- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- e2YT-4982-1090/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00700-2026-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) R. B. skundus dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) K. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas R. B. kreipėsi su skundu dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) K. B., prašydamas panaikinti antstolės 2025 m. gruodžio 30 d. patvarkymą dėl lėšų ir turtinių teisių arešto, arba, alternatyviai, apriboti taikytą areštą, paliekant pareiškėjui lėšas būtinoms pragyvenimo reikmėms ir nustatant proporcingas išskaitas iš darbo užmokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės Viktorijos Šelmienės 2026 m. vasario 5 d. nutartimi prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta kita teisme iškelta civilinė byla Nr. e2YT-7255-545/2026 pagal pareiškėjo R. B. skundą (skundo papildymą) dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo įvertinti antstolės veiksmų proporcingumą, apriboti vykdymo veiksmus taip, kad nebūtų inicijuojamas išieškojimas iš paskutinio gyvenamojo būsto, nustatyti proporcingą išieškojimo iš darbo užmokesčio dydį, užtikrinant pareiškėjui minimalias pragyvenimo sąlygas, atidėti antstolės atlygio taikymą iki faktinio išieškojimo
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas skunduose nurodo, jog teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0033/25/02466 įvykdė savanoriškai ir laiku, t. y. 2025 m. gruodžio 15 d. sumokėjo priteistą 2 764,00 Eur sumą, tačiau 2025 m. gruodžio 30 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl lėšų ir turtinių teisių arešto, kuriuo buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos, darbo užmokestis bei turtinės teisės, įskaitant pensijų kaupimo lėšas. Teigia, kad nevengia teismo sprendimo vykdymo dėl priteistos 75 000,00 Eur kompensacijos, 2025 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į išieškotąją ir jos atstovą, pasiūlydamas realų, stabilų ir ekonomiškai pagrįstą mokėjimo planą, tačiau iki šiol jokio atsakymo negavo. Pareiškėjas pažymi, jog dirba pagal darbo sutartį ir gauna darbo užmokestį, o taikytas areštas apima darbo pajamas, neįvertinus būtinybės palikti lėšas pragyvenimui. Be to, pareiškėjas turi nuolatinius faktinius išlaikymo įsipareigojimus: prisideda prie motinos išlaikymo, reguliariai perveda lėšas sūnui, esančiam laisvės atėmimo vietoje. Anot pareiškėjo, areštas pritaikytas mechaniškai, neįvertinus jo individualios situacijos, realių pragyvenimo poreikių, darbo užmokesčio pobūdžio, išlaikytinių bei to, kad sprendimas vykdomas gera valia, o taikytas areštas akivaizdžiai viršija būtinas vykdymo ribas ir pažeidžia proporcingumo principą.
4. Pareiškėjas, papildydamas savo skundo argumentus, taip pat nurodo, jog, be kita ko, 2026 m. sausio 9 d. antstolės patvarkymais buvo pritaikytas nekilnojamojo turto ir kito turto areštas, kai pareiškėjo pateiktas skundas dėl vykdymo veiksmų dar nėra išnagrinėtas teisme ir neįvertinti jo pateikti argumentai. Teigia, jog areštuotas butas yra vienintelė pareiškėjo gyvenamoji vieta, o pardavus šį būstą pareiškėjas būtų paliktas be gyvenamosios vietos, todėl išieškojimas iš paskutinio gyvenamojo būsto laikytinas kraštutine ir neproporcinga priemone. Pažymi, jog, atsižvelgiant į pareiškėjo pajamas, finansinius įsipareigojimus ir bendradarbiavimą vykdymo procese, egzistuoja reali galimybė skolą išieškoti per nustatytą laikotarpi be išieškojimo nukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą, todėl turto realizavimo inicijavimas šiuo etapu būtų perteklinis. Taip pat pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra parduodamas už 10 000,00 Eur ir šio sandorio pagrindu 3 000,00 Eur avansas buvo gautas iki turto arešto pritaikymo ir panaudotas teismo sprendimo daliai dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėti, o likusi 7 000,00 Eur suma numatoma nedelsiant pervesti vykdomosios bylos vykdymui, taip realiai ir reikšmingai mažinant priteistą skolą. Taigi, pareiškėjas prašo riboti išieškojimą iš jo darbo užmokesčio taip, kad jam būtų palikta pakankama suma būtiniausiems pragyvenimo poreikiams užtikrinti. Pareiškėjas taip pat laikosi pozicijos, jog antstolės atlygis šiuo vykdymo etapu netaikytinas, kadangi nėra atliktas faktinis išieškojimas ir nėra paskirstytos lėšos, o vykdymo veiksmai yra ginčijami teisme.
5. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2026 m. sausio 8 d. ir 2026 m. sausio 19 d. patvarkymais pareiškėjo skundų netenkino ir persiuntė skundus kartu su vykdomosios bylos medžiaga teismui. Antstolė patvarkymuose nurodo, jog skundžiamu 2025 m. gruodžio 30 d. patvarkymu skolos užtikrinimui buvo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sukauptos pensijų fonduose, kurias tuo atveju, jei skolininkas išreikštų norą atsiimti, pensijų fondo valdytojas turi pervesti į skolininkui priklausančią banko sąskaitą, esančią Lietuvos banke. Skolininko, kaip ir kitų skolininkų, banko sąskaitai Piniginių lėšų apribojimo sistema (toliau – PLAIS) automatiškai suteikia nustatytą 450,00 Eur laisvai disponuojamą sumą pragyvenimui. Vykdomojoje byloje iki šiol nebuvo taikytas piniginių lėšų, banko sąskaitų ar darbo užmokesčio areštas, todėl iki šiol skolininkas gali pilnai disponuoti savo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, dėl ko skolininko skundas yra nepagrįstas. Antstolė pažymi, kad, minėta, skolininko sąskaitos nėra areštuotos bei antstolės patvarkymas išsiųstas išieškojimui iš skolininko darbo užmokesčio, o 2025 m. sausio 9 d. skolos grąžinimo užtikrinimui raginimo metu areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei automobilis. Antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Šiuo atveju skolininkas dirba ir gauna apie 2 000,00 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, iš jo darbo užmokesčio išskaitant apie 213,00 Eur, per 36 mėnesius skolininkas padengs ne 75 000,00 Eur, o 7 668,00 Eur. Antstolė taip pat atkreipia dėmesį, jog antstolės atlygis bus išieškotas tik išieškojus bei tik skirstant pinigines lėšas.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo K. B. pateiktuose atsiliepimuose į skundus nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad išieškotoja turi nekvestionuotiną teisę reikalauti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas realiai ir kuo greičiau, išieškojimą vykdanti antstolė ne tik gali, bet ir privalo imtis visų, greitam sprendimo įvykdymui reikalingų veiksmų. Taigi, antstolės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo būtini ir teisėti, o skundas yra nepagrįstas ir grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl jo gaunamų pajamų ir išlaikytinių leidžia teigti, kad jis neteisingai supranta nagrinėjamu atveju aktualias teisės normas ir savo ar trečiųjų asmenų problemas yra linkęs spręsti išieškotojos sąskaita. Be to, skundo argumentus vertinant teismo priimti sprendimo kontekste yra akivaizdu, kad bylą nagrinėjęs teismas, nuspręsdamas dėl 75 000,00 Eur kompensacijos priteisimo išieškotojai, įvertino tiek abiejų šalių turtinę padėtį, tiek ir visas kitas reikšmingas aplinkybes, todėl bylą dėl buto atidalinimo nagrinėjusio ir sprendimą priėmusio teismo nustatytos aplinkybės pareiškėjui ir išieškotojai turi prejudicinių faktų galią. Be kita ko, pareiškėjas antstolei nėra pateikęs jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad darant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš jo darbo užmokesčio, išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per trisdešimt šešis mėnesius, todėl antstolė, vykdydama įstatymais jai pavestas pareigas, ne tik, kad galėjo, bet ir privalėjo išieškojimą nukreipti į pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą. Išieškotoja patvirtino, jog pareiškėjas yra pateikęs mokėjimo plano pasiūlymą, pagal kurį teismo sprendimas gali būti vykdomas be išieškojimo nukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą ir pagal kurį išieškotojai priteista suma, neskaitant su vykdymu susijusių išlaidų, galėtų būti sumokėta per 19 metų, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo pasiūlytas mokėjimo planas ir jame nurodyti terminai yra nesuderinami su CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminas. Toks pareiškėjo požiūris, anot išieškotojos, patvirtina skolininko nenorą elgtis konstruktyviai ir polinkį visas savo problemas spręsti trečiųjų asmenų, šiuo atveju išieškotojos, sąskaitą. Savo ruožtu, išieškojimo nukreipimas į pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą yra ne tik galimas, bet vertintinas kaip vienintelis realus būdas įvykdyti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suinteresuoto asmens vertinimu, skundai yra nepagrįsti ir negali būti patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).
9. Iš teismui pateiktoje vykdomosios bylos Nr. 0033/25/02466 kopijoje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, 2025 m. gruodžio 18 d. išduotą civilinėje byloje Nr. e2-24009-905/2025, dėl 75 000,00 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo K. B. naudai. Vykdymo proceso metu antstolė 2025 m. gruodžio 30 d. patvarkymu dėl lėšų ir turtinių teisių arešto skolos užtikrinimui areštavo skolininkui priklausančias lėšas, sukauptas pensijų fonduose, kurias tuo atveju, jei skolininkas išreikštų norą atsiimti, pensijų fondo valdytojas turi pervesti į skolininkui priklausančią banko sąskaitą, esančią Lietuvos banke. 2025 m. sausio 5 d. skolininkui buvo išsiųstas patikslintas raginimas sumokėti skolą geruoju. Taip pat 2025 m. sausio 9 d. skolos grąžinimo užtikrinimui raginimo metu areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei automobilis, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1994 m. automobilis (duomenys neskelbtini). Šioje stadijoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog minėto turto vertė yra nustatyta. Paminėtina ir tai, jog byloje nėra ginčo dėl minėtų antstolės priimtų procesinių dokumentų įteikimo skolininkui.
10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl antstolės atliktų priverstinio išieškojimo veiksmų apimties ir jų teisėtumo. Pareiškėjas nesutikimą su antstolės atliktais vykdymo veiksmais motyvuoja tuo, jog areštas jo turtui buvo pritaikytas, neįvertinus skolininko individualios situacijos, jo realių pragyvenimo poreikių, darbo užmokesčio pobūdžio, išlaikytinių bei to, kad sprendimas vykdomas gera valia, ir mano, jog taikytas areštas akivaizdžiai viršija būtinas vykdymo ribas ir pažeidžia proporcingumo principą.
11. Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Įvertinus tai, kad šiuo atveju skolos suma yra didelė (75 000,00 Eur), teismo vertinimu, antstolė pagrįstai pirminiame vykdymo etape areštavo skolininkui priklausantį turtą. Paminėtina ir tai, jog vykdomojoje byloje Nr. 0033/25/02466 nėra duomenų, kad skolininko atžvilgiu buvo pritaikytas piniginių lėšų, banko sąskaitų ar darbo užmokesčio areštas, todėl skolininkas gali pilnai disponuoti savo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšos. Kita vertus, net ir antstolei inicijavus skolininko piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje, išieškojimą, jis yra vykdomas per PLAIS sistemą, kuri automatiškai užtikrina minimalią sumą pragyvenimui, o viršijanti suma yra automatiškai nurašoma ir proporcingai paskirstoma kreditoriams, todėl skolininko argumentai, jog antstolė neįvertino skolininko faktinės situacijos (gaunamų pajamų, išlaikytinių, geranoriškumo vykdant sprendimą ir pan.), šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl antstolės veiksmų teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo riboti išieškojimą iš jo darbo užmokesčio taip, kad jam būtų palikta pakankama suma būtiniausiems pragyvenimo poreikiams užtikrinti.
12. Teismas sprendžia, jog antstolės atlikti veiksmai atitinka CPK normas, kurios leidžia antstoliui taikyti visas priverstines vykdymo priemones iki pilno skolos išieškojimo. CPK 663 straipsnis numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per trisdešimt šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju, viena vertus, vykdomojoje byloje nėra duomenų apie sudarytą skolos mokėjimo grafiką ar pan., kas sudarytų pagrindą antstolei riboti išieškojimą iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto. Kita vertus, sutiktina su antstolės argumentais, kad, įvertinus iš skolininko darbo užmokesčio galimų atlikti išskaitų sumas, per 36 mėnesių laikotarpį skolininkas galėtų padengti tik apie 10 proc. visos skolos sumos, dėl ko, teismo vertinimu, išieškojimo nukreipimas į pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir vienintelį būstą) vertintinas kaip realus būdas įvykdyti sprendimą.
13. Skolininkas neginčija, jog vykdomojo dokumento jame nurodytais terminais gera valia neįvykdė, dėl ko pagrįstai buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, kuris neišvengiamai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, todėl teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad taikytas areštas viršija būtinas vykdymo ribas ar pažeidžia proporcingumo principą. Be kita ko, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, kiekvienas antstolio atliktas procesinis veiksmas (patvarkymo surašymas, užklausų darymas, banko ir kurjerių išlaidos, atlygis antstoliui ir kt.) yra įkainojamas, ir skolininkas šias antstolio išlaidas privalo atlyginti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas, 50 punktas, 60 punktas, 68 punktas). Pažymėtina, jog antstolės atlygis bus išieškotas skirstant pinigines lėšas, todėl ir šiuo vykdymo etapu antstolės atlygis yra taikomas, tačiau jis bus apskaičiuotas ir išieškotas atitinkamame vykdymo proceso etape.
14. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmai nepažeidžia CPK numatytų reikalavimų, teismas nenustatė antstolės veiklos teisėtumo principo pažeidimo (veikimo ultra vires), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundai atmestini, kaip nepagrįsti.
15. Kiti pareiškėjo skundų argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
16. Suinteresuotas asmuo K. B. pateikė įrodymus apie byloje patirtas išlaidas teisinei pagalbai, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo R. B. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo K. B. teismo procese patyrė 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už dviejų atsiliepimų į pareiškėjo skundus parengimą.
17. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.
18. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo R. B. ir suinteresuoto asmens K. B. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas ir tai, kad pareiškėjo skundai yra atmesti, iš pareiškėjo R. B. suinteresuoto asmens K. B. naudai priteistina 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 290, 442, 443, 510–513 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo (skolininko) R. B. skundus dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų.
Priteisti suinteresuoto asmens K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš pareiškėjo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.