauji klubo, klubo pirmininku išrinktas V. N., išrinkta klubo valdyba, kurią sudarė V. N., S. T. ir S. V., o ši 2011-04-06 susirinkimo metu klubo valdybos pirmininku išrinko V. N.. 2014-11-28 įvyko neeilinis visuotinis klubo narių susirinkimas, inicijuotas iniciatyvinės grupės, kuriame buvo išrinkta nauja klubo valdyba, klubo valdybos pirmininkas, svarstyti einamieji klausimai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad susirinkimą sušaukė asmenys, kurie tam neturėjo teisės, susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant jam sušaukti terminų, susirinkime nebuvo reikalaujamo įstatymu narių skaičiaus – kvorumo, ir tai laikytina esminiais įstatymo pažeidimais, todėl 2014-11-28 susirinkimas bei jame priimti nutarimai dėl naujo pirmininko išrinkimo, dėl naujos klubo valdybos išrinkimo laikomi neteisėtais. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginčijamų nutarimų priėmimo pažeidimų formalumą ir be pagrindo šiuos pažeidimus pripažino esminiais, teismo išvados padarytos neišsiaiškinus visų aplinkybių, neįsigilinus į bylos esmę, padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus vertina nepagrįstais.
Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (ginčui aktuali jo susirinkimo metu gal. red.) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijos įstatymo 12 str. 1 d.), o be kitų jiems keliamų reikalavimų įstatuose turi būti nurodyta visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises (Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d. 8 p.). Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Ginčui aktualių 2011-04-15 Juridinių asmenų registre įregistruotų klubo įstatų (Asociacijų įstatymo 12 str. 6 d.) VII skyriaus 7 punktas numato, kad susirinkimas yra teisėtas, jei klubo narai apie jo vietą, laiką bei darbotvarkės projektą buvo informuoti ne vėliau kaip prieš 10 dienų pasirašytinai arba registruotu laišku arba skelbimu dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir jei susirinkime dalyvauja daugiau kaip ½ klubo narių. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama faktinė aplinkybė, kad 2014-11-19 dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo patalpintas skelbimas, jog 2014-11-28 kviečiamas neeilinis visuotinis klubo narių „Šilas“ susirinkimas, inicijuotas iniciatyvinės grupės ir šis susirinkimas įvyko skelbime nurodytą dieną, taigi, nebuvo išlaikytas 10 dienų terminas nuo paskelbimo iki susirinkimo sušaukimo, kaip numato klubo įstatai. Neeilinį susirinkimą gali sušaukti klubo pirmininkas arba valdyba paprasta balsų dauguma arba 1/3 klubo narių bendru sprendimu (Klubo įstatų VII skyriaus 5 punktas). Kaip matyti iš 2014-11-19 skelbimo dienraštyje „Lietuvos rytas“ sušaukti neeilinį visuotinį susirinkimą inicijavo A. R., S. V., G. G., V. V.. Bylos duomenimis, sušaukti neeilinį visuotinį susirinkimą inicijavo du klubo nariai - A. R. ir S. V., o kitu du – G. G. ir V. V. klubo nariais nebuvo, ir tai nesudarė įstatuose 1/3 įstatuose numatytų klubo narių, nei vienas iš jų nebuvo klubo pirmininku ir iš tik vienas iš jų – S. V. buvo valdybos narys, o tai nesudarė valdybos narių daugumos, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog susirinkimą sušaukė ne klubo valdyba, o asmenys, kurie tam neturėjo teisės. Pagal jau paminėtą klubo įstatų VII skyriaus 7 punktą, susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip ½ klubo narių (nagrinėjamu atveju tai turėjo būti 6 nariai iš 10). Jeigu susirinkime nėra kvorumo, per 14 dienų turi būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu kiek susirinkime dalyvavo klubo narių (Asociacijų įstatymo 8 str. 8 d., klubo įstatų VII sk. 4 p.). Pirmosios instancijos teismo byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurių nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, susirinkime dalyvavo tik 3 klubo nariai – S. V., D. G. ir A. R., nes G. G. ir V. V. klubo nariais nebuvo. Esant nurodytoms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog susirinkime nebuvo reikalaujamo narių skaičiaus – kvorumo. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Aptartas teisinis reglamentavimas bei faktinės byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog padaryti procedūriniai susirinkimo sušaukimo bei nutarimų priėmimo pažeidimai nelaikytini formaliais, bei pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2014-11-28 susirinkimas bei jame priimti nutarimai laikomi neteisėtais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio pareiškimą grindė susirinkimo procedūriniais pažeidimais, tačiau nenurodė ir neįrodinėjo, kokias jo subjektines teises pažeidė priimti nutarimai, ir teismas ginčą išnagrinėjo pareikštų reikalavimų ribose. Atsižvelgiant į bylos duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad esant esminiams Asociacijų įstatymo ir klubo įstatų pažeidimams įvykusiame susirinkime priimti sprendimai dėl klubo valdybos bei valdybos pirmininko išrinkimo jame dalyvavusių 3 klubo narių esminiai pažeidžia bendro pobūdžio standartus, nenagrinėjant priimtų sprendimų materialiųjų aspektų, nevertintini kaip galėję turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad bylos duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, jog klubo nariais buvo G. G. ir V. V., o taip pat pritaria argumentams, jog ginčo susirinkime turėjo būti vadovaujamasi 2011 m. sausio 1 d. galiojusiu klubo narių sąrašu. Pažymėtina, kad apelianto nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis pats savaime netraktuotinas kaip pagrindas jas laikyti klaidingomis ar padarytomis pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2011). Pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos, pagrįstos išsamiu faktinių aplinkybių vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmos instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė CPK 12 ir 178 str. įtvirtintų taisyklių, nustatančių, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, šių taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir bandė įrodyti, kad jam nebuvo žinoma apie jokį klubo narių sąrašą ir jis išnaudojo visas įmanomas priemones klubo sąrašui gauti ir pasinaudojo klubo pirmininko V. N. nurodytu sąrašu dokumentuose, kurie buvo siunčiami į Lietuvos Respublikos futbolo federaciją, tačiau tai nelaikytina įrodymu apie tinkamą klubo narių sąrašą. Kaip jau paminėta, 1996 m. įregistruotas klubas ilgą laiką veiklos nevykdė ir 10 iniciatyvinės grupės narių nutarė atnaujinti šio klubo veiklą. Byloje yra 2011-01-01 sudarytas klubo narių sąrašas, pagal kurį klubą sudaro 10 klubo narių. Šios iniciatyvinės grupės nariai 2011-04-06 sušaukė visuotinį klubo narių susirinkimą, kurio metu buvo patvirtinti nauji klubo, klubo pirmininku išrinktas V. N., išrinkta klubo valdyba. Byloje nėra duomenų, kad minėtas visuotinis klubo narių susirinkimas, jame priimti sprendimai, o taip pat 2011-04-15 Juridinių asmenų registre įregistruoti nauji klubo įstatų, kurie yra steigimo dokumentas ir kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 str. 1 ir 6 d.), yra nuginčyti ar įstatymo nustatyta tvarka pripažinti negaliojantys. Pastebėtina, kad priimant ginčijamus sprendimus 1996-03-13 klubo narių sąrašu nesivadovavo ir pats apeliantas, nors ir nurodo, kad visi byloje po 1996-03-13 sudaryti klubo narių sąrašai turėtų būti laikomi neteisėtais. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundo kito klubo narių sąrašo nepateikė, nors pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę tokią aplinkybę jis turėjo įrodyti, nes šia aplinkybe grindžiamas nesutikimas su ieškiniu, o tik išdėstė savitą sau palankų byloje esančių įrodymų vertinimą ir remiantis subjektyviais apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais siekia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtų padarytos kitokios išvados, nei skundžiamame sprendime.
Nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino siunčiamų į Lietuvos Respublikos futbolo federaciją dokumentų (2013 m. tarpinės bei metinės finansinės atskaitomybės, 2013-11-25 rašto), tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas šių dokumentų nelaikė įrodymu apie tinkamą klubo narių sąrašą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).
Apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, pateikė ir naujus įrodymus, kuriais, kaip nurodo, bus įrodinėjamas apeliacinio skundo dalykas, tačiau nenurodo aplinkybių, kurias jie patvirtintų. Šiuo atveju apeliantas nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti teikiami nauji įrodymai, taip pat nepagrindė priežasčių, dėl ko minėti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą ir nusprendusi, kad šių įrodymų pakanka išvadoms apie skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą padaryti, o nauji įrodymai – 2015-10-15 patvirtinimas, nelaikytinas tinkamu įrodymu apie klubo narių sąrašą ginčo susirinkime dėl tų pačių skundžiamame sprendime išdėstytų motyvų, vien pirmininko V. N. parašas narių sąraše po 2014-11-18 pranešimu taip pat nepatvirtina klubo narių sąrašo teisėtumo, todėl atsisako prie bylos prijungti apelianto teikiamus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).
Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 3, b. l. 38-41; CPK 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų 8.11p.). Ir nors ieškovo prašomų priteisti šių išlaidų dydis – 700 Eur - neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir aplinkybę, jog apeliantas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, o klubo lėšas iš esmės sudaro stojamieji įnašai ir narių mokesčiai, parama bei labdara, parengto procesinio dokumento apimtį bei tai, kad ir pats ieškovas yra šio klubo narys, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovui iš apelianto priteistina bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma yra mažintina iki 200,00 Eur sumos (CPK 93 str. 4 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Kazlų Rudos futbolo klubo „Šilas“, j. a. k. 193074227, S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.