- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1551-601/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00875-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-2200-1079/2024 pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Z. K., antstoliai Elena Miliauskienė ir Svajūnas Degimas, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Agro“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. K. 2024 m. kovo 21 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą. Pareiškėja taip pat prašė patvirtinti 300,00 Eur/mėn. būtiniems poreikiams tenkinti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nemokumo administratorių skirti savo nuožiūra.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. balandžio 7 d. sudarė santuoką su Z. K.. Santuokos metu kartu su sutuoktiniu ūkininkavo, todėl veiklos plėtrai sutuoktiniai gavo paskolas iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrokoncernas“, UAB „Baltic Agro“ ir žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „Bridai“. Kadangi tai buvo laikotarpis po finansinės krizės, jų verslas nesisekė, nedavė planuotų pajamų (dėl nepalankių oro sąlygų nebuvo gautas planuotas derlius), dėl ko galiausiai veiklą teko nutraukti. Tačiau iki šiol yra nepadengti įsiskolinimai trims kreditoriams: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Baltic Agro“; įsiskolinimų bendra suma sudaro 163 925,23 Eur. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1414-922/2014 santuoka tarp šalių nutraukta. Iš santaupų ir šeimos narių suteikiamos finansinės paramos pareiškėja stengėsi po truputį grąžinti skolas, tačiau jos yra per didelės, kad galėtų grąžinti visas. Be to, susikaupė didelės palūkanos ir vykdymo išlaidos. Pareiškėja turi sveikatos problemų, buvo atlikta abiejų kojų operacijos dėl įtrūkusio menisko, dėl ko vyko ilgas gydymo ir reabilitacijos procesas per kurį negalėjo dirbti. Buvo registruota Šiaulių teritorinės darbo biržos Akmenės skyriuje. Šiuo metu pareiškėja yra pensinio amžiaus ir gauna senatvės pensiją. Kadangi jos gaunamų pajamų nepakanka dengti kreditorinius įsipareigojimus, prašo iškelti jai bankroto bylą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų duomenų nėra galimybių atlikti nemokumo priežasčių analizę ir objektyviai nustatyti ar D. K. galimai nemokia tapo veikdama sąžiningai, ar ne. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėja išsamiai nenurodė jos galimą nemokumą sukėlusių priežasčių, nenurodė ir nepagrindė pajamų, kurios buvo gaunamos jos aktyvaus ūkininkavimo metu, o taip pat ir po to, kai ji ūkininkavimą nutraukė, neįrodė, jog ilgametę ūkininkės ūkio veiklą ji nutraukė dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl sąmoningo siekio išvengti skolų grąžinimo kreditoriams, nepateikė objektyvių įrodymų, jog po ūkininkavimo veiklos nutraukimo pareiškėja rūpestingai dėjo pakankamas pastangas kito darbo ir/ar pajamų šaltinio susiradimui, ir tai rodytų, kad ji sąžiningai siekė padengti skolinius įsipareigojimus. Priešingai, suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja kartu su buvusiu sutuoktiniu per trylika metų padengė vos 6 370,39 Eur dydžio skolos dalį už iš UAB „Baltic Agro“ įsigytas prekes, kai negrąžintos skolos už prekes likutis sudaro net 126 797,37 Eur). Be to, pasak suinteresuoto asmens, sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo bei su tuo susijusių galimybių jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą itin svarbu yra ir tai, jog Telšių apylinkės teismo 2019 gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2FB-5532-1112/2019, buvo nustatyta tai, jog 2010 m. balandžio 15 d. tuometinis D. K. sutuoktinis Z. K. sūnui K. K. padovanojo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, šioje civilinėje byloje neabejotinai turėtų būti nustatyta ir tai ar žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo abiejų sutuoktinių nuosavybė. Jeigu šis 2010 m. balandžio 15 d. (t. y. jau po to, kai buvo įsigytos prekės iš UAB „Baltic Agro“, už kurias taip ir liko neatsiskaityta) K. K. padovanotas nekilnojamasis turtas buvo abiejų sutuoktinių – Z. ir D. K. – bendroji nuosavybė, tai neabejotinai reikštų pareiškėjos D. K. nesąžiningumą, sudarantį pagrindą atsisakyti jos atžvilgiu iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi tokiu atveju jai priklausęs nekilnojamasis turtas, į kurį galėjo būti nukreiptas skolos išieškojimas UAB „Baltic Agro“, buvo neatlygintinai perleistas kitiems šeimos nariams. Negana to, suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nurodo, jog jos gaunamos pajamos sudaro 363,89 Eur/mėn., o būtiniems poreikiams tenkinti jai reikalingos lėšos – 300 Eur/mėn. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog dalis jos gaunamų pajamų dar turės būti skirta bankroto administratoriaus atlyginimui, darytina vienareikšmė išvada, kad pareiškėja, neturėdama jokių ketinimų dirbti ar užsiimti kita pajamų duodančia veikla, fizinio asmens bankrotu siekia ne bent dalinai padengti įsiskolinimus kreditoriaus, o iš esmės vien tik visų kreditorinių įsipareigojimų nurašymo.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad jos valdomos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 21 d. duomenimis pareiškėja valstybės (savivaldybės) biudžetams iš viso skolinga 5 712 Eur, iš jų: 5 487 Eur – pridėtinės vertės mokesčio, 225 Eur – pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-290-883/2020 dėl žyminio mokesčio priteisimo. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad skolininkas Z. K. ir D. K. santuokos metu 2013 m. vasario 28 d. įsigiję iš valstybės 13 žemės sklypų išsimokėtinai, solidarią prievolę yra visiškai įvykdę 2024 m. birželio 4 d. Kitų įsiskolinimų buvę sutuoktiniai Nacionalinei žemės tarnybai neturi, todėl teismo prašė eliminuoti Nacionalinę žemės tarnybą iš teismo proceso.
6. Kiti suinteresuoti asmenys Z. K., antstoliai Elena Miliauskienė ir Svajūnas Degimas, nuomonės dėl pateikto pareiškimo nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Telšių apylinkės teismas skundžiama 2024 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė iškelti D. K. bankroto bylą ir priteisė iš jos UAB „Baltic Agro“ naudai 1 452 Eur atstovavimo išlaidų.
8. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos bendra įsiskolinimų suma su vykdymo išlaidomis yra 245 385,78 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) numatytą 25 MMA sumą, taip pat į tai, kad pareiškėja turto neturi, o jos gaunamų pajamų nepakanka skoloms padengti, padarė išvadą, jog pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl ji laikytina nemokia. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėja nelaikytina sąžininga skolininke, todėl bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, būdama santuokoje su Z. K., 2013 m. iš valstybės pirko naujus žemės sklypus, už kuriuos visiškai neatsiskaitinėjo. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir surinkti įrodymai patvirtina, kad nuo 2010 metų pareiškėja nors ir gaudama pajamas iš savo ūkininko ūkio, vengė atsiskaityti pagal turimus įsipareigojimus su sutuoktiniu, dėl ko buvo priteisti įsiskolinimai su palūkanomis, selektyviai atsiskaitinėjo su turimais kreditoriais, nurodytu nemokumo atsiradimo laikotarpiu neatlygintinai perleido jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip atimdama galimybę esamiems kreditoriams nukreipti skolų išieškojimą į turtą. Taip pat, 2011 m. nutraukusi ūkininkavimą niekur nedirbo ir visiškai nedengė turimų įsiskolinimų, nutartyje aptartais laikotarpiais dirbdama užsienyje nei iš gaunamų veiklos pajamų, nei iš savo darbo užmokesčio neatsiskaitinėjo su turimais kreditoriais. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių reikšmingų duomenų, pateisinančių pareiškėjos nedarbą nuo 2011 m. iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. vasario 6 d., taip pat ir pareiškėjos argumentus dėl nebegalėjimo vykdyti ūkinės veiklos nuo 2011 metų, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, būdama santuokoje su sutuoktiniu, toliau vykdė ūkinę veiklą, ką patvirtina 2013 metais įgyti žemės sklypai. Pareiškėja, nurodytu laikotarpiu gera valia skolų nedengė ir nesiėmė jokių veiksmų skoloms grąžinti, tik didino savo skolinius įsipareigojimus. Tuo tarpu pareiškėjos nurodytas sveikatos problemas teismas nelaikė realiai trukdžiusiomis jai dirbti aptariamu laikotarpiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėja D. K. apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį ir pareiškėjos D. K. pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nelaikytina sąžininga skolininke, kurios nemokumą lėmė būtent nepavykęs jos ir jos sutuoktinio ūkininkavimas 2010 metais, dėl ko susidarė solidarūs įsiskolinimai kreditoriams. Apeliantė akcentuoja, kad, duodama paaiškinimus teisme, kiek galėjo, nurodė visas aplinkybes apie asmeninį ir bendrą su sutuoktiniu ūkininkavimą. Pažymėjo, kad ji asmeniškai vykdė nedidelio masto žemės ūkio veiklą. Ir tik pradėjusi gyventi su sutuoktiniu Z. K., oficialiai ūkis pasidarė didelio masto. Tuomet visus sprendimus priiminėjo būtent Z. K., būtent jis ir pasirašydavo visas sutartis, tame tarpe tiek su UAB „Baltic Agro“, tiek su Nacionaline žemės tarnyba dėl žemės sklypų pirkimo. Apeliantės tvirtinimu, jai niekas nebuvo žinoma apie sklypų pirkimus ir sutarčių ji nepasirašė, nes su sutuoktiniu tuo metu nebegyveno;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad apeliantė selektyviai atsiskaitinėjo su turimais kreditoriais. Pareiškėja teigia, kad ji visada elgėsi sąžiningai ir pagal galimybes bandė mokėti skolas, kurias buvo pati prisiėmusi. Tuo tarpu UAB „Baltic Agro“ faktiškai buvo Z. K. kreditorė ir iš pastarojo buvo gautas patikinimas, kad skolą grąžins; ji pasitikėjo sutuoktiniu. Prasidėjus finansinėms problemoms, Z. K. dingo ir pareiškėja problemas turėjo spręsti viena. Būnant streso ir baimės būsenoje pas ją atvykdavo kreditoriai ir ką galėjo, tą vietoje išsireikalavo. Žemės sklypai buvo nuomojami, todėl nebeturint nei technikos, nei dirbamos žemės, nei lėšų jai atsėti, nebebuvo įmanoma vykdyti ūkinės veiklos;
1.3. Net jei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja tam tikras skolas padengė, o kai kurių ne, tai neturėjo įtakos jos mokumui. Apeliantė bet kuriuo atveju nebūtų galėjusi padengti susidariusių įsiskolinimų, nes niekada neturėjo didelės vertės turto ar pajamų, iš kurių būtų galėjusi sumokėti visas skolas;
1.4. Teismų praktikoje laikomasi skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros principo, leidžiančio bankrutuoti net ir asmeniui, kuris tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų, jei jam elgiantis sąžiningai per 3 metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo mokumo atkurti nepavyko, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, jog kreditoriams nebuvo sudaryta esminių kliūčių nukreipti savo reikalavimus į skolininką per įstatymo nustatytą 3 metų terminą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Baltic Agro“ prašo apeliantės D. K. atskirąjį skundą atmesti, Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime akcentavo, kad:
2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog apeliantė nelaikytina sąžininga skolininke. Tuo tarpu apeliantė, tvirtindama priešingai, nepateikė jokių konkrečių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apie jos nesąžiningumą ir objektyviai patvirtintų, jog nemokia ji tapo elgdamasi sąžiningai;
2.2. Apeliantės nesąžiningumą ir siekį išvengti atsiskaitymo su kreditore UAB „Baltic Agro“ patvirtina nuoseklūs jos veiksmai iš esmės nuo pat skolos atsiradimo:
- 2009 m. gruodžio 21 d. pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tuometis apeliantės sutuoktinis Z. K. iš UAB „Baltic Agro“ įsigijo trąšų bei kitų žemės ūkio veiklai reikalingų prekių, už kurias atsiskaityti turėjo ne vėliau, kaip iki 2010 spalio 1 d. Prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui sutuoktiniai ūkininkai Z. K. ir D. K. 2010 m. kreditorės UAB „Baltic Agro“ naudai įkeitė savo auginamų javų pasėlius, t. y. būsimą grūdų derlių. Deja, UAB „Baltic Agro“ darbuotojams 2010 m. vasarą nuvykus apžiūrėti UAB „Baltic Agro“ naudai įkeistų Z. K. ir D. K. javų pasėlių, paaiškėjo, jog visi įkeisti javai jau yra nukulti, o įkeistų javų derlius (grūdai) – parduotas tretiesiems asmenims. Ir, nors šioje byloje pareiškėja tvirtina, kad dėl nepalankių oro sąlygų nebuvo gautas planuotas derlius, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, tokius apeliantės teiginius paneigia nagrinėjamoje byloje esanti 2011 m. sausio 18 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., iš kurios matyti, jog minėtu laikotarpiu pareiškėja sudarė didžiulės vertės – net 368 417,00 Lt (kas atitinka 106 700,94 Eur) – prekių tiekimo sandorių. Tokio dydžio 2010 m. ūkininkės gautos pajamos, apeliantės įsitikinimu, neabejotinai paneigia jos deklaratyvius teiginius apie tariamai nušalusius bei neužaugusius javus (juolab, kad UAB „Baltic Agro“ darbuotojai matė jau nukultų javų laukus). Tai leidžia daryti išvadą, kad grūdų derlius 2010 m. tikrai užaugo, tačiau ūkininkė, elgdamasi absoliučiai nesąžiningai, ignoravo tą faktą, jog ji bei jos sutuoktinis savo javų pasėlius yra įkeitę UAB „Baltic Agro“, ir įkeistą derlių slapta realizavo tretiesiems asmenims. Jeigu ūkininkė būtų elgusis sąžiningai, tai šiuo grūdų derliumi ar už juos gautomis lėšomis dar 2010 m. būtų buvusi padengta iš esmės visa skola UAB „Baltic Agro“;
- iki sueinant prievolės UAB „Baltic Agro“ naudai įvykdymo terminui pareiškėja ir/ar jos tuometinis sutuoktinis Z. K. perleido ne vieną turėtą nekilnojamojo turto objektą, į kuriuos galėjo būti nukreiptas išieškojimas kreditorės UAB „Baltic Agro“ naudai, t. y. (i) 2010 m. balandžio 15 d. Z. K. sūnui K. K. padovanojo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (šio turto bendrasavininkė galimai buvo ir pareiškėja); (ii) 2010 m. rugsėjo 15 d. pareiškėja perleido V. A. 13,49 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už neva iš šio fizinio asmens paimtas trąšas; (iii) 2010 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja neatlygintinai savo dukrai A. K. perleido (padovanojo) butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokie D. K. veiksmai, neabejotinai prisidėję prie jos tapimo nemokia, negali būti laikomi sąžiningais;
- 2011 m., t. y. kuomet buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl skolos UAB „Baltic Agro“ priteisimo, pareiškėja apskritai nutraukė dar nuo 1997 m. stambiu mastu vykdytą ūkininkės veiklą (2009 m. D. K. Nacionalinei mokėjimo agentūrai deklaravo javų pasėlius auginanti 199,66 ha plotuose, o 2010 metais – 223,25 ha plotuose). Suinteresuoto asmens nuomone, tai leidžia daryti prielaidą, jog ilgametė apeliantės verslo veikla galėjo būti sąmoningai nutraukta būtent dėl siekio išvengti atsiskaitymo su kreditore UAB „Baltic Agro“;
- apeliantės D. K. veiksmai selektyviai visiškai atsiskaitant su vienais savo kreditoriais, tačiau absoliučiai ignoruojant skolas kitiems kreditoriams, tikintis, jog iškėlus fizinio asmens bankroto bylą skolos šiems kreditoriams bus nurašytos, tik dar kartą patvirtina jos nesąžiningumą, sudarantį kliūtis iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Tuo labiau, jog su vienu iš kreditorių – Nacionaline žemės tarnyba – buvo visiškai atsiskaityta vos prieš kelis mėnesius (2024 m. birželio 4 d.). Tuo tarpu skolą kreditorei UAB „Baltic Agro“ apeliantė visiškai ignoruoja, t. y. nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo 2011 metais nei D. K., nei jos buvęs sutuoktinis Z. K. jokių mokėjimų geruoju kreditorei nėra atlikę, o priverstinai išieškota yra tik 6 370,39 Eur suma (iš 133 167,76 Eur skolos);
- pareiškėja, 2011 m. nutraukusi ilgametę stambiu mastu vykdytą ūkininkės veiklą, nesiėmė aktyvių veiksmų susirasti darbo ar kitos atlygintinos veiklos, iš kurios gautomis pajamomis būtų galėjusi pagerinti savo mokumą bei bent iš dalies dengti skolą kreditorei UAB „Baltic Agro“, o jeigu darbą trumpais laikotarpiais ji ir turėdavo (įskaitant ir darbą užsienyje, iš kurio gautų pajamų apeliantė taip ir neatskleidė), tai iš jo gautomis pajamomis vis tiek skolos UAB „Baltic Agro“ negrąžino;
2.3. iš D. K. pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą turinio matyti, jog net ir tuo atveju, jeigu jai būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, pareiškėja vis tiek net neketina ieškoti jokio darbo ar apmokamos veiklos, kas taip pat patvirtina, jog, kreipdamasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, D. K. tik nesąžiningai siekia kreditorinių įsipareigojimų visiško nurašymo. Tokia nesąžininga apeliantės pozicija yra niekaip nesuderinama su kasacinio teismo išaiškinimais, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį, o FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių – pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos nelaikė sąžininga skolininke, kadangi įsiskolinimą už 2013 m. vasario 28 d. įsigytus valstybinės žemės sklypus pareiškėja D. K. ir jos buvęs sutuoktinis Z. K. įvykdė tik 2024 m. birželio 4 d. pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-290-883/2020.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nors ir yra nemoki, tačiau nelaikytina sąžininga skolininke, nes nuo 2010 metų pareiškėja nors ir gaudama pajamas iš savo ūkininko ūkio, vengė atsiskaityti pagal turimus įsipareigojimus su sutuoktiniu, dėl ko buvo priteisti įsiskolinimai su palūkanomis, selektyviai atsiskaitinėjo su turimais kreditoriais, nemokumo atsiradimo laikotarpiu neatlygintinai perleido jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip atimdama galimybę esamiems kreditoriams nukreipti skolų išieškojimą į turtą. Taip pat, 2011 m. nutraukusi ūkininkavimą niekur nedirbo ir visiškai nedengė turimų įsiskolinimų, o jeigu tam tikrais laikotarpiais ir dirbo, tai nei iš gaunamų veiklos pajamų, nei iš savo darbo užmokesčio neatsiskaitinėjo su turimais kreditoriais. Juolab, kad byloje nėra jokių reikšmingų duomenų, pateisinančių tiek pareiškėjos nedarbą nuo 2011 m. iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. vasario 6 d., tiek ir pareiškėjos argumentus dėl nebegalėjimo vykdyti ūkinės veiklos nuo 2011 metų, nors 2013 metais dar įsigijo žemės sklypų.
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtindama, kad ji visada elgėsi sąžiningai ir pagal galimybes bandė mokėti skolas, kurias buvo pati prisiėmusi. Tuo tarpu UAB „Baltic Agro“ faktiškai buvo Z. K. kreditorė ir iš pastarojo buvo gautas patikinimas, kad jis pats skolą grąžins. Tuo tarpu dingus sutuoktiniui, ji viena bandė spręsti skolų klausimus kaip sugebėjo. Kita vertus, anot apeliantės, net jei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja tam tikras skolas padengė, o kai kurių ne, tai neturėjo įtakos jos mokumui. Apeliantė bet kuriuo atveju nebūtų galėjusi padengti susidariusių įsiskolinimų, nes niekada neturėjo didelės vertės turto ar pajamų, iš kurių būtų galėjusi sumokėti visas skolas. Juolab, kad pagal teismų praktiką, leidžiama bankrutuoti net ir asmeniui, kuris tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų, jei jam elgiantis sąžiningai per 3 metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo mokumo atkurti nepavyko.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.
19. Pažymėtina, kad fizinio asmens instituto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
20. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra nei vienos iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Viena iš tokių sąlygų – kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai įvertino bankrutuoti siekiančios pareiškėjos sąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik atsako į pareiškėjos atskirajame skunde akcentuotus argumentus.
23. Pareiškėja be pagrindo bando įtikinti teismą, kad UAB „Baltic Agro“ faktiškai yra Z. K. kreditorė. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, UAB „Baltic Agro“ bei Z. K. 2009 gruodžio 21 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PP/09-12-21/126NK dėl prekių įsigijimo. Z. K. įsipareigojo sumokėti UAB „Baltic Agro“ prekių kainą PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais (sutarties 3.3 punktas), t. y. iki 2010 m. spalio 1d. Šios prievolės užtikrinimui Z. K. bei jo sutuoktinė D. K. įkeitė žieminių rapsų bei žieminių kviečių pasėlius, kurių vertė – 156 805,84 Lt (kas atitinka 45 414,11 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-874-661/11 yra konstatavęs, kad nors UAB „Baltic Agro“ sandorį sudarė tik su vienu iš sutuoktinių (Z. K.), šiuo sandoriu įsigytos prekės buvo svarbios užtikrinant ne tik individualios įmonės (ūkininko ūkio) veiklą, bet ir šeimos poreikius, juolab, kad abu sutuoktiniai užtikrino prievolės įvykdymą įkeisdami jiems abiem priklausantį turtą, todėl už pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. PP/09-12-21/126NK prisiimtą prievolę atsiskaityti už įsigytas prekes yra atsakingi abu sutuoktiniai. Taigi, pareiškėja turi pareigą atsiskaityti su kreditore UAB „Baltic Agro“, kaip solidarioji skolininkė, o šios pareigos vengdama jau ilgą laiką (daugiau kaip dešimt metų), elgiasi nesąžiningai.
24. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad jos mokumui neturėjo įtakos tai, kad tam tikras skolas ji padengė, o kai kurių ne, nes, neva neturėjo didelės vertės turto ar pajamų, iš kurių būtų galėjusi sumokėti visas skolas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja vietoje bent dalies įsiskolinimo padengimo UAB „Baltic Agro“, 2010 m. atliko mažiausiai du savo turto perleidimus (13,49 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Akmenės raj. sav. – V. A., ir butą, esantį Kauno raj., (duomenys neskelbtini), – savo dukrai A. Kaminskaitei). Juolab, kad pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui taip ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ji 2011 m. nebegalėjo tęsti ūkininkės veiklos ir taip siekti atsiskaityti su kreditoriais.
25. Pažymėtina, kad pareiškėja buvo ūkininkė, tam tikru laikotarpiu dirbusi net 500 ha žemės plotą, todėl tokiam asmeniui keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir finansinio išprusimo reikalavimai. Ūkininkavimas yra specifinė veiklos sritis, kuriai yra būtinas kruopštus planavimas, t. y. ūkininkas turi planuoti ne tik einamųjų, bet ir ateinančių metų darbus, būsimų pasėlių vietas bei plotus. Taigi, ūkininkas turi įsivertinti ir kelių ateinančių metų finansines perspektyvas, atsižvelgdamas į tai, kad visada egzistuoja prasto derliaus rizika. Šiuo, gi, atveju, akivaizdu, kad pareiškėja, vykdydama ūkininkės veiklą, nepakankamai įsivertino savo finansines galimybes padengti prisiimtus įsipareigojimus, o vietoje to, kad bandytų bent iš dalies juos dengti, perleido neatlygintinai savo turtą artimiesiems, elgdamasis neatsakingai, leido susidaryti dar didesniems įsiskolinimams (netesyboms).
26. Pareiškėja teisingai atskirajame skunde nurodė, kad pagal teismų praktiką, leidžiama bankrutuoti net ir asmeniui, kuris tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų, jei jam elgiantis sąžiningai per 3 metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo mokumo atkurti nepavyko. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja per paskutinius trejus metus elgėsi sąžiningai, t. y. visomis įmanomomis priemonėmis siekė bent iš dalies padengti turimus įsipareigojimus. Pirmiausia, nėra duomenų, kad ji per paskutinius trejus metus kur nors dirbo ir siekė padidinti savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Antra, net ir anksčiau, kai tam tikrais laikotarpiais po ūkininkės veiklos nutraukimo dirbo, savo įsipareigojimų iš gaunamų pajamų nemažino. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių – pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai (kadangi iki šiol pareiškėja vengė dirbti, nėra pagrindo manyti, kad iškėlus bankroto bylą, būdama jau pensinio amžiaus, sąžiningai sieks įgyvendinti mokumo atkūrimo planą).
27. Nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, tiek su šia norma susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl pagrįstai atsisakė pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atmetus atskirąjį skundą, būtų pagrindas spręsti suinteresuoto asmens UAB „Baltic Agro“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau suinteresuotas asmuo teismui nenurodė jų dydžio ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.