Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. 2019 m. lapkričio 20 d. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo J. G., suinteresuoti asmenys: antstoliai K. K., S. S., A. P., N. G., uždaroji akcinė bendrovė „Tudosa“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Berendsen Textile Service“ (šiuo metu pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Elis Textile Service“), uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. B., uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, V. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjai atsisakyta iškelti bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos faktinės aplinkybės

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla pareiškėjos vadovaujamai įmonei UAB „Gerdrauda“. Minėta nutartimi bendrovės valdymo organai teismo buvo įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti duomenis ir visus dokumentus, o administratorius įpareigotas perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Taip pat nustatyta, kad bankrutuojanti UAB „Gerdrauda“ pareiškėjai J. G. pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, o Tauragės apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių priteisė iš pareiškėjos bankrutuojančiai UAB „Gerdrauda“ 81 986,28 Lt (23 744,87 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2469,82 Lt (715,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš šio sprendimo nustatyta, kad J. G. nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. buvo UAB „Gerdrauda“ direktorė. UAB „Gerdrauda“ 2010 m. lapkričio 30 d. turėjo 66438,31 Lt trumpalaikio turto ir 15547,97 Lt ilgalaikio turto. J. G., būdama įmonės direktorė, privalėjo perduoti bankroto administratoriui visą įmonės turtą iki 2010 m. lapkričio 19 d. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad ji nesilaikė imperatyvaus reikalavimo iškėlus bankroto bylą perduoti administratoriui turtą (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7d. 1p.). Sprendime teismas pažymėjo, kad J. G. kaltės prezumpciją apima neteisėtų veiksmų prezumpcija, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą, atsakovė padarė žalą įmonei: neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos ir neperdavė administratoriui įmonės turto, atsakovė turėjo teisinę pareigą, numatytą CK 2.87 str. 1, 2 ir 4 d., bei Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., įmonė patyrė 81 986,28 Lt žalą, padaryta žala yra tiesioginis atsakovės neveikimo rezultatas. Bankrutuojanti UAB „Gerdrauda“, atstovaujama bankroto administratorės L. L. ir UAB „Tudosa“ 2016 m. liepos 18 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01, pagal kurią bankrutuojanti UAB „Gerdrauda“ perleido reikalavimo teisę įmonei UAB „Tudosa“ – 23 744,87 Eur (81 986,28 Lt) skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, vykdomasis raštas perduotas antstolei A. P. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmestas J. G. ieškinys dėl BUAB „Gerdrauda“ ir UAB „Tudosa“ 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagal kurią BUAB „Gerdrauda“ perleido reikalavimo teisę į jos skolą UAB „Tudosa“. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti J. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Nustatyta, kad pareiškėjos J. G. pradelstas įsiskolinimas UAB „Tudosa“ pagal antstolės P. 2021 m. rugpjūčio 17 d. informaciją yra 30 382,70 Eur. Be to, nustatyta, jog pareiškėja pagal antstolių S. S. ir A. P. 2021 m. rugpjūčio 17 d. informaciją, pagal antstolės N. G. 2021 m. rugpjūčio 30 d. informaciją, pagal antstolio K. K. 2021 m. rugsėjo 6 d. informaciją turi pradelstus įsiskolinimus šiems kreditoriams: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui - 854,89 Eur pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. skyriaus sprendimą; UAB Elis Textile Service (buvęs pavadinimas UAB „Berendsen Textile Service“) - 23,47 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-40356-466/2014; UAB „Ignitis“ (buvęs pavadinimas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) - 22,14 Eur pagal Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro 2013 m. lapkričio 25 d. vykdomąjį dokumentą Nr. DJ-9102; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM – 951 Eur pagal 2019 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-467-46900; 434 Eur pagal nutarimus administracinių nusižengimų bylose – 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. gegužės 27 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. lapkričio 27 d.; 404,29 Eur pagal Tauragės apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1349-760; R. B. - 2657,82 Eur pagal Jonavos r. 2-ojo notarų biuro 2014 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 7159; antstoliui K. K. - 572,08 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir 1413,19 Eur antstolio atlygio suma nuo išieškotos skolos dalies pagal antstolio K. K. 2021 m. rugsėjo 6 d. pažymą; UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ - 168,96 Eur pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. I-1892-243/2014; antstolei S. S. - 241,93 Eur pagal antstolės 2019 m. lapkričio 15 d. raštą; antstolei A. P. - 1580,55 Eur pagal antstolės 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštą; 3146 Eur pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1412-1067/2020; antstolei N. G. - 1017,59 Eur pagal antstolės 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą; V. P. - 3100 Eur pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. L2-2013-367/2016. Iš viso pagal pareiškėjos J. G. pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiškėjos pradelsti įsiskolinimai kreditoriams siekia apie 47 929,81 Eur.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Šioje byloje pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė nurodydamas, jog pareiškėja yra moki ir gali padengti, ar dengti dalimis išieškomus iš jos įsiskolinimus. Teismas nustatė, kad pareiškėja turi turto asmeninės nuosavybės teise: nekilnojamojo, kilnojamojo turto, todėl turtas gali būti parduotas ir tokiu būdu apmokamos skolos, ar dalis skolų kreditoriams ir be bankroto procedūros. Teismo nustatė, kad pareiškėja turi įmonę, yra jos direktorė ir vienintelė akcininkė, turi didelę vadovavimo įmonei patirtį, įmonės veiklos pajamos pakankamai didelės, tačiau pareiškėja moka sau minimalų darbo užmokestį ir negerina savo padėties, t. y. pareiškėja yra pasyvi ir nesiima priemonių mokumui pagerinti, nėra suinteresuota vykdyti pradelstų įsiskolinimų, o iš esmės galėdama juos vykdyti, siekia per pakankamai neilgą laikotarpį (trejus metus) atsikratyti įsiskolinimo.

12. Fizinių asmenų bankroto proceso paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad sprendžiant dėl galimybės iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai J. G., vertinami duomenys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme pateikimo (turi būti priėmimo). Nurodęs šį faktą visgi teismas, prieštaraudamas sau, vertindamas galimybę pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nagrinėjo faktą, kaip susidarė pareiškėjos pagrindinė skola. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla pareiškėjos vadovaujamai įmonei UAB „Gerdrauda“, o Tauragės apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių priteisė iš pareiškėjos bankrutuojančiai UAB „Gerdrauda“ 81 986,28 Lt (23 744,87 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2469,82 Lt (715,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

15. Šiuo aspektu svarbu tai, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nepagrįstai ir plečiamai akcentavo skolos (pagrindinės) atsiradimo priežastis, kurios, kaip minėta, atsirado anksčiau nustatyto trejų metų laikotarpio ir taip byloje paaštrino pareiškėjos sąžiningumo klausimą.

16. Kitas aspektas tas, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjai ir nesutinka su teismo nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėja nepripažįsta savo pagrindinės skolos (30 382.70 Eur) įmonei UAB „Tudosa“. Teismo vertinimu, pareiškėjos kreipimasis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su 2019 m. gruodžio 17 d. patikslintu ieškiniu „Dėl 2016 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01 (tarp BUAB „Gerdrauda“ ir UAB „Tudosa“) pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo“ negali būti laikomas neteisėtu pareiškėjos veiksmu. Pareiškėjos pozicija, kad minėta 2016 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia įstatymų nuostatas bei bankrutavusios įmonės interesus negali būti laikoma nesąžiningu elgesiu šios bylos kontekste.

17. Kaip žinoma, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nėra nemoki (FABĮ 1 straipsnis, 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir neginčijama, kad pareiškėjos būsena atitinka dvi pirmąsias nemokumo sąlygas – jos skolų suma viršija 25 MMA ir šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę.

19. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl trečiosios nemokumo sąlygos, t. y. ar pareiškėja turi realią galimybę per protingą terminą padengti savo skolas iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja yra moki ir gali padengti, ar dengti dalimis išieškomus iš jos įsiskolinimus, tačiau neskiria dalies pajamų atsiskaitymui su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl pareiškėjos mokumo (gebėjimo per protingą terminą grąžinti skolą), nenurodė / nevertino konkrečių / galimų terminų, per kuriuos pareiškėja galėtų skolas grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021). Be to, nors teismas analizavo pareiškėjos vadovaujamos įmonės UAB „XX“ 2020 m. gruodžio 31 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šie duomenys procesinio sprendimo priėmimo metu nebuvo patys naujausi, įmonės finansinė situacija bylos nagrinėjimo metu pagal pareiškėjos 2019 m. lapkričio 20 d. patikslintą pareiškimą kito ir aktualiausia informacija nebuvo įvertinta. Liko neaišku, kokiais duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja įmonėje turi galimybę padidinti sau atlyginimą. Suprantama, kad viena vertus, įmonės finansai yra atriboti nuo pareiškėjos, kita vertus, pareiškėja yra įmonės direktorė ir akcininkė, gali mokėti sau dividendus ir padidinti savo asmenines pajamas, tačiau tą darydama negali pakenkti įmonės finansinei situacijai. Šios aplinkybės teismo liko nenustatytos bei neįvertintos, tik, kaip minėta, abstrakčiai konstatuota, kad pareiškėja gali didinti sau atlyginimą. Nors teismas byloje nustatė, kad pareiškėja turi turto, tačiau galutinė jo vertė (pvz.: automobilių vertė) liko nenustatyta, tai eliminuoja galimybę įvertinti pareiškėjos turtinę padėtį bei nustatyti jos (ne)mokumą ar galimybę per tam tikrą terminą grąžinti skolas, t. y. nesudaro galimybės nustatyti tikrojo pareiškėjos skolų ir turto santykio ir konstatuoti pareiškėjos (ne)mokumo FABĮ prasme.

20. Taigi, objektyvių aplinkybių, išskyrus tai, kad pareiškėja yra moki, tačiau neskiria dalies pajamų atsiskaitymui su kreditoriais, dėl kurių nebūtų galima konstatuoti pareiškėjos turtinės padėties atitiktį FABĮ 2 straipsnio 2 daliai, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Tokiu būdu spręstina, jog išvada, kad pareiškėjos turtinė padėtis neatitinka nemokumo sąvokos, pirmosios instancijos teismo buvo padaryta ne iki galo tinkamai įvertinus byloje esančius duomenis ir ne iki galo tinkamai pritaikius FABĮ nuostatas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog į bylą pareiškėja nepateikė itin išsamių duomenų / įrodymų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie pareiškėjos turimą turtą ir jos mokamas skolas kreditoriams, kita vertus, pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą įmonių bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus.

22. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino reikšmingus kriterijus ir aplinkybes fizinio asmens nemokumui FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme konstatuoti, o savo padarytas išvadas ne iki galo motyvavo, neargumentavo ir nepagrindė byloje esančių įrodymų analize.

23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, nenustatė visų sprendžiant dėl pareiškėjos (ne)mokumo reikšmingų aplinkybių, be pagrindo vertino pareiškėjos sąžiningumą / skolos susidarymo priežastis per ilgesnį laikotarpį, negu paskutiniai 3 metai iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, ne iki galo įgyvendino tokio pobūdžio bylose egzistuojančios teismo pareigos būti aktyviam, išsiaiškinti visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingas faktines aplinkybes, dėl to galėjo padaryti klaidingą išvadą apie pareiškėjos (ne)mokumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neanalizuojant pareiškėjos nemokumo ir jos elgesio gerinant finansinę padėtį, konstatuoti pareiškėjos (ne)mokumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto pagrindu negalima.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais, gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir pareiškėjos J. G. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.