Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei N. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. (A.) Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyventis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š., laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d., Gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – ir GNSB) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovas. A. Š., žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nuo 2020 m. gruodžio 10 d. nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą.

Šiais veiksmais A. Š. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. Š. nurodė, kad jo pozicija nuo bylos iškėlimo nepasikeitė. Jo kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra. VMI mano, kad turėjo pateikti prašymą bankroto bylai iškelti 2020 metais. VMI taip pat žinojo apie bendrijos finansinę būklę, bet bylos neiškėlė. 2022 metais VMI vietoj to, jog iškelti bankroto bylą, tikisi dar išieškoti iš bendrijos turto ir uždeda sklypui priverstinę hipoteką 60 000 Eur, nors įsiskolinimas apie 30 000 Eur. Jei skaičiuoti terminais, tai VMI praleido 2 metų terminą. Turi teisę reikšti patraukti administracinėn atsakomybėn 2 metų laikotarpyje, bet 2020, 2022 metais to nepadarė. Padarė po bankroto bylos iškėlimo. Jis teikė visą informaciją, kurios prašė. VMI kaltina, kad kažko nepadarė tyčia. Jis darė visus veiksmus, kad padengti įsiskolinimą, nebuvo tikslo slėptis. Jis tuo metu buvo bendrijos pirmininkas, vienintelis darbuotojas. Turto neišvaistė, niekam neperdavė. Padėtis nuo 2020 iki 2023 nepasikeitė, kiek buvo turto tiek ir liko. VMI skola padidėjo dėl delspinigių. Kai VMI pirmą kartą padavė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2023 gegužės mėnesį bankroto bylą buvo atsisakyta iškelti, nes nebuvo tam pagrindo, kadangi bendrija turėjo turto. Jis manė, kad galima padengti įsiskolinimą pasirašant ketinimo protokolą su jų partneriais, kurie padėjo jiems vystyti projektus su galimybe, kad jie nusipirks tuos žemės sklypus. Ir jų partneriai įsigijo tuos žemės sklypus iš bankroto administratoriaus. Dėl šių priežasčių prašo bylą nutraukti. Trys žemės sklypai užstatyti daugiabučiais namais. Likusius du sklypus įsigijo projekto valdytojas UAB (duomenys neskelbtini). Jie buvo privačioje nuosavybėje, bendrijos vardu. Su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė ketinimo protokolą, iš kur gali gauti pajamas. Tikėjosi parduoti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Mano, kad sumos pakaktų. VMI galėjo įvertinti viską, nes buvo pasirašyta taikos sutartis. VMI žinojo, kokia bendrijos padėtis, kad visi trys sklypai užstatyti daugiabučiais namais, buvo pasirašyta taikos sutartis, ir nuo tos dienos bendrijos būklė nepasikeitė. Jis suvokė, kad negali padengti laiku įsiskolinimo. Pagal įstatymą jie privalo išdalinti žemės sklypą savininkams, kurie tuose sklypuose turi turto. Galėjo apmokestinti po vieną eurą už kvadratinį metrą, bet viename sklype 4 namai, 500 butų, parkingas, sandėliukai, iš jų dalis, ne Lietuvos piliečiai, jiems negalėjo parduoti tos žemės sklypo dalies. 2023 teikė pasiūlymą po bankroto bylos proceso, kur pasiūlė sudaryti taikos sutartį. Pasiūlymas buvo bylos nagrinėjimo metu. Kad sklypai parduoti, duomenų nėra. Administratorius pardavė visus tris sklypus už 10 000 Eur.

VMI atstovė N. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonės vadovas pažeidė įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Esant juridinio asmens nemokumo būklei vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 11 d. gautas VMI raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024 išaiškino, kad ,,<...Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Todėl traukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo...>“. Atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką, VMI nepalaiko pateikto pareiškimo ir prašo administracinę bylą Nr. A6.-139-1057/2024 nutraukti.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo; pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 120 straipsnio dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra apibrėžti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant atsakingas asmuo turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021), nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą.

Šioje byloje yra reikšmingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 10 d. nutartyje pateiktas išaiškinimas dėl atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui. Kasacinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Sistemiškai aiškindamas JANĮ 16 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas konstatavo, kad neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Atsižvelgęs į nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų, kad A. Š. jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu būtų inicijavęs nemokumo procesą, ką patvirtina ir kreditorės VMI pozicija, jog byla nutrauktina, darytina išvada, kad neįvykdžius bendrovės nemokumo procedūrų, jos vadovui nekilo ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinus tai, kad A. Š. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta būtent dėl to, kad jis nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos, pripažintina, jog A. Š. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

nutraukti A. (A.) Š. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.