- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-05
- Bylos Nr.
- 2A-459-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00336-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- MB „Romexbus“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui
- Trečiasis asmuo
- V. P.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-459-252/2018
Teisėjas Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00336-2017-6
2018 m. rugsėjo 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-477-2018 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams MB „Romexbus“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, trečiajam asmeniui V. P. (V. P.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. P. prašo priteisti:1) iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuro) ieškovo naudai 2502 Eur turtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl I. P. laidotuvių ir kapo sutvarkymo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) iš atsakovės MB „Romexbus“ ieškovo V. P. naudai 38 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) Biuro ir MB „Romexbus“ ieškovo V. P. naudai visas turėtas bylinėjimosi teisme išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. sausio 12 d. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu MB „Romexbus“ priklausantis autobusas, vairuojamas V. P. kliudė keliu priešais ėjusią pėsčiąją (ieškovo motiną) - I. P. ir ją mirtinai sužalojo. Ieškovo vertinimu, dėl eismo įvykio kaltas V. P., kuris tamsiu paros metu, sningant, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, važiavo neatsakingai ir nepateisinamai dideliu greičiu, neatsižvelgdamas į oro sąlygas, kelio apšvietimą, dėl ko savalaikiai nepastebėjo pėsčiosios. Autobuso, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkė ir valdytoja yra MB „Romexbus“, todėl jos civilinė atsakomybė dėl ieškovui padarytos žalos preziumuojama. dėl I. P. laidotuvių ir kapo sutvarkymo ieškovas patyrė 3306 Eur išlaidų, dalį išlaidų atlyginus, turtinė žala sudaro 2502 Eur. Dėl I. P. mirties, jo tėvas A. P., išgyveno dvasinį sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, todėl, būdamas gyvas, neturtinę žalą įvertino 28 000 Eur. Ieškovą su motina siejo pastovūs nuoširdūs santykiai, dėl netikėtos jos netekties pablogėjo jo psichinė būklė, fizinė sveikata. Jam padarytą neturtinę žalą ieškovas įvertino 15 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš V. P. V. P. naudai 612,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 42,63 Eur pašto išlaidų valstybei.Apylinkės teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo dėl aptariamo įvykio metu buvo nustatyta, kad pagrindinė eismo įvykio sąlyga buvo pėsčiosios I. P. veiksmai, kuriais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 36, 41, 44, 45 punktų reikalavimus, nes tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, sningant, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nesinešė šviečiančio žibinto, prie drabužių nebuvo prisisegusi atšvaitų, taip pat neįsitikinusi ar saugu, neįvertinusi atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greičio, įžengė į kelio važiuojamąją dalį, kur buvo partrenkta V. P. vairuojamo autobuso. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš eismo įvykio schemos matyti, kad po susidūrimo su autobusu, I. P. lavonas buvo 2,30 m, nuo važiuojamosios kelio dalies krašto, arčiau ašinės kelio linijos, kas tyrusiems įvykį pareigūnams leido padaryti išvadą, kad dėl eismo įvykio yra kalta pati žuvusioji ir Panevėžio apygardos Utenos apylinkės prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyti trečiojo asmens neatsargūs, neteisėti ar kalti veiksmai, kurie turėjo, ar galėjo turėti įtakos I. P. žūčiai, teismas sprendė, kad nei atsakovės, nei trečiojo asmens veika nėra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala – I. P. žūtimi, o tokią eismo įvykio baigtį lėmė ypatingai didelis I. P. neatsargumas. Teismas atsižvelgė į tai, kad I. P. grubiai pažeidė KET ir pažymėjo, kad jei I. P. būtų ėjusi ne kelio važiuojamąja dalimi, bet kelkraščiu, nors ir nevilkėdama šviesą atspindinčios liemenės, būdama be atšvaitų ir žibinto, ji nebūtų nukentėjusi. Apylinkės teismas pasisakė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prielaidas apie galimas eismo įvykio, kurio metu žuvo I. P., aplinkybes, neatliko jokių procesinių veiksmų dėl nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, apskundimo, dėl ko teismas laikė, kad toks ieškovo neveikimas vertintinas kaip sutikimas su nutarimą priėmusio prokuroro pozicija, dėl I. P. neatsargumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas MB „Romexbus“ autobuso vairuotojas. Nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teismas nepastebėjo grubių netikslumų, esančių nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, susijusių su eismo įvykio apžiūros protokole fiksuotomis aplinkybėmis, taip pat neįvertino tai, kad V. P. buvo pareikšti įtarimai pažeidus KET reikalavimus eismo įvykio metu. Apelianto vertinimu, neatlikus jokių papildomų procesinių veiksmų ir autotechninės ekspertizės ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai. Apeliantas tvirtina, kad teismas, grįsdamas savo sprendimą ydingu prokuroro nutarimu neišsiaiškino pagrindinių klausimų, t.y. kurioje kelio dešinės pusės važiuojamojoje dalyje ar kelio dešiniajame kelkraštyje įvyko eismo įvykis, kokiu greičiu važiavo autobusas ir ar pasirinktas greitis buvo saugus. Nurodo, kad eismo įvykio vietoje nebuvo atliekami nei žibintuvėlio, nei šviesą atspindinčių elementų paieškos veiksmai, nebuvo aiškintasi ar pėsčioji išeidama į kelią tokius objektus turėjo. Pabrėžia, kad V. P. parodymus, jog pėsčioji ėjo važiuojamosios dalies viduriu paneigia įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota nukentėjusiosios kūno padėtis kelyje ir duomenys apie važiuojamosios dalies ir kelkraščių plotį. Teismas nevertino, kad V. P. važiavo 6 pavara 55 km/h greičiu, nors įvykio vietoje leistinas greitis yra 50 km/h, kas rodo, kad jis viršijo leistiną greitį. Juolab, kad autobusas kelyje sustojo nuvažiavęs mažiausiai 89,5 m. nuo susidūrimo. Teismas neįvertino ir V. P. parodymų dėl jo veiksmų (posūkio kairėn) prieš susidūrimą su pėsčiąja ir galimybę, kad pėsčioji galėjo būti nublokšta iš dešinio kelkraščio į kelio dešiniąją važiuojamosios dalies juostą kur ir buvo rastas lavonas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju MB „Romexbus“ atsakomybė atsiranda be kaltės ir ji nekilti gali tik atsakovei įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios aplinkybės civilinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo įrodinėtos ir nėra įrodytos. Faktas, kad V. P. nėra pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, neturi esminės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes pagal CK taikoma griežtoji civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.282 straipsnio 2 dalį į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama atlyginant laidojimo išlaidas, o teismas dėl šios nuostatos visiškai nepasisakė. Nesutinka su teismo motyvais, kad esant nukentėjusiosios kaltei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas jos artimiesiems negalimas. Mano, kad apylinkės teismas nenustatė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad I. P. tyčia ar didelis neatsargumas turėjo įtakos jos mirčiai.Apeliantas nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui dydžiu, argumentuojant tuo, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakyta tik dėl 112,92 Eur priteisimo, o priteista 612,92 Eur. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Biuras su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė MB „Romexbus“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti teismo sprendimą nepakeistu. Nurodo, kad atsakovės civilinę atsakomybę šalinančią aplinkybę (nukentėjusiosios didelį neatsargumą) patvirtina nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuoti duomenys. Pabrėžia, kad autobuso vairuotojas buvusiomis eismo įvykio sąlygomis neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo stabdydamas autobusą. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo pėsčiosios veiksmai – tamsiu paros metu, sningant, esant ribotam matomumui ji ėjo važiuojamosios dalies viduriu be jokių šviesą atspindinčių elementų , apsirengusi tamsiais drabužiais. Vairuotojas eismo įvykio metu leistino 80 km/h greičio neviršijo ir už tai nėra nubaustas. Žuvusioji nesilaikė KET reikalavimų, o apeliantas neįrodinėjo, kad tokių pažeidimų ji nepadarė. Ieškovas su trečiuoju asmeniu V. P. 2015 m. vasario 17 d. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė dėl atlygintinos žalos dydžio ir, kad priimdamas sutartą žalos atlyginimą, ieškovas jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų dėl minėto eismo įvykio neturi ir neturės ateityje. Ant šio susitarimo V. P. pažymėjo, kad sutartą 500 Eur žalos atlyginimą jis gavo 2015 m. vasario 20 d. Atsakovė teigia, kad šiuo susitarimu buvo atlyginta būtent padidinto pavojaus šaltinio padaryta žala (CK 6.270 straipsnio 1 dalies pagrindu). Susitarimas nėra nuginčytas. Nurodo, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas padarytų kitokią išvadą dėl atsakovės atsakomybės nei pirmosios instancijos teismas, jis turėtų konstatuoti, kad ta apimtimi, kiek atsakovė, kaip padidinto šaltinio valdytoja, yra atsakinga už padarytą žalą, ši žala yra pilnai atlyginta susitarimu. Žalos, kurią prašo priteisti ieškovas, dydis yra ieškovo neįrodytas. Neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje priteisiamų sumų. Tokios sumos priteisimas visiškai sužlugdytų atsakovą, nes įmonė būtų priversta kelti bankroto bylą. Mano, kad šiuo atveju, būtina atsižvelgti į nukentėjusiosios didelį neatsargumą, į tai, kad nėra nustatyta vairuotojo kaltė dėl įvykio, šalių susitarimą dėl žalos dydžio, visiškai nedidelę turtinę žalą dėl įvykio. Pažymi, kad dėl I. P. veiksmų sukeltos avarijos buvo padaryta žala ir atsakovui – apgadintas autobusas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas ir jo miręs tėvas nebuvo išlaikomi I. P. bei nėra asmenys, turintys teisę gauti iš jos išlaikymą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. P. prašo palikti skundžiamą teismo sprendimą galioti, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepime cituojama kasacinio teismo praktika, susijusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalies taikymu bei aptariami KET reikalavimai aktualūs ginčo situacijai. Teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad tarp pėsčiosios veiksmų, kai ji įvykio metu grubiai pažeidė KET reikalavimus ir eismo įvykio padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovės civilinę atsakomybę šalinančią aplinkybę, nustatytą CK 6.270 straipsnio 1 dalyje – nukentėjusiosios didelį neatsargumą, patvirtina nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimąTrečiasis asmuo pažymi, kad jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su važiuojamąja kelio dalimi be šviesą atspindinčių elementų einančia I. P..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad eismo įvykį ir jo pasekmes - pėsčiosios I. P. žūtį lėmė jos pačios ypatingai didelis neatsargumas, kas CK 6.270 straipsnio 1 dalies prasme yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams <...>, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.Taigi, sprendžiant dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos, būtina aiškintis kas lėmė žalos padarymą ir ar yra žuvusiosios tyčia arba didelis neatsargumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. sausio 12 d. 5 val. 10 min., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, trečiojo asmens V. P. vairuojamas atsakovei MB „Romexbus“ priklausantis autobusas partrenkė pėsčiąją I. P., kuri dėl patirtų sužalojimų mirė. Dėl eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje (toliau - Utenos AVPK) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalį (dėl kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių vairuojant kelių transporto priemonę pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus). Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuroro 2015 m. vasario 12 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas konstatavus, kad eismo įvykio kaltininkė yra žuvusioji I. P.. Nutarime pasisakyta, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagrindinė eismo įvykio sąlyga buvo pėsčiosios – I. P. veiksmai, kuri pažeidė KET 36, 41, 44 ir 45 punktų reikalavimus, nes tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui, sningant, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais ir nesinešė šviečiančio žibinto, prie drabužių nebuvo prisisegusi atšvaitų, kad būtų pastebima kitų eismo dalyvių, taip pat neįsitikinusi ar saugu, neįvertinusi atstumo iki artėjančių transporto priemonių ir jų greičio, įžengė į kelio važiuojamąją dalį kur buvo partrenkta V. P. vairuojamo autobuso.Šis nutarimas yra priimtas ne civilinėje ar administracinėje byloje ir jau vien dėl to joje konstatuotiems faktams negali būti taikoma CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų vertinimas didesnės įrodomosios galios neturi, todėl teismas, nagrinėdamas civilinėje byloje ieškinio reikalavimus turi analizuoti būtent civilinėje byloje pateiktų įrodymų ir byloje nustatytų faktų visumą. Kolegija sutinka su apeliantu, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus <...> ir, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (LAT 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Tačiau, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ginčijamame teismo sprendime atsispindi ne tik nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotos aplinkybės, bet ir detaliai bei argumentuotai įvertinta civilinei atsakomybei reikšmingais aspektais civilinėje byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, visuma. Su šiuo vertinimu visiškai sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija bei laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad apylinkės teismas savo išvadas dėl nukentėjusiosios ypatingai didelio neatsargumo ir trečiojo asmens veiksmų bei padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės vertinimo, grindė tik neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis ar tik nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotomis prokuroro išvadomis. Eismo įvykio metu ieškovo motina – žuvusioji I. P. buvo pėsčioji. Pėstieji, kaip ir kiti eismo dalyviai privalo laikytis KET reikalavimų. Be to, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Nors apeliantas dėsto prielaidas, kad jo motina galimai ėjo ne važiuojamąja dalimi, bet kelkraščiu, o autobusą vairavęs V. P. viršijo leistiną greitį ir galimai kliudė kelkraščiu ėjusią pėsčiąją, tačiau kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, tokių prielaidų nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovei priklausančio autobuso apgadinimų lokalizacija, 2015 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota aplinkybė, kad nukentėjusios sužalojimai yra išsidėstę daugumoje dešinėje – priekinėje kūno pusėje, todėl tikėtina, kad autotraumos metu nukentėjusioji galėjo būti atkreipusi dešinę – priekinę kūno dalį į traumuojančius daiktus bei autoavarijos vietos schemoje užfiksuota žuvusiosios padėtis, iš esmės patvirtina trečiojo asmens nurodytas eismo įvykio kilimo aplinkybes. Skirtingai nei tvirtina apeliantas šioje schemoje nėra fiksuotas autobuso stabdymo kelias, o jo nurodomi 89,5 m. yra atstumas nuo autobuso sustojimo po eismo įvykio iki žuvusiosios ant važiuojamosios dalies rastos kepurės. Ikiteisminio tyrimo metu tiksli žuvusiosios ir transporto priemonės susidūrimo vieta nenustatyta, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad 12,5 m. atstumu rasta medžiaginė kepurė nuo žuvusiosios, paneigia prokuroro išvadas, kad nukentėjusioji buvo kliudyta vietoje, kur protokole užfiksuota jos galvos buvimo vieta.Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tuomet, kai jis privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis ir leido šioms pasekmėms atsirasti.Byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad žuvusiosios I. P. elgesys – ėjimas magistraliniu keliu, be šviesą atspindinčių elementų ar žibintuvėlio, nakties metu, esant prastam matomumui ir sudėtingoms eismo sąlygomis, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir atitinkamomis pasekmėmis. Būtent pėsčioji I. P. pažeidė pareigą laikytis KET reikalavimų bei būti elementariai atsargi kelyje ir elgtis taip, jog niekam nepadarytų žalos. Skirtingai nei vertina apeliantas, civilinės bylos duomenys patvirtina, kad žuvusioji akivaizdžiai ignoravo pakankamai aiškius saugumo kelyje reikalavimus pėstiesiems ir nutarties 41 punkte aptartas elgesys, laikytinas ypatingai neatsargiu. Apelianto argumentai, kad autobuso vairuotojas važiavo neatsižvelgęs į oro sąlygas, kelio būklę, matomumą ir pats pripažino viršijęs leistiną greitį, dėl ko nepastebėjo kelkraščiu ėjusios pėsčiosios yra nepagrįsti. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nei atsakovo, nei trečiojo asmens veiksmai nėra priežastiniam ryšyje su I. P. žūtimi. Bylos duomenys nepatvirtina, kad trečiasis asmuo, eismo įvykio metu, vairuodamas atsakovei priklausantį autobusą, pažeidė KET reikalavimus ar buvo neatidus ir objektyviai turėjo galimybę išvengti susidūrimo su magistraliniu keliu, dėl oro sąlygų esant prastam matomumui, ėjusia pėsčiąja. Vien aplinkybė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, nesudaro pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo – eismo įvykyje dalyvavusio autobuso vairuotojas, veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, kaip atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ir tokiu būdu prisidėjo prie žalos atsiradimo. CK 6.282 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas, yra specialioji norma – išimtis iš šio straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arbai jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovo naudai jo patirtas žuvusiosios laidojimo išlaidas, kadangi virš paminėta norma taikytina tik tuo atveju jei būtų nustatytos sąlygos padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybei. Apeliantas nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad teismas sprendime pasisakęs dėl 112,92 Eur trečiojo asmens patirtų kelionės išlaidų, iš ieškovo be teisinio pagrindo priteisė viso 612,92 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui V. P.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo V. P. teikdamas atsiliepimą į ieškinį prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme V. P. pagal 2017 m. balandžio 28 d. sąskaitą yra sumokėjęs 500 Eur (1 t., b.l. 82,83), o taip pat 2018 m. sausio 10 d. pateikė prašymą dėl kelionės išlaidų priteisimo (1 t., b.l. 164). Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad iš ieškovo trečiojo asmenį naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos bei pripažino trečiojo asmens kelionės išlaidas (112,92 Eur) į teismo posėdžius pagal V. P. pateiktus jo transporto priemonės duomenis ir kuro sąnaudas, išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 94 straipsnio 1 dalies pagrindais. Taigi viso priteisė iš ieškovo 612,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka trečiojo asmens pateiktus duomenis dėl tokių išlaidų dydžio, t.y. už advokato suteiktas paslaugas – 500 Eur ir 112,92 Eur kelionės išlaidų, todėl vertinti, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nėra pagrindo. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų ir atsiliepimų į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, V. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). Trečiasis asmuo V. P. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas (300 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t., b.l. 39). Šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisėjų kolegija vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas pilnai priteisia iš apelianto (CPK 93 ir 98 straipsniai).Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui V. P. (V. P.), a.k. (duomenys neskelbtini)