- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2YT-13336-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02385-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- I. J., G. U., K. K., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. (A. J.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. J. (I. J.), G. U., K. K., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. A. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas, per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po savo brolio S. J., mirusio (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu. Nurodo, kad:
1.1. Pareiškėjo brolis S. J. iki pat mirties gyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą jam ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), kurio 1/3 dalį, įgijo pagal 2004 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo ir namo dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su sąlyga išlaikyti savo motiną J. J., iki gyvos galvos.
1.2. 2014 m. lapkričio 20 d. notarine dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. 1/3 dalį (po 1/6 kiekvienai) Turto perleido savo anūkėms K. J. ir G. J.. Pareiškėjas taip pat turi dar brolį I. J., kuriam taip pat priklauso 1/3 dalis Turto.
1.3. Brolis nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Tad mirus broliui, pareiškėjas į notarus nesikreipė, bet mirusiojo Turtu naudojosi ir rūpinosi pareiškėjas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą neprieštarauja jo tenkinimui.
3. Suinteresuoti asmenys I. J., G. U., K. K. atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
7. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
9. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
10. Teismas, visu pirma, atkreipia dėmesį, kad pareiškime netinkamai suformuluotas prašymas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas, po savo brolio S. J. mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad reikalavimas tikslintinas.
11. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro nustatė, kad S. J. pagal 2004 m. gruodžio 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. perleido 1/3 dalį Turto. S. J. iki pat mirties deklaravo gyvenamąją vietą ir gyveno Turte.
12. Teismas taip pat nustatė, kad po S. J. mirties, nei pareiškėjas, nei kiti įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tuo tarpu byloje esantys tretieji asmenys pareiškė, jog pareiškėjas tiek broliui esant gyvenam, tiek po jo mirties rūpinosi broliu ir jo Turtu. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas po savo brolio mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.
13. Pareiškėjas nurodė, kad mirus broliui jis liko gyventi Turte, bei naudojosi likusiais palikėjo asmeniniais daiktais ir baldais. Pareiškėjas moka komunalinius mokesčius, prižiūri ūkį. Byloje esančias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenys, mirties liudijimai, „Ignitis“ pažymos, apmokėjimo kvitai ir kt.
14. Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjo paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Suinteresuoti asmenys, pareiškimui neprieštarauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo pareiškėjo paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti. Dėl šių priežasičių teismas daro išvadą, kad pareiškėjas po savo brolio mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
15. Atsižvelgdamas į šios nutarties 10-14 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. J. po savo brolio S. J. mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
4.1. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio S. J. (S. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui A. J. (A. J.) gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.