Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Edvardo Palioko, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško ruošos darbai“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39-714/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miško ruošos darbai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Energostatika“ ir I. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ieškovė, ESO) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miško ruošos darbai“ 4 715,67 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. liepos 29 d. buvo užfiksuotas įvykis (duomenys neskelbtini), kurio metu nutrūko elektros energijos tiekimas 10 kV oro linijoje (toliau – OL). Ištyrus įvykio aplinkybes nustatyta, kad buvo vykdomi medžių pjovimo darbai ir nutraukti 10 kV OL L-200 iš SP-62 iš V. TP laidai tarp atramų 203/29-36, apgadintos atramos 203/33, 203/34, 203/25, 220/1. Darbus vykdė atsakovės darbuotojai, kurie nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė ieškovei nuosavybės teise priklausančius 10 kV OL L-200 iš SP-62 iš V. TP laidus tarp atramų 203/29-36 bei apgadino atramas 203/33, 203/34, 203/25, 220/1. Darbų vykdymui elektros tinklo apsaugos zonose atsakovė paraiškos neteikė, ieškovė objektui neišdavė atskiro sutikimo ir leidimų, prieš pradedant darbus nebuvo kviestas ieškovės atstovas esamų ieškovės inžinerinių komunikacijų nužymėjimui. Dėl įvykio metu kilusių padarinių pašalinimo buvo kreiptasi į UAB „Energostatika“ (toliau – rangovas), kuri atliko pažeistos elektros OL remonto darbus ir pateikė ieškovei 2021 m. rugpjūčio 9 d. Atliktų darbų aktą Nr. EU-OTRTP-2107779 (toliau – Aktas) 4 096,10 Eur (be PVM) sumai. Taip pat dėl įvykio metu kilusių padarinių pašalinimo tam tikrus darbus turėjo atlikti ir paties ieškovės darbuotojai. Atsakovė, medžių kirtimo darbus 10 kV OL L-200, einančios iš SP-62 iš V. TP, apsaugos zonoje, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jeigu ne neteisėti atsakovės veiksmai, elektros oro linijos nebūtų buvusios pažeistos, o ieškovė nebūtų patyrusi žalos, kas rodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

3. Atsakovė UAB „Miško ruošos darbai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį dalyje dėl 4 353,97 Eur žalos atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš Akto turinio, kurio pagrindu ieškovė įrodinėja 4 096,1 Eur dydžio žalą, negalima nustatyti ar šiame Akte nurodyti darbai ir medžiagos yra tiesiogiai susijusios su įvykiu, ar darbai buvo atlikti įvykio vietoje. Į bylą pateiktas Atliktų darbų aktas Nr. EU-OTRTP-2107779 negali patvirtinti, kad akte nurodyti darbai ir medžiagos buvo sunaudotos įvykio vietoje šalinant dėl atsakovės darbuotojo neatsargumo sukeltą žalą. Dar iki rangovui UAB „Energostatika“ parengiant Atliktų darbų aktą, ieškovė į savo 2021 m. liepos 29 d. 9 Nuostolių paskaičiavimo pažymą jau buvo įtraukusi rangovo 2021 m. rugpjūčio 9 d. Atliktų darbų akte nurodytas sumas. Paties ieškovės į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadinta tik viena atrama, tačiau ieškovė prašo priteisti žalą už dviejų atramų pakeitimą ir dar vienos atramos su ramsčiu tiesinimą skersai linijos. Atsakovei kelia pagrįstų abejonių Atliktų darbų akte nurodyti darbai ir medžiagos susijusios su izoliuotų 10 kV oro linijų laidų montavimu, nes paprastai tokio tipo laidai nėra naudojami elektros oro linijose. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad tokio tipo laidai buvo sumontuoti iki įvykio ir atsakovės darbuotojo buvo nutraukti, priešingu atveju, šių ženkliai brangesnių laidų sumontavimas yra laikytinas ieškovės turtinės padėties pagerinimu atsakovės sąskaita. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra neaiškios ieškovės darbuotojų funkcijos šalinant įvykio padarinius, kita vertus, nėra aiškios ir ieškovės pasirinkto rangovo funkcijos. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių pirminių dokumentų, patvirtinančių jos paties 2021 m. liepos 29 d. Nuostolių paskaičiavimo pažymoje ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. el. laiške nurodytas išlaidas, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio.

4. Tretieji asmenys UAB „Energostatika“ ir I. J. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Miško ruošos darbai“ ieškovės AB „Energijos skirstymo tinklai“ naudai 4 715,67 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 106 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nurodė, jog elektros tiekimas nutrūko dėl atsakovės darbuotojo I. J. veiksmų, dirbant miško kirtimo darbus gretimame sklype. Ginčas byloje kyla dėl žalos dydžio. Bylos duomenis patvirtina, kad ieškovės išlaidos už elektros tiekimo atstatymo ir elektros linijos atstatymo darbus yra 4 715,67 Eur. Ieškovės atstovai, UAB „Energostatika“ atstovas, apklausti liudytojai patvirtino įvykio aplinkybes, kokie darbai buvo atlikti po įvykio, todėl teismas darė išvadą, kad nurodytas žalos dydis yra ne tik pagrįstas, bet pakankamai protingas bei sąžiningas, atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, nepateikė teismui duomenų, kurie leistų teismui daryti vienareikšmišką ir abejonių nekeliančią išvadą, kad žalos dydis nepagrįstas, pernelyg didelis.

7. Teismas nurodė, jog nei atsakovė, nei jos pasitelkti specialistai (dr. A. B., antstolis) nėra asmenys, susiję su elektros energijos tiekimo linijų įrengimu ir priežiūra, kas reikalauja specialių žinių, o tai sudarė pagrindą pripažinti, kad atsakovė neįrodė savo atsiliepime ir atsikirtimuose nurodytų aplinkybių. Tam tikri neatitikimai, nurodant laiką, užpildant dokumentus, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovė kažkaip piktnaudžiavo susidariusioje situacijoje.

8. Teismas ieškinį tenkinęs pilnai, priteisė iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Miško ruošos darbai“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atsakovė laikėsi pozicijos ir įrodinėjo, jog atsakovo darbuotojas nepadarė tokio masto žalos, kokią reikalauja atlyginti ieškovė. Teismas sprendime iš esmės vertino tik vienintelę aplinkybę, kad ieškovė patyrė ieškinyje nurodyto 4 715,67 Eur dydžio išlaidas, tačiau teismas nevertino atsakovės padarytos žalos, jos masto, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas turėjo įvertinti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų, paties įvykio ir ieškiniu reikalaujamos priteisti žalos dydžio, nes gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su atsakovės veiksmais ir, kurie yra atsakovės veiksmų rezultatas. Teismas vertino tik tai, kokias išlaidas patyrė ieškovė, bet nevertino ar ieškovės įvardinta žala buvo sąlygota atsakovės veiksmų ir įvykio.

9.2. Teismas, sprendime nepasisakė ir nevertino atsakovės faktiškai padarytos žalos masto ir paties įvykio aplinkybių, žalos dydžio. Kitų duomenų, apie padarytos žalos didesnį mastą byloje nėra, ieškovė tokių duomenų į bylą nepateikė. Ieškovė ieškiniu neprašė atlyginti žalos dėl nulaužto 203/32 stulpo atramos, tačiau reiškia reikalavimą dėl tariamai, to paties įvykio metu, atsakovės padarytos žalos visai kitoms atramoms atlyginimo, nors byloje nėra tokios žalos faktą patvirtinančių jokių įrodymų. Teismas tik bendrai akcentavo, kad padaryta žala turi būti atlyginta, neišsiaiškinęs kokią žalą padarė atsakovė ir, koks atsakovės padarytos žalos mastas.

9.3. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pradžios ieškinyje nenurodė nulaužtos atramos 203/32 (neįvardijo byloje nustatyto pažeidimo) bei niekada neatstatė / nepakeitė nulaužto 203/32 elektros stulpo, tik jo vietoje sujungė elektros laidus per movas, paneigia ieškovės žodinius paaiškinimus, kurie logiškai niekaip negali būti paaiškinami, kad atsakovės veiksmais tariamai buvo nulaužtos tolimesnės atramos 203/33 ir 203/34, kurias, pasak ieškovės, UAB „Energostatika“ pakeitė naujomis, kai tuo tarpu įvykio vietoje nulaužto elektros stulpo 203/32, ieškovė net neatstatinėjo (nekeitė). Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė ir į kitus byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, jog ieškovės įvardintos kitos tariamai apgadintos atramos: 203/33, 203/34, 203/25 ir 220/1 faktiškai taip pat nebuvo pakeistos.

9.4. Teismas iš viso nevertino ieškovės pateiktų dokumentų, kuriais ji grindžia žalos dydį, turinio, priešingai, ieškovės pateikti UAB „Energostatika“ dokumentai nepatvirtina, kad UAB „Energostatika“ vykdė darbus įvykio vietoje, ir nėra aišku kokius konkrečiai darbus atliko. Atsakovė neginčijo, kad ieškovė galimai patyrė ieškinyje nurodytas išlaidas už UAB „Energostatika“ atliktus oro linijos remonto darbus, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu pagrįstai teigė, kad šios išlaidos nėra susiję su atsakovės veiksmais ir įvykiu. Be to, ieškovė neįrodė, kad prašomą atlyginti žalą sukėlė atsakovė savo veiksmais įvykio metu.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Ieškovės savo poziciją grindė gausiais ir išsamiais rašytinais įrodymais, kurie, be kita ko, buvo ištirti bylos nagrinėjimo žodinių teismo posėdžių metu. Šalinant 2021 m. liepos 29 d. atsakovės darbuotojo neatsargiais veiksmais sukelto įvykio padarinius, buvo atlikti tik išskirtinai būtini darbai, naudotos tik visiškam padarinių pašalinimui būtinos medžiagos. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas išimtinai atsakovės pageidavimu ir užsakymu, todėl teismas teisingai sprendė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas atsakovės įrodinėjamų aplinkybių nepatvirtina.

10.2. Atsakovė į bylą pateikė jo iniciatyva specialisto A. B. surašytą 2021 m. spalio 28 d. Apžiūros aktą, tačiau šis aktas negali būti laikomas ekspertiniu aktu, o tik rašytiniu įrodymu. Tačiau net ir vertinant Apžiūros aktą kaip vieną iš rašytinių įrodymų, ieškovės vertinimu, jis pasižymi reikšmingu ydingumu, nes yra neišsamus, grindžiamas prielaidomis, taip pat kai kuriais atvejais pagrįstas prieštaringais teiginiais.

10.3. Ieškovė 2021 m. spalio 8 d. kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – VERT) su pranešimu apie galimai padarytą galimai padarytą administracinį nusižengimą. VERT vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 14 punktu ir 590 straipsnio 2 dalimi, trečiojo asmens I. J. atžvilgiu pradėjo galimai padaryto administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 323 straipsnio požymius. VERT nustatė pakankamai nenuginčijamų įrodymų, kad I. J. yra kaltas dėl 10 kV oro linijos (OL) L-200 iš SP-62 iš V. TP pažeidimo. Surinktų įrodymų pagrindu VERT pripažino I. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 323 straipsnyje, ir jam skirta administracinė nuobauda, o ieškovė pripažinta nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje.

10.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nepažeisdamas įrodymų pusiausvyros principo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškinio reikalavimo pagrįstumą, ką patvirtina byloje surinkti įrodymai ir ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė AB „Energijos skirstymo tinklai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Miško ruošos darbai“4 715,67 Eur žalos atlyginimo. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovei vykdant miško kirtimo darbus buvo nutraukti laidai tarp atramų 203/29-36, apgadintos atramos 203/33, 203/34, 203/25, 220/1. ESO atstatydama sugadintą turtą iki įvykio buvusios būklės patyrė 4 919,97 Eur be PVM būtinų 10 kV OL L-200 iš SP-62 iš V. TP laidų tarp atramų 203/29-36, bei apgadintų atramų 203/33, 203/34, 203/25, 220/1 atstatymo išlaidų. Prašomos žalos dydis apskaičiuotas ieškovės 2021 m. liepos 29 d. nuostolių paskaičiavimo pažymoje (ieškinio priedas Nr. 3), kurioje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro: darbuotojų darbo laiko išlaidos – 265,60 Eur, transporto nuoma – 138,48 Eur, transporto išlaidos – 12,47 Eur, generatorius – 478,50 Eur, rangovo suteiktos paslaugos – 4 096,10 Eur, pritaikytas nusidėvėjimas 71,18 Eur, viso 4 919,97 Eur. Atsakovė nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu, teigdama, kad atsakovės darbuotojas nepadarė tokio masto žalos, kokią reikalauja atlyginti ieškovė. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė konkrečius argumentus, kuriais grindė savo nesutikimą su nurodomos žalos dydžiu, t. y., jog įvykio metu buvo nulaužtas tik 203/32 elektros stulpas, tačiau ieškovė šio stulpo neatstatė, o jo vietoje sujungė elektros laidus per movas, ieškovės, kaip apgadintos nurodomos atramos 203/33, 203/34, 203/25 ir 220/1, faktiškai taip pat nebuvo pakeistos. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad įvykio metu buvo apgadinta tik viena atrama, tačiau ieškovė prašo priteisti žalą už dviejų atramų pakeitimą ir dar vienos atramos su ramsčiu tiesinimą skersai linijos. Be to, kėlė klausimus dėl pakeistų laidų tipo, jų kiekio, dėl ieškovės nurodomo jos darbuotojų darbo laiko šalinant įvykio padarinius, prašomų atlyginti generatoriaus išlaidų pagrįstumo ir kt. Pagal atsakovės užsakymu parengtą lokalinę sąmatą, apskaičiuota, jog ieškovės ir/ar jo rangovo atliktų avarijos likvidavimo darbų ir sunaudotų medžiagų bendra suma sudarytų nedaugiau kaip 942,59 EUR sumą be PVM skaičiuojant pagal 2021-03 kainas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2).

17. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį nurodė, kad bylos duomenis patvirtina, jog ieškovės išlaidos už elektros tiekimo atstatymo ir elektros linijos atstatymo darbus yra 4 715,67 Eur. Kadangi nei atsakovė, nei jos pasitelkti specialistai (dr. A. B., antstolis) nėra asmenys, susiję su elektros energijos tiekimo linijų įrengimu ir priežiūra, pirmosios instancijos teismo nuomone, egzistavo pagrindas pripažinti, kad atsakovė neįrodė savo atsiliepime ir atsikirtimuose nurodytų aplinkybių.

18. Su teismo sprendimu nesutinka atsakovė, teigdama, jog teismas nevertino atsakovės padarytos žalos, jos masto, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas turėjo įvertinti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų, paties įvykio ir ieškiniu reikalaujamos priteisti žalos dydžio, nes gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su atsakovės veiksmais ir, kurie yra atsakovės veiksmų rezultatas. Teismas vertino tik tai, kokias išlaidas patyrė ieškovė, bet nevertino ar ieškovės įvardinta žala buvo sąlygota atsakovės veiksmų ir įvykio. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta pagrįstais. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas buvo kilęs tik dėl žalos dydžio kaip atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmės.

19. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

20. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

21. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje abi šalys, įgyvendindamos civiliniame procese galiojantį rungtyniškumo principą, teikė į bylą įrodymus, jų nuomone, patvirtinančius reiškiamų reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrįstumą. Tai sąlygojo teismo pareigą išsamiai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, susijusius su reiškiamo reikalavimo (ne)pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, buvo saistomas pareigos įvertinti prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamo sprendimo turinys suponuoja, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, susijusių su prašomu priteisti žalos dydžiu, šiuo aspektu neatskleidė į bylą pateiktų įrodymų turinio, jų nedetalizavo ir iš esmės nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės išlaidos už elektros tiekimo atstatymo ir elektros linijos atstatymo darbus yra 4 715,67 Eur, nors tokios išvados nesusiejo su konkrečiais į bylą pateiktais įrodymais, taip pat jos nepagrindė ir jokiais skaičiavimais, tuo pačiu visiškai nevertino atsakovės nurodytų argumentų, kurie turi įtakos žalos dydžiui paskaičiuoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Šiuo gi atveju nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas visgi padarė išvadą, kad ieškovės nurodytas žalos dydis yra ne tik pagrįstas, bet pakankamai protingas bei sąžiningas ir, kad, priešingai, atsakovės nurodomi konkretūs argumentai, jog dėl įvykio nutraukiant laidus negalėjo būti patirta tokio masto žala yra nepagrįsti. Nors atsakovė į bylą pateikė specialisto išvadą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau pirmosios instancijos teismas jų visiškai nevertino ir netyrė, nurodydamas, kad specialistas ir antstolis nėra asmenys, susiję su elektros energijos tiekimo linijų įrengimu ir priežiūra. Tačiau šis motyvas niekaip neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti aptariamuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pabrėžtina, kad atsakovei ginčijant prašomos iš jos priteisti žalos dydį, šios aplinkybės teismo turėjo būti išsamiai ištirtos ir įvertinos, padarytos teisiškai pagrįstos ir motyvuotos išvados, tačiau tai nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog elektros energijos tiekimas vartotojams yra nepaprastai svarbi ir sudėtinga ūkinės veiklos sritis, o elektros energijos tiekimo atstatymas yra prioritetinis dalykas, ištikus tokiam įvykiui, kaip 2021 m. liepos 29 d., niekaip negali vertinamas kaip teisinis ir / ar faktinis pagrindas ieškinio reikalavimų tenkinimui pilna apimtimi.

22. Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai neatliko įrodymų tyrimo ir vertinimo, ginčijamame sprendime dėl to iš esmės nepateikė jokių motyvuotų ir pagrįstų išvadų, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, nes tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, lemiančios, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia ginčo iš esmės. Be to, išnagrinėjus klausimą dėl žalos dydžio iš esmės, apeliacinės instancijos teisme, šalys prarastų ir teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka).

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir pagrįstai sprendė dėl to, kad atsakovė turi pareigą atlyginti žalą dėl elektros linijos apgadinimo, visgi, neatlikęs byloje išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, teismas tinkamai nenustatė, ar šiuo konkrečiu atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų jos prašomą dydį buvo pagrįstas, o tai lėmė, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsti byloje pareikšti reikalavimai (CPK 185 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų ištaisyti šioje nutartyje nurodyti pažeidimai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Simona Dementavičienė Edvardas Paliokas Anita Sereikienė