Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-03 · Administracinė byla Nr. I-2211-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
I-2211-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00463-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
K. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2211-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00463-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus PN kameroje Nr. 4 nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną. Kiekvieną kartą, norėdamas išsikviesti budintį pareigūną, turėjo belsti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis, o belsti į kameros duris turėjo su valgomuoju šaukštu ar rankomis ir kojomis. Pažymėjo, kad pareigūnai dažnai negirdi, jog yra beldžiama į duris, o jeigu girdi, tai dėl kitų darbų negali prieiti ir pasiteirauti dėl kokių priežasčių yra beldžiama į duris. Taip pat po išsimaudymo dušo patalpose tekdavo ilgai laukti ir belsti į duris 5–10 minučių, kol nuteistieji išvedami į gyvenamąsias kameras. Be to, pareigūnai tyčiojasi ir neprieina. Nurodė, kad Vilniaus PN suteikdavo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų, nes juose nebuvo peleninių, o kai kuriuose kiemeliuose buvo šiukšlių. Taip pat pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, o prisnigus turėjo vaikščioti per sniegą, todėl sušlapo batai ir sušalo kojos. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. buvo pateikęs prašymą dėl čiužinio visai dienai išdavimo, nes turi problemų su nugara, tačiau gydytoja neišrašė čiužinio. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 24 d. buvo paimamas čiužinys nuo 8.00 val. iki 22.15 val. Gulint be čiužinio paūmėjo skausmai, todėl be nuskausminamųjų negalėjo užmigti. Taip pat nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 10 d. vakaro buvo paskelbęs bado akciją dėl žmogaus kankinimo. Vilniaus PN kamerose ventiliacija neveikia, vėdinama per langą, o kamerose yra drėgna ir tamsu. Švaraus oro kiekis neatitinka norminio oro švarumo. Langą dengia grotos, todėl ribojami tiek vėjo, tiek gaivaus oro srautai. Kamerose nėra užtikrinamas apšvietimas, o natūrali šviesa beveik nepatenka į patalpas ir visai jų neapšviečia. Dirbtinis apšvietimas labai silpnas, todėl kameroje buvo tamsu, o dirbtinio apšvietimo lempos buvo be gaubtų. Pažymėjo, kad nesaugi aplinka, t. y. lempos be apsauginių gaubtų, nuolat vertė jausti baimę, įtampą, stresą. Atkreipė dėmesį, kad apsauginių gaubtų nebuvo ir apšvietimas buvo netinkamas visose kamerose ginčijamu laikotarpiu. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą (b. l. 28–32).

Nurodė, kad pareiškėjas atliko jam paskirtą nuobaudą už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą kamerų tipo patalpoje Nr. 4K laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 23 d. Kamerų tipo patalpos Nr. 4K plotas -13,55 kv. m., įrengtos 3 miegamos vietos, o sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje.

Paaiškino, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolatos techniškai gadina šias sistemas. Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolatos. Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolatos atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsiant atitinkamai reaguoja į tokius reiškinius bei užtikrina nuteistųjų saugumą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas, o BVK 145 straipsnyje nustatytos nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose, pagal kurias kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantys nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Pažymėjo, jog Vilniaus PN griežtai laikomasi nuteistiesiems nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos, kiekvieną dieną nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose suteikiami įstatyme nustatytos trukmės pasivaikščiojimai gryname ore. Vilniaus PN drausmės grupės nuteistiesiems ir nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, t. y. nuo kitų nuteistųjų izoliuotiems nuteistiesiems, įrengti atskiri, tvarkingi, visus teisės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimų kiemai. Be to, nuteistiesiems yra nustatyta pareiga tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas.

Vilniaus PN nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, patalynė išduodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui, kuris yra nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Paėmus patalynę, kamerose lieka lovos, taip pat kiti baldai, t. y. stalas, suolai, todėl nuteistieji turi galimybę tiek atsigulti, tiek atsisėsti.

Nurodė, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Paaiškino, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4K įrengtas tvarkingas langas. Nuteistieji turi galimybę prasidaryti langą, vėdinti patalpas. Jokių nusiskundimų dėl kamerų tipo patalpoje Nr. 4K įrengto lango, prastos vėdinimo galimybės, temperatūros, padidėjusios drėgmės, pelėsio kamerų tipo patalpoje pataisos įstaigos administracija nėra gavusi. Vilniaus PN patalpų būklė visų pirma priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Akcentavo, jog patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sąmoningai blogina patalpų būklę, tame tarpe nuolatos gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą gyvenamosiose patalpose esantį inventorių. Vilniaus PN administracija įvairiais būdais kovoja su šiais reiškiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau šalina atsirandančius trūkumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės. Pažymėjo, jog pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: valstybės valdžios institucijų neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateiktame atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimą nurodė, kad su Vilniaus PN atsiliepimu nesutinka (b. l. 56–57). Paaiškino, kad teismas turi spręsti dėl skundo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, jog iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pareigūno iškvietimo sistemos sugadinti neįmanoma. Vilniaus PN nepaneigia, o atvirkščiai – patvirtina, kad iškvietimo sistema galėjo neveikti. Vilniaus PN nurodyta aplinkybė, kad yra nuolatinė budinti pamaina, nepaneigia, jog privalo būti iškvietimo sistema. Nurodė, kad iškvietimo sistema neveikė, todėl saugumui galėjo kilti grėsmė. Akcentavo, kad nuteistieji nuolatos patiria smurtą. Nors Vilniaus PN nurodė, jog pasivaikščiojimo trukmė yra skirtinga priklausomai nuo nuteistųjų grupės, tačiau tuo pažeidžiamas lygiateisiškumo principas ir dėl to vyksta diskriminacija. Nurodė, kad Vilniaus PN patvirtina, jog pasivaikščioti kiemelyje galėjo vieną valandą. Vilniaus PN nenurodo, kokius teisės aktus atitinka pasivaikščiojimo kiemelių atitikimas higienos normų reikalavimams. Taip pat iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad šviestuvai įrengti toli nuo pasivaikščiojimo kiemelių. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai yra iš vientisų, gofruotų metalo plokščių, todėl nėra užtikrinamas pakankamas apšvietimas. Sporto inventorius sugadintas daugiau nei prieš 6 mėnesius, todėl pateiktos fotonuotraukos yra rekomendacinio pobūdžio. Nurodė, kad kamerose yra ne lovos, o gultai. Akcentavo, kad Vilniaus PN kameroje Nr. 4 nėra užtikrinamas pakankamas apšvietimas. Paaiškino, jog Vilniaus PN saugant patalynę, buvo sukeltas realus pavojus sveikatai. Be to, nesikreipimas į sveikatos priežiūros tarnybą, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 24 d. buvo laikomas Vilniaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN kameroje Nr. 4 nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną. Dušo patalpose turėjo ilgai laukti ir belsti į duris, kol pareigūnai išves į gyvenamąsias kameras. Taip pat beldžiant į duris ir kviečiant budintį pareigūną buvo tyčiojamasi ir neprieinama.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 13.10 ir 16.11 punktus, gyvenamuosiuose kambariuose / kamerose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų duryse įrengta pareigūnų iškvietimo sistema (b. l. 47–48).

Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolatos techniškai gadina šias sistemas. Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolatos. Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolatos atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsiant atitinkamai reaguoja į tokius reiškinius bei užtikrina nuteistųjų saugumą (b. l. 28–32).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 4K metu vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Pažymėtina, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema yra abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti, t. y. pareiškėjas nenurodė, kada buvo poreikis pasinaudoti šiuo mygtuku, tačiau to padaryti negalėjo, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl to, kad dušo patalpose turėjo ilgai laukti ir belsti į duris, kol pareigūnai išves į gyvenamąsias kameras, kadangi pareiškėjas tinkamai neindividualizavo, kokia žala jam dėl to kilo. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjui dėl to būtų kilę fiziniai sužalojimai ar kiti neigiami išgyvenimai. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie kilusias pavojingas aplinkybes dušo patalpose, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas nekonstatuotinas. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad jo atžvilgiu pareigūnai elgėsi nepagarbiai, laikytini abstrakčiais. Jis nenurodė, kada ir koks pareigūnas pareiškėjo atžvilgiu, kokius nepagarbius žodžius pavartojo. Jokių skundų dėl netinkamo pareigūnų elgesio pareiškėjas nerašė. Būtent pats pareiškėjas turi individualizuoti netinkamas laikymo sąlygas.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad Vilniaus PN suteikdavo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nustatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose (b. l. 28–32), todėl jis turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą (BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo suteikiama teisė vieną valandą pasivaikščioti lauke. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teisių pažeidimo konstatuoti nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų, nes juose nebuvo peleninių, o kai kuriuose kiemeliuose buvo šiukšlių. Taip pat pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo periodiškai valomi.

Pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Įrengimo taisyklių 18–21 punktuose. Iš byloje pateiktų Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukų matyti, jog jie yra erdvūs, švarūs ir tvarkingi (b. l. 49–50). Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistiesiems yra nustatyta pareiga tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas (b. l. 28–32). Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra peleninių. Pažymėtina, jog Įrengimo taisyklėse nėra nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti peleninės. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi ar, kad juose buvo šiukšlių. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl pasivaikščiojimo kiemelių atitikimo higienos normų reikalavimams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) 73.6 papunktis įpareigoja nuteistuosius tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteiktas čiužinys visai dienai, todėl paūmėjo nugaros skausmai bei turėjo vartoti vaistus.

PĮVTT 220 punkte nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Vilniaus PN nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, patalynė išduodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui, kuris yra nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Paėmus patalynę, kamerose lieka lovos, taip pat kiti baldai, t. y. stalas, suolai, todėl nuteistieji turi galimybę tiek atsigulti, tiek atsisėsti (b. l. 28–32).

Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos kopijos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl nugaros skausmų (b. l. 39–46).

Byloje pateiktas Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 8 d. Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 8 d., 15.00 val., atlikęs nuobaudą (2019 m. sausio 2 d. nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-1 – skirta 7 (septynios) paros perkeliant į kamerų tipo patalpas), raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 4-ą nuteistųjų būrį. Pareiškėjui buvo duotas nurodymas eiti į jam paskirtą 4-ą nuteistųjų būrį, tačiau jis kategoriškai atsisakė vykdyti duotą nurodymą. Atsisakymo priežastis pareiškėjas nurodė 2019 m. sausio 8 d. rašytame paaiškinime Nr. 50-36. Tuo pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei 2018 m. gruodžio 19 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymą dėl nuteistųjų skirstymo į būrius Nr. 7-414 (b. l. 37). Vilniaus PN Drausmės komisijos 2019 m. sausio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 41-3 svarstytas pareiškėjo atsisakymas eiti į jam paskirtą 4-ą būrį, todėl nutarta siūlyti pataisos namų direktoriui skirti pareiškėjui 15 parų kamerų tipo patalpose (b. l. 36). Vilniaus PN Drausmės komisija 2019 m. sausio 9 d. Teikimu ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 40-9 išnagrinėjusi pateiktą medžiagą dėl pareiškėjo atlikto minėto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo siūlė pataisos įstaigos direktoriui skirti pareiškėjui 15 parų kamerų tipo patalpose (b. l. 35). Vilniaus PN direktorius 2019 m. sausio 9 d. Nutarimu ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-23 atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas padarė minėtą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, pareiškėjui skyrė 15 parų kamerų tipo patalpose (b. l. 33–34).

Pažymėtina, kad pagal PĮVTT patalynė į kamerų tipo patalpas išduodama tik miegui nustatytam laikui, o pareiškėjas į kamerų tipo patalpas buvo paskirtas dėl to, jog atsisakė vykdyti nurodymą eiti į jam paskirtą 4-ą nuteistųjų būrį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl paties pareiškėjo veiksmų, t. y. nurodymų nevykdymo, jis buvo paskirtas į kamerų tipo patalpas. Nors iš pareiškėjo asmens sveikatos kopijos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl nugaros skausmų (b. l. 39–46), tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovės atstovo veiksmai tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo sveikatos sutrikdymą. Be to, paėmus patalynę, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė atsigulti ir atsisėsti, nes minėtose patalpose likdavo lovos ir baldai (b. l. 28–32). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo teiginiai, kad jam nebuvo suteiktas čiužinys visai dienai, todėl paūmėjo nugaros skausmai bei turėjo vartoti vaistus, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Vilniaus PN kamerose neveikia ventiliacija, kameros vėdinamos per langą. Kamerose buvo drėgna, tamsu, švaraus oro kiekis neatitiko norminio oro švarumo, neužtikrinamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Taip pat dėl kamerose esančių grotų buvo ribojami vėjo bei gaivaus oro srautai.

Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

Įrengimo taisyklių 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Pagal Įrengimo taisyklių 16.9 papunktį, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas.

Įrengimo taisyklių 16.10 papunktyje nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 7 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą (toliau – ir NVSC) dėl kamerų tipo patalpos Nr. 4 ir Nr. 17 atitikimo higienos normų reikalavimams, t. y. apšvietimo, ventiliacijos, čiužinių (b. l. 10). Taip pat pareiškėjas 2019 m. sausio 21 d. skundu kreipėsi į NVSC dėl to, kad jo prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėjimui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 11, 12).

NVSC 2019 m. sausio 30 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-250 buvo nustatyta, kad kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 4 ir Nr. 17 nebuvo pakabintų šviestuvų apsauginių baubtų. Kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvo suskilęs lango stiklas, langas buvo techniškai netvarkingas. Taip pat kamerų tipo patalpoje Nr. 17 ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta. Kamerų tipo patalpoje Nr. 17 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkto reikalavimus. Kamerų tipo patalpoje Nr. 4 išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 113 lx – 134 lx, tai neatitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimo. Kamerų tipo patalpoje Nr. 4 yra sudaryta galimybė vėdinti per langą, šioje patalpoje patikrinimo metu langas buvo atidarytas 13 cm. Patikrinimo metu nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4 taip pat yra veikianti mechaninė vėdinimo sistema, kuri įjungiama koridoriuje paprašius budinčio pareigūno, todėl tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimą. Taip pat anglies dvideginio koncentracija patalpos ore buvo 1903 mg/m³, tačiau Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja leidžiamos anglies dvideginio koncentracijos laisvės atėmimo vietose. Tačiau, nustatyta anglies dvideginio koncentracija yra mažesnė nei Lietuvos higienos normos HN 21:2017 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-284 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimuose reglamentuota 9000 mg/m³ vienkartinė didžiausia leidžiama anglies dvideginio koncentracija patalpų ore (b. l. 16–18, 19).

NVSC 2019 m. sausio 30 d. raštu Nr. (10-12 4.80) 2-4361, atsakydama pareiškėjui į 2019 m. sausio 7 d. ir 2019 m. sausio 21 d. skundus, informavo pareiškėją apie atliko patikrinimo, nurodyto NVSC 2019 m. sausio 30 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-250, rezultatus. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, jog pareiškėjo skundas dalyje dėl skylės lubose ir pro ją lašančio vandens, grotų ant langų įrengimo, neveikiančio įrenginio pagalbai iškviesti 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. (10-12 4.80 E) 2-1926 buvo persiųstas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nagrinėjimui pagal kompetenciją (b. l. 20–21).

Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Paaiškino, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4K įrengtas tvarkingas langas. Nuteistieji turi galimybę prasidaryti langą, vėdinti patalpas. Jokių nusiskundimų dėl kamerų tipo patalpoje Nr. 4K įrengto lango, prastos vėdinimo galimybės, temperatūros, padidėjusios drėgmės, pelėsio kamerų tipo patalpoje pataisos įstaigos administracija nėra gavusi. Vilniaus PN patalpų būklė visų pirma priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Akcentavo, jog patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sąmoningai blogina patalpų būklę, tame tarpe nuolatos gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą gyvenamosiose patalpose esantį inventorių. Vilniaus PN administracija įvairiais būdais kovoja su šiais reiškiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau šalina atsirandančius trūkumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės. Pažymėjo, jog pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo (b. l. 28–32).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus PN kameros vėdinamos per langus, kaip tai nustatyta Lietuvos higienos normos 17 punkte ir Įrengimo taisyklių 16.10 papunktyje. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 4K (b. l. 28–32). Be to, NVSC 2019 m. sausio 30 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-250 nustatė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4 sudaryta galimybė vėdinti per langą, taip pat minėtoje patalpoje veikia mechaninė vėdinimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN sudaryta galimybė kameras vėdinti per langą, kaip tai nustatyta Lietuvos higienos normos 17 punkte ir Įrengimo taisyklių 16.10 papunktyje, todėl Vilniaus PN neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini. Teismas pažymi, kad NVSC, atlikdamas patikrinimą, kamerų tipo patalpoje Nr. 4 nenustatė drėgmės ar švaraus oro kiekio neatitikimo Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams, todėl šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai taip pat nekonstatuotini.

Tačiau, NVSC, atlikdamas patikrinimą kamerų tipo patalpoje Nr. 4 laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. sausio 29 d., nustatė, kad dirbtinė apšvieta buvo mažesnė nei nustatyta Lietuvos higienos normos 14 punkte (b. l. 16–18). Nors patikrinimas minėtoje kamerų tipo patalpoje atliktas tuomet, kai pareiškėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 4 nebuvo laikomas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į NVSC dėl netinkamo apšvietimo kreipėsi ginčo laikotarpiu, t. y. 2019 m. sausio 7 d. (b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, kad kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, laikytini nustatytais.

Dėl pareiškėjo skunde nurodomų argumentų, kad dėl kamerose esančių grotų buvo ribojami vėjo bei gaivaus oro srautai, pažymėtina, jog pagal Įrengimo taisyklių 16.9 papunktį, iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dirbtinio apšvietimo lempos buvo be gaubtų, todėl nebuvo sukuriama saugi aplinka.

Lietuvos higienos normos 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Įrengimo taisyklių 16.7 papunktį, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sąmoningai blogina patalpų būklę, tame tarpe nuolatos gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą gyvenamosiose patalpose esantį inventorių. Vilniaus PN administracija įvairiais būdais kovoja su šiais reiškiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau šalina atsirandančius trūkumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės (b. l. 28–32).

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato įpareigojimo pataisos įstaigų kamerose lempas uždengti gaubtais. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NVSC, atlikdamas patikrinimą nustatė, jog kamerų tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 17 ir Nr. 4 pakabintų šviestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, kurių kontrolės metu nebuvo. Taip pat NVSC patikrinimo metu nustatė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4 bendra dirbtinė apšvieta buvo mažesnė nei nustatyta Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punkte (b. l. 16–18). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo sutrikdyta sveikata ar atsirado kitų neigiamų padarinių dėl neįrengtų gaubtų. Teismo vertinimu, nors teisės aktai nenustato reikalavimo kamerose ant lempų įrengti gaubtus, tačiau kaip matyti iš NVSC patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, jie turi būti įrengti. Atsakovės atstovui nepaneigus pareiškėjo teiginių, jog ginčo laikotarpiu buvo įrengti gaubtai, šis pažeidimas laikytinas nustatytu.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniais skausmais, psichologiniais išgyvenimais, emociniais, dvasiniais sukrėtimais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio pareiškėjas nepateikė. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Vilniaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ar, kad jam kokiu nors būdu būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovės atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, atkreiptinas dėmesys į bylai svarbias aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjas į NVSC dėl netinkamo apšvietimo ir neįrengtų gaubtų ant lempų kreipėsi ne iš karto, t. y. 2019 m. sausio 7 d., taip pat į aplinkybę, kad NVSC atliko patiktinimą kamerų tipo patalpoje Nr. 4 tuomet, kai pareiškėjas minėtoje patalpoje nebuvo laikomas (pareiškėjas kamerų tipo patalpoje buvo laikomas iki 2019 m. sausio 23 d., o NVSC patikrinimas pradėtas 2019 m. sausio 24 d.) bei į tai, kad dėl paties pareiškėjo netinkamo elgesio jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą Nr. 4K. Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuotų pažeidimų, t. y. neužtikrinto tinkamo apšvietimo bei ant lempų neįrengtų gaubtų, pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovės atstovas jį būtų aprūpinęs šiomis priemonėmis.

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (6 p.), šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą ((EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012; LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo pobūdį, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad šioje byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais pagal CK 6.250 straipsnį ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Vilniaus pataisos namuose sąlygas (dėl neužtikrinto tinkamo apšvietimo bei neįrengtų ant lempų gaubtų).

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė