Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pakartotinai, po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, 2016-12-10, 04 val. 50 min., būdamas neblaivus (nustatytas 1,91 prom. ± 1,7 proc. girtumas), M. Daukšos g., Kėdainiuose, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Nei administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. nei transporto priemonės savininkas A. B. į administracinės bylos nagrinėjimą neatvyko. A. B. apie nagrinėjimo laiką ir vietą informuotas pasirašytinai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 1- 2), kuriame nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2017-01-05, 09.00, tačiau šiuo laiku į teismą neatvyko. Šaukimo šaknelėje nurodyta, kad A. B. šaukiamas į teismą 2017-01-12, jis pasirašytinai apie tai informuotas, tačiau šią dieną į teismo posėdį taip pat neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką taip pat informuotas ir transporto priemonės savininkas A. B. (b. l. 10, 19, 20). Apie neatvykimo priežastis nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei transporto priemonės savininkas teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3¹ straipsnis nustato, kad už iki 2017-01-01 padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017-01-01 atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įstatymo 3 straipsnio 8 dalis, 5 straipsnio 4 dalis numato kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos, o tokiais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Nagrinėjamu atveju A. B. inkriminuojamos veikos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį požymiai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos požymius. Teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, atitinka Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK, galiojusio inkriminuojamų pažeidimų padarymo metu normomis.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. B. paaiškinti aplinkybes atsisakė, nurodė, kad viską paaiškins teisme (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltė įrodyta bylos medžiaga: 2016-10-18 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-79959383-16 (b. l. 1–2), tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimo (b. l. 4, 5), iš kurių matyti, kad 2016-12-10, 04.50 val. buvo sustabdytas A. B., kuriam patikrinus girtumą buvo nustatytas 1,91 prom. girtumas, taip pat jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, tech. apžiūros talono ir civilinės atsakomybės draudimo; neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitu (b. l. 6), iš kurio matyti, kad A. B. 2016-12-10, 05.03 val. buvo nustatytas 1.91 prom. girtumas; patikros sertifikatu (b. l. 7), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 9), asmens duomenimis (b. l. 14), informacija apie pažeidėją nacionaliniuose registruose ir tarptautinėse sistemose (b. l. 17), VĮ „Regitra“ išrašu apie transporto priemonę (b. l. 18).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. B., būdamas baustas 2016-11-08 nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir 2016-10-17 nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, tuo pažeisdamas KET 14 ir 16 punktų reikalavimus, tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 130² straipsnyje, todėl jis baustinas.

ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas– auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Transporto priemonė (automobilis) laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, kurios vairavimas, neturint tam teisės ir esant neblaiviam, kelia pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šie pažeidimai priskirtini prie itin pavojingų visuomenei, kas sąlygoja griežtesnės atsakomybės taikymą. Paskyrus nuobaudą, pažeidimą padaręs asmuo turėtų suprasti, kad administracinėmis nuobaudomis būtent ir yra siekiama jį priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų jį patį ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus, t. y. atliktų prevencinį vaidmenį.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjas nedirba (b. l. 6). Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai (nubausti bei auklėti, kad pažeidėjas laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų) šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui skiriant ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies ir 130² straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas- baudas, artimesnes vidurkiui.

A. B. taip pat skirtina ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – automobilio konfiskavimas. Teismų praktikoje pripažinta, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant pada­­­ry­tiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Yra išaiškinta, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2A-4-2012, 2AT-2-2013; Kauno apygar­dos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-660-317, ATP-644-498/2016, ATP-712-327/2016). ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuojami tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), 2 dalyje išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 130² straipsnyje. Nagrinėjamu atveju su automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas A. B. inkriminuotas pažeidimas. Taigi, šis automobilis atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo priemonė. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas A. B. apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 10), jis į bylos nagrinėjimą neatvyko, savo pozicijos nagrinėjamu klausimu nepareiškė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka išvada, jog transporto priemonė buvo paimta ir naudota prieš savininko A. B. valią ir ja buvo disponuojama neteisėtai. Priešingai, iš Liteko duomenų matyti, kad 2016-11-08 Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo A. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Šiame teismo posėdyje dalyvavo ir automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. B., kuriam buvo įteikta minėto nutarimo kopija (Liteko duomenys). Iš 2016-11-07 teismo posėdžio protokolo ir 2016-11-08 nutarimo matyti, kad A. B. žino, jog A. B. neturi teisės vairuoti. Teismas konstatuoja, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimų padarymo metu, todėl yra pagrindas pažeidėjui A. B. skirti papildomą ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – automobilio konfiskavimą. Konfiskuo­jant automobilį įvertintina ir tai, kad A. B. vairuodamas šį auto­mobilį jau trečią kartą padarė šiurkštų KET pa­žeidimą, keliantį itin didelę grėsmę aplinki­niams. Transporto priemonės savininkas, manydamas, kad pažeistos jo turtinės teisės, gali ginti jas civilinio proceso tvarka, išsiieškant iš kalto asmens jam dėl automobilio konfiskavimo padarytą žalą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, skirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, 288, 302² straipsniais, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 130² straipsnyje, ir nubausti:

- pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 7 Eur (septynių eurų) bauda;

- pagal ATPK 130² straipsnį – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda su transporto priemonės – „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kon­fis­ka­vimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, skirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės – „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomos aikštelėje, adresu Respublikos g. 12A, Kėdainiuose, konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK kodą: 16063892877.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (pagal savo gyvenamą vietą) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.