Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui M. V. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisę išsireikalauti iš atsakovo skolą ieškovės motina 2018 m. rugsėjo 20 d. perleido savo dukrai R. B.. Ieškovės teigimu 2018 m rugsėjo 29 d. bute (duomenys neskelbtini) L. K., R. B. ir atsakovas pasiskaičiavo, jog už nuomą bei komunalinius mokesčius atsakovas yra skolingas 13 260 Eur. Atsakovas pažadėjęs atsiskaityti, tą pačią dieną pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti vekselio turėtojai R. B. 13 260 Eur, vekselio mokėjimo terminas – 2019 m. rugsėjo 29 d. Pasak ieškovės atsakovas savo įsipareigojimo taip ir neįvykdė, 2019 m. rugpjūčio mėnesį, palikęs netvarkingą butą ir įmetęs buto raktus į pašto dėžutę, atsakovas dingo. Susisiekti su juo nepavyko nei buto savininkei, nei ieškovei.

Proceso dalyviai apie rašytinį bylos nagrinėjimą, su kuriuo sutiko, informuoti 2021 m. birželio 30 d. teismo nutartimi, kuri įteikta ieškovės atstovui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), o atsakovui el. paštu. Ieškovei ir atsakovui nustatytas terminas iki paskirto posėdžio pradžios pateikti turimus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus. Byloje papildomų duomenų ir (ar) prašymų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės išdėstytų aplinkybių ir byloje pateiktų duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovės motina L. K. ir atsakovas M. V. susitarė dėl ieškovės motinai L. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise L. K. priklausė iki 2021-04-01), nuomos. Ieškovės teigimu, šalys susitarė dėl 318,52 Eur (1100 Lt) buto nuomos kainos per mėnesį kartu su komunalinių mokesčių apmokėjimu. Pasak ieškovės, atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nei nuomos, nei komunalinių mokesčių laiku nemokėjo. Atsakovas liko skolingas 13 260 Eur. Ieškovės motina L. K. 2018 m. rugsėjo 20 d. teisę išsireikalauti iš atsakovo skolą perleido savo dukrai ieškovei R. B.. Atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2019 m. rugsėjo 29 d. besąlygiškai sumokėti vekselio turėtojui, t. y. ieškovei R. B. 13 260 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Kadangi 2018 m. rugsėjo 29 d. pasirašytu vekseliu atsakovas skolą įsipareigojo grąžinti L. K. dukrai R. B., vadinasi jis sutiko, jog reikalavimo teisė perėjo ieškovei, be to, atsakovui ieškinys su priedais buvo įteiktas 2021 m. birželio 1 d., todėl konstatuotina, jog apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas tinkamai (to jis atsiliepime ir neginčijo).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Remiantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys susitarė dėl 318,52 Eur (1100 Lt) patalpų nuomos mokesčio per mėnesį. Ieškovės prašomos priteisti skolos už nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovas neginčijo, su ieškovės motinos L. K. ir ieškovės paskaičiavimais, jog už nuomą bei komunalinius mokesčius atsakovas yra skolingas 13 260 Eur, sutiko; pateiktu atsiliepimu į ieškinį savo įsiskolinimą ieškovei pripažino. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai 2019 m. rugsėjo 29 d. sumokėti ieškovei (vekselio turėtojai) 13 260 Eur. Nors vekselis neatitinka įstatymo reikalaujamos formos, jis nebuvo apmokėtas ir realizuotas, teismas jį vertina kaip rašytinį rodymą dėl skolos, dėl kurios ginčo ir nėra.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuotina, jog atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal susitarimą, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 13 260 Eur dydžio skolą ieškovei laikitinas pagrįstu ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 13 260 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-05-05) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 954 Eur bylinėjimosi išlaidų – 299 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 655 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 98 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo Valstybei yra išieškotinos 5,26 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią (5 Eur) Valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 13 260 Eur (trylika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 13 260 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-05-05) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 954 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,26 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.