- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-616-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00428-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- N. Z.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- A. Ž.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės N. Z. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-520-476/2011 pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovui A. S., tretysis asmuo A. Ž., dėl materialinio išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. Z., kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama iš atsakovo A. S. priteisti materialinį išlaikymą sūnui E. S. periodinėmis išmokomis, sumokant kas mėnesį po 400,00 litų iki sūnaus pilnametystės ir priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo sūnaus gimimo iki 2011-03-15, viso 14400,00 Lt; priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas yra sūnaus E. S. tėvas. Pažymi, kad atsakovas sūnų lanko, bet neteikia jam jokio materialinio išlaikymo. Iki vaikui sukako metukai duodavo pinigų sauskelnėms, o po to nuolat prašė palaukti, kol pagerės jo finansinė padėtis. Akcentavo, kad gavo vieną piniginę perlaidą prasidėjus teismo procesui. Pažymi, kad yra neįgali, jos darbingumas tik 50 procentų. Vaiko išlaikymui kas mėnesį skiria apie 500-600 litų. Prašė iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą po 400,00 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 14400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo sūnaus gimimo iki pareiškimo padavimo teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. nurodė, kad jis dirba UAB „Raseinių žuvininkystė” ir gauna minimalų darbo užmokestį. Iš jo gaunamo darbo užmokesčio išlaikomi vaikai iš pirmos santuokos, be to, turi išlaikymo įsiskolinimą 16000,00 litų sumai. Sutinka kas mėnesį skirti sūnui po 250,00 Lt. Nuo sūnaus gimimo jis kas mėnesį skyrė lėšų jo išlaikymui, davė pinigų sauskelnėms, maistui ir rūbams. Už paskutinį mėnesį pinigus siuntė per pašto tarnybas, nes kitaip negali įrodyti, kad rūpinasi vaiko išlaikymu.
Tretysis asmuo A. Ž. nurodė, kad nutraukus santuoką su A. S., buvo priteistas dviems nepilnamečiams vaikams materialinis išlaikymas kas mėnesį po 125,00 Lt kiekvienam vaikui. Kurį laiką A. S. išlaikymo vaikams neteikė, todėl susidarė 16000,00 litų įsiskolinimas.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 litų iki sūnaus pilnametystės nuo 2011-04-28; materialinį išlaikymą uzufrukto teise nustatė tvarkyti motinai N. Z.; iš atsakovo A. S. priteisė ieškovei N. Z. 600,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų; iš atsakovo A. S. priteisė 90,00 Lt žyminio mokesčio ir 11,08 Lt pašto išlaidų valstybei.
Nurodė, kad ieškovė dirba, jos gaunamų pajamų vidurkis per mėnesį 969,26 Lt. Atsakovas dirba UAB „Raseinių žuvininkystė”, iš jo gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuojama po 250,00 Lt kas mėnesį pirmoje santuokoje gimusiems vaikams. Teismas nusprendė, kad priteisus ieškovės prašomą materialinio išlaikymo sumą po 400,00 litų, atsakovas liktų be lėšų savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Todėl teismas sumažino prašomo priteisti materialinio išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisė 250,00 Lt materialinį išlaikymą. Nusprendė, kad materialinio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-03-15 iki 2011-03-15 nepriteistinas. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas skirdavo pinigų sauskelnėms ir maistui. Konstatavo, kad nei viena iš bylos šalių negalėjo pateikti įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė negavo materialinio išlaikymo arba kad atsakovas teikė materialinį išlaikymą. Padarė išvadą, kad atsakovas prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo prisidėjo, nes tai iš dalies patvirtino ir pati ieškovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Ieškovė N. Z. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo. Prašo ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. S. išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui E. S., po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; materialinį išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti ieškovei; priteisti iš A. S. išlaikymo jo nepilnamečiui sūnui E. S. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-03-15 iki 2011-03-15 sumoje 14400 litų.
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ji išlaiko dukrą iš pirmos santuokos. Mano, kad teismas vertindamas tik atsakovo turimus išlaikytinius pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.
2. Apeliantė nurodo, kad teismas sprendime nevertino jos neįgalumo ir apie tai sprendime nepasisakė. Mano, kad ji ir atsakovas sveikatos prasme yra nelygioje padėtyje, o teismas į tai neatsižvelgė.
3. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovas prisidėjo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis išlaikė sūnų. Mano, kad teismas įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, o atsakovą atleido nuo įrodinėjimo pareigos.
4. Apeliantės nuomone, teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, nes nenustatinėjo jo turimo nekilnojamojo turto.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė N. Z. palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais pagrindais.
Atsakovas A. S. prašė palikti pirmosios instancijos teismą sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo materialinio išlaikymo dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyse teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl išlaikymo dydžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba, jos gaunamų pajamų vidurkis 969,26 Lt per mėnesį. Atsakovas dirba UAB „Raseinių žuvininkystė”, gaunamų pajamų vidurkis per mėnesį 781 Lt, iš jo gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuojama po 250,00 Lt kas mėnesį pirmoje santuokoje gimusiems vaikams (38 b. l.). Įvertinęs šias aplinkybes teismas nusprendė, kad priteisus ieškovės prašomą materialinio išlaikymo sumą po 400,00 litų, atsakovas liktų be lėšų savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas įrodymus ar neatsižvelgė į tam tikras svarbias aplinkybes. Vertindama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymo teisinius kriterijus, apibrėžiamus įstatymo ir išaiškintus teismų praktikos, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės buvo pakankamas faktinis pagrindas konstatuoti tokią atsakovo turtinę padėtį ir nepilnamečių jo vaikų poreikius (CPK 185 straipsnis), jog 250 Lt išlaikymo dydžio vaikui per mėnesį nustatymas atitinka įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009). Kolegija akcentuoja, kad priteisus iš atsakovo A. S. išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui E. S., po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, būtų pažeistas lygybės principas tarp apelianto vaikų (CK 3.161 str.), nes kitiems vaikams priteista po 125 Lt.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo teisme momentas ne visada sutampa. Dėl to teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo priteisia iš skolininko išlaikymo skolą.
Kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepaneigė atsakovo argumentų, kad jis išlaikė savo sūnų. Ieškovė pripažino, kad po vaiko gimimo atsakovas atvykdavo kartą per savaitę aplankyti sūnaus, atveždavo sauskelnių, mišinukų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kad ieškovė iki bylos iškėlimo teisme daugiau kaip trejus metus nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl sūnaus išlaikymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Atsižvelgdama į tai bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.