- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-2035-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18918-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. A. K., UAB „Lietuvos žirgynas“, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. K. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2S-27-262/2014 ir 2S-1047-565/2013 (Vilniaus miesto apylinkės teismo bylų Nr. 2-25692-110/2013 ir S2-17262-833/2013), kiti dalyvaujantys byloje asmenys: pareiškėjai UAB „Lietuvos žirgynas“ ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, suinteresuotasis asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2S-27-262/2014 ir 2S-1047-565/2013 (šių bylų numeriai Vilniaus miesto apylinkės teisme atitinkamai: 2-25692-110/2013 ir S2-17262-833/2013), panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-02-11 nutartį, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2S-27-262/2014, panaikinti 2013-07-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-25692-110/2013, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo AB „Lietuvos žirgynas“ prašymą dėl teismo leidimo išdavimo parduoti gyvūnus ar perduoti juos kitam laikytojui atmesti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-06-28 nutartį, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2S-1047-565/2013, panaikinti 2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą Nr. S2-17262-833/2013, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos prašymą dėl leidimo paimti gyvūnus iš suinteresuotojo asmens A. A. K. atmesti. Nurodė, kad UAB „Lietuvos žirgynas“ nepateikė teismo sprendimo, kuriuo iš jo būtų priteistas UAB „Lietuvos žirgynas“ patirtų nuostolių dėl pareiškėjui priklausančių žirgų išlaikymo atlyginimas. Tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurios bylų nagrinėjimo metu pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti. Pareiškėjui nebuvo pranešta apie civilinės bylos Nr. S2-17262-833/2013 nagrinėjimą, jis nebuvo įtrauktas į bylą, todėl priimant nutartį, kuria leista iš pareiškėjo paimti jo laikomus arklius, jis neturėjo galimybės pateikti bylai reikšmingų įrodymų, tai yra 2013-03-15 gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akto Nr. 69G10-1239. Teismas minėtą bylą turėjo nagrinėti ginčo teisenos tvarka, įtraukdamas į bylą ir pareiškėją. 2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis priimta neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, tai patvirtina 2014-03-12 antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog žirgų laikymo sąlygos yra tinkamos. Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi 2013-03-28 gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktu Nr. 69G10-1449, kuriame nurodyti neteisingi duomenys, realiai neegzistavusios aplinkybės, todėl pareiškėjas prašė nesiremti akivaizdžiai suklastotu dokumentu ir nelaikyti jo įrodymu. Patikrinimas pareiškėjo ūkyje buvo atliekamas be jo žinios, jam neįteikta 2013-03-28 akto kopija. Todėl turi būti atnaujintas procesas civilinėse bylose Nr. 2S-14047-565/2013, 2S-1697-262/2013 (šių civilinių bylų numeriai Vilniaus miesto apylinkės teisme: S2-17262-833/2013, 2-25692-110/2013).
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesutiko su prašymu. Nurodė, kad pareiškėjui yra ir buvo žinoma, jog sprendimas dėl nuostolių atlyginimo nėra priimtas, kadangi pats pareiškėjas 2014-04-28 teikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl civilinės bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš pareiškėjo UAB „Lietuvos žirgynas“ naudai, sustabdymo. Akivaizdu, kad pareiškėjui žinoma aplinkybė, jog sprendimas dėl nuostolių atlyginimo dar nėra priimtas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl 2013-03-28 Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akto Nr. 69G10-1449 neteisėtumo yra nepagrįsta ir išspręsta Vilniaus apygardos teismo administracinio teismo 2013-08-26 nutartimi, kuria skundas dėl šio akto atmestas. Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog ankstesnių patikrinimų metu nebuvo nustatyta pažeidimų. Šiuo metu pareiškėjui Vilniaus rajono apylinkės teisme iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-162-269/2014 dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos žirgynas“ nesutiko su prašymu. Nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą atnaujinti procesą, vilkina išnagrinėtas bei nagrinėjamą bylas. Prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra paduotas praleidus nustatytą terminą. Pareiškėjas 2013-07-12 turėjo sužinoti, jog klausimas dėl nuostolių atlyginimo nėra išspręstas. Pareiškėjas nenurodė, kokią esminę reikšmę ši aplinkybė turi bylai dėl leidimo parduoti arklius. Teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo nėra būtina sąlyga nutarties dėl leidimo parduoti arklius priėmimui. 2013-03-15 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktas Nr. 69G10-1239 buvo įteiktas asmeniškai pareiškėjui, apie jį pareiškėjas žinojo iki bylų išnagrinėjimo, todėl aktą galėjo laiku pateikti. Pareiškėjo pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai bei kiti dokumentai yra priimti jau po teismo nutarčių priėmimo, jie negalėjo turėti įtakos priimtiems teismo procesiniams sprendimams. Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog jis nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. S2-17262-833/2013 nagrinėjimą, kadangi iš minėtoje byloje priimtos nutarties turinio matyti, jog pareiškėjas buvo įtrauktas į bylą kaip suinteresuotas asmuo. Aplinkybę, jog pareiškėjas žiauriai elgėsi su gyvūnais patvirtina 2013-03-28 patikrinimo aktas, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija nesutiko su prašymu. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą. Aplinkybė, jog nėra priimtas sprendimas dėl nuostolių atlyginimo, pareiškėjui tapo žinoma 2013-07-12, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-25692-110/2013. 2013-03-15 patikrinimo aktas neturi reikšmės, kadangi ir jame užfiksuoti pažeidimai. Visose nagrinėjamose bylose dalyvavo ir pareiškėjas kaip suinteresuotas asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-01 nutartimi atsisakė atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 2S2-17262-833/2013 bei 2-25692-110/2013 procesą. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nutarties rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyta, jog UAB „Lietuvos žirgynas“ už arklių realizavimą gautas lėšas turi pervesti į specialiai šiam tikslui atidarytą depozitinę sąskaitą, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas ginčas dėl UAB „Lietuvos žirgynas“ patirtų nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-25692-110/2013). Tad pareiškėjas nuo 2013-07-12 turėjo ir galėjo suprasti, jog nuostolių atlyginimo klausimas šia teismo nutartimi nėra išspręstas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytas 2013-03-15 Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktas Nr. 69G10-1239 priimtas daugiau nei prieš metus, patikrinimo akte nurodyta, jog jį surašant dalyvavo ir pareiškėjas (civilinė byla Nr. 2-25692-110/2013). Vilniaus apygardos teismo 2013-06-28 nutartyje konstatuota, jog atskirajame skunde apeliantas (šiuo atveju – pareiškėjas) turėjo galimybę pareikšti savo poziciją dėl pareiškėjo (šiuo atveju – suinteresuoto asmens Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) prašymo pagrįstumo ir pateikti šią savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (civilinė byla Nr. S2-17262-833/2013). Atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 nutarties surašytas 2013-04-12 (teisme gautas 2013-04-16; civilinė byla Nr. S2-17262-833/2013), pareiškėjo nurodytas patikrinimo aktas priimtas 2013-03-15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas galėjo remtis 2013-03-15 patikrinimo akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis pateikdamas 2013-04-12 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 nutarties, nes daugiau nei metus pareiškėjui buvo žinoma apie priimtą aktą bei jo turinį. Teismas nustatė, kad apie abi prašyme dėl sprendimo atnaujinimo nurodytas bylas pareiškėjas buvo tinkamai informuotas. Civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013 yra pareiškėjo 2013-04-03 parašytas atskirasis skundas, dėl kurio Vilniaus apygardos teismas 2013-06-28 priėmė nutartį, o apie civilinės bylos Nr. 2-25692-110/2013 iškėlimą pareiškėjas informuotas 2013-06-20, įteikus ieškinio kopiją ir teismo pranešimą. Tad apie civilinės bylos Nr. S2-17262-833/2013 išnagrinėjimo rezultatą pareiškėjas žino nuo 2013-06-28, o apie civilinės bylos Nr. 2-25692-110/2013 išnagrinėjimo rezultatą – nuo jos nagrinėjimą užbaigusios Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo dienos – 2014-02-11. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo suėjo civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013 – 2013-09-28, o civilinėje byloje Nr. 2-25692-110/2013 – 2014-05-11. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo parašė šiems terminams pasibaigus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytam prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminui praleisti, taip pat į tai, kad pareiškėjas net neprašė atnaujinti praleisto termino, konstatavo, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kas sudaro pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepripažino naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismas pažymėjo, jog tai, kad nėra priimtas sprendimas dėl UAB „Lietuvos žirgynas“ patirtų nuostolių atlyginimo, pareiškėjui turėjo būti žinoma ne tik iš 2013-07-12 nutarties, priimtos išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-25692-110/2013 turinio, bet ir iš UAB „Lietuvos žirgynas“ 2013-06-03 prašymo, kuris su priedais pareiškėjui įteiktas 2013-06-20. UAB „Lietuvos žirgynas“ prašyme ir 2013-07-12 nutartyje aiškiai nurodyta, jog sprendimas dėl nuostolių atlyginimo turi būti priimtas ateityje. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė esminės reikšmės bylai neturi, bylos nagrinėjimas ir priimtas sprendimas nebūtų pasikeitę, jei pareiškėjas iš karto būtų supratęs, jog sprendimas dėl nuostolių atlyginimo nėra priimtas. Teismas taip pat konstatavo, kad apie akto Nr. 69G10-1239 priėmimą pareiškėjui buvo žinoma nuo jo surašymo dienos, t. y. nuo 2013-03-15, tai patvirtina įrašas akto grafoje apie patikrinime dalyvavusius asmenis, kur įrašyti pareiškėjo vardas bei pavardė. Šį įrodymą, pareiškėjas galėjo pateikti kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 nutarties. Teismas sprendė, kad šis aktas priimtas anksčiau nei, tas kuriuo remiantis buvo nuspręsta iš pareiškėjo paimti jam priklausančius arklius, tad jis negalėjo pakeisti bylos eigos ir priimtų nutarčių. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka požymių, kuriems egzistuojant, jos gali būti pripažintos esminėmis ir dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesą civilinėse bylose. Teismas taip pat nurodė, kad iš 2013-03-29 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prašymo matyti, jog kaip proceso dalyvis – suinteresuotas asmuo, įvardintas ir pareiškėjas A. A. K. (civilinė byla Nr. S2-17262-833/2013), kuris 2013-04-16 pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, kuriame, be kita ko, iškeltas klausimas dėl pareiškėjo procesinės padėties. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-28 nutartimi konstatavo, jog minėtoje byloje prašymas turėjo būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ypatingosios teisenos taisykles bei tai, kad teismas, suteikdamas teisę pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, įgyvendino pareiškėjo teisę būti išklausytam. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nutartys buvo priimtos dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėse bylose Nr. S2-17262-833/2013 bei 2-25692-110/2013. Nurodo, kad teismas pagal CPK 338 straipsnį pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo privalėjo nagrinėti vadovaudamasis taisyklėmis, reglamentuojančiomis procesą apeliacinės instancijos teisme, tame tarpe ir CPK 329 straipsnyje numatytiems sprendimo negaliojimo pagrindams. Šio straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, kai pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką. Pareiškėjas į civilinės bylos Nr. 2S-17262-833/2013 nagrinėjimą nebuvo kviečiamas, jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Teismas pažeidė CPK 370 straipsnyje numatytas prašymo atnaujinti procesą taisykles, tai yra priėmęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepaskyrė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje, nepareikalavo iš pareiškėjo pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį pateikti papildomų įrodymų, kad nėra praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai. Pažymi, jog teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nutarties galėjo ir turėjo suprasti, jog nuostolių atlyginimo klausimas šia nutartimi nėra išspręstas. Tačiau teismas pats skundžiamoje nutartyje konstatuoja, jog UAB „Lietuvos žirgynas“ už arklių realizavimą gautas lėšas turi pervesti į specialiai šiam tikslui atidarytą depozitinę sąskaitą, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas ginčas dėl UAB „Lietuvos žirgynas“ patirtų nuostolių atlyginimo. 2013-07-12 nutartimi ginčas dėl nuostolių atlyginimo nebuvo išspręstas, pareiškėjas pateikė teismui priešieškinį dėl pareigūnų ir UAB „Lietuvos žirgynas“ darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir suklastoto 2013-03-28 akto panaikinimo. Tačiau teismas 2013-07-12 nutartimi leido parduoti pareiškėjo gyvūnus UAB „Lietuvos žirgynas“ nuostolių realizavimui, kurie nėra priteisti. Tokio teismo sprendimo UAB „Lietuvos žirgynas“ nepateikė iki šiol. Tokiu būdu 2013-07-12 teismo nutartimi buvo priteistas nesamas nuostolių atlyginimas UAB „Lietuvos žirgynas“, neišsprendus akivaizdžiai kilusio ginčo dėl teisės, kuris dar bus nagrinėjamas teisme. Teismas priteis pareiškėjui nuostolių atlyginimą dėl neteisėtų pareigūnų ir UAB „Lietuvos žirgynas“ veiksmų, paimant pareiškėjui priklausančius gyvūnus. Todėl neteisėti pareigūnų ir UAB „Lietuvos žirgynas“ darbuotojų veiksmai taip pat yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nors ir buvo pareiškėjui žinoma ir realiai egzistavo bylų nagrinėjimo metu, tačiau tuomet pareiškėjas neturėjo tos aplinkybės įrodymų. Jų teisinis įvertinimas nėra galutinis ir šiandien, kadangi baudžiamasis procesas dėl pareigūnų galimai nusikalstamų veiksmų nėra baigtas, civilinis procesas dėl suklastoto akto panaikinimo tik pradedamas. Todėl šios aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis, kurios pareiškėjui negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad antstolio G. B. parengti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nėra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, nes jos neegzistavo civilinių bylų, kurių procesus prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Teismas neįvertino, kad antstolis aprašė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti neteisėti pareigūnų ir UAB „Lietuvos žirgynas“ darbuotojų veiksmai, paimant pareiškėjo gyvūnus 2013-04-05. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2013-03-15 Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktas Nr. 69G10-1239 nėra naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė, kadangi pareiškėjas šį aktą galėjo pateikti kartu su 2013-04-12 atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjas į civilinės bylos Nr. S2-17262-833/2013 procesą nebuvo įtrauktas. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-03 nutartimi nusprendė dėl pareiškėjo teisių. Nors pareiškėjas nutartyje ir buvo nurodytas suinteresuotuoju asmeniu, tačiau jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Be to, priimta minėta nutartis nebuvo pareiškėjui įteikta. Taip pat nepagrįstas teismo nutarties argumentas, kad nagrinėjant civilines bylas pareiškėjui atstovavo advokatai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas yra pakankamas laikas, kad pareiškėjas spėtų suvokti teismo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimtų dokumentų esmę. Kadangi pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylos procesą, todėl jo negalėjo atstovauti jokie advokatai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė naujų įrodymų. Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad vyksta baudžiamasis procesas dėl pareigūnų galimai nusikalstamų veikų. Priešingai, pačiam pareiškėjui Vilniaus rajono apylinkės teisme yra iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-162-269/2014 (teisminio proceso Nr. 1-57-1-00546-2013-5) dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Teismo nutartis yra motyvuota ir teisėta, o pareiškėjo atskirajame skunde pateiktas prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, todėl tenkinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus reikalavimus nėra jokio teisinio pagrindo.
Suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos žirgynas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjas nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, taip pat leidžiančių manyti, kad pareiškėjas įrodė CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytus proceso atnaujinimo pagrindus, taip pat nepagrindė jo nurodomų naujai paaiškėjusių aplinkybių svarbos priimtoms nutartims. Pareiškėjas proceso atnaujinimo institutą naudoja kaip priemonę dar kartą pasibylinėti ir vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog aplinkybė, kad dar nėra teismo sprendimo dėl nuostolių priteisimo, pareiškėjui buvo žinoma ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nutarties priėmimo metu. Teismas leido parduoti pareiškėjo arklius, tačiau nurodė, kad gauti pinigai turi būti laikomi depozitinėje sąskaitoje ir gali būti panaudoti atlyginant UAB „Lietuvos žirgynas“ nuostolius tik tuomet, kai įsiteisės teismo sprendimas dėl nuostolių priteisimo. Taip pat pareiškėjui buvo žinomas faktas, kad yra pradėtas procesas dėl nuostolių atlyginimo. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas prašyme neįrodė naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, sąlygojančių pagrindą atnaujinti procesą. Pareiškėjas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-03-15 patikrinimo aktu galėjo remtis ir teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 nutarties, nes tuo metu jam buvo žinoma apie minėtą aktą ir jo turinį. Be to, šiame akte taip pat yra fiksuoti gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai 2013-03-28 atlikus dar vieną patikrinimą, buvo nustatyta, kad pažeidimai nepašalinti, nustatyti nauji pažeidimai. Todėl, esant sistemingiems teisės aktų pažeidimams, buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl leidimo arklius paimti iš pareiškėjo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota ir aiški. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. S2-17262-833/2013, 2013-04-03 nutartimi leido paimti iš A. A. K. 138 arklius, laikomus valdoje 1005253278 deklaruotoje bandoje Nr. 50336800191 bei toje pačioje valdoje laikomus neidentifikuotus, nuo 2010 m. gimusius, nedeklaruotus arklius, ir perduoti kitam gyvūnų laikytojui – UAB „Lietuvos žirgynas“. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-28 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2S-17262-833/2013) paliko minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės tesimas 2013-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25692-110/2013 leido pareiškėjui UAB „Lietuvos žirgynas“ jam perduotus suinteresuoto asmens A. A. K. arklius perduoti kitam gyvūnų laikytojui ir/arba parduoti juos už UAB „Lietuvos žirgynas“ nustatytą kainą tiesiogiai kreipiantis į potencialius pirkėjus; už gautas lėšas sumokėti pareiškėjui UAB „Lietuvos žirgynas“ teismo priteistą nuostolių, patirtų vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 nutartį (civilinė byla Nr. S2-17262-833/2013), atlyginimą; nustatė, kad UAB „Lietuvos žirgynas“ už arklių realizavimą gautas lėšas turi pervesti į specialiai šiam tikslui atidarytą depozitinę sąskaitą iki kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas ginčas dėl UAB „Lietuvos žirgynas“ patirtų nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-11 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2S-27-262/2014) paliko minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Pareiškėjas A. A. K. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atnaujinti procesą aukščiau nurodytose civilinėse bylose.
Pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2014-05-29 pranešimu informavo suinteresuotus asmenis apie šį prašymą, pasiūlė iki bylos nagrinėjimo dienos pateikti teismui atsiliepimus ir paskyrė prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka datą, laiką ir vietą, t. y. 2014-07-01, 9 val., Vilniaus miesto apylinkės teismo 201 salėje (t. 3, b. l. 145). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2014-07-01 nutartį rašytiniame posėdyje, nepažeidė CPK 370 straipsnio taisyklių. Pažymėtina, kad pagal minėtą straipsnį teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų, tačiau tai nėra teismo pareiga. Byloje pareiškėją atstovauja profesionalus advokatas (t. 3, b. l. 140), todėl pripažintina, kad kartu su prašymu turėjo būti pateikti visi reikiami įrodymai, susijęs su proceso atnaujinimo pagrindais ir terminais. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, susijusių su proceso atnaujinimo terminu ir pagrindu. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo reikalauti iš pareiškėjo naujų įrodymų.
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. S2-17262-833/2013 buvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, reglamentuojama CPK 579-582 straipsniuose. Pagal šias nuostatas byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 1-2 dalys). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 nutartis buvo priimta kitą dieną po bylos pateikimo teisėjai, nutartyje suinteresuotu asmeniu nurodytas ir pareiškėjas A. A. K., kuris 2013-04-16 pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Vienu iš skundo argumentu pareiškėjas buvo nurodęs aplinkybę, jog jam, kaip paimto turto savininkui, nebuvo suteikta teisė išreikšti savo nuomonę, pateikti paaiškinimus, o procesinis sprendimas priimtas remiantis tik besikreipiančios į teismą tarnybos pateiktais rašytiniais dokumentais. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013-06-28 nutartimi atmetė suinteresuotojo asmens (pareiškėjo) skundą, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas bylą turėjo nagrinėti pagal bendrąsias ypatingosios teisenos taisykles, ir apelianto teisė būti išklausytam buvo realizuota. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, joje yra aiškiai konstatuota, jog paimtų gyvūnų savininko teisė būti išklausytam buvo realizuota, todėl negalima pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013 nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; sužinomos pareiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.). Byloje Nr. S2-17262-833/2013 buvo sprendžiamas klausimas dėl be priežiūros paliktų arklių paėmimo iš jų savininko, teismas vadovavosi 2013-03-28 Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gauto pranešimo dėl gyvūno sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktu Nr. 69G10-1449 (t. 1, b. l. 79-87) ir pateiktomis nuotraukomis iš ūkininko fermos. Kadangi buvo konstatuota, kad arkliams dėl nepriežiūros gresia žūtis iš bado, teismas sprendė, kad yra būtina paimti arklius iš jų savininko. Pareiškėjo minimas Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-03-15 Gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas Nr. 69G10-1239 buvo sudarytas anksčiau negu 2013-03-28 aktas, todėl teismas pagrįstai vadovavosi pastaruoju dokumentu, kuris užfiksavo tuo metu esamą situaciją pareiškėjo ūkyje. Be to, 2013-03-15 akte taip pat yra užfiksuoti ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai. Šis aktas taip pat buvo pateiktas ir civilinėje byloje Nr. 2-25692-110/2013 (t. 1, b. l. 91-93).
Pažymėtina, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina, jog Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-03-28 aktas būtų suklastotas, dėl jo yra tik atliekamas ikiteisminis tyrimas (t. 3, b. l. 38-39). Kadangi šio akto suklastojimo faktas nėra pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, negalima ikiteisminio tyrimo pradėjimo fakto pripažinti proceso atnaujinimo pagrindu. Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą procesas gali būti atnaujintas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Taigi, tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl 2013-03-28 akto suklastojimo, pareiškėjas galės šiuo pagrindu prašyti atnaujinti procesą.
Pareiškėjas A. A. K., prašydamas atnaujinti procesą, remiasi antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kuriais konstatuojamas protokolų sudarymo metu egzistavęs pareiškėjui priklausančios fermos vaizdas ir 2013 m. balandžio 4-5 d. darytomis nuotraukomis, kada iš fermos buvo priverstinai išvežami arkliai (t. 3, b. l. 77-100), taip pat pateiktomis nuotraukomis iš filmuotos medžiagos, kuriose atsispindi laikymo sąlygos ir arklių būklė 2013-07-23 (t. 3, b. l. 102-138). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš pateiktų nuotraukų negalima daryti išvados, jog pareiškėjo ūkyje prašomų atnaujinti bylų nagrinėjimo metu buvo pakankamai pašarų ir geriamo vandens bei, kad po arklių paėmimo jie buvo laikomi UAB „Lietuvos žirgynas“ blogomis sąlygomis. Todėl šių dokumentų negalima pripažinti patvirtinančiais naujai paaiškėjusias aplinkybes pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, jog procesas negali būti atnaujintas, nes nėra CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.
Taip pat pažymėtina, jog CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o šio straipsnio 2 dalis nustato, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino (naikinamojo) paskirtis yra užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje konstatuota aplinkybe, jog pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą procesui atnaujinti, sužinojimo. Kadangi pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, taip pat nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėto termino praleidimas, vadovaujantis 370 straipsnio 3 dalimi, taip pat sudaro pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. S2-17262-833/2013 ir Nr. 2-25692-110/2013.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu. Pirmosios instancijos teismo 2014-07-01 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 93 straipsnį atmetus atskirąjį skundą iš apelianto A. A. K. suinteresuoto asmens UAB „Lietuvos žirgynas“ naudai priteisiamos 800 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo pateikė šias bylinėjimosi išlaidas, patvirtinančius dokumentus (t. 4, b. l. 37-39).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) suinteresuoto asmens UAB „Lietuvos žirgynas“ (į. k. 302795881, adresas: Žirgų g. 12, Riešės k., Vilniaus r. sav.) naudai 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.