- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-110-153/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „DnB Nord bankas“, akcinė bendrovė „SEB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Scandagra“
procesinio dokumento kategorijos: 122.1.,122.3,122.5, 110.1.
NUTARTIS
2012 m. sausio 19d.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atstovo advokato K. J. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo A. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-23-829/2011 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „DnB Nord bankas“, akcinė bendrovė „SEB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Scandagra“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovas A. V. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę A. V. pateikti jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), raktus bei apsaugos signalizacijos kodus.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad jis neturi galimybių nevaržomai naudotis bei disponuoti gyvenamajame name esančiais asmeniniais daiktais, laisvai naudotis jo nuosavybės teise valdomu turtu, nes ieškovė nesuteikia galimybės patekti į namą atsakovui tinkamu ir patogiu laiku. Susitarti su ieškove nėra įmanoma dėl skirtingų dienotvarkių ir užimtumo lygio, todėl iškyla kliūčių tinkamai vykdyti teismo 2011-03-04 nutartimi nustatytą įpareigojimą bendru šalių sutarimu naudotis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas savo daiktus gali pasiimti iš anksto tai suderinęs su ja.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsakovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę pateikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei apsaugos signalizacijos kodus, atmetė.
Teismas nustatė, kad šalių gyvenamasis namas, esantis(duomenys neskelbtini), yra santuokoje įgytas dalijamas turtas. Prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą ieškovei pateikti atsakovui ginčo mano raktus – buvo išspręstas teismo 2011-03-04 nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Atsakovas prašo taikyti tokią pačią laikinąją apsaugos priemonę remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, dėl kurių teismas jau yra pasisakęs, įvertinęs, kad atsakovas minėtuose namuose negyvena daugiau nei treji metai ir nesirengia juose gyventi, nes ieškiniu ir priešieškiniu ginčo namą šalys pageidauja palikti ieškovės nuosavybėn. Teismas nurodė, kad jei šalims nesiseka suderinti patekimo į gyvenamąjį namą abiems priimtino laiko, tam, kad atsakovas galėtų pasiimti asmeninius daiktus, jis turi teisę prašyti teismo nustatyti patekimo į gyvenamąjį namą datą bei laiką. Teismas nurodė, kad nepagrįstų arba pakartotinai tais pačias argumentais grindžiamų prašymų pareiškimas gali būti vertinamas kaip dalyvaujančio byloje asmens piktnaudžiavimas procesu, už kurį asmuo baudžiamas bauda, numatyta CPK 95 str.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo A. V. atstovas prašė panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti ieškovę pateikti atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei apsaugos signalizacijos kodus. Apeliantas nurodė tokius motyvus:
1) po 2011-03-04 teismo nutarties priėmimo ginčo šalims nepavyko bendru sutarimu išspręsti naudojimosi gyvenamuoju namu klausimo, ieškovė nei karto neįleido ir nesuteikė galimybės atsakovui priimtinu laiku patekti į ginčo namo patalpas. Ieškovė nevykdo teismo 2011-03-04 nutarties. Šias aplinkybes patvirtina papildomi įrodymai (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas);
2) nagrinėjamu atveju nėra jokių požymių, kad atsakovas netinkamai elgiasi ieškovės ar jiems abiems priklausančio turto atžvilgiu, kad nuo to gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės ieškovės teisės;
3) ieškovė viso santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo proceso metu turi neribotą teisę nevaržomai ir neribotai naudotis vieninteliu šeimos gyvenamuoju būstu, o atsakovas – ne tik kad negali tinkamai ir nevaržomai juo naudotis, bet net pateikti į jį privalo prašyti teismo nustatyti konkretų datą ir laiką. Dėl to yra nepagrįstai ir neteisėtai varžomos atsakovo teisės laisvai naudotis jam nuosavybės teise valdomu turtu. Šią aplinkybę tai pat nustatė teismas 2011-03-04 nutartimi, kurioje nurodė, kad atsakovui yra trukdoma naudotis jam priklausančiu turtu, pažeidžiamos jo teisės, nes ginčo turtas dar nėra padalintas. Dėl to ir buvo priimta 2011-03-04 nutartis, įpareigojanti šalis bendru sutarimu naudotis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu;
4) teismo konstatuoti faktai, kad atsakovas minėtuose namuose negyvena daugiau nei treji metai, bei atsakovo tvirtinimas, jog pastarasis nesirengia jame gyventi, nesudaro pagrindo teismui netenkinti atsakovo prašymo bei užkirsti kelią atsakovui naudotis turtu ar pasiimti asmeninius daiktus;
5) ieškovė vengia ieškoti kompromiso dėl naudojimosi jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu turtu. Atsakovui nėra suteikiama galimybė naudotis ir disponuoti jo asmeniniais daiktais: drabužiais, knygomis, archyvais, garso ir vaizdo technika;
6) teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises ir pareigas (CK 3.92 str., 4.75 str.), taip pat procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės A. V. atstovė advokatė V. G. prašė teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė tokius argumentus:
1) atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teikia teismui tendencingą informaciją;
2) ieškovė vykdo ir siekia vykdyti jau įsiteisėjusią teismo nutartį. Šį faktą patvirtina aplinkybė, kad ieškovė 2011-03-22 įleido į namą turto vertintoją, kurį atvežė pats atsakovas;
3) ieškovė derino patekimo į namą laiką su atsakovu, o pats atsakovas sąmoningai nurodo patekimo į namą laiką, kai ieškovė dirba ir negali palikti darbo vietos. Pats atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir neieško jokio kompromiso;
4) atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų dėl savo užimtumo, t. y. kad darbo dienomis po 17 valandos ar šeštadienį ir sekmadienį jis neturi galimybės atvykti į namą;
5) atsakovas realiai nesiekia pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis, o teikdamas prašymus teismui piktnaudžiauja procesu bei siekia daryti spaudimą ieškovei;
6) 2007 m. atsakovas išeidamas iš namų išsivežė visus jam reikalingus daiktus. Vienas patekęs į namą atsakovas galėtų pažeisti skaitiklių plombas, išsinešti asmeninius ieškovės daiktus. Įrodyti, kad žalą padarė atsakovas, faktiškai būtų neįmanoma.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2011-03-04 nutartimi atmetė ieškovės prašymus įpareigoti atsakovą gyventi skyrium bei įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), o ieškovės prašymą uždrausti atsakovui be jos leidimo įeiti į ginčo namą bei atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę nekliudyti atsakovui laisvai patekti į ginčo namą bei išsinešti savo asmeninius daiktus, pateikti ginčo namo raktus, pateikti namo dokumentus vertintojui tenkino iš dalies ir įpareigojo abi šalis bendru sutarimu naudotis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu ginčo namu, taip pat įleisti atsakovą pasiimti asmeninius daiktus, pateikti dokumentus, suteikti galimybę vertintojui susipažinti su ginčo turtu (b. l. 42-43). Pirmosios instancijos teismas tokį savo procesinį sprendimą grindė aplinkybėmis, jog ginčo namas tiek pagal ieškovės ieškinį, tiek pagal atsakovo priešieškinį patenka į ieškovei priskirtinų daiktų sąrašą, atsakovas ginčo name visiškai negyvena daugiau kaip trejus metus ir pats pripažino, jog gyventi nesiruošia. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011-08-16 nutartimi atmetė atsakovo prašymą remdamasis tuo, jog atsakovas prašymą grindė tais pačiais argumentais, dėl kurių ir dėl atsakovo reikalavimo perduoti ginčo namo raktus teismas jau pasisakė 2011-03-04 nutartyje. Be to, teismo nuomone, atsakovas nenurodė, kaip kitaip jis žada naudotis ginčo namu, o norėdamas pasinaudoti teise patekti į ginčo namą pasiimti daiktus, atsakovas turi teisę prašyti teismo nustatyti patekimo į ginčo namą datą ir laiką.
Patenkinus atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę jam perduoti ginčo namo raktus bei apsaugos signalizacijos kodus, atsakovui būtų sudaryta galimybė netrukdomam patekti į ginčo namą bei juo naudotis be ieškovės sutikimo, todėl toks atsakovo prašymas iš esmės atitinka reikalavimą taikyti CK 3.65 str. 2 d. 3 p. nurodytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Iš šio prašymo turinio matyti, kad atsakovas reikalauja sudaryti jam galimybę laisvai, jam tinkamu ir patogiu laiku naudotis ginčo namu. Akivaizdu, kad naudojimasis ginčo gyvenamuoju namu pagal jo paskirtį apima taip pat teisę gyventi jame. Aplinkybė, kad atsakovas priešieškiniu sutinka, jog ginčo namas atitektų ieškovei, nereiškia, jog atsakovas atsisako visos ar tam tikros dalies nuosavybės teisės, nes iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje ginčo namo statusas nesikeičia, jis išlieka šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad 2011-03-04 nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo tokią šalių naudojimosi ginčo namu teisinę padėtį, kokia yra numatyta CK 3.92 str. 1 d., t. y. ginčo namu, kuris yra bendroji šalių jungtinė nuosavybė, šalys naudojasi, jį valdo ir disponuoja bendru sutarimu. Ši nustatyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad 2011-03-04 nutartimi iš esmės jokių papildomų apribojimų naudotis ginčo namu tiek ieškovės, tiek atsakovo atžvilgiu nebuvo nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad atmetus šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš esmės palikus CK 3.92 str. 1 d. nustatytą naudojimosi ginčo namu tvarką bendru šalių sutarimu, susidarė tokia faktinė padėtis, kad šalims nepavykstant susitarti dėl ginčo namo naudojimosi tvarkos, ieškovė turi teisę nevaržomai ginčo namu naudotis, o atsakovo naudojimosi ginčo namu galimybės tapo apribotos. Pirmosios instancijos teismas 2011-08-16 nutartyje per siaurai vertino atsakovo reikalavimą, apsiribodamas vien tuo, jog atsakovo reikalavimas yra tapatinamas su patekimu į ginčo namą tam, kad būtų galima pasiimti savo daiktus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo atsakovo prašymą, neatsižvelgė į prašymo turinį bei į galimas tokio prašymo patenkinimo ar atmetimo pasekmes abiejų šalių atžvilgiu.
Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės šio klausimo išspręsti negali, nes atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas yra susijęs su laikinos šalių naudojimosi ginčo namu tvarkos nustatymu, kuris negalimas be abiejų šalių interesų įvertinimo, todėl turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.