- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-2368-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01849-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2427-214/2012 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno rajono apylinkės teisme 2012-08-14 buvo priimtas ieškovės A. V. ieškinys atsakovui V. V., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo (b.l.1-4). Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovą pateikti ieškovei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r., raktus ir apsaugos signalizacijos kodus bei įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei patekti į gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r. Nurodė, kad atsakovui pakeitus gyvenamojo namo spynas, ieškovei buvo visiškai apribota galimybė patekti į šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį šeimos būstą, ieškovė neturi jokių galimybių pasiimti jokių savo asmeninių daiktų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (b.l.6) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir įpareigojo atsakovą pateikti ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), raktus bei apsaugos signalizacijos kodus, taip pat netrukdyti ieškovei patekti į namą.
Teismas nustatė, jog atsakovas nuo 2012-02-14 pakeitė gyvenamojo namo spynas, todėl buvo visiškai apribota ieškovės galimybė patekti į sutuoktiniams priklausantį šeimos būstą, naudotis juo bei jame esančiais asmeniniais ieškovės daiktais, rūbais ir pan. Antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog ieškovė negali atsirakinti namo, esančio adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), durų ir patekti į vidų. Vadovaudamasis CK 3.92 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, jog kol šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo nėra išspręstas, ieškovei yra būtina užtikrinti galimybę naudotis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovei priklausančiu šeimos būstu – gyvenamuoju namu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas V. V. atskiruoju skundu (b.l.8-12) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-08-17 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, išsamiai ir logiškai nepagrindė savo reikalavimo tikslingumo, nenurodė, kokia grėsmė jai kyla, jeigu nepateks į gyvenamąjį namą. Atsakovas ir ieškovė turi du gyvenamuosius būstus: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame gyvena ieškovė, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r., kuriame gyvena atsakovas. Šis turtas pagal ieškovės ieškinio reikalavimus yra dalintinas. Ieškovė pageidauja po santuokos nutraukimo gauti butą, atsakovui paliekant gyvenamąjį namą. Šalys tarpusavio susitarimu gyvena atskirai nuo 2007 m., savo gyvenamąją vietą ieškovė yra deklaravusi bute, o atsakovas – gyvenamajame name. Ieškovė nenurodė, kodėl jai būtina gyventi ir lankytis gyvenamajame name, kuriame ji faktiškai niekada negyveno ir pagal savo pateiktą ieškinį nepageidauja šio gyvenamojo namo po santuokos nutraukimo pasilikti.
2. Ieškovė klaidina teismą tvirtindama, kad šiuo metu neturi kur gyventi ir yra priversta glaustis laikiname būste. Ieškovė nuolat nuo buto įgijimo momento gyveno ir šiuo metu tebegyvena bute, kur yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Ieškovės argumentai, kad ji šiame bute negali gyventi, yra nepagrįsti. Iš kartu su ieškiniu pateiktų buto nuotraukų matyti, kad butas pilnai įrengtas. Atsakovui nesuprantama, kodėl trijų kambarių bute du žmonės - motina (ieškovė) ir sūnus staiga nebeišsitenka ir kodėl ieškovė staiga priversta ieškotis atskiro būsto.
3. Ieškovė nenurodo, kaip būtų pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, jeigu šalys ir toliau gyventų taip, kaip gyveno, iki kol bus išspręsta ši civilinė byla ir padalintas ar pasidalintas turtas.
4. Ieškovė gyvenamajame name apsilankydavo tik kartais - vieną ar du kartus per mėnesį, pranešdama apie tai atsakovui iš anksto, ką patvirtina baudžiamoje byloje duoti kaimynų M. P., V. B. ir J. P. parodymai (b.l.14-16). Ieškovė neprisidėjo prie gyvenamojo namo išlaikymo, einamojo remonto darbų finansavimo.
5. Prašydama įpareigoti atsakovą duoti jai gyvenamojo namo raktus, netrukdyti jai patekti į gyvenamąjį namą bei nurodyti apsaugos signalizacijos kodus, ieškovė siekia įvykdyti savo tam tikrus piktavališkus kėslus, o ne naudotis šiuo namu, kaip gyvenamuoju būstu būtiniems jos poreikiams tenkinti. Šiuo metu naudojimasis bet kuriuo iš turimų gyvenamųjų būstų atsakovui ir ieškovei kartu yra visiškai nebeįmanomas, nes ieškovė jau yra įvykdžiusi provokaciją atsakovo atžvilgiu – 2012-02-03 kreipėsi į policiją, melagingai pranešdama, jog atsakovas ją sumušė ir grasino jai ginklu. Pagal ieškovės pareiškimą atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymo. Tikėtina, jog ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vėl ieško būdų išprovokuoti atsakovą, sukelti konfliktus, provokaciniais tikslais padėti į būstą nelegalius daiktus ar pati paimti ir išvežti tam tikrus daiktus, apkaltindama atsakovą juos pasisavinus, paslėpus ar pan.
6. Ieškovės noras būti kuo arčiau atsakovo nesuderinamas su ieškovės skundais, kad atsakovas jos atžvilgiu naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Neaišku, kodėl ieškovė pageidauja lankytis gyvenamajame name, kuriame jai kyla reali grėsmė, kur prieš ją smurtaujama.
7. Jeigu bus paliktos taikytos laikinosios priemonės, atsakovas neteks asmens saugumo ir ramaus laisvalaikio, poilsio, galimybės normaliai dirbti, saugiai gyventi. Todėl atsakovas privalės ieškoti laikinos gyvenamosios vietos, o su tuo susijusias išlaidas prašys atlyginti ieškovę. Laikinas būstas taip pat apsaugotų atsakovą nuo galimų ieškovės provokacijų, padėtų išvengti kontaktų. Atsakovui apsigyvenus laikiname būste, ieškovė turės teisę naudotis dvejais gyvenamaisiais būstais, tuo akivaizdžiai pažeisdama atsakovo teises į gyvenamąjį būstą.
8. Atsakovui baiminantis dėl ieškovės galimų provokacinių veiksmų ir konfliktinių situacijų kėlimo, jeigu būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovei esant gyvenamajame name, atsakovas būtų priverstas ieškoti nesuinteresuoto asmens, kuris visada būtų šalia jo. Priešingu atveju ieškovė turėtų galimybę pakartotinai ir, tikėtina, jau kur kas profesionaliau realizuoti atsakovo nusikalstamą veiką imituojančias situacijas, kaip tai buvo padaryta 2012-02-03.
9. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo asmeniniai daiktai gali būti pasisavinami, jie gali dingti arba būti pavogti. Tai patvirtina aplinkybė, jog 2012-02-19 grįžęs į namus po komandiruotės, atsakovas pasigedo lėšų banko sąskaitose, taip pat vonios kambaryje laikinai saugotų pinigų. Apie vagystę 2012-02-19 atsakovas pranešė Kauno rajono policijos komisariatui, tačiau baudžiamoji byla nebuvo iškelta, motyvuojant, kad turtas nepadalintas ir tai gali būti bendros lėšos. Nors atsakovas atkreipė dėmesį, jog šalys gyvena ir ūkį veda atskirai, tačiau pareigūnai į tai neatsižvelgė, matyt, nenorėdami gilintis į šiek tiek sudėtingesnį tyrimą.
10. Antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota informacija neatitinka tikrovės. Į gyvenamąjį namą galima patekti dviem būdais: per fasadines ir per kiemo duris. Nuo abiejų durų užraktų ieškovė raktus turėjo, nors tai ir neigė. Faktinių aplinkybių konstatavimui ieškovė pasirinko laiką, kai atsakovas buvo išvykęs į komandiruotę. Išvykdamas atsakovas vienoje iš išorinių spynų paliko raktą, kad būtų sunkiau patekti į vidų. Kiemo durys buvo užrakintos įprastu būdu, per jas buvo galima netrukdomai patekti į namą. Nufotografavus, kaip negalima atrakinti vienos iš išorinių durų spynos, spynos buvo sulaužytos nepataisomai, buvo įeita į vidų, surasti ir pasisavinti pinigai. Todėl atsakovas buvo priverstas pakeisti abi išorinių durų spynas. Antrą kartą ieškovės prašymu antstolės vėl konstatavo faktines aplinkybes, puikiai suprantant, kad atsakovas buvo priverstas pakeisti spynas dėl jų sugadinimo.
11. Nors ieškovė nurodo, kad ji negali pasiimti savo asmeninių daiktų, tačiau nenurodo, kokie jos asmeniniai daiktai yra likę gyvenamajame name. Atsakovas netrukdys ieškovei pasiimti savo daiktus, jeigu tokie daiktai yra, tik, siekiant išvengti provokacijų ir konfliktinių situacijų, pageidauja, kad tuo metu dalyvautų tretieji nesuinteresuoti asmenys.
12. Ieškovė yra konfliktiška, arši, elgiasi agresyviai, ką įrodo baudžiamoje byloje pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikiami faktai (b.l.17). Ji visiškai nebandė kontroliuoti savo elgesio jiems esant, pastoviai konsultavosi telefonu, demonstratyviai nurodinėjo pareigūnams, kokius procesinius veiksmus jie turi atlikti, kad būtų kuo geriau imituota atsakovo nusikalstama veika, elgėsi agresyviai. Akivaizdu, jog ieškovė ir toliau siekia lankytis gyvenamajame name, kelti konfliktus ir provokuoti atsakovą, bandyti surežisuoti ir pateikti teisėsaugai papildomus atsakovo nusikalstamos veikos faktus.
13. Ieškovė nenurodo jokių pagrindų ir argumentų, kaip būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Lieka neaišku, kam ieškovei lankytis prašomame atsakovui priteisti gyvenamajame name bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
Ieškovė A. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.20-22) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012-08-17 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai taikė ieškovės prašytą laikinąją apsaugos priemonę, kadangi nustatė, jog atsakovas neleidžia ieškovei laisvai naudotis ir disponuoti šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu turtu. Tai, jog darė kliūtis ieškovei netrukdomai patekti į ginčo namą bei juo naudotis be jo sutikimo, savo atskirajame skunde pripažino pats atsakovas.
2. Aplinkybė, kad ieškovė ieškiniu sutinka, jog ginčo namas atitektų atsakovui, niekaip nesusijusi su klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimu, o taip pat nereiškia, jog ieškovė atsisako visos ar tam tikros dalies nuosavybės teisės. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ginčo namo statusas nesikeičia, jis išlieka šalių bendrąja nuosavybe, todėl sutuoktiniai juo naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.) (Kauno apygardos teismo 2012-01-19 nutartis civ. byloje Nr. 2S-110-153/2012). Tai atitinka ir CK 4.75 straipsnyje nustatytą bendraturčių tarpusavio santykių principą (LAT 2003-09-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-78012003; LAT 2006-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2006; LAT 2006-11-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-576/2006). Iš skundo matyti, jog šalims ir toliau gera valia nepavyks išspręsti galimybės ieškovei iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nevaržomai naudotis ginčo turtu.
3. Palikus galioti skundžiamą nutartį, ieškovei būtų sudaryta galimybė netrukdomai patekti į ginčo namą bei juo naudotis be atsakovo sutikimo. Todėl toks ieškovės prašymas iš esmės atitinka reikalavimą taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Iš ieškovės prašymo teismui turinio matyti, kad ieškovė reikalauja sudaryti jai galimybę laisvai, jai tinkamu ir patogiu laiku naudotis ginčo namu.
4. Patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, atsakovas turės teisę nevaržomai ginčo namu naudotis, o ieškovės naudojimosi ginčo namu galimybės liktų maksimaliai apribotos.
2012-10-03 Kauno apygardos teisme gautas atsakovo V. V. pranešimas, kuriame nurodoma, jog antstolis R. B. 2012-09-20 įvykdė skundžiamą nutartį: gyvenamojo namo raktai ir apsaugos kodai buvo perduoti ieškovei. Tuo pat metu, atsakovui paprašius ir antstolio akivaizdoje ieškovė patikrino ir patvirtino, kad jos turėti patekimo raktai į būstą iš kiemo pusės rakina, t. y. patekimas iš tos pusės į patalpas nėra niekaip apribotas. Pranešime nurodoma, jog gyvenamajame name ieškovė negyveno, negyvena ir nesiruošia jame gyventi. 2012-09-29 ji nepranešusi atsakovui atvyko į gyvenamąjį namą su sūnumi G. V. bei V. G., krovėsi namų apyvokos daiktus (indus, vazas, knygas, įrankius) ir juos išsivežė. Atsakovo nuomone, tai patvirtina, jog ieškovė kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, siekdama išvežti ir pagrobti tiek bendrus, tiek atsakovo asmeninius (atsakovo tėvams priklausiusius) daiktus ir savo tikslus vykdo. Toks ieškovės elgesys pažeidžia atsakovo konstitucinę teisę turėti gyvenamąjį būstą, kur jis galėtų ramiai ir oriai gyventi ir būtų saugus nuo provokacijų. Tai, kad ieškovė išsireikalavo ir raktą nuo pašto dėžės, pažeidžia atsakovo spaudos ir asmeninės informacijos turėjimo konstitucinę teisę. Esant tokiai situacijai, kilnojamojo turto padalinimo klausimai byloje liks neišspręsti, nes dalis daiktų jau pagrobta ir paslėpta nuo atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareikštu ieškiniu civilinėje byloje ieškovė ir atsakovas sprendžia kilusį ginčą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo (b.l.1-4). Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovą pateikti ieškovei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r., raktus ir apsaugos signalizacijos kodus bei įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei patekti į gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r.
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (b.l.6) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir įpareigojo atsakovą pateikti ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), raktus bei apsaugos signalizacijos kodus, taip pat netrukdyti ieškovei patekti į namą.
Atskiruoju skundu apeliantas skundžia minėtą teismo nutartį, esminiai svarbūs atskirojo skundo motyvai yra susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, išsamiai ir logiškai nepagrindė savo reikalavimo tikslingumo, ieškovė neturi būtinybės namu, kaip gyvenamuoju būstu naudotis būtiniems jos poreikiams tenkinti, atsakovas neteko pritaikius laikinąsias apsaugos priemones asmens saugumo ir ramaus laisvalaikio, poilsio, galimybės normaliai dirbti, saugiai gyventi. Laikinosios apsaugos priemonės tuo pažeidė apelianto asmeninius interesus, teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė formaliais pagrindais.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, procedūras, įrodinėjimo naštos paskirstymo pareigas, dėl to teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).
Kauno apygardos teismas pažymi, kad teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę įgyvendinant priimtą būsimą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali taptų sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą, dėl to siekiant užtikrinti, kad jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, įstatymų leidėjas yra nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
Kauno apygardos teismas atmeta atskirojo skundo motyvus, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos be teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį į įstatymo leidėjo nuostatą, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Byloje nagrinėjamas ginčo dalykas yra šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas, tame tarpe gyvenamasis namas, kuriuo skundžiama teismo nutartimi leista ieškovei nekliudomai naudotis iki šalių ginčas bus išspręstas teisme. Teismas pagrįstai taikė ieškovės prašytą laikinąją apsaugos priemonę, kadangi nustatė, jog atsakovas neleidžia ieškovei laisvai naudotis ir disponuoti šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu turtu.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog ta aplinkybė, kad ieškovė ieškiniu sutinka, jog ginčo namas atitektų atsakovui, niekaip nesusijusi su klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimu, o taip pat nereiškia, jog ieškovė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsisakė visos ar tam tikros dalies nuosavybės teisės į ginčo namą. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ginčo namo statusas nesikeičia, jis išlieka šalių bendrąja nuosavybe, todėl sutuoktiniai juo turi teisę naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismas vertina, jog faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. netrukdyti ieškovei patekti į namą ir juo naudotis, nagrinėjamoje byloje yra. Kauno apygardos teismas taip pat laiko, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo leidėjo deklaruojamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Šių principų turinys lemia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas neribojo atsakovo teisių labiau nei to reikalauja ginčo teisinis santykis, nes tiek jo tiek ieškovės turtinių teisių turinys turi būti ginamas tinkamai.
Teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl atskirajame skunde nurodomų aplinkybių, jog ieškovė gyvenamajame name apsilankydavo tik kartais - vieną ar du kartus per mėnesį, neprisidėjo prie gyvenamojo namo išlaikymo, einamojo remonto darbų finansavimo, jog ieškovė siekia įvykdyti savo tam tikrus piktavališkus kėslus, o ne naudotis namu, jog ieškovė yra įvykdžiusi provokaciją atsakovo atžvilgiu – 2012-02-03 kreipėsi į policiją, melagingai pranešdama, jog atsakovas ją sumušė ir grasino jai ginklu, jog palikus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas neteks asmens saugumo ir ramaus laisvalaikio, poilsio, galimybės normaliai dirbti, saugiai gyventi, jog atsakovo asmeniniai daiktai gali būti pasisavinami, jie gali dingti arba būti pavogti, nes šios aplinkybės neturi reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Apeliantas taip pat nepagrindė atskirajame skunde nurodomų aplinkybių, jog antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota informacija neatitinka tikrovės, o ieškovė yra konfliktiška, arši, elgiasi agresyviai (LR CPK 178 str.).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms atskirojo skundo motyvai, kuriuose teigiama, jog teismas be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones, taip pažeidė atsakovo asmenines turtines teises ir įstatymo saugomus interesus, atmestini kaip nepagrįsti (LR CPK 178 str.).
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio17 d. nutartį palikti nepakeistą.