Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1075-273/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-26
Bylos Nr.: 2A-1075-273/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-21-3-01849-2012-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė, Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: V. V.
Trečiasis asmuo: AB SEB bankui
Advokatai: Virginija Bradulskienė

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1075-273/2014Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01849-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; (S) 75.6.2;75.8; 121.14; 121.18;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant I. G., dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovui advokatui K. J., atsakovui V. V., jo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. ir atsakovo V. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo V. V. priešieškinį A. V., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė A. V. pateikė teismui patikslintą ieškinį prašydama:

1.Nutraukti santuoką, įregistruotą 1983 m. liepos 16 dieną Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2689, tarp V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. V. kaltės.

2.Padalinti ieškovės A. V. ir atsakovo V. V. santuokoje įgytą turtą ir turtines prievoles tokia tvarka: 2.1.Ieškovei A. V. asmeninės nuosavybės teise paskirti šį turtą: 2.1.1. Butas/Patalpa-butas su rūsiu 3,07 kv.m. pažymėtu R-70, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).2.1.3. Paveikslas „Kometos sprogimas“; 2.1.4. Paveikslas „Gėlės“; 2.1.5. 144 201,00 litų piniginė kompensacija už atsakovui V. V. atitenkančią didesnę turto dalį, piniginę kompensaciją sumokant į ieškovės A. V. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000. A. V. V. asmeninės nuosavybės teise paskirti šį turtą bei turtinės prievoles:2.2.1.žemės sklypas, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) lengvasis automobilis Audi A4, pirmojo registravimo data - 2002-09-25, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).2.2.3.priekaba Niezviadozv N126 AB 22, pagaminimo metai - 1987, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2.4 priekaba SKIF M2, pagaminimo metai - 1990, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2.5.Metalo ir akmens kompozicijos skulptūrą.2.2.6.Devyni vienetai šautuvų, kurių vidutinė rinkos vertė yra 29 278,00 Lt. 2.2.7.Kilnojamieji daiktai, kurių rinkos vertė yra 15 340,00 Lt.

3.Prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2007-12-10 Kredito sutartimi Nr.0350718014626-89 suteiktą 87 102,95 EUR, kas atitinka 300 749,07 Lt, paskolą įsipareigoja vykdyti solidariai A. V. ir V. V..

4. Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės A. V. naudai 10 000,00 Lt neturtinės žalos.

5. Ieškovei A. V. palikti santuokinę V. pavardę.

6. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1983 m. liepos 16 d. Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2689. Santuokoje susilaukė sūnaus G. V., kuris šiuo metu yra pilnametis. Ieškovė prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės, kadangi atsakovas nuo 2011 metų sausio, pradėjo ypač šiurkščiai ir nepagarbiai elgtis su ieškove. Kiekvieną kartą šeimoje kilus nesutarimams atsakovas pastoviai naudodavo psichologini smurtą bei reguliariai grasindavo panaudoti fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, ir ieškovės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl to ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovui iškelta baudžiamoji byla. Nuo 2012 m. vasario 14 d., atsakovas pakeitęs šeimos gyvenamojo namo spynas, apribojo ieškovės galimybę patekti į jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę priklausantį šeimos būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) . Ieškovė yra priversta gyventi pas savo tėvus, jiems asmenine nuosavybe priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) . Ieškovė ne kartą bandė patekti į aukščiau minėtąjį šeimos būstą, tačiau šie bandymai būdavo nesėkmingi, ieškovė dėl šio fakto su pareiškimu taip pat yra kreipusi į Kauno apskr. VPK Kauno P. S. atsakovas buvo neištikimas, turėjo netinkamų santykių su savo studente K. M., tuo pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė su atsakovu santuokoje įgijo turtą, kurį prašo padalinti, priteisti kompensaciją už V. V. tenkančią didesnę turto dalį, bei neturtinę žalą.

A. V. V. pareiškė priešieškinį prašydamas:

1. Nutraukti atsakovo V. V. ir ieškovės A. V. santuoką, sudarytą 1983 m. liepos 16 d., įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1983 m. liepos 16 d. įrašas santuokos aktų registracijos knygoje Nr. 2689 dėl ieškovės kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo atsakovo V. V. pavardę palikti tą pačią „.“, o ieškovei A. V. palikti ikisantuokinę pavardę - „.“.

3. Po santuokos nutraukimo 2012 m. liepos 19 dienai skolinius įsipareigojimus 71801,56 eurų arba 247 916,42 litų AB SEB bankui pagal kredito 2007-12-10 sutartį Nr. 0350718014626-89 priteisti solidariai iš atsakovo V. V. ir ieškovės A. V.. Šią skolą atsakovas V. V. įsipareigoja sumokėti asmeniškai.

4.Po santuokos nutraukimo butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)kurio rinkos vertė 120 000 litų priteisti ieškovei A. V..

5. Pripažinti, kad žemės (miško) sklypas 1,36 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo rinkos vertė 13 616 litų, įgytas 2007 m. vasario 14d.pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra atsakovo V. V. asmeninė nuosavybė ir nedalintinas santuokos nutraukimo metu.

6. Pripažinti, kad žemės (miško) sklypas 0,25 ha unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)., sklypo rinkos vertė 365 litų, įgytas 2003-07-30 mainų sutarties pagrindu yra atsakovo V. V. asmeninė nuosavybė ir nedalintinas santuokos nutraukimo metu.

7. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą 0,1993 ha žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir kuriam įregistruota nuo 2008-01-08 hipoteka pagal hipotekos pranešimą 2008-01-08 Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2007-11-09 pirkimo-pardavimo sutartimi, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise.

8. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytus: graižtvinį šautuvą „B. E.“, 3006 Springfield , su optiniu taikikliu, diržu, plastmasiniame dėkle, lygiavamzdį šautuvą „Winchester“, lygiavamzdį šautuvą „TOZ-25“,16x70, lygiavamzdį šautuvą TOZ 34R, 12x70, su diržu, kolimatoriniu taikikliu, odiniame dėkle, kombinuotą šautuvą MERKEL SUHL,16x70,16x70, IR 38034, 1312 odiniame dėkle, įdėtinį vamzdį KRIEGHOFF, 22LR, 43404 dėkle, graižtvinį mažo kalibro šautuvą „MC“, kombinuotas šautuvas „Sauer“, pistoletą Walther PP, 76 mm, 1 apkaba Nr. 399740 odiniame dėkle (priedas prie ginklo), 10 šovinių dėžutėje 12 kalibro ROTWEIL su šratais, 4 šoviniai dėžutėje 3006 kalibro GEKO, 20 šovinių dėžutėje 3006 kalibro GEKO, kurių iš viso bendra vertė 10 000 litų po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. V..

9. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą priekabą „(duomenys neskelbtini) AB-11“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 500 litų ir automobilio priekabą „SKIF M2“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 500 litų priteisti atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise.

10. Automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 17 700 litų po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei A. V. asmeninės nuosavybės teise.

11. Po santuokos nutraukimo kilnojamąjį turtą: virtuvės baldai, kurių vertė litų 1000 Lt, miegamojo baldai, kurių vertė 2000 Lt, televizorius, kurio vertė 500 Lt, skalbimo mašina „Miele“, kurios vertė, 1400 Lt, kurių bendra vertė 4900 Lt, ir esantį adresu (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei A. V. asmeninės nuosavybės teise.

12. Po santuokos nutraukimo kilnojamąjį turtą: virtuvės baldų komplektą su baru ir integruota buitine technika, kurio vertė 1900 litų, vonios baldų komplektą su skalbimo mašina, kurio vertė 700 litų, drabužinės baldai, kurių vertė 380 litų, stacionarus šaldiklį, kurio vertė 190litų,sieninius ir pakabinamus šviestuvus, kurių vertė 510 litų, valgomojo medžio masyvo stalą, kurio vertė 400 litų, pianiną, kurio vertė 2000 litų, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovo V. , asmenine nuosavybe.

13. Po santuokos nutraukimo paveikslą „Kometos sprogimas“, kurio rinkos vertė 3000 litų priteisti A. V. asmeninės nuosavybės teise.

14. Po santuokos nutraukimo paveikslą „Gėlės“, kurio vidutinė vertė 1000,00 Lt priteisti ieškovei A. V. asmeninės nuosavybės teise.

15. Pripažinti metalo ir akmens kompozicijos skulptūrą, kurios vidutinė vertė 1000 Lt atsakovo V. V., asmenine nuosavybe.

16. Pripažinti, kad kilnojamieji daiktai: pianinas, televizoriai, vaizdo grotuvai, baldai nėra įgytas santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir nedalintinas.

17. Tarpusavio išlaikymo nereikalauja.

18. Atmesti ieškovės A. V. reikalavimus dėl piniginės kompensacijos 144 201 litų priteisimo kaip nepagrįstus.

19. Atmesti ieškovės A. V., reikalavimus dėl neturtinės žalos 10 000,00 Lt atlyginimo.

20. Priteisti iš ieškovės A. V., neturtinę žalą atsakovui 1 lito dydžio bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi ieškovė nurodo neteisingus, niekuo neparemtus faktus, kad jo šiurkštus elgesys su ieškove tęsiasi apie 3,5 metų. Santuoka faktiškai iširo jau gerokai seniau dėl abipusių tarpusavio nesutarimų, nesusikalbėjimo ir skirtingų požiūrių į daugelį gyvenimo aspektų, tame tarpe ir sūnaus Gedimino auklėjimo. Paskutinių 5 metų laikotarpiu, tam, kad išvengti vis dažnėjančių tarpusavio ginčų ir nesutarimų, tikintis kad su laiku aistros aprims ir galima bus tikėtis kažkokio konstruktyvaus sprendimo dėl bendro gyvenimo ateityje, pradėjo gyventi atskirai. Jis įsigijo kitą gyvenamąjį būstą, kur ir deklaravo savo gyvenamąją vietą. Kartu su atsakove negyvena nuo 2007 m. vidurio. Nuo to laiko atsakovė su sūnumi gyvena bute (duomenys neskelbtini), o jis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ieškovė, teigdama melagingus parodymus nurodo, kad atsakovas jos atžvilgiu grasino panaudoti fizinį smurtą, naudojo psichologinį smurtą, tačiau nepateikė apie tai konkrečių ir nepaneigiamų įrodymų. Ieškovė, prašydama padalinti turtą, pasirinko tik sau naudingą pasidalinimo būdą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

Nutraukė santuoką įregistruotą 1983 m. liepos 16 dieną Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2689, tarp V. V. ir A. V..

Dėl santuokos iširimo pripažino kaltu atsakovą V. V..

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę V., atsakovui V..

Priteisė ieškovei A. V. iš atsakovo V. V. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Padalino ieškovės A. V. ir atsakovo V. V. santuokoje įgytą turtą ir turtines prievoles taip:

Ieškovei A. V. asmeninės nuosavybės teise paskyrė:

Butą esantį(duomenys neskelbtini); kurio vertė 120 000 Lt. 2. Žemės sklypą, 1,3600 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini)., vertė 13 616,00 Lt 3.Paveikslą „Kometos sprogimas“, vertė 1900 Lt.; 4. Paveikslą „Gėlės“, vertė 800 Lt. Virtuvės baldus, vertė 1000 Lt, miegamojo baldus, vertė 2000 Lt, televizorių, kurio vertė 500 Lt, skalbimo mašiną „Miele“, vertė 1400 Lt. Ieškovei A. V. priteisė turto iš viso už 141216 Lt.

A. V. V. asmeninės nuosavybės teise paskyrė:

Žemės sklypą 0,1993 ha bendro ploto, pastatą – gyvenamąjį namą, 153,95 kv. m. bendro ploto, pastatą - ūkio pastatą 15,00 kv.m. užstatyto ploto, kitus statinius (inžinierinius)- kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė 359 000,00 Lt; automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmojo registravimo data 2002-09-25, 17 700 Lt vertės; priekabą Niewiadow N126 AB 11, pagaminimo metai - 1987, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)., vertė 500,00 Lt; priekabą SKIF M2, pagaminimo metai - 1990, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 500,00 Lt; metalo ir akmens kompozicijos skulptūrą, vertė 1000 Lt; virtuvės baldų komplektą su baru ir integruota buitine technika, vertė 1900 Lt.; vonios baldų komplektą su skalbimo mašina – 700 Lt; miegamojo baldų komplektą – 800 Lt; drabužinės baldus – 380 Lt; komodą – 380 Lt; šviesios odos sofą – 150 Lt; šviesios odos kėdes 6 vnt. - 1500 Lt; šviesios odos baro kėdę - 480 Lt; televizorių PANASONIC - 1300 Lt; vaizdo grotuvus – 160 Lt; stacionarų šaldiklį – 190 Lt; skalbinių džiovinimo mašiną- 350 Lt; pianiną - 4800 Lt; šviestuvus pakabinamus - 4 vnt. – 160 Lt; šviestuvus sieninius – 7 vnt. – 350 Lt; žoliapjovę – 380 Lt; prietaisą gyvatvorei karpyti – 200 Lt; valgomojo medžio masyvo stalą – 400 Lt; lauko baldų komplektą (apvalus stalas ir 4 metalinės kėdės) – 350 Lt; televizorių PANASONIC – 700 Lt; ginklus: graižtvinio šautuvo „B. E.“ 3006 Springfield 51295MM351 su optiniu taikikliu, diržu, plastmasiniame dėkle, vertė 2000 Lt; lygiavamzdis šautuvas „Winchester”, įgytas panaudotas šioje parduotuvėje, vertinamas 150-200 Lt; lygiavamzdis šautuvas „TOZ“-25, 16X70, 1953 m. gamybos, kurio vertė apie 200 Lt; lygiavamzdis šautuvas TOZ 34R,12X70, su diržu, kolimatoriniu taikikliu, odiniame dėkle, su vamzdžio pažeidimais yra bevertis, kombinuotas šautuvas MERKEL SUHL, 16x70, 16x70,IR 38034, 1312, odiniame dėkle, įdėtinis vamzdis KRIEGHOF, 22LR, 43404 dėkle, 1976 m. gamybos. Įdėtinis vamzdis yra būtent šio šautuvo sudėtinė dalis, bendra vertė 1500-1700 Lt; graižtvinis mažo kalibro šautuvas „MC“, gamintas Rusijoje 1968 m., vertė 200-250 Lt; kombinuotas šautuvas Sauer, naudotas, vertė apie 3000-4000 Lt; pistoletas Wahlter PP, 76 mm, 1 apkaba Nr. 399740 odiniame dėkle, pirktas panaudotas, restauruotas, jo vertė neviršija 500 Lt. Bendra nurodytų ginklų kaina apie 8200 Lt. Atsakovui V. V. paskyrė turto už 402530 Lt iš šio turto vertės atėmė neišmokėtą įkeisto jam paskiriamo turto dalį, t.y. 228205 Lt. Atsakovui priteistino turto vertė santuokos nutraukimo metu iš viso sudarė 174325 Lt.

3. Žemės sklypą, 0,2500 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini). , vidutinė žemės sklypo rinkos vertė 361,00 Lt, kuris įregistruotas V. V. vardu, pripažino asmenine V. V. nuosavybe, neįtraukė į dalintiną santuokoje įgytą turtą.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Priteisė iš atsakovo V. V., ieškovei A. V. bylinėjimosi išlaidas – 748 Lt žyminio mokesčio, 4100 Lt išlaidas už advokato pagalbą ir 741 Lt išlaidų antstoliui.

Priteisė iš atsakovo V. V. valstybei – 873 Lt žyminio mokesčio bei 119,97 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovui V. V., 40Lt žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad V. V. ir A. Ž., po santuokos V. susituokė 1983-07-16. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. V., kuris yra pilnametis. Teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t.y. atsakovo neištikimybės. Teismas nurodė, kad byloje ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo neištikimybės, patvirtino liudytoja D. G., t.y. ieškovės A. V. sesuo, kuri paaiškino, kad su K. M. dirba kardiologijos skyriuje, iš bendradarbių yra girdėjusi apie nederamus V. V. santykius su K. M., jos kolegos tai apibūdino kaip tarnybinį romaną. Liudytojas G. V. - ieškovės ir atsakovo sūnus, paaiškino teismui, kad matė savo tėvą V. V. kaime, Ukmergės rajone, prie upės, jų šeimos turimoje valdoje, betarpiškai bendraujant su K. M., pastebėjęs sūnų V. V. pasišalino, K. M. buvo pasimetusi ir prašė apie tai nesakyti savo mamai, t.y. A. V.. Teismo vertinimu, šios liudytojų nurodytos aplinkybės, kurių atsakovas byloje nepaneigė, patvirtino šalių santuokos iširimo priežastį – atsakovo V. V. neištikimybę A. V.. Teismas, taip pat vertino tai, kad ieškovė A. V. dėl sutuoktinio netinkamų veiksmų jos atžvilgiu patyrė fizinį skausmą, nes jai buvo nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, ir turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo asmens, t.y. atsakovo V. V. atlyginti neturtinę žalą. Šiuo atveju teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą, sprendė, kad iš atsakovo ieškovei patirtos dėl santuokos iširimo neturtinės žalos atlyginimui yra pagrindas priteisti 5000 Lt.

Teismas, dalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, sprendė, kad visas nurodytas prašomas padalinti nutraukiant santuoką turtas yra įgytas šalių santuokoje ir priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, išskyrus miškų ūkio žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad šalių pozicijos iš dalies atitinka ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo, išskyrus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 13 616,00 Lt. Šį žemės sklypą ieškovas prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe. Teismo nuomone, nors šis žemės sklypas nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. V. vardu, tačiau įgytas santuokoje pirkimo būdu, įrodymų byloje, kad šis sklypas būtų įgytas už asmenines atsakovo lėšas byloje nepateikta, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo jo pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, Automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 17 700 litų ieškovė prašė priteisti atsakovui, o atsakovas ieškovei. Teismas sprendė, kad automobilis priteistinas atsakovui V. V., nes ieškovė A. V. automobilio nevairuoja, jai priteisiamas butas, kuriame yra jos gyvenamoji vieta yra Kauno miesto teritorijoje; atsakovui priteisiama gyvenamoji vieta yra Kauno rajono teritorijoje, todėl automobilis jam reikalingas pagal funkcinę paskirtį. Teismas nurodė, kad bendrai šalys santuokoje įgijo turto už 543696 Lt. Iš santuokoje įgyto turto vertės 543696 Lt atėmus paskolos AB SEB bankui likutį 228 205,43 lt, gaunama dalintino tarp šalių turto vertė 315490,57 lt. abiems lygiomis dalimis tenkančio turto dalis būtų po 157 745,28 Lt. Šalių prievolė išmokėti bankui paskolą yra solidari, tačiau ieškovė padalijant turtą prašė ir sutiko, kad atsakovui tektų turtas apsunkintas šia prievole, o atsakovas taip pat prašė ir sutiko, kad šis turtas būtų paskirtas jam, įsipareigoja šią prievolę vykdyti vienas asmeniškai. Byloje esantys ištirti dokumentai patvirtina, kad už atsakovo V. V. paveldėtą ir parduotą turtą- gyvenamąjį namą ir žemės sklypą Ukmergėje, gauta 42 000 litų, taip pat atsakovas V. V. paveldėjo pinigines lėšas banko įstaigoje. Ieškovė nepateikė byloje įrodymų, kad savo asmeninio turto verte būtų prisidėjusi prie santuokinio turto sukūrimo. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl 144 201 Lt piniginės kompensacijos jai priteisimo iš atsakovo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei: 748 Lt žyminio mokesčio, 4100 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 741 Lt išlaidas antstoliui, valstybei – 873 Lt žyminio mokesčio bei 119,97 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovei priteista 5000 Lt neturtinės žalos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - tenkinti patikslintą ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos ir priteisti ieškovei A. V. iš atsakovo V. V. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 144201 Lt piniginės kompensacijos priteisimo už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- patikslintą ieškinį dalyje dėl piniginės kompensacijos tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei A. V. iš atsakovo V. V. 16 554 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas

Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašytą priteisti neturtinę žalą o dalindamas sutuoktinių turtą - nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teismas sprendimą skundžiamoje apimtyje priėmė netinkamai ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje įrodinėtas aplinkybes, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, dėl ko neturtinės žalos ir sutuoktinių turto padalijimo klausimus išsprendė neteisingai, be to, savo sprendimo minėtoje dalyje tinkamai nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismas nustatė esant atsakovo neteisėtais veiksmais ir kalte ieškovei sąlygotos neturtinės žalos faktą. Tačiau pasisakydamas dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo visiškai neargumentavo, bei nenurodė, kokiais kriterijais remiasi per pusę sumažindamas ieškovės prašomą priteisti žalos sumą iš ko seka, kad neturtinės žalos dydį sumažino nepagrįstai. Aplinkybė, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo dalyje dėl priteistino žalos dydžio, leidžia teigti, jog sprendimas minėtoje apimtyje yra formalus, priimtas objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjus žalos dydžiui nustatyti esminę reikšmę turinčių aplinkybių, todėl neturtinės žalos klausimas byloje išspręstas neteisingai, neįsitikinus, ar priteista žalos suma atlygina ieškovės dėl atsakovo kaltės patirtus neturtinio pobūdžio praradimus. Dėl atsakovo akivaizdžios nepagarbos ir nelojalumo ieškovė patyrė didelę (tiek fizinę, tiek dvasinę) skriaudą, kurios atlyginimui iš kaltininko (atsakovo) pirmosios instancijos teismo nemotyvuotai priteista 5000 Lt suma nelaikytina teisinga ir pakankama kompensacija ieškovės neturtinei žalai atlyginti. Teismo priteista neturtinės žalos suma byloje nustatytų aplinkybių kontekste neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimas dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo tvarkos vertintinas kaip neaiškus ir neišsamus, kadangi teismo pozicija dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir tokio nukrypimo masto nėra argumentuota. Teismo sprendime nepateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustatė kiekvienam iš sutuoktinių atitenkančio turto dalis. Pirmosios instancijos teismas sutuoktinių turtą padalijo nelygiomis proporcijomis, priteisdamas atsakovui 33109 Lt suma didesnės vertės turtą lyginant su ieškove, tačiau kuo grindžia būtent tokį dydį, motyvų nepateikė. Sutuoktinio (atsakovo) asmeniškai įsipareigotas mokėti finansinis įsiskolinimas AB SEB bankui (228205 Lt) ir po santuokos nutraukimo išlieka solidaria ginčo šalių prievole kreditoriui. Kad nesutinka modifikuoti solidarios prievolės į asmeninę, trečiasis asmuo nurodė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį. Nutraukus santuoką ieškovė toliau išlieka solidariai įsipareigojusi AB SEB bankui, kas reiškia, kad atsakovui netinkamai vykdant santuokos nutraukimo byloje prisiimtą įsipareigojimą kreditą dengti asmeninėmis lėšomis, išlieka rizika, kad įsiskolinimo išieškojimas gali būti nukreiptas į ieškovės turtą. Be to, banko paskola, kurios likutį atsakovas sutinka mokėti asmeniškai, yra susijusi išimtinai su atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo atitenkančiu nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), iš kurio naudos turės tik atsakovas, bet ne ieškovė. Spręsdamas apie atsakovo asmeninių lėšų naudojimą sutuoktinių turtui įsigyti, teismas vadovavosi išimtinai atsakovo byloje teiktais paaiškinimais ir atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, kad atsakovas būdamas santuokoje su ieškove asmeninės nuosavybė teise įgijo piniginių lėšų. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie atsakovo tariamai santuokoje įgyto turto atžvilgiu panaudotas asmenines lėšas padarė netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esamus įrodymus, netinkamai išsprendęs įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimą, dėl ko klaidingai nustatė egzistavus faktinę aplinkybę (apie atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo būdą), ir bylą dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo tvarkos, atsisakydamas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo, išsprendė neteisingai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimą iš dalies ir nutraukti atsakovo V. V. ir ieškovės A. V. santuoką, sudarytą 1983 m. liepos 16 d., įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1983 m. liepos 16 d. įrašas santuokos aktų registracijos knygoje Nr. 2689 dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovo V. V. pavardę palikti tą pačią „V.", o ieškovei A. V. palikti ikisantuokinę pavardę - „Ž.“. Priteisti atsakovui V. V. žemės (miško) sklypą 1,36 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo rinkos vertė 13 616 litų, asmeninės nuosavybės teise. Priteisti ieškovei A. V. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 17 700 litų. Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų dalyje. Panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)., įsiteisėjus teismo sprendimui. Priimti pateikiamus įrodymus: Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nutartį, dokumentų dėl įvykių Norvegijoje kopijas. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovės ir jos iniciatyva pakviestų liudytojų D. G. ir G. V. parodymais, padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas. Teismo sprendimas dėl kaltės klausimo nemotyvuotas, nenurodo kodėl vienus įrodymus pripažįsta tinkamais įrodyti tam tikras aplinkybes, kodėl kitus atmeta. Teismas priimdamas šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas, sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą nutraukiant santuoką. Tokia teismo išvada pagrįsta vien tik akivaizdžiai asmeniškai prieš atsakovą nusistačiusių ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais, susijusiais su ieškove giminystės ryšiais. Jų parodymų nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti įrodymai. D. G. yra ieškovės sesuo, G. V. yra sūnus, gyvenantis su ieškove kartu ir jos išlaikomas, todėl jų parodymai turėjo būti teismo vertinami kritiškai, kaip tai ir buvo padaryta baudžiamosios bylos nagrinėjimo atveju, pakankamai aiškiai tai motyvuojant. Atsakovas šeimos nepaliko, ja rūpinosi, sūnų užaugino su ieškove kartu, atsakovui nebuvo pareikšta kokių nors neginčijamų priekaištų dėl atsakovo netinkamo kaip sutuoktinio pareigų. Todėl atsakovo nuomone, santuoka nagrinėjamu atveju iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas privalo vertinti šalių santykius, objektyviai ištyrus visas gyvenimo aplinkybes, o ne vertinant tik vienu aspektu, kas akivaizdu buvo ir padaryta šioje byloje. Teismas pripažindamas mano kaltę dėl šeimos iširimo, atsižvelgė tik į vieninteles ieškovės, jos sesers D. G. bei sūnaus G. V. nurodytas aplinkybes. Iš kitos pusės, pačios ieškovės iniciatyva pasikviesti liudininkai T. M., G. B., K. M. nedavė jokių atsakovą kompromituojančių parodymų. Ieškovės ir atsakovo realaus pradėjimo gyventi skyriumi laikas nurodomas skirtingai. Ieškovė melagingai nurodo, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2012 m. vasario 3 d., po, neva, smurto artimoje aplinkoje fakto. Ieškovė pasinaudojo aplinkybėmis, kad namuose yra saugomi ginklai, pasinaudojo savo medicinine patirtimi ir išsilavinimu, imitavo labai populiarų ir viešai eskaluojamą smurto artimoje aplinkoje faktą grasinimus ginklu nužudyti ir pan. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl neištikimybės fakto įrodo pačios ieškovės agresyvumą, kategoriškumą, nelankstumą, asmens neieškančio kompromiso, abipusio sutarimo konfliktinėse situacijose, kas neabejotinai epizodiškai būna kiekvienoje šeimoje. Apkalbų pagrindu padaro tik kategoriškas išvadas, nors nesusipratimus galima būtų išsiaiškinti ir kitokiu būdu. Žinant ieškovės kategorišką nuomonę, kai niekada neatsižvelgia į kito asmens, tuo labiau sutuoktinio nuomonę, pripažinti tenka tik jos nuomonę, yra labai sunku su ja bendrauti, rasti bendrą nuomonę, sprendimą, pagaliau, kompromisą. Ieškovė nepateikė tokių įrodymų, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Teismas netinkamai taikė CPK 177 str. nuostatas šioje dalyje ir nepagrįstai pripažino, kad esu kaltas dėl santuokos iširimo ir nepagrįstai vertino, kad buvo neištikimas sutuoktinei. Teismas padarydamas šią išvadą, remiasi liudytojo N. Š. parodymais, t.y., kad tarp atsakovo ir K. M. buvo draugiški santykiai. Teisminio proceso metu ieškovės atstovas pareiškė, kad iš N. Š. yra gavęs konkrečiai kompromituojančią medžiagą. Liudytojas N. Š. parodė, kad jokios kompromituojančios medžiagos jis nėra teikęs. Būtent ši aplinkybė įrodo, kad ieškovė nėra sąžininga, meluoja ir nurodo aplinkybes, neva, atsakovo kaltei įrodyti, neatitinkančias tikrovės, o draugiški santykiai neturi būti teismo kvalifikuojami kaip neištikimybės įrodymas. Teismo sprendime kaip neištikimybės įrodymas yra pateikiamas faktas, kad atsakovas ir K. M. buvo pakviesti į N. Š. gimtadienį. Teismas kažkodėl nevertino, kad liudytojas pakvietė K. M. ir atsakovą kaip atskirus asmenis, nes bendrauja su mumis, kaip su atskirais asmenimis. Šis gimtadienis nebuvo privatus, jame dalyvavo daug kitų oficialių asmenų. Teismas, nagrinėdamas nežinia kuo remdamasis padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas padarė ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą. Moralines sutuoktinių pareigas pripažintini pažeidę abu sutuoktiniai, ką patvirtina nustatyti faktai apie ieškovės paniekinamą požiūrį į atsakovą, jos atsiliepimus, teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą palikti jai santuokinę pavardę – V..

Atsakovas nurodo, kad byloje kyla ginčas dėl automobilio „Audi A 4" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo. Vykdant derybas dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susitarta, kad automobilio „Audi A4" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 17 700 litų. Automobilio atsakovas nematęs nuo 2013 m. birželio mėn. Neginčijamai nustatyta, kad su automobiliu buvo padarytas eismo įvykis Lietuvoje. Teismas priteisdamas atsakovui automobilį, visiškai neatsižvelgė į šias nurodytas aplinkybes. Teismas prijungė prie bylos Kauno apskrities VPK nutarimą apie tai, kad atsakovas kreipėsi dėl automobilio paieškos, PK pranešimą apie tai, kad rastas apgadintas automobilis. G. V. pripažino, kad kelių eismo pažeidimai Norvegijoje galimai yra padaryti jo ir pažadėjo nedelsiant susimokėti baudas. Deja, iš Norvegijos atsakovui ir toliau pradėjo eiti oficialūs laiškai apie tokio paties pobūdžio pažeidimus su tuo pačiu automobiliu jau padaryti 2013 m. spalio - lapkričio mėn. Tai akivaizdžiai įrodo, kad pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, daromi tendencingai, siekiant atsakovui pakenkti ir toliau atsakovą diskredituoti. Dėl to, kad iki šiol atsakovui siunčiami iš Norvegijos mokesčiai, teikė teismui apie tai įrodymus, rašytinius dokumentus, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Šiuo metu nėra aiški automobilio būklė, techninis stovis ir vertė. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad atsakovui reikalingas automobilis vykti iš darbo į namus ir atgal. Atsakovas pakankamai motyvuotai nurodė, kodėl ir dėl kokių priežasčių šiuo metu nepageidauja naudotis šiuo priteistu „Audi A4“ automobiliu. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovas prašo automobilį „Audi A 4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 17 700 litų priteisti ieškovei.

Atsakovas nurodo, kad ginčija teismo sprendimą dalyje dėl žemės (miško) sklypo 1,36 ha unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)., padalinimo. Ieškovė žemės (miško) niekada nesilankė, jo neprižiūrėjo. Priteisus ginčo sklypą ieškovei, toliau tęstųsi tarpusavio ginčai, kiltų nesutarimai dėl privažiavimo į ginčo sklypą, servituto nustatymo. kad Teisinga šalių turtinių interesų pusiausvyra bus pasiekta priteisiant atsakovui 1,36 ha žemės sklypą 13 616 Lt vertės, o ieškovei automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 17 700 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat atsakovas ginčija teismo sprendimą ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo, kad teismas privalėjo vadovautis CPK 93 str. nuostata, kad jeigu dalinai tenkinamas ieškinys ir dalinai tenkinamas priešieškinis, atitinkamai toje dalyje proporcingai tenkintų reikalavimų dalyje paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažeidė procesinės teisės normas šioje dalyje, nes tenkinęs ieškovės reikalavimus, nenustatė kokioje dalyje tenkinami reikalavimai, toje dalyje yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas. Nėra byloje nustatytos priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas nepagrįstai priteisė visą apimtimi ieškovės advokato atstovavimo išlaidas 4100 Lt, ieškovei 748 Lt žyminio mokesčio. Taip pat, nėra pagrindo pilnai priteisti iš atsakovo 741 Lt išlaidas antstoliui. Teismas priimdamas sprendimą nepasisakė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai nusprendė ginčo šalių santuoką iširus būtent dėl atsakovo kaltės - atsakovo neištikimybės, bei pagrįstai byloje esamų įrodymų pagrindu konstatavo atsakovą nederamai prieš ieškovę pavartojus smurtą. Nurodytą išvadą teismas padarė įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, tinkamai pritaikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teisminio nagrinėjimo metu, atsakant į ieškovės atstovo advokato K. J. klausimą apie savo neištikimybę, atsakovas teismui garsiai patvirtino buvęs neištikimas sutuoktinei santuokos metu. Atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, pakankamų patvirtinti atsakovo deklaruojamą ieškovės kaip sutuoktinės netinkamą pareigų vykdymą (nelojalumą, nepagarbą, kt.), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovės kaltės dėl nutrūkusios santuokos neįrodė. Pirmosios instancijos teismas santuokos nutraukimo byloje pagrįstai vadovavosi medicinos specialistų išvadomis apie ieškovės sveikatos sutrikdymą kaip tikėtinus nederamus atsakovo veiksmus patvirtinančiais įrodymais. Ieškovei pageidaujant po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę (V.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją paliko, nenustatęs ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Ginčo šalys turi bendrą sūnų - G. V.. Todėl teismo sprendimas nutraukus santuoką palikti ieškovei santuokinę pavardę atitinka CK 3.69 str. 2 dalies reikalavimus. Ieškovės vertinimu, atsakovas turėjo galimybę naujai teikiamus įrodymus (sklypo planus) pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, todėl priimti įrodymus ir jais vadovautis apeliacinėje instancijoje nėra pagrindo. Ieškovės manymu, teismas neturėtų priimti atsakovo naujai į bylą teikiamų įrodymų - su automobilio naudojimu susijusių dokumentų, kadangi jie nepatvirtina, jog automobiliu naudojasi ieškovė (kas sudarytų pagrindą priteisti turtą ieškovės naudai), taigi, nėra susiję su ginčo klausimu dėl automobilio santuokos nutraukimo byloje padalijimo. Atsakovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl ginčo sklypas turėtų atitekti atsakovui, tuo tarpu turtą šalys įgijo santuokoje ir turi į jį vienodas teises. Pirmosios instancijos teismas turtą pagrįstai ir teisėtai po santuokos nutraukimo priskyrė ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė palaiko Kauno apylinkės teismo sprendime išdėstytą poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai, mano, kad teismo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra pagrįsti ir teisėti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pati ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie atsakovo, tariamai, intymius santykius, apie tai bylos nagrinėjimo metu kalbos nebuvo. O ir pats ieškovės argumentas, kad buvo jai neištikimas su ženkliai jaunesne moterimi negali būti įrodymu, o tik įrodo ieškovės liguistą perdėtą gyvenimiškų aplinkybių vertinimą. Teismas remtis prielaidomis, spėlionėmis, apkalbomis neturėjo pagrindo. Pačios ieškovės nurodytos aplinkybės dėl neva „neištikimybės faktų“, to kaip jie pateikiami, kokių liudininkų parodymais paremti įrodo pačios ieškovės, kategoriškumą nelankstumą nenorą išsiaiškinti aplinkybes, asmens neieškančio kompromiso, abipusio sutarimo konfliktinėse situacijose, kas neabejotinai epizodiškai būna kiekvienoje šeimoje. Apkalbų pagrindu padaro tik kategoriškas išvadas, nors nesusipratimus galima būtų išsiaiškinti ir kitokiu būdu. Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu atsakovas išteisintas. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Šiais procesiniais dokumentais atsakovo kaltės dėl neva padaryto kūno sužalojimo ieškovei, smurto prieš ją nėra nustatyta. Teismai pripažino, kad atsakovo veikoje nėra jokios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes nėra atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismas taip pat tinkamai įvertino, kad atsakovas prisidėjo žymiai didesne dalimi prie santuokinio turto gausinimo. Ieškovė stengiasi nepaminėti aplinkybių kokiu būdu buvo įgytas butas, ką atsakovas pagrindė dokumentais. Ieškovė prašo priteisti 16 580 litų piniginę kompensaciją. Šis ieškovės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Atsakovo įneštas asmeninis turtas yra žymiai didesnis ir teismo sprendime apie tai argumentuota. Teismas motyvavo ir nurodė aplinkybes kodėl nukrypstama nuo lygių dalių principo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad atsakovas savo asmeninį turtą panaudojo kitoms (ne šeimos) reikmėms. Pateikti įrodymai ir teismų praktika pripažįsta, kad aplinkybė, jog vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Prie nekilnojamojo turto įsigijimo prisidėjo atsakovo tėvai, nes nekilnojamasis turtas įsigytas palankiomis sąlygomis (gyvenamojo būsto mainai) ir tėvų asmeninėmis lėšomis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės pajamos pagal dydį iš esmės padidėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl santuokos nutraukimo, kaltės pripažinimo, neturtinės žalos priteisimo ir pavardžių po santuokos nutraukimo nustatymo

A. V. V. skundžia sprendimo dalį, kurioje santuoka pripažinta iširusia dėl atsakovo kaltės ir po santuokos nutraukimo ieškovei palikta santuokinė pavardė (V.).

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos A. T. civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (3 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t.y. atsakovo neištikimybės ir konstatavo, kad byloje ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo neištikimybės, patvirtino liudytoja D. G. - ieškovės A. V. sesuo, kuri paaiškino, kad su K. M. dirba kardiologijos skyriuje, iš bendradarbių yra girdėjusi apie nederamus V. V. santykius su K. M., jos kolegos tai apibūdino kaip tarnybinį romaną. Ši liudytoja taip pat parodė, kad namą sutuoktiniai įsigijo 2007 metais gyvendami kartu, nes ji dalyvavo kaip liudytoja perduodant buvusiai namo savininkei rankpinigius. Ieškovė ir atsakovas gyveno kartu iki 2012 metų pradžios jų name, kuomet dėl smurto šeimoje A. V. išėjo gyventi į butą. Po 2012 metų pradžios įvykių buvo pakeistos namo spynos ir ieškovė negalėjo įeiti į namą. (t.3, b.l. 73-74).

Liudytojas G. V. - ieškovės ir atsakovo sūnus, paaiškino teismui, kad 2008 metais matė savo tėvą V. V. kaime, Ukmergės rajone, prie upės, jų šeimos turimoje valdoje, betarpiškai bendraujant su K. M., pastebėjęs sūnų V. V. pasišalino, K. M. buvo pasimetusi ir prašė apie tai nesakyti savo mamai, t.y. A. V.. Siekdamas išsiaiškinti savo tėvo V. V. ir K. M. tarpusavio santykius buvo susitikęs su K. M., ir jam K. M. patvirtino jos ir jo tėvo ne tik darbinių, bet ir asmeninių tarpusavio santykių buvimą. Liudytojas G. V. patvirtino, kad jo tėvai namą įsigijo 2007 metais gyvendami santuokoje, kartu gyvendami jį įrenginėjo tvarkė aplinką. Tėvai kartu negyvena nuo 2012 m. pradžios, kai tėvas smurtavo prieš mamą. (t.3, b.l. 74-76). Byloje liudytoja K. M. parodė, kad ji atsakovą pažįsta nuo 2003 metų, kuomet kartu darė mokslinį darbą laboratorijoje. Nurodė, kad jokių santykių, išskyrus tarnybinių, su V. V. neturėjo. Patvirtino, kad buvo susitikusi su liudytoju G. V. jų šeimos poilsiavietėje, tačiau nurodė, kad ji buvo atvykusi viena, nes buvo užvažiavusi tik pažiūrėti. Liudytoja taip pat nurodė, kad prieš kelis metus teko bendrauti su G. V., jis pasakojo, kad yra problemos šeimoje, buvo šnekama daug neigiamo apie tėvą. Liudytoja patvirtino, kad atsakovas šiuo metu naudojasi jos automobiliu VW Passat. (t.3, b.l. 99-101).

L. N. Š. paaiškino, kad tarp V. V. ir K. M. buvo draugiškas bendravimas, jie bendrauja apie 4 metus, V. V. ir K. M. jis buvo pakvietęs į savo gimtadienio šventę kaip atskirus asmenis. Liudytoja G. B. paaiškino, kad ji, T. M., K. M. ir V. V. vyko į poilsinę kelionę į Š. L., kur visi kartu eidavo prie jūros, vakarieniaudavo. L. T. M. paliudijo tas pačias aplinkybes apie šią kelionę, taip pat, kad tarp studentų sklido kalbos apie tai, kad galbūt tarp V. V. ir K. M. yra kažkokie santykiai, šiuo metu tokios kalbos sklinda kardiologijos skyriuje (t.3, b. l. 94-104). Teismo vertinimu, šios liudytojų nurodytos aplinkybės, kurių atsakovas byloje nepaneigė, patvirtina šalių santuokos iširimo priežastį – atsakovo V. V. neištikimybę A. V.. Nors liudytoja K. M. nepatvirtino artimai bendraujanti su atsakovu, tačiau ji patvirtino, kad buvo susitikusi su jo sūnumi G. V. jo nurodytu laiku, todėl yra pagrindas labiau tikėti liudytojo G. V. parodymais ir jo nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo K. M. parodymais, paneigiančiais G. V. nurodytą aplinkybę apie jos betarpišką bendravimą su atsakovu ginčo šalių šeimos valdoje.

Atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl liudytojų D. G. ir G. V. suinteresuotumo ieškovės interesais yra atmestini. Tai, kad šie liudytoja yra artimi ieškovei žmonės savaime nepatvirtina, kad liudytojai negali teisingai ir sąžiningai paaiškinti faktinių aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir padarė išvadą dėl aplinkybės apie atsakovo neištikimybę pagrįstumo pagal įrodymų visetą, o ne tik pagal liudytojų D. G. ir G. V. parodymus.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje esančios teismo medicinos specialistų išvados apie V. V. konfliktų su V. V., metu padarytus nežymius sveikatos sutrikdymus, bei duomenys apie ikiteisminio tyrimo atlikimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, nors nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl V. V. nusikalstamos veikos nebuvimo A. V. atžvilgiu nėra įsiteisėjęs, tačiau ištirtos byloje aplinkybės, teismo medicinos specialisto išvados, kuriose nurodytos įvykių aplinkybės, apsprendžia V. V. nederamą elgesį su sutuoktine A. V..

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovą smurtavus prieš ieškovę ir tuo pagrindu konstatavo atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, kadangi dėl minėtų epizodų atsakovas baudžiamojoje byloje buvo išteisintas. Kauno apylinkės teismo 2013-07-11 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-611-720/2013 įsiteisėjo 2014-01-14 Kauno apygardos teismui priėmus nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-3419-2014. Baudžiamojoje byloje V. V. buvo išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d. padarymo konstatavus, kad nėra V. V. kaltę patvirtinančių įrodymų, galinčių neabejotinai ir neginčytinai patvirtinti, kad kaltinamasis padarė minėtas nusikalstamas veikas. Išteisinamojo nuosprendžio motyvacinėje dalyje Kauno apylinkės teismas nurodė, kad „Teismas nesiima vertinti ir manyti, kad nukentėjusioji (A. V.) ne visai sąžiningai nurodė įvykio aplinkybes, tačiau nenuoseklūs ir prieštaringi įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jos sužalojimo, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Kaltinamasis pripažįsta, kad kraujosruvos nuketėjusios žąstuose galėjo atsirasti jam suėmus pastarąją ir mėginant patraukti ją nuo kelio iš tarpdurio, tačiau tai galėjo būti padaryta netyčia, siekiant patraukti kliūtį ir išeiti. Atsakovas išteisintas dėl nusikalstamų veikų padarymo tik nesant neginčytinai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o atsakovo veiksmai dėl sutrikdant ieškovės sveikatą (kraujosruvos žąstuose) galutinai nepaneigti.

Iš bylos duomenų darytina išvada, kad esant ir išteisinamajam nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, nepaneigta skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria dėl ginčo šalių santuokos iširimo kaltu pripažintas atsakovas, kadangi atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo ir pagarbos ieškovei prievoles būdamas jai neištikimas.

A. V. V. nurodytos aplinkybės apie A. V. netinkamą elgesį šeimoje byloje nepatvirtintos jokiais tai pagrindžiančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nekalta dėl santuokos iširimo.

Sutinkamai su CK 3.69 straipsnio 1 dalimi sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Ieškovei pageidaujant po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę – V., pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją paliko, nenustatęs ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl atmestinas V. V. apeliacinio skundo prašymas po santuokos nutraukimo palikti ieškovei A. V. ikisantuokinę pavardę - „Ž.“.

Ginčijamu teismo sprendimu ieškovei A. V. iš atsakovo V. V. priteista 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji neturtinę žalą, kurią patyrė dėl atsakovo sutuoktinio neteisėtų veiksmų, vertina 10 000 litų, todėl jos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma yra neproporcinga ieškovės dėl atsakovo kaltės patirtiems išgyvenimams. Apeliantė nurodo, kad teismas sprendimo dalyje nemotyvavo dėl priteistino žalos dydžio, todėl sprendimas minėtoje apimtyje yra formalus, priimtas objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjus žalos dydžiui nustatyti esminę reikšmę turinčių aplinkybių.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto asmens dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas: nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą, jos dydžio neargumentavo. Tačiau atsižvelgiantį į apeliantės A. V. apeliacinio skunde nurodytus argumentus, kad ginčo šalių santuoka truko daugiau kaip 30 metų, atsakovas net 4 metus buvo ieškovei neištikimas su ženkliai jaunesne moterimi, dėl ko ieškovė smarkiai išgyveno, jautė gėdą, pažeminimą, patyrė stresą, depresiją, nepilnavertiškumą, atsakovas prieš ieškovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 5000 litų atlygintinos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Todėl atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad priteista neturtinės žalos suma byloje nustatytų aplinkybių kontekste neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir nėra pagrindo priteisti apeliantės prašomą 10 000 litų neturtinę žalą.

Dėl santuokinio turto padalijimo

Ieškovė A. V. skundžia sprendimą santuokinio turto padalijimo dalyje ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sutuoktinių turtą padalijo nelygiomis proporcijomis, priteisdamas atsakovui 33 109 Lt suma didesnės vertės turtą lyginant su ieškove, tačiau kuo grindžia tokį dydį motyvų nenurodė. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą sutuoktinių turto balansą, kuris sudaro 315 490,57 Lt (bendra turto vertė 543 696 Lt – skolos likutis 228 208 Lt = 315 490, 57 Lt ). Sutuoktinių lygios dalys nuosavybėje sudaro po 157 745,28 Lt. Ginčijamu teismo sprendimu ieškovei priteisto turo vertė sudaro 141 216 Lt, o atsakovui 174 325 Lt. Kadangi po santuokos nutraukimo atsakovui atitenkančio turto dalis yra 33 109 Lt didesnė už ieškovei priteistą turto dalį ir teismas tokio nukrypimo nemotyvavo, todėl prašo iš atsakovo priteisti 16 554 Lt piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį.

A. V. V. skundžia sprendimą turto padalijimo dalyje prašydamas jam priteisti žemės sklypą 1,36 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Sklypo rinkos vertė 13 616 litų, asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nurodo, kad į šį sklypą, kuris paskirtas ieškovei galima patekti tik per jo asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą 7,71 ha dydžio, tačiau privažiavimo, kelio klausimas į 1,36 ha miško sklypą nėra išspręstas. Apelianto nuomone dėl aukščiau minimų aplinkybių konfliktas tarp šalių yra aiškiai užprogramuotas. Nurodo, kad ieškovei turėtų būti paskirtas automobilis „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 17 700, nes automobilio ir žemės sklypo vertės yra panašios. Taip nurodo, kad jis nepageidauja gauti automobilio, kuriuo pastoviai naudojasi ieškovė ir sūnus, su šiuo automobiliu daromi pažeidimai, jo būklė ir vertė yra visiškai neaiški.

Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas nustatė, jog santuokoje įgyto turto vertė - 543696 lt. Atėmus paskolos AB SEB bankui likutį 228 205,43 lt, gaunama dalintino tarp šalių turto vertė 315490,57 lt. abiems lygiomis dalimis tenkančio turto dalis būtų po 157 745,28 lt. Šalių prievolė išmokėti bankui paskolą yra solidari, tačiau ieškovė padalijant turtą prašė ir sutiko, kad atsakovui tektų turtas apsunkintas šia prievole, o atsakovas taip pat prašė ir sutiko, kad šis turtas būtų paskirtas jam, įsipareigojo šią prievolę vykdyti vienas asmeniškai. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas įvertino nustatytą aplinkybę, kad atsakovas V. V. asmenine nuosavybe įgyto turto verte prisidėjo prie santuokinio turto sukūrimo. Byloje esantys ištirti dokumentai patvirtina, kad už atsakovo V. V. paveldėtą ir parduotą turtą - gyvenamąjį namą ir žemės sklypą Ukmergėje, gauta 42 000 litų, taip pat atsakovas V. V. paveldėjo pinigines lėšas banko įstaigoje. Ieškovė A. V. nepateikė byloje įrodymų, kad savo asmeninio turto verte būtų prisidėjusi prie santuokinio turto sukūrimo. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl 144 201,- litų piniginės kompensacijos jai priteisimo iš atsakovo.

Šalių santuokoje įgytą turtą teismas padalino taip:Ieškovei A. V. paskirtas turtas:

1. Butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)vertė 120 000 lt. 2. Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3600 ha bendro ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Vidutinė žemės sklypo rinkos vertė 13 616,00 Lt (trylika tūkstančių šeši šimtai šešiolika litų 00 centų) 3. Paveikslą „Kometos sprogimas“, vertė 1900,- Lt.; 4.Paveikslą „Gėlės“, kurio vidutinė vertė 800 Lt. Virtuvės baldai, kurių vertė 1000 Lt, miegamojo baldai, kurių vertė 2000 Lt, televizorius, kurio vertė 500 Lt, skalbimo mašina „Miele“, kurios vertė, 1400 Lt, kurių bendra vertė 4900 Lt, esantys bute (duomenys neskelbtini). Ieškovei paskiriama turto santuokos nutraukimo metu iš viso už 141216 lt.

A. V. V. paskirtas turtas:

1. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)kurio bendra rinkos vertė 359 000,00 Lt. Šiam turtui nustatyta hipoteka (hipotekos registratorius: AB SEB Bankas). A. A. A4 17 700 lt. vertės; priekabą Niewiadow N126 AB 11, pagaminimo metai - 1987, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 500,00 Lt (penki šimtai litų); Priekabą SKIF M2, pagaminimo metai - 1990, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 500,00 Lt (penki šimtai litų); Metalo ir akmens kompozicijos skulptūrą, kurios vidutinė vertė 1000 Lt. Virtuvės baldų komplektas su baru ir integruota buitine technika 1900 lt.; vonios baldų komplektas su skalbimo mašina – 700 lt., miegamojo baldų komplektas – 800 lt.;drabužinės baldai – 380,-lt., komoda – 380,-lt., šviesios odos sofa - 150,-lt., šviesios odos kėdės 6 vnt. 1500 lt., šviesios odos baro kėdė 480 lt., televizorius PANASONIC 1300,-lt., vaizdo grotuvai – 160 lt., stacionarus šaldiklis 190,-lt., skalbinių džiovinimo mašina 350,-lt.,pianinas 4800,-lt.,šviestuvai pakabinami – 4 vnt.160,-lt.,šviestuvai sieniniai – 7 vnt.350,-lt., žoliapjovė – 380 lt., prietaisas gyvatvorei karpyti – 200 lt.; valgomasis medžio masyvo stalas – 400 lt.; lauko baldų komplektas(apvalus stalas ir 4 metalinės kėdės) – 350,-lt., televizorius PANASONIC – 700 lt.; ieškovės nurodomų šių daiktų verčių atsakovas neginčijo, bendra jų vertė sudaro 15 630,00 Lt., šis turtas yra V. V. priteisiamame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ginklus: graižtvinį šautuvą „B. E.“, 3006 Springfield (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu, diržu, plastmasiniame dėkle, lygiavamzdį šautuvą „Winchester“, lygiavamzdį šautuvą „TOZ-25“,16x70, lygiavamzdį šautuvą TOZ 34R, 12x70, su diržu, kolimatoriniu taikikliu, odiniame dėkle, kombinuotą šautuvą MERKEL SUHL,16x70,16x70, IR 38034, 1312 odiniame dėkle, įdėtinį vamzdį KRIEGHOFF, 22LR, 43404 dėkle, graižtvinį mažo kalibro šautuvą „MC“, kombinuotas šautuvas „Sauer“, pistoletą Walther PP, 76 mm, kurių bendra vertė 8200,- lt. 1 apkaba Nr. 399740 odiniame dėkle (priedas prie ginklo), kurių bendra vertė 8200,-lt.; 10 šovinių dėžutėje 12 kalibro ROTWEIL su šratais, 4 šoviniai dėžutėje 3006 kalibro GEKO, 20 šovinių dėžutėje 3006 kalibro GEKO, kurių vertė nenustatyta, nes įvertinimas byloje nepateiktas. Atsakovui V. V. paskiriama turto 402530,-lt., iš šio turto vertės atėmus neišmokėtą įkeisto jam paskiriamo turto dalį, t.y. 228205,-lt., atsakovui priteistino turto vertė santuokos nutraukimo metu iš viso sudaro 174325,-lt.

2. Žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Vidutinė žemės sklypo rinkos vertė 361,00 Lt (trys šimtai šešiasdešimt vienas litas 00 centų), kuris įregistruotas V. V. vardu, pripažintas asmenine V. V. nuosavybe, neįtraukiama į dalintiną santuokoje įgytą turtą.

Dalijant santuokoje šalių įgytą turtą pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo V. V. santuokos metu gautą turtą paveldėjimo būdu po jo motinos J. V. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodytą paveldimą turtą: gyvenamąjį namą su statiniais ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) piniginius indėlius bei dvi santaupų atkuriamąsias sąskaitas AB Lietuvos taupomajame banke, bei 2003-07-04 papildomu paveldėjimo teisės liudijimu paveldėtą turtą po motinos J. V. mirties, t.y. 0,25 ha ir 0,37 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini), 7,71 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini. V. V. 2000 -10-18 pardavė gyvenamąjį namą su kitais statiniais už 32 000 litų ir 0,1237 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 10 000 litų. V. V. dovanojimo būdu buvo įgijęs 7/25 dalis mūrinio su priestatu gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), kuris ieškovės A. V. ir atsakovo V. V. paaiškinimu, buvo griaunamas tuometinės valdžios iniciatyva, ir už kurį buvo suteiktas dabar turimas butas (duomenys neskelbtini) ( t 2. b.l.132-155). Pirmosios instancijos teismas pasisakė ir vertino, kad ši atsakovo V. V. asmeninės nuosavybės teise turėto turto vertė neabejotinai padidino šalių santuokoje įgyto turto vertę atsakovo V. V. asmeninio turto sąskaita, šios aplinkybės ieškovė nepaneigė, nenurodė, kad asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą V. V. panaudojo ne šeimos interesais, ir dalijant sutuoktinių turtą tai įvertintina. Byloje nepateikti įrodymai, kad prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto prisidėjo ieškovė A. V. savo asmeniniu turtu.

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Pirmosios instancijos teismas nurodė V. V. asmeninės nuosavybės teise turėto turto vertę, ir padarė išvadą, kad asmeninis turtas buvo panaudotas santuokinio turto įgijimui, tačiau sprendimo motyvuose konkrečiai nenurodė, į kokį santuokinį turtą buvo investuotos atsakovo V. V. piniginės lėšos.

Apeliantė A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad rašytiniai įrodymai pagrindžia atsakovo asmeninių lėšų įgijimo faktą, bet nepatvirtina, kad atsakovas asmenines lėšas panaudojo bylos nagrinėjimo metu deklaruotam tikslui – t.y. investicijoms į santuokoje įgytą turtą.

Iš bylos duomenų matosi, kad atsakovas V. V. teigė, jog jo turėtos asmeninės lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo pirkimui. A. V. V. atsiliepime į A. V. apeliacinį skundą nurodė, kad 42 000 litų, kuriuos jis gavo pardavus paveldėtą iš tėvų ir parduotą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir žemės sklypą(duomenys neskelbtini)) panaudojo gyvenamojo namo adresu(duomenys neskelbtini). įgijimui. Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas V. V. panaudojo savo asmenines lėšas gyvenamojo namo įsigijimui ir dėl to yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo V. V. asmeninės nuosavybės teise turėto turto vertė neabejotinai padidino šalių santuokoje įgyto turto vertę atsakovo V. V. asmeninio turto sąskaita, šios aplinkybės ieškovė neneigė, nenurodė , kad asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą V. V. panaudojo ne šeimos interesais.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuokoje įgyto ir dalintino turto vertė 315 490,57 lt ir nurodė, kad abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis tenkančio turto dalis būtų po 157 745,28, tačiau realiai dalinant turtą ieškovei A. V. paskyrė turto už 141 216 Lt, o atsakovui V. V. paskyrė turto už 174 325 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje dalinant santuokinį turtą pagrįstai teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo V. V. 16 554 Lt piniginę kompensaciją A. V..

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio techninį pasą atidavė ieškovei, o automobilį paliko aikštelėje prie buto (duomenys neskelbtini) iki kol turtas nebus galutinai padalintas. Jis šio automobilio nėra matęs nuo 2013 m. birželio mėn. Atsakovas nurodo, kad automobilį be jo sutikimo ieškovė perdavė naudotis sūnui G. V., kuris su minėtu automobiliu daro pažeidimus. A. V. V. nurodo, kad jis nepageidauja gauti automobilio, kurio būklė ir vertė yra visiškai neaiški. Be to, ieškovė turi vairuotojo teises ir tai netrukdo vairuoti transporto priemones. Be to, sūnus G. V. ieškovę dažnai vežioja su reikalais minėtu automobiliu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad automobiliu pati nesinaudoja, jo nevairuoja, o atsakovui, kaip nustatyta, automobilis reikalingas – jis vairuoja iš K. M. skolintą automobilį, santuokos nutraukimo byloje atsakovui nuosavybės teise priteistas nekilnojamasis turtas užmiestyje, todėl jam tenka važinėti į darbą Kaune. Esant šioms aplinkybėms ir nesant nevienodai šalių pozicijai dėl ginčo automobilio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė automobilį priteisti atsakovui. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl automobilio nesudaro pagrindo jį paskirti ieškovei.

Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 1406A115 dėl automobilio vertės nustatymo apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja, nes automobilis įvertintas 2010-06-03 t.y. po teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme, kur šalys buvo sutarusios, kad ginčo automobilio vertė yra 17 700 litų.

A. V. V. skundžia sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1,3600 ha ploto, vidutinė vertė – 13 616 lt. Jo nurodytas motyvas, kad norint patekti į sklypą reikia naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu kitu sklypu, kur kelio servitutas nenustatytas, todėl tarp šalių ateityje kils konfliktai. Be to, nurodo, kad ieškovė neturi specialių žinių, reikalingų miško paskirties sklypo valdymui ir naudojimui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo minėtą žemės sklypą paskirti atsakovui. Atsakovui yra paskirtas gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Apeliaciniu skundu atsakovas reikalauja, kad jam atitektų abu šeimai priklausantys žemės sklypai, o ieškovei nė vieno. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2014-06-03 rašte Dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal Ukmergės rajono Veprių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2000 m. rugpjūčio 31 patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2933-81, prie žemės klypo kad. Nr. 461 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) yra suprojektuoti privažiavimai, plane pažymėti punktyrine linija, skaičiais nurodant kelio plotį (atitinkamai 4 ir 5 metrai). Esant šiems duomenims atmestinas atsakovo V. V. apeliacinio skundo argumentas dėl negalimumo patekti į ginčo sklypą ir dėl to ateityje galimų konfliktų tarp šalių. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo žemės sklypo paskyrimo atsakovui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

A. V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepaskirstė proporcingai bylinėjimosi išlaidų, nes nenustatė, kurioje dalyje tenkinamas ieškovės ieškinys, o kokioje dalyje tenkinamas atsakovo priešieškinys. Prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis.

CPK 93 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, numatytų CPK 93 straipsnyje, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovei perskirstyti.

Ieškovė ieškinio pareiškimu pareiškė reikalavimus: santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti neturtinę žalą ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Teismo sprendimu santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas 50 procentų ir išs dalies patenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokinio turto padalinimo. išskyrus reikalavimą priteisti jai piniginę kompensaciją. Laikytina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 82,5 procento.

Atsakovo priešieškinio reikalavimas santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės nepatenkintas, taip pat nepatenkintas reikalavimas priteisti neturtinę žalą, iš dalies patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl santuokinio turto padalinimo. Todėl laikytina, kad priešieškinio pareiškimas patenkintas 33 procentais.

Ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų: 1000 lt žyminio mokesčio (nuo 2819 lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovė yra atleista Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (t.1, b.l. 86-87), 4100 advokato išlaidų, 741 lt antstoliui. A. V. V. priešieškinį apmokėjo 1127 lt žyminiu mokesčiu. Atsakovas taip pat sumokėjo 140 lt žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi atskirasis skundas nebuvo patenkintas.

Kadangi ieškovė iš viso turėjo 5841 lt bylinėjimosi išlaidų, todėl ji turi teisę į 82,5 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas sudaro 4818,83 Lt. Atsakovas sumokėjęs 1127 lt žyminį mokestį ir jo priešieškinio reikalavimus patenkinus 33 procentais, jis turi teisę į 371,91 lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą iš atsakovo ieškovei yra pagrindas priteisti 4446,92 lt bylinėjimosi išlaidų ( 4818,83 lt – 371,91 lt = 4446,92 lt).

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamą teismo sprendimą yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje, priteistas ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 4446,92 lt.

A. V. V. prašo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones gyvenamajam namui(duomenys neskelbtini)., įsiteisėjus teismo sprendimui. Nepanaikinus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistos atsakovo teisės, nes ieškovė turėtų galimybę patekti į į jo gyvenamąjį namą ir paimti kitus, likusius daiktus savavališkai. Kadangi minėtas gyvenamasis namas yra paskirtas atsakovui, todėl yra pagrindas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (t. 1, b. l. 84-85), įsiteisėjus teismo sprendimui.

IŠ PVM sąskaitos faktūros už teisinę pagalbą Nr. 05/2014, išrašo iš Swedbank, detalizuotos užmokesčio už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme pažymos matosi, kad ieškovė A. V. turėjo 1815 advokato išlaidų už jos atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi jos apeliacinis skundas nepatenkintas, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistos bylinėjimosi išlaidos – 748 lt (septyni šimtai keturiasdešimt aštuoni litai) žyminio mokesčio, 4100 lt (keturi tūkstančiai vienas šimtas litų) išlaidos už advokato pagalbą ir 741 lt (septyni šimtai keturiasdešimt vienas litas) išlaidų antstoliui ir šią dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 4446,92 lt (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis litus 92 centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimui panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) pateikti ieškovei A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , raktus bei apsaugos signalizacijos kodus, taip pat netrukdyti ieškovei A. V. a.k. (duomenys neskelbtini), patekti į namą, esantį adresu Kauno raj. sav.

Teisėjai Evaldas BurzdikasIzolda NėnienėRūta Palubinskaitė