Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo Bankrutuojančios UAB „Baltijos vežėjų grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Pirmas administratorių biuras”, ieškinį atsakovui A. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

1.Teismas visiškai nevertino ieškinio pagrįstumo.

2. Atsakovui ieškinio suma nėra didelė, todėl nekyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Yra visi pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškinio pagrįstumo.

Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nenurodymas apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones nurodydamas, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro pagrindą manyti, jog ieškinys preliminariai pagrįstas. Tačiau preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas yra tenkintinas, nes jo pagrįstumas ir teisėtumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas kilęs dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010). Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl 24.999 Lt sumos pareikštas fiziniam asmeniui. Pagal teismų praktiką tokio dydžio suma fiziniam asmeniui laikytina pakankamai didele. Tačiau kiekvienu atveju atsižvelgtina į konkrečios bylos aplinkybes, į atsakovo finansinę padėtį.

Atsakovo (apelianto) tvirtinimu, ieškinio suma jam nėra didelė, nes jis su sutuoktine turi 170.000 Lt vertės butą ir 15.000 Lt vertės transporto priemonę. Be to, gerą jo turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad ieškovui jis yra teikęs paskolas: 2012-01-13 – 44.886,40 Lt, o 2013-10-29 – 25.000 Lt. Kitų duomenų atsakovas apie turimą turtą, gaunamas pajamas nepateikė. Teismo vertinimu, pateikti duomenys nepaneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo (CPK 12 str., 178 str., 338 str.). Atsakovui butą bei automobilį galimai perleidus tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba net taptų negalimas. Atsakovo praeityje teiktos paskolos taip pat nepagrindžia dabartinės atsakovo materialinės padėties. Taigi prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą apeliantas nepaneigė.

Ekonomiškumo principas lemia tai, kad teismas gali taikyti tokias priemones, kurios atitinka pareikštus materialius reikalavimus, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (CPK 145 str. 2 d.). VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad ginčijamos nutarties pagrindu areštuotas atsakovo butas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas taikė areštą, uždrausdamas atsakovui disponuoti areštuotu turtu, t.y. areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, tačiau neapribojo kitų atsakovo nuosavybės teisės sudėtinių dalių - valdymo ir naudojimo, kas reiškia, jog atsakovas ir toliau turi teisę laisvai valdyti ir naudotis areštuotu turtu. Todėl pripažintina, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga, kiek galima mažiau pažeidžianti atsakovo interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.