Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Gitanai Žitinevičienei, Jūratei Juknevičienei, Justinai Antanaitienei, Laurai Jarušaitei, Agnei Kuckailienei, Ernestai Rakūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vyresniuoju mokslo darbuotoju, grupės vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. vasario 3 d., apie 21.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, panaudojo prieš sutuoktinę A. V. fizinį smurtą, t.y. rankomis sugriebė nukentėjusiąją už kaklo, po to rankomis sugriebė pastarąją už žastų, tokiu būdu parversdamas ją ant grindų, ne mažiau kaip tris kartus rankomis sudavė į viršutinę dešinę galvos dalį, sukinėjo rankų pirštus bei rankas per riešus, bendrai ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais padarydamas A. V. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, žastų sumušimą, poodines kraujosruvas žastuose, dešiniame momenyje, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. vasario 3 d., apie 21.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, nukreipdamas į A. V. krūtinės sritį teisėtai turėtą ginklą - lygiavamzdį šautuvą Nr.38559, kurio modelis 586P, taip grasino A. V. ją nužudyti, buvus pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis V. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012 m. vasario 3 d. vakare, apie 19.30 val., jis grįžo į namus, kuriuose jis gyvena vienas. Privažiavęs prie namų pamatė, kad dega šviesa, pagalvojo, kad jis galėjo palikti įjungtą šviesą. Durys buvo neužrakintos. Įėjęs pamatė ant sofos sėdinčią sutuoktinę A. V., su kuria santuoka dar nenutraukta, tačiau nuo 2007 metų gyvena atskirai. Jis pasisveikino, matė, kad pastaroji nepatenkinta. Sudėjęs maisto produktus į šaldytuvą, jis nuėjo persirengti, tada nuėjo į katilinę užkrauti pečių kuru. Viską susitvarkęs, jis grįžo į bendrą kambarį, matė, kad A. V. trikdė jo ramumas. Ji prišoko prie jo ir paklausė, kur jis valkiojosi. Taip pat pasakė, kad ji žiemą priversta važinėti autobusu, o jis kaip ponas važinėjasi, kažkur trankosi. Jis atsakė, kad tais retais atvejais, kai ji nori atvažiuoti, jie tuos dalykus suderina ir atvažiuoja kartu, o dabar atvažiavo neįspėjusi, todėl nesuvokia jos priekaištų pagrindo. Nurodė, kad sutuoktinė paprastai retai atvažiuoja, ji šiame name nuolat negyvena, ji liko gyventi šeimos bute. Jis nusiprausė ir ėjo ruošti maistą, matė, kad ji vis dar pikta stovi, ji pasakė, kad jis vėl gal su mergomis trankosi. Jis atsakė, kad reikia baigti tuos konfliktus, kad jai tikrai neatsiskaitinės. Nurodė, kad tas pats buvo prieš savaitę, kai ji pasakė, kad serga ir jai reikia pinigų gydymuisi - 5000 Lt. Jis jai tada davė 1300 Lt ar 1400 Lt. Dabar vėl panaši situacija buvo, todėl pasakė jai, kad jei toks pats scenarijus, tai ji pinigų negaus, o jei nori, ji gali eiti pavalgyti, o jam reikia pailsėti, nes rytojaus dieną turėjo važiuoti į medžioklę. Jis mėgino sutuoktinę raminti, nes žinojo, kad, priešingu atveju, bus konfliktas be galo, be krašto. Jis nuėjo į garažą, A. V. nuėjo iš paskos. Jis pasakė, kad duotų jam ramiai pasiruošti ir čia nelįstų, pasakė, kad „nepyk, bet čia ginklai“, jis jai visada drausdavo eiti prie ginklų. Šalia buvo sukabinti medžiokliniai rūbai. Jis pasakė, kad rengiasi ir viso gero. Ji pareiškė, kad čia viskas bendra, jis atsakė, kad gal ir bendra, bet ir jam dalis priklauso. Jis pasakė, kad daugiau jos nebeklausys, pinigais nešelps, kad „skiriamės ir baigta“. Paaiškino, kad kai gyveno bute, jis, vengdamas ginčų, išeidavo į kitą kambarį ir užsibarikaduodavo, arba eidavo miegoti į garažą. Tada ji įsikibo į jo medžioklinius drabužius, mėgino juo plėšti nuo jo. Jis pasakė „turėk tuos medžioklinius rūbus ir mėgino išeiti į bendras patalpas iš garažo, bet ji užstojo duris. Jis paprašė A. V. pasitraukti nuo durų, sakė „nedaryk taip“, ji sakė, neleis jam važiuoti. Ji pasisuko ir jis išėjo iš garažo į bendras patalpas. Tada ji vėl užšoko iš priekio, pasakė, kad jo neišleis. Tada jis kiek sugebėjo, tiek patraukė ją į šoną nuo durų. Jis paėmė šaliką ir striukę, bet ji išplėšė striukę jam iš rankų. Tada jis apsiavė batus, pasiėmė rankinę ir išbėgo į lauką, sėdo į mašiną ir išvažiavo, palikęs garaže atrakintą ginklų seifą. Kai vyko konfliktas, ji sakė, ar kad atsirūgs jam, ar kad jis dar pasigailės. Jis sutuoktinei smūgių nesudavė ir nužudyti ar sužaloti jos negrasino, žino, kas yra ginklas, kaip jis šauna, kokios yra šūvio pasekmės, nušauti nėra paprastas grasinimas, tai yra kažkas ypatingai aršaus, turi būti motyvacija. Mano, kad nukentėjusioji, būdama gydytoja, žino ligų simptomus, pasinaudojo tuo, kad nėra galimybių faktus patikrinti, įvertinti ar skauda, ar galva svaigsta, nėra aparato, kuris įvertintų, ar pykina, ar ne. Nukentėjusioji gali imituoti, ką nori, ir niekas nepatikrins, todėl saugu tą daryti. Nurodė, kad jis yra medžiotojas, jis turi devynis ginklus su priedais, jo ginklų seifas laikomas garaže, visi ginklai ir šoviniai laikomi seife. Jis tą dieną buvo atidaręs seifą, nes ruošėsi medžioklei, tačiau nei vieno ginklo paėmęs į rankas nebuvo. Vėliau pareigūnai paėmė tuos šovinius, kurie buvo prie dėklo. Kai kuriuose dėkluose yra specialios prisiūtos kišenės priedams jose laikyti, tame tarpe ir šovinius. Šoviniai buvo pridėti prie graižtvinio, kombinuoto šautuvo, buvo originalus priedelis ant buožės, kuriame 4-5 šoviniai galėjo būti. Buvo dėklas su kišene, tai mažo kalibro šautuvas, kuriame buvo 20-30 šovinių. Negali patvirtinti, ar užrakino, ar neužrakino seifo, greičiausiai bėgdamas neužrakino, nes grįžęs kitą dieną namo seifą rado atrakintą ir raktas buvo spynoje. Seife nerado trijų ginklų, jų išdėliotų namuose nematė. Mano, kad jo apkaltinimo motyvas yra tai, kad jie kalbėjo apie skyrybas, kalbėjo apie bendro turto padalinimą, ji sakė, kad pagal jos pageidavimus padalinus turtą ji padarytų išlygų baudžiamojoje byloje. Todėl nukentėjusioji nurodo kitas aplinkybes. Jie yra kalbėję, kad reikia skirtis, todėl iškilo turto dalybų klausimas, kas kam priklauso. Jam ne kartą buvo pasakyta, kad padarys išlygų baudžiamojoje byloje, jei jis sutiks pasidalinti turtą. Jis nurodė, kad dalis turto yra jo tėvų, tas turtas nedalintinas, jis sutiko, jei nukentėjusioji pasakys teisybę, kad tai buvo šmeižtas, inscenizacija, provokacija. Mano, kad tai yra nukentėjusiosios kerštas ja, ir to priežastis yra turtiniai dalykai.. Mano, kad sutuoktinė, pasikonsultavusi su sūnumi, paėmė ginklus, juos nunešė ir išdėliojo name į skirtingas vietas, o paskui parodė policijos pareigūnams. Nurodė, jis tą dieną išgėręs nebuvo, jis paliko rėkiantį, staugiantį ir šaukiantį žmogų, taip visada tokiais atvejais daro, konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios vyksta jau ne pirmą kartą, jis savo iniciatyva yra pateikęs prašymą skyryboms. Nurodė, kad sugrįžęs kitą dieną rado atrakintą seifą, jame nebuvo trijų ginklų, apie tai pranešė policijai. Parodė, kad A. V. žastuose mėlynės galėjo atsirasti kada jis ją patraukė nuo durų, norėdamas išeiti. Paaiškino, kad jų šeimoje konfliktai buvo dažni, keturis ar penkis kartus mėgino skirtis, tačiau galiausiai buvo kalbama apie tai, kad yra mažas vaikas, todėl neišsiskyrė. Parodė, kad iš sūnaus sulaukia grasinimų, kad jis sutiktų skirtis jų sąlygomis, nurodė, kad prieš kurį laiką, jam būnant tarptautinės konferencijos organizatoriumi, A. V. prie užsienio svečių iškėlė skandalą, reikalavo pasirašyti parengtą notaro sudarytą sutartį dėl turto dalybų, tačiau jis pasakė, kad nori su ja susipažinti ir dabar to padaryti negali. Tą pačią dieną įvyko rimtas konfliktas ir su jo sūnumi. Jo sąlyga buvo, kad A. V. pasakytų viską kaip iš tikrųjų buvo. Tvirtina, kad tyčia A. V. jis nemušė, nei šautuvu nei kitaip jai negrasino. Jokio nusikaltimo nepadarė, todėl prašo jį išteisinti.

Nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2012 m. vasario 3 d., jos sutuoktinis V. V. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val. Nurodė, kad tame name ji su sutuoktiniu kaltinamuoju V. V. gyvena nuo 2007 metų, ji įstojo į doktorantūrą, dirbo gydytoja pusantro etato. Ji jau buvo grįžusi iš darbo, pamačiusi sutuoktinį ėjo su juo pasisveikinti, pamatė, kad jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji paklausė, kodėl jis grįžo taip vėlai ir kodėl vairuoja neblaivus. Jis grubiai atsakė, kad ne jos reikalas, kad nesikabinėtų. Tada ji paklausė, ar jis ir toliau jai meluoja, paleistuviauja ir savo nepadoriu elgesiu daro negarbę jų šeimai. Vyras agresyviai sureagavo, pasakė, kad nesikabinėtų, kad grįžta kada nori. Jis persirengė, nuėjo į katilinę, grįžo į kambarį ir pareiškė, kad vėl išvažiuoja. Ji pasakė, kad neleis, nes yra neblaivus, gali pats susižaloti ar sukelti eismo įvykį, kitus sužaloti ir sugadinti jų bendrą turtą – automobilį, pasakė, kad jei jis neklausys, ji bus priversta pranešti policijai. Jis atsakė, kad ji pati tik nukentės, nes Kauno mieste ir rajone jis turi daug įtakingų teisėsaugoje dirbančių asmenų ir ji liks kvailio vietoje, o jam nieko nebus. Ji sakė, kad pagalbos kreipsis į sūnų, kad jam tokioje būklėje neleis vairuoti. Tada jis įsiuto, priėjo prie jos suspaustais kumščiais, pradėjo stumdyti ją krūtine po bendrą patalpą, abiems rankom griebė ją už kaklo, imituodamas smaugimą, paskui griebė ją už žastų, stipriai suspaudė, pradėjo ją purtyti ir trenkė virtuvėje ant grindų. Ji nukrito, o keldamasi kelis kartus pajuto smūgius į galvą. Gal buvo praradusi sąmonę, nes buvo sunku susivokti, skaudėjo galvą, pradėjo imti baimė. Ji pradėjo šaukti „kaimynai, gelbėkite, užmuš“, bet nesulaukė jokios reakcijos, gal kaimynai ir negirdėjo jos šauksmo. Prieš šiuos smurto veiksmus, ji paėmė sutuoktinio striukę iš prieškambario ir nunešė į kitą kambarį, manydama, kad tai sulaikys jį nuo išvykimo. Striukės kišenėje jis paprastai nešiodavosi mašinos raktelius, tai manė, kad ta aplinkybė jį greičiausiai tikrai sulaikys ir kad jis tokioje būklėje neišvažiuos iš namų. Po to, sutuoktinis nuėjo į prieškambarį, pasiėmė kitą striukę ir nuėjo į garažą. Įėjimas į garažą yra iš bendros patalpos, kur viskas vyko. Ją apėmė baimė, kad jis viena, kaime, sūnūs Vilniuje. Ji atsikėlusi nuėjo į garažą paskui sutuoktinį, jai svaigo galva, buvo tamsu akyse, ji vos galėjo paeiti. Ji nuėjusi į garažą prašė, kad jis neišvažiuotų, nepaliktų jos tokiame kritinėje būklėje. Ją pamatęs sutuoktinis griebė jos rankos riešą ir suko, o ji sukosi tą kryptimi stengdamasi, kad kuo mažiau skaudėtų. Jis, sukdamas jos rankos riešą, tampė ją po patalpą. Kadangi mašinos garaže nebuvo, patalpa buvo laisva, tąsymuisi ir stumdymuisi vietos pakako. Sutuoktinis paleidęs riešą griebdavo ir suko jos rankos pirštą ir jį sukdavo. Tai sukėlė jai didelį skausmą. Nepamena, kokiu būdu jai pavyko išsilaisvinti ir kokiu būdu jos rankose atsirado telefonas. Su tuo telefonu ji puolė iš garažo į katilinę, norėdama išbėgti smurto ir paskambinti pagalbos. Sutuoktinis atsivijo ją į katilinę. Nurodė, kad katilinėje visada būdavo padėtas vienas ginklas - medžioklinis šautuvas, kuriuo sutuoktinis šaudydavo kurmius. Jis griebė nuo kuro katilo tą šautuvą, atsuko į ją ir grasino jai susidorojimu, grasino, kad ją ar tai užmuš, ar kad nužudys, ar kad padarys, jog jos čia daugiau nebūtų, kad ji jam trukdo gyventi. Ji pridėjo prie ausies telefoną ir pradėjau šaukti: „alio, policija, mane užmuš“. Tada sutuoktinis nuleido ginklą, atsitraukė nuo durų, ji nuėjo link virtuvės ir paskambino savo sūnui. Po kurio laiko sutuoktinis grįžo iš katilinės, suprato, kad ji kalbasi su sūnumi, ir išėjo. Pro katilinės duris ji išėjo į lauką ir išgirdo, kad nuvažiavo mašina. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad sutuoktinis išvažiavo neblaivus ir kad grasino ją nužudyti, nurodė mašinos valstybinius numerius ir paprašė, kad kuo greičiau sulaikytų jos sutuoktinį. Nurodė, jog konflikto metu sutuoktinis pirmiausia suspaudė rankas jai ant kaklo, paskui ant žastų, paskui j papurtė ir trenkė ją ant grindų, ji nukrito ant šono, po to buvo trys smūgiai į viršugalvį. Nurodė, kad po šio įvykio ji negalėjo dirbti savo darbo, buvo blogai su atmintimi, buvo sutrikusi dėmesio koncentracija, ji bijojo padaryti klaidų darbe. Jaučia galvos skausmą, svaigimą, pykinimas prasidėjo rytojaus dieną, ją kankina nemiga, įtampa. Nurodė, kad iki to laiko ji jautėsi puikiai, niekada nėra turėjusi nedarbingumo lapelio. Parodė, kad iki tos dienos su sutuoktiniu nebuvo kalbos apie santuokos nutraukimą, jų santykiai buvo įtempti. Parodė, kad du sutuoktinio ginklai būdavo padėti prie miegamojo, drabužinės spintoje, o trečias trumpavamzdis ginklas - darbo kambaryje rašomo stalo stalčiuje, kartais ant stalo. Vienas ilgavamzdis ginklas visada būdavo katilinėje, juo sutuoktinis šaudydavo kurmius. Ji jautė didelę baimę, kad sutuoktinis ją nužudys, nes atsiminė neseniai buvusius įvykius kai sutuoktiniais nužudė savo žmoną. Atvyko jos sūnėnas D. G., po to atvyko policijos pareigūnai tyrėjas Š. ir Z. Jie primygtinai ją spaudė, kad ji nerašytų pareiškimo, sakė, kad jie yra vieši žmonės, sakė, kad jei norės, ji galės vėliau parašyti pareiškimą. Pareigūnai namuose seifo ginklams laikyti nerado, ji sakė, kad seifo ir nebuvo. Kai konstatavo, kad nėra seifo, atrodė, kad tyrėjas labai pasimetęs, nežinojo, ką daryti, sakė, kad gal reikia paskambinti prokurorui Po pokalbio su prokuroru pareigūnai pasakė, kad atvažiuos dar pora pareigūnų. Š. surašė pareiškimą, i sakė, kad čia ne viskas tikslai surašyta, tačiau šis paaiškino, kad ji galės vėliau viską patikslinti. Ji prašė pareigūnų viską filmuoti, fotografuoti, tačiau jie to nedarė. Nurodė, kad katilinėje rastas ginklas galėjo būti dėkle, ji tikslai negali pasakyti. Nurodė, kad nuo to laiko ji tame name negyvena. Nurodė, kad po 6 – 7 dienų ji kreipėsi į psichikos kliniką, kadangi ją pykino, iš šeimos gydytojo gavo siuntimą pas neurologą, ją apžiūrėjo neurologė gydytoja M., prirašė ginkobilobą. Nurodė, kad po šio įvykio ji jautė skausmą, pažeminimą, stresą, dirbo padidintoje įtampoje, gėrė raminančius vaistus, tai trunka iki šiol. Ji reiškia civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos 268,67 Lt turtinės žalos ir 10 000,00 Lt neturtinės žalos, prašo ieškinį patenkinti ir priteisti nurodytas sumas iš kaltinamojo.

Liudytojas D. G. nurodė, kad jis yra A. V. sūnėnas, parodė, kad 2012 m. vasario 3 d., apie 21 val., jam būnant namuose, paskambino kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnus ir jo pusbrolis G. V., kuris pasakė, kad tarp jo tėvų įvyko konfliktas, kad tėtis smurtavo prieš jo mamą, paprašė, kad jis nuvažiuotų nuraminti jo mamos. Jį toks pusbrolio prašymas nustebino, jam nebuvo tekę girdėti, kad jų šeimoje naudojamas smurtas. Nuvykęs, rado namuose tetą A., kuri buvo šoke. Teta papasakojo, kad jo dėdė V. V. smurtavo ir pasakė, kad iškvietė policiją. Po jo atvažiavimo greitai prisistatė pareigūnai. A. V. papasakojo jiems, kad įvyko konfliktas, kad V. V. parbloškė ją ant žemės, smogė jai į galvą. Kaip jis suprato, viskas vyko prieškambaryje. Teta sakė, kad V. V. lyg buvo išgėręs, norėjo išvažiuoti, ji nenorėjo jo išleisti, ir dėl to įvyko konfliktas. Kaip jam A. V. pasakojo, ji buvo parblokšta ant žemės ir V. V. smūgiavo jai į galvą hole, prie išėjimo, kiek smūgių sudavė ji nesakė. A. V. policijos pareigūnams užsiminė apie tai, kad namuose įvairiose vietose mėtosi ginklai. Kaip jis matė, vienas ginklas buvo katilinėje, kitas - šalia miegamojo, katilinėje buvo medžioklinis ginklas. Jis buvo perlaužtas, vamzdis buvo atlaužtas. Ginklas buvo ant grindų, dėklas - šalia. Kitus ginklus, lyg tai pareigūnai dėkluose išsinešė. Šovinių šalia nebuvo. Šautuvai gal kokie 4-5 buvo: vienas kūrykloje, kiti miegamajame ar drabužinėje. Šaudmenų nematė, kol policija juos atnešė ir sudėjo ant grindų. Parodė, kad jis retai būna tuose namuose, gal kas porą mėnesių nuvažiuoja. Nurodė, kad iki to laiko Veikučiai gyveno kartu. Jis nėra susipykęs nei su vienu, sutaria normaliai. Svarbus momentas, mano, buvo pareigūnų spaudimas A. V. ir jam. Jį nuolat spaudė, ypač Š., kad jis eitų pasišnekėti su teta, kad ji nerašytų pareiškimo. Tokio spaudimo motyvų pareigūnai neaiškino, sakė, kad visa tai išeis į spaudą, nes jie vieši žmonės. Smurto žymių ant A. V. nematė, ji tik buvo šoke, labai susijaudinusi. Teta nerodė jam savo sužalojimų, nesakė, kad jai ką skaudėtų. Ji po visko išplovė grindis ir, jo įkalbėta, išvažiavo su juo į jų butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad namuose jokių išmėtytų daiktų nebuvo, kur V. V. laikė ginklus, nėra matęs, taip pat nėra matęs pas juos namuose padėtų ginklų. Garaže metalinės spintos jis nematė, A. V. pareigūnams pasakė, kad seifo nėra, jie pasakė, kad tai didelis pažeidimas. Buvo iškviesti ekspertai paimti ginklų. Apie kažkokį psichologinį smurtą toje šeimoje jam nežinoma. Parodė, kad kaltinamąjį V. V. gali apibūdinti kaip išsilavinusį, tvarkingą, neagresyvų ir nepiktą žmogų. Jų šeima yra tyli, jie bendrauja nuoširdžiai, gražiai, apie nesutarimus nepasakodavo.

Liudytoja D. M. nurodė, kad ji dirba Lietuvos sveikatos medicinos universitetinėse klinikose, neurologiniame skyriuje, taip pat tame pačiame universitete, parodė, kas ji nukentėjusią A. V. yra konsultavusi gal prieš porą metų dėl galvos skausmo, svaigimo, stresinės situacijos po lengvos smegenų galvos traumos. Parodė, kad ji anamnezę rašė smulkiai, kas sukėlė traumą, apie kurią papasakojo pati pacientė. Nukentėjusioji buvo konsultuota dėl galvos svaigimo, skausmo, stresinės situacijos, pykinimo. Ji diagnozavo jai galvos smegenų sukrėtimą, apie tais sprendė iš paimtos pacientės anamnezės, iš jos žodžių apie tai, kad ji buvo netekusi sąmonės. Nukentėjusioji pateko į planinę konsultaciją, šeimos gydytojo siuntimu, ji nukentėjusiai skyrė gydymą. Parodė, kad dėl tokio pobūdžio sužalojimų pagal individualią situaciją rekomenduoja vaistus, būna, kad nukreipia pacientus ir kitiems specialistams konsultuoti. Būna, kad jei stiprus, potrauminis stresas, nukreipia psichiatrui, o jei patys gydo pacientą, tada dažniausia skiria lengvus benzodiazepinus ir vietinius nerimą malšinančius vaistus. Vaistai pacientui skiriami pagal simptomus. Jei būna galvos svaigimas skiria ginkobiloba preparatus. Ar ji rašė receptą, tiksliai negali prisiminti. Mano, kad šiuo atveju ši nukentėjusioji nebuvo kitiems specialistams siųsta. Vienas receptas pildytas jos ranka, kitas ne jos ranka, tačiau yra jos parašas. Dažniausiai dirba su gydytoja rezidente, kuri padeda surašyti receptus. Mano, kad šiuo atveju receptą taip pat parašė rezidentė. Parodė, kad ji nukentėjusios nepažinojo, kol ji atėjo pas ją kaip pacientė. Nurodė, kad traumos mechanizmas, smūgis, ar pačios galvos atsitrenkimas tai pagrindinis dalykas dėl ko sutrinka sąmonė, tai gali būti sekundžių reikalas ir po to atsiranda klinikiniai simptomai, galvos skausmas, svaigimas. Nistagmas dėl vestibulinės sistemos sudirginimo traumos pasekoje, gali būti ne tik traumos pasekoje, bet dėl įvairių simptomų, smegenėlių funkcijos sutrikimo, išsetinės sklerozės, įvairioms, tuomet turi būti kita simptomatika. Nistagmas – vestibulinės funkcijos sutrikimo išraiška, kai nustatoma tikrinant plaktuku, jis pasireiškia akių trūkčiojimu žiūrint iš šono. Jis net pacientui gali neduoti kažkokio pojūčio, o kliniškai pasireiškia svaigimu. Smegenų sukrėtimas, kurį diagnozavo po traumos, gali tęstis ilgai, tai teoriniai pamąstymai, pačios kaip traumos, medicininės išraiškos, turėtų praeiti mėnesio bėgyje, gali užsitęsti ir iki metų, nes galimi tam tikri psichologiniai dalykai, gali depresija užsitęsti.

Liudytojas J. G. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK kriminalistinių tyrimų valdyboje specialistu, pagal pareigas vyksta į įvykio vietas, jas apžiūri, fotografuoja, filmuoja, jei reikia. Parodė, kad Į Kauno rajoną pas A. V. vyko dviese su kolega specialistu V. M.. Parodė, kad jie gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, jis klausė budėtojo kas nutiko, kas per smurtas, kas įvyko, kadangi toks pasakymas nieko nereiškė, kad žinoti ką paimti, budėtojas paaiškino, kad name yra ginklai, juos reikia paimti. Atvažiavę jie įėjo į gyvenamąjį namą, juos iš karto užsipuolė nukentėjusioji. Ji buvo su jaunuoliu, kaip suprato, tai ne jos sūnus, bet gal giminaitis, kas toks neaiškino. Juos užsipuolė moteris, ji klausė, kas jie tokie, ko atvyko, reikalavo rodyti pažymėjimus. Jie atsakė, kad yra su liemenėmis, tarnybiniu automobiliu. Jam moteris pasirodė isteriška, juos apšaukė, labai nemaloni moteris, ji nesuprato kas įvyko, kvietė policiją ir šaukė ant jų. Jie parodė nukentėjusiajai savo pažymėjimus. Taip pat paaiškino, kad juos iškvietė operatyvinės grupės darbuotojas, kad paimtų ginklus. Nurodė, kad jis dirba jau penkiolika metų, šis atvejis išskirtinis, nes jie atvyko padėti moteriškei, tačiau ji ant jų šaukė, vijo pro duris, jaunuolis įrašinėjo pokalbius, skambino kažkam, pasakė, kad komisaras iš Vilniaus, kad juos pasodins, taip sakė ir moteriškė ir giminaitis. Telefonu šnekėjo tyrėjas Š., tas ,,komisaras iš Vilniaus“, kuris kalbėjo telefonu, paklausus kokia jo pavardė, numetė ragelį. Kaip sakė moteriškė, sūnus komisaras, juos visus atleis iš darbo. Įvykio vietoje jie buvo tyrėjo iniciatyva. Jie nufotografavo ginklus, juos supakavo ir išvyko. Vienas ginklas buvo katilinėje, kiek pamena, kiti buvo ant spintos, viso, kiek pamena, trys ginklai buvo. Kraujo įvykio vietoje nebuvo, moteris nesumušta, mėlynių nesimatė, nusikaltimo pėdsakų jokių nematė, tik ginklai ne pagal taisykles laikomi, nes turėjo būti seife jie laikomi. Parodė, kad rastas ginklas katilinėje buvo dėkle, jie ištraukė iš dėklo tik parodyti koks tai ginklas. Kiti ginklai buvo miegamajame, drabužinėje. Antras ginklas rastas taip pat drabužinėje. Šoviniai buvo rasti taip pat, bet kur jie buvo, negali prisiminti. Būdamas įvykio vietoje iš nukentėjusios apie smurtą nieko neišgirdo, tik tiek, kad ginklai buvo. Ji sakė, kad bijo, jog grįžęs vyras kažką padarys, pasakė, kad jie paimtų ginklus. Nurodė, kad jis iš moters pasakojimo suprato, kad grįžo išgėręs vyras namo, jie apsibarė, jis norėjo išeiti, o ji atsistojo ant durų ir neleido išeiti, tada jis ją pastūmė, ji nukrito, susimušė, puolė į paniką, kvietė ekspertus. Su nukentėjusia bendrauti nebuvo galima, ji daugiau šaukė, vadovavo. Iš nukentėjusios nei paaiškinimų klausė, nei pareiškimą ėmė. Ar matę tuose namuose seifą, šiuo metu negali pasakyti. Nukentėjusioji vaikščiojo ir rodė, kur guli ginklai, jie nevaikščiojo patys, nukentėjusioji buvo įsiaudrinusi, net negali apibūdinti to žodžiais.

Liudytojas R. Š. nurodė, kad dirba tyrėju Kauno rajono PK Garliavos PN tyrėju, parodė, kad tai įvyko žiemos metu, galimai 2012 metų vasarį, jis dirbo (duomenys neskelbtini), gavo pranešimą, kad vyksta šeimyninis konfliktas, moteris skundžiasi, kad vyras išgėręs namie konfliktuoja ir išvyko. Atvykus į įvykio vietą su kolega, vairuotoju, sustojo prie gyvenamo namo, juos pasitiko moteris, įsivedė į vidų, pradėjo pasakoti apie konfliktą. Įėjus į kambarį papasakojo, kad jos vyras grįžo iš darbo vėliau, su kvapu, įvyko žodinis konfliktas, žodinio konflikto metu jos vyras, kaip ji aiškino, vėl apsirengė, sugalvojo išvykti, ji jam neleido, tada jis ją pastūmė, negali pasakyti, ar ji buvo nukritus. Kaip suprato, tai šeimos nesantaika, bandė moteriškę nuraminti, sakė, kad tokių įvykių būna, susitaikysite, gal nereikėjo policijos, paaiškino, kad jis visada bando rasti kompromisą, tačiau buvo nesuprastas. Jam nukentėjusioji ėmė aiškinti, šaukė, kad jie korumpuoti policininkai, kad reikia STT kviesti. Kartu su nukentėjusiąja dar buvo jaunas vyrukas, kuris, kai darė įvykio vietos apžiūrą ir priiminėjo pareiškimą, primygtinai reikalavo moteris, kad jie viską filmuotų. Tas vyrukas neprisistatė, jie klausė kas toks, jis sakė, kad jis nieko neliudys, tik stebi. Moteris reikalavo filmuoti, jis pasakė, kad viskas tvarkinga, nemato, ką filmuoti, atliks darbą, kas priklauso, jei bus reikalinga, padarys kas priklauso. Vėliau atvyko ekspertai, su kuriais įvyko žodinis konfliktas tarp nukentėjusios ir jų dėl to, kad moteris pradėjo nurodinėti ekspertams, ką daryti. Įvykio vietoje nesimatė smurto požymių. Kai priiminėjo pareiškimą, klausė nukentėjusios, kaip anksčiau būdavo, jam moteris minėjo, kad anksčiau vyras grasino su šautuvais jai, nurodė, kad šautuvai išmėtyti, nuvedė, parodė prie miegamo kambaryje dėkluose ginklus, jis ekspertų paprašė, kad nufotografuotų juos, paaiškino, kad galimai tai administracinis teisės pažeidimas. Ginklus matė, kur nurodė nukentėjusioji, mano, kad buvo trys - keturi ginklai. Nurodė, kad visų aplinkybių neprisimena ir patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 147).. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2012 metų vasario 3 dieną, jis pagal pranešimą vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Prie namo jį bei kitą pareigūną D. Z. pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo A. V., kuri jiems paaiškino, kad jos vyras ją skriaudžia, yra jai neištikimas, grįžo į namus išgėręs ir tarp jų kilo konfliktas. Tarpusavio konflikto metu A. V. bandė neleisti išeiti bei išvažiuoti iš namų savo vyrui V. V. laikydama jam už striukės. Tačiau V. V. ją pastūmus nuo savęs ir nukrito ant žemės. Namuose apžiūros metu buvo rasti medžiokliniai šaunamieji ginklai. Vienas buvo miegamajame, rūbinėje ir katilinėje. Apžiūros metu išimti ginklai buvo neužtaisyti. (1t. b.l.147). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad nurodė, kad tvirtina savo parodymus ir parodė, kad, kai nukentėjusioji skambino telefonu, ji davė jam kalbėti, tas asmuo prisistatė, kad tai žmogus iš policijos departamento, paklausė jo pavardės, bet neprisistatė. Nurodė, jog jis rinko pirminę medžiagą. Kartu su medžiaga buvo pateikti pareiškimai, vienas iš nukentėjusios žodžių, kitas jos ranka rašytas. Nukentėjusioji nurodė, kad ją kaltinamasis pastūmė, ji nugriuvo, jai sudavė į galvą, bet paskui paneigė, ir nurodė, kad šį kartą vyras jai nesudavė, o pastūmė. Jis paklausė, ar tą dieną buvo grasinta, moteris atsakė, kad, ne, kad anksčiau buvo grasinta./ Tada jis paklausė, kodėl ji nepranešė anksčiau policijai apie grasinimus, ji atsakė, kad anksčiau kentėjo, o dabar nenori taikstytis. Uždavė nukentėjusiai klausimą, ar buvo grasinama ginklu, ji pasakė, kad nebuvo, ginklu jai kaltinamasis yra grasinęs anksčiau. Priėmęs pareiškimą, vėliau paneigimo neįformino, kadangi tai pradinė bylos stadija, toliau viską atlieka tyrėjai per papildomą apklausą. Įvykio vietoje prokurorui neskambino Dėl konkretaus įvykio gal galėjo skambinti dėl konkrečių detalių, bet galėjo skambinti tik budinčiam, daugiau niekam. Galėjo būti taip, kad skambino budinčiai daliai, kuri galėjo sujungti su atsakingu prokuroru. Negali pasakyti ar kalbėjau su prokuroru. Surašė daiktų, dokumentų paėmimo protokolą dviem egzemplioriais. Įvykio vietoje rašė du dokumentus, matomai nepastebėjęs neparašė to, gal galėjo būti klaida, kad kažko neprirašė skubėdamas. Jiems buvo grasinama, kad policija blogai dirba, kad jie korumpuoti policininkai, kad jie turės problemų. Grasinimus sakė nukentėjusioji, dar kažkoks žmogus, kuris telefonu prisistatė iš policijos departamento. Sakė, kad bus patikrinta, jei ką blogai padarė, turės problemų. Telefonu asmuo reikalavo, filmuoti, ieškoti pirštų pėdsakų Jis sakė, kad čia viskas tvarkinga ir nėra ką filmuoti., sakė, kad viską atliks kaip priklauso. Jis skambinusiam prisistatė ir paklausė, kas čia kalba, šis atsakė, kad „jūsų kolega“. Tada jis paprašė prisistatyti, tačiau šis padėjo ragelį Nurodė, kad A. V. grasino, kad jiems bus blogai, kad jei jie blogai ką nors padarys, tai turės problemų. Jis moteriai sakė, kad ji nusiramintų. Atvykus specialistams, įvyko konfliktas tarp moters ir jų, moteris pradėjo nurodinėti ką ir kaip filmuoti, specialistai norėjo išvažiuoti, tačiau jis pasakė, kad klausytų jo nurodymų. Kategoriškai tvirtina, kad moteris dėl grasinimų sakė, kad jie buvo anksčiau, o dėl smūgių sakė, kad buvo smūgiai, o paskui paneigė, sakė, kad šį kartą jis tik ją pastūmė. Buvo užduotas konkretus klausimas – ar buvo šiandieną grasinta ginklu, ji tikrai atsakė: „ne, anksčiau buvo grasinta“. To paneigimo neįformino, kadangi toliau tyrimą atlieka tyrėjas.

Ekspertė Marija Kolcovaitė parodė, kad 2012 m. vasario 6 d. specialisto išvadoje užfiksuota, tai kas nustatyta jos, nukentėjusioji buvo apžiūrėta. Tai, kad jos nustatyti ir traumpunkte sužalojimai nesutampa, negali pasakyti nieko, ji surašė tai, ką objektyviai matė. Dėl 2013 m. vasario 10 d. papildomoje specialisto išvadoje objektyviai nustatyti sužalojimai, sužalojimų išmatavimai skirtingi dėl to, kad sužalojimai nyksta, ji mato, kad mažesni. Ji apžiūrėjo iš nervų sistemos ligų ambulatorinę kortelę, ten nurodyta, kad traumos metu buvo nukentėjusioji buvo praradusi sąmonę. Aprašant objektyviai nukentėjusioji sakė, kad be sąmonės nebuvo. Dėl galvos sukrėtimo rašė kad buvo sukrėtimas, rado dokumentuose, neurologo įrašuose objektyvų simptomą, kas rodo, kad buvo galvos sukrėtimas, tai yra ,,horizontalusis nistavimas“ . Dėl sužalojimų, rastų žastuose, paaiškino, kad jie padaryti kietais bukais daiktais. Dėl sumušimo – ji išrašė kaip diagnozę iš traumpunkto dokumentų, kaip jie rašo, kad nesiskirtų. Atsitrenkus tai gali būti taip pat, tai gali būti sumušimas. Sužalojimai, kuriuos matė pas nukentėjusią pirmą kartą, pagal savo ypatumus ar galėjo būti padaryti rytą, ne iš vakaro, tikslaus laiko pasakyti negalima. Daugmaž po paros laiko jau būtų galima pasakyti, ar tai prieš dvi paras, ar prieš tris darytas sumušimas, jei yra kraujosruva pagal jos spalvų pasikeitimą galima pasakyti, parų laikotarpyje, bet ar iš ryto, ar iš vakaro sunku pasakyti. Gali būti paklaida, labai daug priklauso nuo organizmo, pas kai ką greitai atsiranda kraujosruva, pas kai ką po paros laiko. Buvo vienas ar daugiau buvo trauminis poveikis į tą sritį, nes rastas tik vienas sužalojimas galvoje, tai, kad galėjo būti trys ir daugiau nemano, jei visi trys smūgiai pataikytų į vieną vietą, tada gal, bet labai maža tikimybė. Dėl pirštų ir riešų sužalojimų nukentėjusioji pirmą kartą 2012 02 06 nieko apie pirštus ir riešus nesakė, atvykus 2012 02 10 papildomai apklausai, nukentėjusioji taip pat nekalbėjo apie pirštus ir riešus. Nukentėjusios sužalojimai pagal lokalizaciją galėjo būti padaryti paėmus, patraukus nukentėjusią, pagal lokalizaciją tai įmanoma. Sužalojimai žastuose nebūdingi savęs žalojimui. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir paimant už rankų, besipriešinant, galėjo atsirasti ir taip, kaip nurodė nukentėjusioji. Sužalojimai griuvant vien momentiškai negalėjo atsirasti, nebūdingi savęs sužalojimui. Dauguma sužalojimų išsidėstę nugaros paviršiuose, vienas vidiniame.

Liudytojas G. V. nurodė, kad jis yra kaltinamojo V. v. ir nukentėjusiosios A. V. sūnus, parodė, kad 2012 metų vasario mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, jam paskambino mama ir pasakė, kad namo grįžęs galimai neblaivus tėvas, tarp jų yra kilęs konfliktas, kurio metu tėvas panaudojo smurtą prieš mamą ir jai grasino ginklu. Taip pat sakė, kad po smurto tėvas sėdo į automobilį ir galimai neblaivus išvažiavo. Sakė, kad tėvas kelis kartus smogė jai ranka, ar delnu, ar kumščiu neatsimena, taip pat neprisimena, į kurią kūną vietą jis smogė mamai. Mama jam viską smulkiai papasakojo telefonu, tačiau jis ne viską atsimena. Įvykio dieną jis buvo Vilniuje, kitą dieną grįžęs rado mamą bute (duomenys neskelbtini), kuriama jis gyvena. Iki tol abu tėvai gyveno (duomenys neskelbtini). Mama jam papasakojo, kad prastai jaučiasi, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas, tėvas jai grasino ginklu, ji daug verkė, buvo strese. Ant abiejų mamos rankų jis matė mėlynes, jos buvo ir žastų viduryje. Kadangi mama buvo labai susijaudinusi ir pradėjo verkti, stengėsi smulkiai apie įvykį neklausinėti ir nejaudinti jos dar labiau. Jis nuvežė motiną į traumatologinį punktą, esantį Kaune, prie Soboro, Raudonojo kryžiaus ligoninę. Ką gydytojai nustatė mamai, jis tiksliai pasakyti negali. Tą savaitę po įvykio kažkurią dieną mama jam pasakojo apie įvykį, sakė, kad tėvas buvo ją paėmęs už žastų, lyg ją stumdė, taip pat smogė jai į galvą ranka, kumščiu ar delnu negali pasakyti. Tėvas smogė mamai į galvą keletą kartų ir mama buvo nukritusi ant žemės. Apie grasinimus ji smulkiai nepasakojo, minėjo, kad tai buvo katilinėje, tėvas paėmė ginklą ir atkišo į ją. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), esančiame, tėvų name, salone ar virtuvėje tiksliai nepamena, ten yra bendra patalpa, kur grindų danga yra parketas ir plytelės, tačiau ant kurios grindų dangos mama nukrito, jis nežino. Parodė, kad jo tėtis V. V. yra medžiotojas ir turi nuo šešių iki dešimt ginklų. Tai yra įvairūs šautuvai, medžiokliniai, ilgavamzdžiai šautuvai. Tuo metu ginklai, kiek jam žinoma, buvo laikomi tėvų name, išdėlioti įvairiose vietose, seifas ginklas laikyti buvo tik bute, o ne name. Ginklas katilinėje buvo padėtas ant katilo be dėklo, jis dažniausiai būdavo užtaisytas, nes taip tėvas kovodavo su kurmiais, yra matęs, kaip jo tėvas su ginklu šaudydavo kurmius. Jam yra tekę matyti, kaip maždaug prieš dešimt metų tėtis jo akivaizdoje yra vieną kartą smogęs mamai ranka. Daugiau smurtaujant prieš mamą tėvo nėra matęs. Niekada nematė, kad tėvas jo mamai grasintų ginklu. Savo tėvą apibūdina kaip neagresyvų, tačiau jo elgesys priklauso nuo nuotaikos. Mano, kad kaimynai yra suinteresuoti palaikyti gerus santykius su jo tėvu, kadangi jis yra medikas ir yra padėjęs jiems. Tą dieną jis paskambino pusbroliui D. G. ir paprašė nuvažiuoti pas mamą ir saugiai parvežti ją namo. Vakare pusbrolis paskambino ir pasakė, kad viskas tvarkoje. Nurodė, kad kada jam paskambino motina, jis buvo Vilniuje pobūvyje, kur vienas pažįstamas paėmėm ragelį ir kažką kalbėjo.

Liudytoja V. B. nurodė, kad ji yra V. V. kaimynė, parodė, kad jis namą nusipirko 2007 – 2008 metais, apsigyveno metų bėgyje ir tame name gyvena vienas. Parodė, kad ji gyvena priešais, nuolat būna namuose, mato, kad Vincentas veikutis vienas išvažiuoja į darbą ir vienas parvažiuoja, nurodė, kartais, kokius du kartus per mėnesį, savaitgalį kartu atvažiuoja ir jo žmona, pabūna 1 – 2 dienas, tada jie abu dirba, tvarkosi, tada jis žmoną išveždavo. Po įsikėlimo ji porą metų net nenakvodavo, po to matydavo, kad jis žmoną šeštadieniais atveždavo, o sekmadieniais išveždavo, taip būdavo kokius du kartus per mėnesį, o žiemą dar rečiau, kartais ji atvažiuodavo autobusu. Jau antri metai, kaip ji į namą neatvažiuoja. Nurodė, kad kartais trumpam atvažiuoja ir sūnus. Parodė, kad V. v. gyvena vienas, pats tvarko kiemą, ginklo niekada nematė, tik matė ginklą nešant dėkle į automobilį, žino, kad jis yra medžiotojas. Jos namų langai yra priešais, ir jei ji būna toje patalpoje, kurioje langai priešais, ji mato, kada atvažiuoja ir išvažiuoja V. V.. Nurodė, kad ji su V. V. artimai nebendrauja, jų santykiai kaimyniški, jie tik pasisveikina. Nurodė, kad ji kaimyno neprašė padėti, išskyrus atvejį, kada jos sūnus buvo gydomas klinikų reanimacijos skyriuje ji paprašė nueiti pažiūrėti, kai jos šalia nebuvo ir kartą paprašė užrašyti jos motiną pas kardiologą. Žino, kad V. V. žmona dirba klinikose gydytoja. Tą dieną ji matė prie V. V. namo stovinčius policijos automobilius, kada grįžo V. V. ir kas ten atsitiko ji nematė ir nežino.

Liudytojas J. P. nurodė, kad jis yra Vincento veikučio kaimynas, parodė, kad V. V. atsikraustė į namą prieš maždaug penkis metus, jis ten nuolat gyvena vienas, parodė, kad jis Vincento veikučio žmonos nepažįsta, pirmą kartą ją pamatė policijoje, kada atvyko duoti parodymų, nurodė, kad kartą matė toje valdoje ravinčią moterį, tačiau kas ji tokia jis nežino. Jų santykiai kaimyniški, jie tik pasisveikina, jis pas kaltinamąjį nėra buvęs, mato, kaip pastarasis dirba, pjauna žolę, prižiūri augalus ir gėles, nurodė, kad to namo aplinka prižiūrėta..

2012 02 03 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name. Namo katilinėje ant grindų netoli durų užfiksuotas gulintis vienvamzdis medžioklinis šaunamasis ginklas, modelis 586P, Nr. 38559, odiniame dėkle be šovinių (1 t., b.l.21-35).

2012 02 04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji A. V. savanoriškai pateikė tris šaunamuosius medžioklinius ginklus (1 t., b.l. 45).

2012 05 15 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo pateiktas garso įrašas, padaryta jo stenograma iš garso įrašo 2012 m. vasario 3 d., 21.18 val., perduoto bendruoju pagalbos telefonu „112“, apie smurtą artimoje aplinkoje, jame girdisi moteris prisistatanti A. V., kuri nurodo, kad namuose ją sumušė, kad neblaivus sutuoktinis išvažiavo savo automobiliu Kauno kryptimi, automobilio valstybinių numerių nenurodė, teigė neatsimenanti. Budėtojas teigė perduosiąs informaciją apie galimai neblaivų vairuotoją policijos ekipažams, taip pat ir atvažiuos pas ją. Iš garso įrašo, daryto 2012 m. vasario 3 d., 21.19 min. matyti, jog policijos budėtojui skambina vyras pranešdamas apie smurtą šeimoje bei kad girtas žmogus išvažiavo automobiliu link Kauno, nurodė šio automobilio valstybinius numerius (1 t. b.l. 57-60).

2012 03 15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytojas S. T. pateikė dvi metalines dėžės (spintos) nuotraukas, kurios buvo darytos 2012 m. vasario 14 d. V. V. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ginklų ir šaudmenų paėmimo metu (1 t., b.l. 61-62).

2012 02 06 parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. nukentėjusioji A. V. patvirtindama savo apklausos metu nurodomas aplinkybes, parodė name, adresu (duomenys neskelbtini), vietas, kuriose įvyko konfliktas su sutuoktiniu V. V. ir smurtas prieš ją (1 t.b.l. 83-98).

2012 02 10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. Gp397/12(02) patvirtina, kad A. V. konstatuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, žastų sumušimas, poodinės kraujosruvos žastuose, dešiniame momenyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, septynių ar daugiau trauminių poveikių pasekmėje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t.b.l. 100).

2012 05 18 akistatos protokolas tarp nukentėjusiosios A. V. ir liudytojos V. B. patvirtina, kad liudytoja V. B. niekada nematė, kad V. V. šaudytų kurmius savo kieme, niekada nematė kaltinamojo su ginklu kieme, negirdėjo, kad jis savo kieme šaudytų į paukščius, o jos sūnus Gustavas niekada jai nepasakojo apie šautuvą katilinėje. Taip pat nurodė, kad A. V. tik retkarčiais apsilanko pas sutuoktinį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 130-131).

2012 05 18 akistatos protokolas tarp nukentėjusiosios A. V. ir liudytojo M. P. patvirtina, kad liudytojas M. P. nurodė, jog nukentėjusiąją šiltuoju metų laiku matydavo beveik kiekvieną dieną, šaltuoju metų laiku – rečiau. Jo nepilnametis sūnus lankėsi V. namuose, tačiau dėl šautuvo niekada jam nieko nepasakojo, su A. V. niekada nekalbėjo apie netvarkingai laikomą ginklą jų namuose. Taip pat niekada nematė ir negirdėjo, kad V. V. šaudytų su šautuvu kieme (1 t., b.l. 132).

2012 05 18 akistatos protokolas tarp nukentėjusiosios A. V. ir liudytojo J. P. patvirtina, kad A. V. nepažįsta, gal matė ją (duomenys neskelbtini), kartą matė ją dirbant minėtoje valdoje. Nurodytu adresu niekada nesilankė, nieko nežino apie tai, kad šiame name būtų laikomi ginklai. Taip pat niekada nematė ir negirdėjo, kad (duomenys neskelbtini) kažkas šaudytų kurmius, paukščius, šūvių garsų negirdėjo (1 t., b.l. 133).

2012 05 25 akistatos protokolas tarp liudytojo G. V. ir liudytojo M. P. patvirtina, kad jo sūnus M. dėl V. V. elgesio niekada jam nesiskundė, dėl ginklų niekada nieko nesakė. V. V. negyvo, kurmio jam niekada nerodė. V. V. yra jam užsiminęs, kad pykstasi su savo žmona ir sūnumi (1 t., b.l. 134-135).

2012 05 25 akistatos protokolas tarp liudytojo G. V. ir liudytojos V. B. patvirtina, kad jo sūnus jam apie ginklus V. namuose niekada nepasakojo, kiek jam žinoma, jo sūnus V. namuose esančioje katilinėje nėra buvęs, niekas nėra perspėjęs, kad jo sūnui V. namuose gresia pavojus dėl ginklo. Taip pat niekada nematė, kad V. V. savo kieme šaudytų kurmius, paukščius.

Motyvuojamoji dalis

2012 09 06 akistatos protokolas tarp nukentėjusiosios A. V. ir kaltinamojo V. V. patvirtina, kad abu pasiliko prie savo duotų parodymų (2 t., b.l. 64-65).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010)

Pagal konstrukciją, minėto straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).

Išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai yra inkriminuojami nustačius, kad kaltinamojo tyčinė veika buvo nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nukentėjusiąją nužudyti, priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamasis V. V. tyčia, suduodamas smūgius nukentėjusiajai A. V., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei kad jis ginklu grasino nukentėjusiąją nužudyti.

Kaltinimas iš esmės grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir kurių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Nukentėjusioji A. V. teisme nurodė, kad jos sutuoktinis kaltinamasis V. V. ją pastūmė ir sudavė ne mažiau, kaip tris smūgius į galvą. 2012 m. vasario 3 d. protokole pareiškime (1 t., b.l. 1), nurodė, kad kaltinamasis ėmė smurtauti, nustūmė ją ant grindų ir trenkė ranka per galvą ir grasino fiziniu susidorojimu, apie jokius ginklus neužsiminė, kiek kartų ir kuo trenkė per galvą nenurodė. Liudytojas R. Š. nurodė, kad jis surašė šį pareiškimą, kategoriškai tvirtina, kad nukentėjusioji nurodė, jog grasinimus kaltinamasis prieš ją vartojo anksčiau, o dėl smūgių sakė, kad buvo smūgiai, o paskui paneigė, sakė, kad šį kartą jis tik ją pastūmė. Buvo užduotas konkretus klausimas – ar buvo šiandieną grasinta ginklu, ji tikrai atsakė: „ne, anksčiau buvo grasinta“. Nurodė, kad jis to paneigimo neįformino, kadangi toliau tyrimą atlieka tyrėjas. Jos nukentėjusiosios surašytame pareiškime (1 t., b.l. 12) nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jai trenkė per galvą, nuvertė ant grindų ir suko rankas, pirštus ir tąsė po kambarį, toliau naudojo fizinį smurtą garaže, grasino užmušiąs. Nurodyta, kad ant stalo gulėjo medžioklinis peilis, grasino ginklu. 2012 m. vasario 17 d. Pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje papildyme (1 t., b.l. 13-15) nukentėjusioji nurodė, kad po konflikto sutuoktinis, sugniaužęs kumščius, ėmė stumdyti ją krūtine, griebė už kaklo, pradėjo ją purtyti suėmęs ją už žastų, parvertė ant grindų, jai bandant keltis, jis keletą kartų trenkė jai per galvą, ne mažiau, kaip tris smūgius į dešinę viršutinę galvos dalį iš dešinės, suko jos rankas ir pirštus ir tąsė po patalpą, grasino ją užmušiąs, o tada sutuoktinis esą griebė ant katilo gulėjusį šautuvą, atsuko į ją ir grasino, kad ją užmuš, nes žino, kad šautuvas būna visada užtaisytas ir paruoštas greitam šūviui. Bylos tyrimo metu nustatyta, kad įvykio vietoje katilinėje rastas ginklas buvo išardytas, dėkle ir neužtaisytas (1t., b.l. 21-34) Įvykio vietoje buvę pareigūnai specialistai V. M. ir J. O. patvirtino, kad rasti ginklai buvo neužtaisyti, išardyti, dėkluose, šoviniai buvo rasti atskirai, be to, šie liudytojai tvirtino, kad A. V. apie jokius jai suduotus smūgius nekalbėjo, nurodė, kad jokių smurto žymių nesimatė, ji jokiu fiziniu sužalojimu ar skausmu nesiskundė, tik nurodė, kad jos vyras norėjo išvažiuoti iš namų, ji mėgino jam sutrukdyti, tačiau jis ją pastūmė ir išvažiavo. Liudytojai nukentėjusiosios sūnėnas D. G. ir jos sūnus G. V. įvykio aplinkybių nematė, jie nurodė tai, ką sakė A. V.. Akivaizdu, kad jie susiję artimais giminystės ryšiais ir jų parodymai negali būti laikomi objektyviais įrodymais. Nevienodi ir nukentėjusiosios nurodymai gydymo įstaigose apie patirtus sužalojimus. Liudytoja D. M. nurodė, kad ji nustatė A. V. diagnozę – smegenų sukrėtimą, tik iš nukentėjusiosios žodžių, kad ji buvo praradusi sąmonę ir ją pykino. Tai negali būti laikoma objektyviais duomenimis. Be to, 2012 02 10 specialisto išvadoje (1 t., b.l. 100) nurodyta, kad nukentėjusioji nurodė, jog ją sutuoktinis stumdė, tampė už kaklo, suėmęs už rankų sviedė ant grindų, keliantis smogė ranka į galvą, ji be sąmonės nebuvo, jai svaigo galva, nepykino, nevėmė. Pateiktame išraše iš klinikų nurodyta, kad pacientė nurodė, jog traumos metu ji buvo apie pusę minutės be sąmonės, o kitą dieną atsirado galvos skausmas, pykinimas. Specialistė Marija Kolcovaitė patvirtino, kad ji pati apžiūrėjo pacientę, apie sąmonės netekimą sprendė iš neurologės išvados, paaiškino, kad nistagmas gali būti dėl įvairių priežasčių. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė kelia abejonių, kadangi nėra pakankamai pagrįsta objektyviais duomenimis. Pats kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, nurodė, kad nukentėjusioji yra gydytoja ir žino visą ligos simptomatiką, todėl jai nebuvo sunku inscenizuoti tariamą traumą. Teismas nesiima vertinti ir manyti, kad nukentėjusioji nevisai sąžiningai nurodė įvykio aplinkybes, tačiau nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jos sužalojimo, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Kaltinamasis pripažįsta, kad kraujosruvos nukentėjusiosios žąstuose galėjo atsirasti jam suėmus pastarąją už rankų ir mėginant patraukti ją nuo kelio iš tarpdurio, tačiau tai galėjo būti padaryta netyčia, siekiant patraukti kliūti ir išeiti. Esant tokioms abejonėms, nėra pagrindo pripažinti kaltu V. V. padarius tyčinius veiksmus ir tyčia sužalojus nukentėjusiąją.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetą, darytina išvadą, kad kaltinamojo V. V. veikoje nėra jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, galinčių neginčytinai ir neabejotinai patvirtinti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., abejonių pašalinti nepavyko, todėl kaltinamasis V. V. išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), o baudžiamasis procesas nutrauktinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamąjį išteisinus, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 2 d.)..

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-2012 02 14 dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu Kauno apskrities VPK, Kauno rajono PK viešosios policijos skyriaus, prevencijos poskyrio Noreikiškių policijos nuovados tyrėjo S. T. iš V. V. paimti 6 šaunamieji ginklai, šoviniai ir leidimas laikyti (nešioti) ginklus:

1) graižtvinis šautuvas „ Browningeurobolt“; 3006 Sringfield; 51295 MM351, su optiniu taikikliu, diržu plastmasiniame dėkle;

2) lygiavamzdis šautuvas TOZ34R; 12x70;SH3330, SH86N3330, su diržu, kolimatoriniu taikikliu, odiniame dėkle;

3) lygiavamzdis šautuvas TOZ 25; 16x70, N6163; N61, su diržu, odiniame dėkle;

4) kombinuotas šautuvas Merkel Suhl; 16x70; IR 38034, 1312, odiniame dėkle;

5) įdėtinis vamzdis Krieghoff, 22LR, 43404.;

6) pistoletas Walterher PP; 7, 65 mm Browning, 399465, 1 apkaba Nr. 399740, odiniame dėkle.

7) 10 šovinių 12 kalibro RoWeil su šratais;

8) 4 šoviniai dėžutėje 3006 kalibro Geko;

9) 20 šovinių dėžutėje 3006 kalibro Geko.

(1t.b.l.48-49); 2012 02 14 ginklai ir šaudmenys priduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK licencijavimo skyrių (1t.b.l.50-51), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini V. V..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 5 d., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

V. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2012 02 14 dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu Kauno apskrities VPK, Kauno rajono PK viešosios policijos skyriaus, prevencijos poskyrio Noreikiškių policijos nuovados tyrėjo S. T. iš V. V. paimtus 6 šaunamuosius ginklus, šovinius ir leidimą laikyti (nešioti) ginklus:

1) graižtvinį šautuvą „ Browningeurobolt“; 3006 Sringfield; 51295 MM351, su optiniu taikikliu, diržu plastmasiniame dėkle;

2) lygiavamzdį šautuvą TOZ34R; 12x70;SH3330, SH86N3330, su diržu, kolimatoriniu taikikliu, odiniame dėkle;

3) lygiavamzdį šautuvą TOZ 25; 16x70, N6163; N61, su diržu, odiniame dėkle;

4) kombinuotą šautuvą Merkel Suhl; 16x70; IR 38034, 1312, odiniame dėkle;

5) įdėtinį vamzdį Krieghoff, 22LR, 43404.;

6) pistoletą Walterher PP; 7, 65 mm Browning, 399465, 1 apkaba Nr. 399740, odiniame dėkle.

7) 10 šovinių 12 kalibro RoWeil su šratais;

8) 4 šovinius dėžutėje 3006 kalibro Geko;

9) 20 šovinių dėžutėje 3006 kalibro Geko.

nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini V. V..

Nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.