Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovų G. O. ir K. O. ieškinio atsakovams I. J., Ž. O., A. E. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme yra gautas ieškovų G. O. ir K. O. ieškinys atsakovams I. J., Ž. O., A. E. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Ieškinį priimti atsisakytina kaip neteismingą tam teismui.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 26 straipsnyje nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008), t. y. jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019 23–27 punktus).

Ieškovai pateiktu ieškiniu prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams priklausančią turto, t. y. žemės sklypų, gyvenamųjų namų, žemės ūkio technikos ir kt., dalį, priteisiant ieškovams turtą natūra, o atsakovams atitinkamai iš ieškovų proporcingai jiems tenkančiai nuosavybės daliai piniginę kompensaciją už atidalytą turtą.

CK 4.80 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tokiu atveju reiškia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą. Tuo atveju, kai nustatoma, kad natūra atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, tai teismas pagal šalies ieškinį gali spręsti dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, tačiau pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).

Ieškovai nagrinėjamu atveju įgyvendina vieną iš bendraturčių nuosavybės teisių į bendrosios nuosavybės dalį. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovai reikalavimu prašo pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad atsakovai vietoj nuosavybės teisės į turtą gautų to turto vertę pinigais, t. y. ieškovai neprašo didesnės vertės turto, negu jie turėjo iki ieškinio reikalavimo pateikimo. Kompensacija atitinka turto, kurį prašoma atidalyti, vertę. Taigi ieškovų turtinė padėtis nepasikeistų, keistųsi tik nuosavybės rūšis (iš bendrosios dalinės nuosavybės ši taptų asmenine nuosavybe) ir nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).

CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Įvertinus tai, kad šis ieškinys yra neturtinio pobūdžio, darytina išvada, jog šiuo atveju jis nėra teismingas Kauno apygardos teismui, todėl jį priimti atsisakytina, o ieškovams išaiškintina, jog su šiuo ieškiniu ji turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovų gyvenamąją vietą – į Kauno apylinkės teismą (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 27 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovų G. O. ir K. O. ieškinį atsakovams I. J., Ž. O., A. E. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties kopiją per EPP išsiųsti ieškovų atstovui.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.